Paklaustas, ar A. Merkel apsaugotų kelių milijardų eurų vertės dujotiekį iš Rusijos į Europą, jei Vokietija siektų paskelbti sankcijas dėl A. Navalno bylos, atstovas spaudai Steffenas Seibertas atsakė: „Kanclerė mano, kad iš pat pradžių būtų neteisinga atmesti kokias nors galimybes.“
Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“, į pabaigą einantis 10 mlrd. eurų vertės projektas, turėtų padvigubinti Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtį.
Šis projektas jau seniai atsidūrė Jungtinių Valstijų, kritikuojančių Europos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos, taikiklyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirašęs teisės aktų, numatančių bausmes prie projekto dirbantiems rangovams, o tai reiškia, kad Vokietijos kompanijoms gresia sankcijos net už nedideles investicijas.
Kritikos dujotiekiui skamba ir pačioje Europos Sąjungoje.
Lenkija ir kitos buvusios Rytų bloko valstybės nerimauja, kad ES gali tapti pernelyg priklausoma nuo Maskvos. Tuo metu Bendrijai nepriklausanti Ukraina baiminasi, jog naujasis dujotiekis išstums ją iš dujų tiekimo verslo ir leis Rusijai didinti spaudimą savo kaimynei.
Nepaisant politinių nesutarimų su Rusija, Berlynas vis dėlto mano, kad „Nord Stream 2“ užtikrins stabilesnį ir švaresnį energijos šaltinį, Vokietijai atsisakant anglių ir branduolinės energijos.
