„Man labai patinka mintis, kad galiu perduoti šias žinias, – sakė jis. – Jie išgelbsti dešimtis ar net šimtus gyvybių“.
Kareivis, kurio pavardės dėl saugumo sumetimų nurodyti negalima, taip pat sakė, kad jis ir kiti kariai iš mokymų Jungtinėje Karalystėje gavo daug žinių, nes čia leidžiama kariams „eksperimentuoti, kad taptų geresni“.
„Pavyzdžiui, kai į teritoriją patenka įvairios diversinės grupės ir užminuoja kelius, mes ten naudojame šunis, kad galėtume saugiai pereiti šią teritoriją“, – pridūrė jis. – Turime daug įvairių vietovių, kuriose koviniai veiksmai nėra tokie aktyvūs, tačiau ten vis tiek kyla grėsmė, todėl kyla pavojus gyvybei“.
„Nepakeičiama gynybinių pajėgų dalis“
1-ojo karinių darbinių šunų pulko seržantas Chrisas Jacquesas sakė, kad šunų valdymo mokymuose naudojami „streso veiksniai“, pavyzdžiui, atkartojami mūšio lauko garsai.
„Svarbu kažką perduoti ir pamatyti, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kaip šunys gali būti naudojami tokioje aplinkoje, kokioje šiuo metu yra [ukrainiečiai], – sakė jis. – Mes matome, su kokiais iššūkiais jiems teko susidurti, matome, į kokius veiksnius jie turi atsižvelgti, su kuriais mes šiuo metu neturime susidurti, ir jie buvo tikrai įdomūs“.
Ginkluotųjų pajėgų ministras Luke‘as Pollardas pridūrė, kad kariniai tarnybiniai šunys „yra nepakeičiama mūsų gynybinių pajėgų dalis“.
Jis teigė: „Dėl savo aštrių instinktų, nepalaužiamos ištikimybės ir nepaprasto gebėjimo aptikti grėsmes jie yra gyvybiškai svarbūs saugant mūsų personalą. Esame jiems ir jų vedliams labai dėkingi už jų tarnybą“.
