Ukraina yra paprašiusi savo Europos sąjungininkų pasibaigus trejus metus vykstančiam karui jos teritorijoje dislokuoti karinius „kontingentus“, kurie suteiktų apsaugą nuo Rusijos atakų ateityje.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra užsiminusios, kad galėtų dislokuoti taikdarius, tačiau Maskva paprieštaravo šiai idėjai kaip galimai paliaubų daliai arba ilgalaikei Ukrainai skirtai saugumo garantijai.
„Mums visiškai nepriimtina, kad Ukrainoje po bet kokia vėliava būtų dislokuojami kitų valstybių kariuomenių daliniai“, – nurodė užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Ar tai būtų užsienio kontingentas ir karinė bazė (…) visa tai reikštų šių šalių įsitraukimą į tiesioginį ginkluotą konfliktą su mūsų šalimi“, – pridūrė ji.
M. Zacharovos komentarai nuskambėjo tuo metu, kai JAV derybininkai keliauja į Rusiją pristatyti savo planą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje, su kuriuo anksčiau šią savaitę sutiko Kyjivas.
Lietuvos pozicija dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą
Vakaruose vėl diskutuojant apie galimybę siųsti taikdarius į Ukrainą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius tikina – svarbu žinoti, kokia forma būtų vykdoma tokia misija bei kas jai vadovautų. Nors, anot jo, neatmetama nė viena galimybė, kol kas, šalies vadovo patarėjo teigimu, kol kas sudėtinga pasakyti, kaip prisidėtų Lietuva.
„Karių siuntimas priklausytų nuo daugelio aspektų. Pirmas momentas būtų mandatas – reikėtų apsibrėžti, kas ir ko nori, ko reikėtų pasiekti. Turėtų būti labai konkrečiai susakyta, ar tai bus per Jungtines Tautas ar per ESBO. Toliau – kokios šalys dalyvaus, kas bus vadovaujanti ar vadovaujančios šalys, jeigu kalbėtume apie norinčiųjų koalicijos kūrimą“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ kalbėjo M. Česnulevičius.
„Tai padėtų suprasti, koks yra Lietuvos galimas indėlis. Šiuo atveju jokie variantas nėra atmetami. Lietuva deklaravo, kad remia Ukraina, deklaravo, kad kartu su Europos Sąjunga (ES) rems ir darys viską, ko reikia, kad Ukraina būtų laisva, nepriklausoma ir, kad taika būtų tvari“, – teigė jis, pabrėždamas, kad šiai dienai yra per anksti kalbėti apie konkrečius skaičius, kaip Lietuva galėtų prisidėti prie Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos buriamos Ukrainos taikos koalicijos ar kitų paramos karo alinamai šaliai būdų.
Pasak Lietuvos vadovo patarėjo, priimdama sprendimą dėl karių siuntimo į Ukrainą šalis vertins savo saugumą bei tiesiogiai kylančias grėsmes.
„Be jokios abejonės, taip vadinamoms pafrontės valstybėms šis klausimas karių siuntimo yra daug sudėtingesnis, negu toms, kurios grėsmės atveju būtų šiek tiek toliau, tačiau mes Ukraina remiame, rėmėme ir nekeičiame ketinimo ją remti“, – atkreipė dėmesį M. Česnulevičius.
„Šiuo atveju yra per anksti sakyti, Lietuva siųs ar nesiųs (karius – ELTA). Toks veiksmų variantas nėra atmetamas. Tačiau, be jokios abejonės, vienas iš klausimų, kuris bus sprendžiamas, yra ir Lietuvos saugumas. Jeigu nebus akivaizdžios grėsmės, kuri gali iškilti nedelsiant, šis faktorius nebus lemiamas. Jeigu, neduok Dieve, atsirastų nedelsiamos grėsmės pavojus, tai reikėtų apsvarstyti ir tai, be jokios abejonės, darytų įtaką mūsų sprendimui“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
