Kasmet Europoje 15 metų ir vyresni asmenys vidutiniškai suvartoja 9,5 litro grynojo alkoholio, o tai atitinka maždaug 190 litrų alaus, 80 litrų vyno arba 24 litrus stipriųjų gėrimų. Taip teigiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2021 m. Europos sveikatos ataskaitoje.
Alkoholį vartoja kasdien
Portalas „Euronews“ skelbia, jog Nuo 2000 m. iki 2019 m. bendras alkoholio suvartojimas vienam gyventojui sumažėjo 2,5 litro (21 proc.). Tačiau žmonės ir toliau geria, ypač Vakarų Europoje. Iš 10 šalių, kuriose išgeriama daugiausiai pasaulyje (ir atsižvelgiant į turistų alkoholio vartojimą), devynios yra Europos Sąjungoje (ES).
2019 m. 8,4 proc. suaugusių ES gyventojų (15 metų ir vyresni) alkoholį vartojo kasdien, 28,8 proc. gėrė kas savaitę, 22,8 proc. kas mėnesį, o 26,2 proc. teigė, kad niekada nevartojo alkoholinių gėrimų arba nevartojo jų per pastaruosius 12 mėnesių.
ES šalyse alkoholio suvartojimo įverčiai labai skiriasi, tačiau viena tendencija išlieka vyraujanti: vyrai geria daugiau nei moterys: 13 proc. vyrų ir 4,1 proc. moterų geria alkoholį kasdien; 36,4 proc. vyrų ir 21,7 proc. moterų geria kiekvieną savaitę.
Didžiausi alkoholio vartojimo skirtumai tarp lyčių yra Portugalijoje (33,4 proc. vyrų geria kasdien, palyginti su 9,7 proc. moterų) ir Ispanijoje (20,2 proc. vyrų, palyginti su 6,1 proc. moterų).
Kurioje Europos šalyje geriama daugiausiai?
2019 m. į dešimtuką Europos šalių, kuriose vienam gyventojui tenka daugiausia alkoholio, pateko Čekija (14,3 litro), Latvija (13,2 l), Moldova (12,9 l), Vokietija (12,8 l), Lietuva (12,8 l), Airija (12,7 l), Ispanija (12,7 l), Bulgarija (12,5 l), Liuksemburgas (12,4 l) ir Rumunija (12,3 l).
ES nė vienoje šalyje per metus vienam gyventojui tenka mažiau nei penki litrai grynojo alkoholio, o tik penkiose šalyse per metus vienam gyventojui tenka mažiau nei 10 litrų grynojo alkoholio: Italijoje (8,0 l), Maltoje (8,3 l), Kroatijoje (8,7 l), Švedijoje (9,0 l) ir Nyderlanduose (9,7 l).
Mažiausia kasdien geriančių
Duomenys rodo, kad su amžiumi didėja ir kasdien suvartojamo alkoholio kiekis.
Kasdien išgeriančiųjų statistikoje 15–24 metų amžiaus žmonės yra mažiausiai alkoholio vartojanti grupė (sudaro tik 1 proc.), o 75 metų ir vyresni žmonės dažniau geria kasdien (16 proc.).
Europos Sąjungoje kasdien alkoholį dažniausiai vartoja Portugalijos gyventojai (20,7 proc.), po jos seka Ispanija (13 proc.) ir Italija (12,1 proc.). Mažiausia kasdien geriančiųjų dalis yra Latvijoje ir Lietuvoje – apie 1 proc.
Daugiausia kas savaitę alkoholį vartojančių ES šalių gyventojų yra Nyderlanduose (47,3 proc.), Liuksemburge (43,1 proc.) ir Belgijoje (40,8 proc.).
Kroatijoje didžiausia gyventojų dalis (38,3 proc.) teigia, kad niekada nevartojo alkoholio arba jo nevartojo per pastaruosius 12 mėnesių.
Žalingas poveikis
PSO duomenimis, saugaus alkoholio vartojimo kiekio nėra, o nevartoti alkoholio yra vienintelis būdas išvengti žalingo jo poveikio.
PSO sieja alkoholį su 30 proc. mirčių nuo netyčinių sužalojimų, pavyzdžiui, skendimų ir eismo įvykių, ir su 39 proc. mirčių nuo tyčinių sužalojimų, pavyzdžiui, savižudybių ir žmogžudysčių.
Gėrimas taip pat susijęs su psichologinėmis ir socialinėmis pasekmėmis, įskaitant jaunų suaugusiųjų įtraukimą į kitų medžiagų vartojimą ir nesaugius lytinius santykius, kurie galiausiai turi įtakos ligų, tokių kaip ŽIV ir virusinis hepatitas, perdavimui.
PSO apskaičiavo, kad dėl alkoholio kasmet miršta beveik 1 mln. žmonių Europoje ir 3 mln. žmonių visame pasaulyje.
