Premjeras tai pareiškė šalies aukščiausios instancijos teismui ketvirtadienį paskelbus svarbią nutartį, kuri, ekspertų nuomone, galėtų išprovokuoti „Polexitą“ – šalies išstojimą iš Bendrijos.
Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.
Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuos.
„Lenkijos ir Vidurio Europos šalių įstojimas į Europos Sąjungą yra vienas ryškiausių ankstesnio dešimtmečio įvykių. Tiek mums, tiek pačiai ES“, – sakė M. Morawieckis, turėdamas galvoje Bendrijos plėtrą į rytus 2004-aisiais.
„Lenkijos vieta yra ir bus Europos valstybių šeimoje“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Facebook“, kai buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, dabartiniam opozicijos lyderis Donaldas Tuskas paragino lenkus sekmadienį susirinkti į mitingą Varšuvoje „ginti europinės Lenkijos“.
Prancūzų ministras: Lenkijos teismo sprendimu „puolama ES“
Svarbus Lenkijos aukščiausios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmetama Europos Sąjungos teisės viršenybė, žymi „ataką prieš ES“, penktadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas).
„Tai labai rimta... Kyla [Lenkijos] de facto pasitraukimo [iš ES] rizika“, – sakė jis interviu transliuotojui BFM-TV.
„Nenoriu Lenkijos pasitraukimo“, – pridūrė C. Beaune'as.
Briuselis griežtai reagavo į Konstitucinio Tribunolo sprendimą. ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas įspėjo Varšuvą, kad Bendrija panaudos „visas turimas priemones“ ES teisės viršenybei užtikrinti.
Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali turėti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
