Vokietijos vyriausybė mano, kad byla dėl reparacijų yra baigta, ir remiasi 1953 m. deklaracija, kuria atsisakoma reparacijų reikalavimo – tokį sprendimą tuometinė Lenkijos komunistinė vyriausybė priėmė spaudžiama Maskvos.
Tačiau tai nesutrukdė K. Nawrockiui antradienį per susitikimą su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu tvirtinti, kad šis klausimas tebėra neišspręstas.
„Esu už tai, kad Vokietija sumokėtų Lenkijai reparacijas“, – sakė jis per spaudos konferenciją Paryžiuje, kur tiesiai iš Berlyno atvyko susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Pasiūliau galimybę pereiti prie... Lenkijos ginklų pramonės ir karinių pajėgumų finansavimo, o tai, viena vertus, būtų tikrai ilgo proceso pradžia“, – sakė K. Nawrockis. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai tik pasiūlymas, o ne galutinis sprendimas.
„Vokietija galėtų pradėti mokėti reparacijas stiprindama Lenkijos kariuomenę ir jos karinį potencialą, kartu stiprindama tai, kas rūpi mums visiems, t. y. NATO rytinį flangą, kuris yra tebesitęsiančio karo pasienio regionas, ypač po rugsėjo 10-osios“, – sakė jis, turėdamas omenyje beprecedentį Lenkijos oro erdvės pažeidimą, kurį įvykdė beveik 20 Rusijos bepiločių orlaivių.
K. Nawrockis taip pat pranešė apie grupės, kuri svarstys žalos atlyginimo klausimą, sudarymą.
Jis sakė, kad ši problema turėtų būti išspręsta „dėl mūsų bendro saugumo visame rytiniame flange“, ir pridūrė, kad tai yra „būtinybė, viena vertus, Lenkijai, kita vertus, Vokietijai ir... pareiga visai Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto aljansui“.
K. Nawrockis sakė, kad Lenkijos reikalavimai neturės neigiamos įtakos Lenkijos ir Vokietijos santykiams, ir išreiškė viltį, kad abi šalys galės rasti jas tenkinantį sprendimą.
Pranešdamas apie kitas susitikimo temas, K. Nawrockis teigė, kad buvo aptarti prekybos santykiai ir ES politika.
Buvusi Lenkijos valdančioji partija, socialkonservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS), su kuria susijęs K. Nawrockis, 2022 m. pareikalavo iš Berlyno daugiau kaip 6 trln. zlotų (1,7 trln. JAV dolerių) reparacijų už žmonių gyvybes ir turtą, prarastą dėl nacistinės Vokietijos invazijos į Lenkiją ir vėlesnės okupacijos 1939-1945 m.
Premjero Donaldo Tusko vyriausybė apkaltino buvusį dešiniųjų kabinetą politizavus reparacijų klausimą vidaus politikos tikslais, nors žinojo, kad 1,7 trln. JAV dolerių suma, kurios jie reikalavo iš Vokietijos, yra visiškai nerealistinė.
D. Tuskas ir jo ministrai pripažįsta, kad Vokietija turi „moralinį įsipareigojimą“ Lenkijai, tačiau nepritaria PiS reikalavimams dėl visos iš Berlyno prašomos sumos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
