Rinkimų rezultatai bus labai svarbūs Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei, kurią kritikai kaltina naikinant sunkiai iškovotas demokratines laisves praėjus trims dešimtmečiams po komunizmo žlugimo.
Vėliausios apklausos rodo, kad PiS remiamo A. Dudos ir R. Trzaskowskio iš liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) galimybės yra apylygės, tad rinkimų baigtį gali nulemti labai nedidelė balsų persvara. Tai dar labiau padidino įtampą prieš balsavimą 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Jeigu laimės A. Duda, prezidentas kartu su PiS galės išlaikyti beveik visų svarbiausių valdžios institucijų kontrolę – galbūt iki kitų parlamento rinkimų, turinčių vykti 2023 metais.
Tuo metu R. Trzaskowskio pergalė suteiktų jam galimybę vetuoti valančiosios partijos priimamus įstatymus. Kadangi Lenkijos prezidentas reprezentuoja savo šalį užsienyje, R. Trzaskowskis taip pat kurtų labiau proeuropietišką ir taikingesnį Varšuvos įvaizdį Europos forumuose.
„Mūšis už Lenkiją“, – pirmajame puslapyje skelbė bulvarinis leidinys „Super Express“. Liberalus dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašė, kad lenkai renkasi „viltį arba katastrofą“ ir kad rinkimų rezultatas veiks ne vieną būsimą kartą.
Prezidento rinkimai turėjo vykti gegužę, kai A. Dudos populiarumas buvo didelis, bet juos teko atidėti dėl koronaviruso pandemijos. Vėliau A. Dudos populiarumas gerokai sumažėjo, iš dalies dėl pandemijos padarinių, stumiančių Lenkiją į pirmą recesiją nuo komunistų valdymo laikų.
Neįmanoma prognozuoti?
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku, o balsavusiųjų apklausų rezultatai turėtų būti paskelbti netrukus. Pirmųjų oficialių rezultatų laukiama tik pirmadienį ryte.
Ekspertai perspėja, jog balsai gali pasiskirstyti į kone vienodas dalis, tad galimi teisiniai ginčai ir protestai.
Per pirmąjį turą birželio 28-ąją A. Duda gavo 43,5 proc. balsų, o R. Trzaskowskį palaikė 30,5 balsavusiųjų. Vis dėlto pastarasis kandidatas turėtų susirinkti daugelį balsų, per pirmąjį ratą atitekusių kitiems kandidatams.
Tyrimų centras „Eurasia Group“ sako, kad R. Trzaskowskiui reikia mobilizuoti prieš A. Dudą labai skirtingas rinkėjų grupes, tad tikriausiai laimės dabartinis prezidentas, nors ir nedidele balsų persvara.
„Trzaskowskis pasirodė kaip gabus ir iškalbus kampanijos dalyvis, bet dvi savaitės yra trumpas laikas prisivyti Dudą“, – nurodė centras ir atkreipė dėmesį, kad Varšuvos mero aiškiai neparėmė pirmajame ture pralaimėję opozicijos kandidatai.
„Dvi Lenkijos vizijos“
A. Duda žadėjo išsaugoti PiS vyriausybės prastumtas populiarias socialines išmokas, kritikavo LGBT teises ir žydų reikalavimus dėl kompensacijų už Holokausto metu atimtą ar paliktą turtą.
„Būsimieji rinkimai yra dviejų Lenkijos vizijų – baltos ir raudonos, ir vaivorykštės spalvų – susidūrimas“, – paskutinę kampanijos dieną lenkų naujienų agentūrai PAP sakė teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro, paminėdamas Lenkijos vėliavos spalvas ir LGBT bendruomenės vartojamą simbolį.
Vyriausybė taip pat užsipuolė vokiečiams priklausančią žiniasklaidą, kurią kaltino šališkumu per rinkimus, žiniasklaidos kompanijos „Ringier Axel Springer Group“ bulvariniam leidiniui paskelbus straipsnį apie A. Dudos malonę vienam pedofilui.
R. Trzaskowskis žada visai kitokią Lenkiją.
Jis yra sakęs, kad atšauks prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, supriešinusias šalį su Briuseliu.
R. Trzaskowskis taip pat reiškė paramą tam, kad Lenkijoje būtų leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės, bet kaip ir A. Duda nepritaria leidimui tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.
R. Trzaskowskio pergalė galėtų mažinti PiS įtaką Lenkijos politikoje, o A. Dudos laimėjimas įtvirtintų partijos valdžią.
„Šie rinkimai nulems Lenkijos likimą artimoje ateityje“, – sakė buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, gerbiamas teisės profesorius Adamas Strzemboszas.
