Surinkti duomenys iš visų 1 055 rinkimų apylinkių, įskaitant informaciją apie rinkėjų balsavimo biuleteniuose padarytas žymas dėl tam tikrų kandidatų.
Remiantis Centrinės rinkimų komisijos interneto svetainėje pateikta informacija, K. Karinio „Naujoji vienybė“ greičiausiai gavo 26 mandatus naujos sudėties Latvijos parlamente. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 16 mandatų ir kelias regionines partijas vienijantis „Jungtinis sąrašas“, gausiantis 15 vietų.
„Nacionalinis susivienijimas“ turėtų gauti 13 mandatų, „Už stabilumą!“ – 11, „Pažangieji“ – 10, o „Pirmiausia – Latvija“ – 9 mandatus.
Nė vienai partijai, atstovaujančiai Latvijos etninei rusų mažumai, kuri sudaro daugiau kaip 25 proc. iš 1,9 mln. šalies gyventojų, nepavyko užsitikrinti vietų parlamente.
Šeštadienį vykę rinkimai buvo itin skaudus smūgis „Santarvei“ – Maskvai palankiai partijai, kurią tradiciškai rėmė dauguma Latvijos rusakalbių rinkėjų.
Socialdemokratinė „Santarvė“ surinko vos 4,8 proc. balsų. Tuo metu 2018 metais ją palaikė beveik 20 proc. rinkėjų, tačiau partija, nors gavo daugiausiai balsų, į derybas dėl vyriausybės nebuvo pakviesta.
Rinkėjų aktyvumas siekė 59,14 procento, nurodė Centrinė rinkimų komisija. Tai kone 5 proc. daugiau nei per 2018-ųjų rinkimus.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį pakvies į Rygos pilį į Saeimą išrinktų partijų atstovus. Per tą susitikimą bus aptariami uždaviniai naujai vyriausybei.
