Gyventojų skaičiaus sumažėjimą 0,7 proc. nulėmė neigiamas natūralus gyventojų skaičiaus pokytis, o 0,1 proc. padidėjimą – migracija.
Teigiamą grynąją migraciją – skirtumą tarp imigracijos ir emigracijos – lėmė 8,2 tūkst. grįžusių emigrantų ir 4,4 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, kurie įtraukti į prieglobstį suteikusios šalies gyventojų skaičių. 2024 metų pradžioje Latvijoje gyveno 25,7 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių.
Tačiau tarnyba pažymėjo, kad neskaitant ukrainiečių pabėgėlių, pirmą kartą nuo 1990 metų į Latviją atvykusių žmonių skaičius viršijo išvykusiųjų iš šalies skaičių.
Gimimų skaičius Latvijoje nuo 2022-ųjų sumažėjo 9,2 proc., o nuo 2021-ųjų – 16,8 proc., ir pernai siekė 14 490 naujagimių. Statistikos duomenimis, gimstamumas mažėja vis sparčiau ir yra mažiausias per šimtmetį.
Mirties atvejų skaičius per metus sumažėjo 8,8 proc. – registruotas 28 031 mirties atvejis 2023 metais. Palyginti su 2021 metais, mirtingumas sumažėjo 19 procentų.
Dėl ilgalaikės tarptautinės migracijos Latvijos gyventojų skaičius padidėjo 2 415.
Palyginti su didžiausiu imigrantų skaičiumi – 38,7 tūkst., užfiksuotu 2022 metais, kai šalis sulaukė 23,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, 2023 metais šis skaičius tesiekė 18,7 tūkst., įskaitant 4 353 pabėgėlius iš Ukrainos.
Sumažėjo ir išvykusiųjų iš Latvijos skaičius – 2023 metais užregistruota 16,3 tūkst. emigrantų, įskaitant 2 302 pabėgėlius iš Ukrainos, o tai yra 2,3 proc. mažiau nei 2022 metais.
Pranešama, kad į Europos Sąjungos šalis išvyko 59 proc. visų, palikusiųjų Latviją.
2024 metų pradžioje 49 proc. suaugusių vyrų ir 41,2 proc. suaugusių moterų buvo susituokę.
Vidutinis Latvijos gyventojų amžius yra 43,1 metų, skirtinguose regionuose jis svyruoja – nuo 42,3 metų Rygoje iki 45,5 metų Latgaloje.
Centrinis statistikos biuras atkreipia dėmesį, kad tiek Estijoje, tiek Lietuvoje pernai gyventojų skaičius padidėjo tiek dėl pabėgėlių iš Ukrainos, tiek dėl atvykėlių iš kitų šalių.
