„Naudodamasi 2014 metais išbandyta taktika, Rusija desperatiškai bando suorganizuoti apgaulingą referendumą, kuris skirtas apsišaukėliškai „liaudies respublikai“ Chersone. Kadangi jis turi nulį palaikymo iš žmonių, tai bus visiškai suvaidinta. Naujos sankcijos turi būti paskirtos Rusijai, jeigu jie to imsis. Chersonas yra ir visada bus Ukrainos dalis“, – tviteryje raše D. Kuleba.
Following 2014 playbook, Russians now desperately try to organize a sham ‘referendum’ for a fake ‘people’s republic’ in Kherson. Given zero popular support, it will be fully staged. Severe sanctions against Russia must follow if they proceed. Kherson is & will always be Ukraine.
REKLAMAREKLAMA— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 12, 2022
Chersono miesto tarybos narys naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Rusijos pajėgos ketina mieste organizuoti pseudo-referendumą. Pasak vietos politiko, tokiu žingsniu Kremlius bandytų sukurti dar vieną apsišaukėlišką respubliką, kaip buvo daroma Luhansko ir Donecko liaudies respublikų atveju.
„Ukraina pasiruošusi derėtis, bet nepasiduoti“
D. Kuleba šeštadienį taip pat teigė, kad Rusija naudoja panašią taktiką, kurią naudojo Sirijos karo metu.
Jo tvirtinimu, Rusijos ir Ukrainos derybininkai kalbasi ir kelias diplomatiniam susitarimui yra atviras, tačiau Rusija vis dar kelia nepriimtinus reikalavimus.
„Ukraina pasiruošusi derėtis, bet nepasiduoti“, – pabrėžė jis.
Visgi optimizmu šeštadienį D. Kuleba netryško.
„Putino galvoje labai mažai vietos skirta diplomatijai“, – pripažino Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad nemano, jog Baltarusija pasiųs karius į Baltarusiją, nors ir jaučia spaudimą iš Rusijos.
Zelenskis ragina ES aiškiai pasisakyti apie Ukrainos narystę
Europos Sąjunga turi nedviprasmiškai pareikšti, ar yra pasirengusi suteikti narystę Ukrainai, šeštadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Manome, kad esame verti būti Europos Sąjungoje. Mums nereikia nieko žadėti; mums reikia konkrečios paramos“, – per spaudos konferenciją su užsienio žurnalistais kalbėjo V. Zelenskis.
Jis teigė pasigendantis konkretumo diskusijose su Bendrija šiuo klausimu.
„Šiandien pas mus vyksta karas – taigi, atsakymus į visus klausimus, kuriuos užduodame pasauliui, norime išgirsti šiandien. Jei NATO sako „ne“, mes tai girdime. Jei ES sako „taip“, reikia visiems konkrečiai taip ir pasakyti, o ne balansuoti tarp diplomatijos lašelių“, – pabrėžė V. Zelenskis.
ES šią savaitę atmetė Kyjivo prašymą dėl paspartinto įstojimo – Europos šalys blokavo atitinkamą sprendimą. Tačiau nuspręsta, kad pabėgėliai iš Ukrainos ir toliau gaus pagalbą ES teritorijoje. Blokas taip pat pažadėjo padėti Ukrainai atsigauti po karo.
Anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių valstybė jau padarė viską, kad būtų pakviesta į Europos sąjunga.
Per šeštadienį vykusią spaudos konferenciją prezidentas taip pat sakė matąs tam tikrus teigiamus poslinkius derybose su Rusija. V. Zelenskio teigimu, Maskvos derybininkų pozicija buvo konstruktyvesnė, nebebuvo svaidomasi ultimatumais.
„Manau, kad tai iš esmės kitoks požiūris. Taip ir turi būti“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Vis tik jis pareiškė, kad Ukrainą palaikančios Vakarų šalys nėra pakankamai įsitraukusios į derybas.
„Kalbant apie dalykus, susijusius su mūsų valstybės saugumo garantijomis, ukrainiečiams po tokio kruvino karo tiesiog nebebus įmanoma pasitikėti Rusija. Todėl, be Rusijos Federacijos, šias saugumo garantijas turėtų pasiūlyti ir kiti lyderiai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
