Lietuva yra paskutinė bendrijos šalis, neratifikavusi šio 2017 metais pasirašyto dokumento.
„Matome Lietuvą kaip mūsų paskutinę viltį ir esame čia, kad paskatintume, pasveikintume Lietuvos Seimą ir Lietuvos žmones dėl susitarimo neratifikavimo“, – interviu BNS sakė Kubos žmogaus teisių aktyvistas, prieš beveik dešimt metų apdovanotas Europos Parlamento įsteigta Sacharovo premija.
„Tai gali būti labai stipri priemonė paspausti Kubos vyriausybei“, – pridūrė jis.
Po susitarimo pasirašymo galioja laikinoji jo versija, tačiau kol dokumentas nėra ratifikuotas visose ES narėse, jis neveikia visavertiškai.
Susitarimą sudaro trys dalys – politinio dialogo, sektorinio bendradarbiavimo ir prekybos.
Pasak G. Farinaso, šiuo metu situacija Kuboje darosi prastesnė – daugėja smurto ir sulaikymo atvejų prieš žmogaus teisių aktyvistus ir opozicijos politikus.
„Pastaruoju metu režimas tapo labai agresyvus. Be to, pastaruoju metu augo spaudimas prieš paprastus žmones, kurie nėra opozicijos, prodemokratiškų ar žmogaus teisių grupių nariai“, – kalbėjo aktyvistas.
57-ių žurnalistas ir psichologas pats ne kartą skelbė bado streiko akcijas, protestuodamas prieš žmogaus teisių suvaržymus Kuboje, jis ne kartą buvo sulaikytas.
Ragina įvesti sankcijas
Pasak disidento, šiuo metu Kuboje yra nuo 128 iki 175 politinių kalinių.
Pastaruoju metu tarptautinėje bendruomenėje daugiausiai atgarsio sulaukė pranešimai apie kito Kubos disidento Jose Danielio Ferrero areštą ir netinkamą elgesį su juo kalėjime. Havanos veiksmus jau pasmerkė Europos Parlamentas ir Jungtinės Valstijos.
Tačiau G. Farinasas teigė, kad reakcija į susidorojimą su J. D. Ferreru nebuvo pakankama.
„Reikia padaryti daugiau. Režimas turi sulaukti politinių sankcijų ir galbūt ekonominių sankcijų tam, kad Ferreras būtų paleistas“, – kalbėjo aktyvistas.
„Dabar režimas tarsi atlieka naudos ir kainos bandymus, įkalindamas tokius svarbius visuomenei žmones kaip Ferreras. Jeigu kaina bus per maža, jie toliau darys tą patį su kitais aktyvistais. Jeigu kaina bus per didelė, tai tikriausiai sustabdys tokius režimo veiksmus“, – pridūrė jis.
Pasak G. Farinaso, šiuo atveju ES ir Kubos susitarimo įšaldymas gali būti svarbus įrankis spausti Kubos vyriausybei.
„Labai svarbu, kad Europa žiūrėtų daugiau nei tik ekonominio intereso“, – tvirtino jis.
Bendradarbiavimo su Kuba šalininkai sako, kad tolesnė Havanos izoliacija nepaskatins šalies pagerinti žmogaus teisių padėties, tai geriau gali padaryti bendra ES pozicija dėl prekybos ir politinio dialogo.
