1937 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojo SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) įsakymas Nr. 00447, patvirtintas komunistų partijos Politbiuro.
Jis tapo pradžia žiauriausiai represijų bangai Sovietų Sąjungoje, kuri vėliau istorijoje įvardyta kaip „Didysis teroras“ arba „Didysis valymas“.
Pasirašytas Josifo Stalino, šis dokumentas turėjo aiškų tikslą – „išvalyti“ visuomenę nuo vadinamųjų „antisovietinių elementų“, kurie esą kliudė komunizmo plėtrai, rašo „Telegram“ kanalas „Pravda Geraščenko“.
„Didžiojo teroro“ metu labiausiai nukentėjo ukrainiečiai
Režimas taikėsi į visas gyventojų grupes – nuo valstiečių iki aukščiausio partijos elito, nuo mokytojų ir rašytojų iki kunigų. Ypatingai nukentėjo Ukrainos gyventojai, jų skaičius tarp represuotųjų buvo ypač didelis.
Norėdami įvykdyti represijas greitai ir „efektyviai“, sovietai sukūrė specialias neteismines institucijas – vadinamąsias „troikas“, kurias sudarė NKVD, prokuratūros ir partijos atstovai.
Nuosprendžiai buvo priimami supaprastinta tvarka – be advokatų, be teisės į apskundimą, o dažnai ir be kaltinamojo dalyvavimo.
Kiekvienam regionui buvo skiriamas represijų „limitas“ – I kategorijai buvo skiriama mirties bausmė (sušaudymas), II kategorijai – įkalinimas gulage.
Pradiniame etape Ukrainai buvo paskirtas 26150 sušaudymų limitas, tačiau vos per kelis mėnesius jis buvo padidintas iki 83122.
On this day in 1937, the highest body of the Soviet Communist Party — the Politburo — issued a secret resolution that launched the deadliest phase of Stalin’s Great Terror. It led to hundreds of thousands of arrests, deportations, and executions across the USSR. pic.twitter.com/N874hksSwW
— Ukraine.ua (@ukraine_ua) August 5, 2025
Ukrainos elito naikinimas
„Didysis teroras“ itin smarkiai paveikė Ukrainos intelektualus ir kultūros veikėjus.
1937 m. Sandarmocho miške Karelijoje buvo sušaudyti 1111 kalinių iš Solovecko – tarp jų net 290 ukrainiečių šviesuolių: rašytojas Mykola Kulišas, režisierius Lesas Kurbasas, poetas Mykola Zerovas, geografas Stepanas Rudnyckis ir kiti.
Bendrai Ukrainoje pagal politinius kaltinimus buvo nuteista beveik 200 tūkst. žmonių, iš jų du trečdaliai – mirties bausme.
„Didžiojo teroro“ pasekmės buvo katastrofiškos
„Didysis teroras“ suardė socialinius ryšius, sunaikino politinį, kultūrinį ir mokslinį elitas, visuomenėje įsigalėjo baimė ir nepasitikėjimas.
Režimo smurtas susilpnino ir Raudonąją armiją – iš jos buvo pašalinti patyrę karininkai, o tai turėjo įtakos kariniams SSRS gebėjimams prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Ši kampanija taip pat ilgam sustabdė pilietinės visuomenės raidą, paliko gilias psichologines traumas ir įtvirtino totalitarinę valstybės kontrolę.
Beveik kiekvienoje Ukrainos srityje yra masinių kapaviečių, kur palaidotos „Didžiojo teroro“ aukos. Bykivnos kapinės – vienos didžiausių Ukrainoje. Jose identifikuoti daugiau nei 19 tūkst. represuotųjų vardai.
Maža to, buvo užfiksuota, jog 1938 m. gegužės 19 d. per vieną naktį Kyjivo NKVD kalėjimuose buvo sušaudyti net 563 žmonės.
Egzekucijos dažniausiai vykdytos šūviu į pakaušį arba pirmąjį kaklo slankstelį, naudojant „Nagano“ revolverius.
Be to, „tautos priešų“ sutuoktiniai buvo privalomai suimami, vaikai iki 15 metų – siunčiami į specialius vaikų namus, šeimos – ištremiamos į atokius SSRS regionus.
Šiandienos Rusijoje pastebimas pavojingas reiškinys – „Stalino kulto“ reabilitavimas. Jam vėl statomi paminklai, o buvusių NKVD budelių palikuonys viešai bando balinti „tautų tėvo“ įvaizdį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ziureti youtubej, vatom gal protas prablaives kas ju laukia, kai ateis ju isgelbetojai:
Я помогала ополчению, ждала Россию, а вы отжали мою квартиру!" Сторонница РФ дождалась русский мир