Su Izraelio užsienio reikalų ministerija susijusi X paskyra @Israel paskyra pirmadienį paskelbė žinutę, kurioje buvo rašoma: „Ilsėkis ramybėje, popiežiau Pranciškau. Tegul jo atminimas būna palaiminimas“ kartu su popiežiaus atvaizdu, kuriame jis lankosi prie Raudų sienos Jeruzalėje.
Laikraštis „Jerusalem Post“ citavo Užsienio reikalų ministerijos pareigūnus, kurie teigė, kad popiežius yra pasisakęs „prieš Izraelį“ ir kad socialinio tinklo žinutė buvo paskelbta „per klaidą“.
Tai, kad X paskyra @Isreal yra susijusi su šalies užsienio reikalų ministerija, nurodoma ir pačios ministerijos svetainėje.
Pranciškaus kritika Izraeliui
Pranciškus, kuris mirė pirmadienį, sulaukęs 88 metų, praėjusį lapkritį pasiūlė pasaulio bendruomenei ištirti, ar Izraelio karinė kampanija Gazoje yra palestiniečių tautos genocidas, taip išsakydamas iki šiol bene aiškiausią kritiką Izraeliui dėl 2023 m. spalį prasidėjusio karo su „Hamas“.

Sausį popiežius taip pat pavadino humanitarinę padėtį Gazoje „gėdinga“, dėl to jį sukritikavo vyriausiasis Romos žydų rabinas, apkaltinęs Pranciškų „selektyviu pasipiktinimu“.
Izraelis teigia, kad kaltinimai genocidu vykdant kampaniją Gazos ruože yra nepagrįsti ir kad Izraelis taikosi tik į „Hamas“ ir kitas ginkluotas grupuotes.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, vadovaujantis kraštutinių dešiniųjų religinių ir nacionalistinių partijų koalicijai, popiežiaus mirties nekomentavo.
Tačiau Izraelio prezidentas Isaakas Herzogas pirmadienį nusiuntė užuojautos žinią Šventosios Žemės ir viso pasaulio krikščioniams, apibūdindamas Pranciškų kaip „gilaus tikėjimo ir beribės užuojautos žmogų“.
Katalikų Bažnyčios ir judaizmo santykiai pastaraisiais dešimtmečiais pagerėjo po šimtmečius trukusio priešiškumo.
Popiežius Pranciškus per savo 12 metų trunkantį pontifikatą paprastai atsargiai stodavo konfliktų dalyvių pusėn ir smerkė antisemitinių grupių augimą, o karo metu kiekvieną vakarą telefonu kalbėdavosi su maža Gazos krikščionių bendruomene.
2014 m. Pranciškus aplankė Raudų sieną – švenčiausią judaizmo maldos vietą – ir taip pat meldėsi prie Izraelio pastatytos sienos atkarpos okupuotame Vakarų krante, skiriančios Jeruzalę ir Betliejų.

Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!