Kai kurie apžvalgininkai tikino, kad jaunasis Kimas branduolinės valstybės vadovu spės išbūti keletą savaičių, tačiau praėjus dešimtmečiui, akivaizdu, Šiaurės Korėjos lyderis įrodė, kad jie klysta.
Kiti tikėjosi, labiau viltingai negu kažkuo pagrįstai, kad Šiaurės Korėja pasuks „kosmopolitiniu“ keliu. Kim Jong Unas mokėsi prestižinėje Šveicarijos mokykloje, dievino NBA krepšinį. Optimistinis scenarijus numatė valstybės atsivėrimą ir atsinaujinimą, tačiau viskas pakrypo visiškai kita linkme.
Uždraudė juoktis
Maža to, įvedami draudimai tampa tokie absurdiški, kad dažnai net nebeaišku, kur baigiasi Pietų Korėjos ar kitų šalių žiniasklaidos priemonių šaltinių Šiaurės Korėjoje fantazijos ir prasideda realybė.
Gruodžio 17-ąją buvo paskelbta, kad šalis pradeda minėti Kim Jong Ilo mirties 10-ąsias metines. Ir, kaip visada, itin niūriai ir griežtai: gyventojams uždraustas juoktis gatvėse, švęsti savo pačių gimtadienius ar vartoti alkoholį.
„Žmonės negali net savo pačių gimtadienių švęsti, jeigu šios patenka į tas gedėjimo dienas“, – pasakojo „Radio Free Liberty“ vienas iš Šiaurės Korėjos pasienio gyventojų.
Jo teigimu, gedulo metu valdžia išsiuntė specialius policijos patrulius, kurie seks asmenis „kurie daro žalą kolektyviam gedėjimui“. Vyro teigimu, apgirtusius asmenis gatvėje sutikę pareigūnai juos suimdavo, o vėliau „niekas jų daugiau niekada nebematė“.
Ir tai tik patys „normaliausi“ pranešimai iš Šiaurės Korėjos. Kiek anksčiau autoritetinga naujienų agentūra RFA paskelbė, kad šioje šalyje žiaurių bausmių sulaukė keli studentai ir mokiniai, įsigiję kontrabandinį pietų korėjiečių filmą „Squid Game“.
Beprasmės viltys
Būdamas studentu prieš 10 metų Kim Geum Hyokas pasielgė taip, už ką jį galėjo laisvai sušaudyti: Kim Jong Ilo mirties dieną jis surengė vakarėlį. „Tai buvo labai pavojinga. Tačiau mes buvome labai laimingi“, – aiškino jis BBC.
Buvęs studentas pasakojo, kad į Kim Jong Uną buvo dedamos milžiniškos viltys – jeigu jis jau mokėsi Europoje, tai gali ir galvoja taip pat laisvai, kaip ir „mes“.
Kim Geum Hyokas priklausė aukštesnės „kastos“ šeimai ir studijavo Pekine, Kinijoje, kuri buvo pasiekiama nedaugeliui šiaurės korėjiečių. Gyvenimas Kinijoje parodė jam, kad gyvenimas gali būti visiškai kitoks ir klestintis. Ir jis ėmėsi skaityti naujienas internete apie savo šalį: „Iš pradžių aš paprasčiausiai negalėjau patikėti. Aš mąsčiau, Vakarai meluoja. Protas sakė „Nežiūrėk!“, o širdis – atvirkščiai“.
25 mln. Šiaurės Korėjos gyventojų gyvena totalioje kontrolėje ir beveik nieko arba išvis nieko nežino apie įvykius pasaulyje. Maža to, mažai ką realiai žino ir apie situaciją valstybėje – tik tiek, kiek leidžia partija.
Jiems yra diegiama, kad lyderis – unikalus genijus ir dieviška būtybė, kuriai reikia paklusti besąlygiškai.
Atėjus į valdžią 27-erių buvusio lyderio sūnui daugeliui jaunų žmonių kilo viltis, kad situacija šalyje gali pasikeisti.
Neišpildyti pažadai
Kaip ir daugelis kitų diktatorių ar autoritarinių lyderių, Kim Jong Unas jau nuo pat savo valdymo pradžios pateikė taip niekada ir neišsipildžiusių pažadų. Vienoje iš pirmųjų savo kalbų 2012-aisiais Kim Jong Unas užtikrino, kad Šiaurės Korėjos gyventojams „daugiau niekad neprireiks veržtis diržų“.
Tautai, kuri 90-aisiais išgyveno siaubingą badą, tai reiškė didžiulį emocinį užtaisą ir džiugias viltis į ateitį.
Diplomatai gavo nurodymą pritraukti į šalį užsienio investicijas, pačioje šalyje daugelis pastebėjo pokyčius. Vienas buvęs vairuotojas BBC pasakojo, kad prekybos centruose atsirado daugiau kokybiškesnių vietos gamintojų prekių.
Nelojalių asmenų valymas
Tačiau „geroji žinia“ gyventojams nereiškė nieko gero tiems, kuriuose jis įžvelgė grėsmę savo valdžiai.
Vienas iš tokių buvo jaunojo diktatoriaus dėdė Jang Song Thaekas. „Mes manėme, kad atėję į valdžią Jang Song Thaekas imsis ekonominių reformų, atvers sieną su Kinija ir mes galėsime laisvai ten važinėti. Aišku, apie tai niekam nebuvo galima kalbėti garsiai, tačiau tokios viltys jautėsi“, – aiškino vienas iš šiaurės korėjiečių prekybininkų.
Tačiau netrukus tokios viltys užgeso. 2013-ųjų gruodį Jang Song Thaekas buvo paskelbtas „už šunį blogesne visuomenės atmata“ ir sušaudytas dėl „antirevoliucinės veiklos“.
Dar vienas generolas, sietinas su ankstesniu elitu, Kim Jong Ilo laidotuvėse dalyvavęs kartu su pirmaisiais šalies asmenimis, tiesiog dingo be žinios.
Tokiu būdu jaunasis vadovas parodė, kad su juo nejuokaujama, ir valdžia dalintis su kitais jis neketina.
Aklinai uždaryta siena
Dešimtys žmonių, prasidėjus valstybės elito valymui, paspruko į Kinija, o iš ten – į Pietų Korėją. Kim Jong Unas nusprendė kovoti ir su tokia „išdavystės“ forma. Sieną pradėta saugoti taip, kaip niekada iki tol – visu jos perimetru buvo imtasi papildomų apsaugos priemonių įrengimo.
Liudininkų teigimu, pasieniečiams yra nurodyta be gailesčio šaudyti į bet ką, kas tik bando nelegaliai kirsti sieną.
„Kimas užblokavo pabėgimo kelius visiems Šiaurės Korėjoje. Turguose apriboti prekeivių darbo laikai, vis daugiau žmonių siunčiama į priverstinio darbo stovyklas, – „Current Time“ cituojamas vienas iš perbėgėlių. – Žmonės kalba, kad gyventi darosi vis sunkiau, nes valstybė pasiima vis daugiau. Maža to, daugiau žmonių miršta nuo bado“.
Tai, kad Šiaurės Korėja badauja, dar šių metų rudenį patvirtino Jungtinės Tautos. Teigiama, kad KLDR trūksta šimtų tūkst. tonų maisto. Iki antrojo „Sudėtingo žygio“ (taip Šiaurinėje Korėjoje vadinamas paskutinio praėjusio šimtmečio dešimtmečio pabaigos badas, kurio metu mirė šimtai tūkstančių žmonių ir kuris šalį ištiko valdant Kim Jong Ilui) dar toloka, bet pavojus ne toks ir nerealus. Dar šį pavasarį Kim Jong Unas savo kreipimesi į tautą perspėjo apie artėjančius „sunkius laikus“.
Ir toliau balansuos ant karo ribos
Tačiau „sunkūs laikai“ – nereiškia, kad negalima tobulinti branduolinius užtaisus galinčias nešti raketas.
„Panašu, kad Kim Jong Unas susidūrė su dilema: jis blaškosi tarp branduolinių tyrimų ir ekonominių problemų, – pažymi Šiaurės Korėjos tyrimų universiteto profesorius Yang Moo Jinas. – Visus metus nuo 8-osios Korėjos darbo partijos sueigos, šalis dirba nacionalinės gynybos ir pragyvenimo lygio pakėlimo klausimais. Ir jeigu su branduoliniais ir ginkluotės kūrimais KLDR sekėsi pasiekti progresą, tai su ekonomika viskas sudėtinga. Panašu, kad pasidarė tik blogiau: dėl sankcijų ir koronaviruso“.
Vienu metu netgi atrodė, kad Kim Jong Unas buvo arčiau už savo pirmtakus karo tarp dviejų Korėjų užbaigimui. Tačiau taikos susitarimas tarp KLDR ir Pietų Korėjos taip ir nebuvo pasirašytas. Derybos šiuo klausimu pasiekė aklavietę prieš kelerius metus.
Ekspertai pažymi, kad apžvelgiant Kim Jong Uno valdymo dešimtmetį, galima sakyti, jog siekianti užsitikrinti Šiaurė ir toliau veiks „botago ir meduolio“ principu, ir sieks toliau balansuoti ant karo su tuščiais taikos pažadais ribos.
