Tai buvo kiek neįprasta serijinių žudikų pora: daili žmona, įviliojanti aukas savo sadisto vyro seksualiniams geiduliams tenkinti. Merginos buvo kankinamos, prievartaujamos ir žudomos. Būdami kartu, P. Bernardo ir K. Homolka kėlė net daugiau grėsmės visuomenei dėl pasitikėjimą keliančios išvaizdos, laisvo bendravimo ir tvirto vidurinės klasės visuomenės atstovų statuso, savybių, kurios leido daugelį metų klaidinti policiją.
Bernardo buvo gražus, šviesiaplaukis jaunas savo srities profesionalas, kurio žavesys užmaskavo tai, kad jis buvo nuožmus, negailestingas plėšrūnas. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jis gyveno Toronto (Kanada) priemiestyje Skarbore, kur dieną dirbo jaunesniuoju buhalteriu.
Tuo pat metu naktimis Skarboro gatvėse pradėjo siautėti prievartautojas, kurio policija niekaip negalėjo pagauti. Detektyvai vienu metu netgi buvo apsilankę pas P. Bernardo, tačiau mandagus, gerai nusiteikęs jaunuolis nesukėlė jiems didesnių įtarimų.
„Seksualinis sadistas, kuris mėgavosi žalodamas merginas“
FTB tardytojas Roy’us Hazelwoodas vėliau Kanados televizijai pasakojo, kad P. Bernardo „yra labai manipuliatyvus, chroniškas melagis, psichopatas ir narcisistinis seksualinis sadistas“.
Pasak eksperto, psichopatas galėjo keisti savo asmenybę, siekiant pritapti prie aplinkos, kurioje jis jaustųsi „savas“. „Jis buvo labai savimyla, manė, kad yra visatos centras, o visi aplink egzistuoja tik tam, kad suteiktų jam malonumą“, – „News.com.au“ cituojamas R. Hazelwoodas. Kanadiečių psichopatui didžiausią malonumą kėlė jo aukų skausmas, tiek fizinis, tiek ir psichologinis.
Dar būdamas paaugliu P. Bernardo slapta vystė savo slaptas seksualines fantazijas ir mėgavosi moterų kankinimais. Spėjama, kad neapykanta moterims pradėjo plėtotis kai sulaukus 16-os motina jam pasakė, kad tikrasis jo tėvas yra vyras su kuriuo ji turėjo romaną. Praėjo 7 metai ir Skarboro gatvėse pasirodė maniakas, peiliu rankose puldinėjęs merginas.
Prievartautojas persekiojo ir puldinėjo moteris vakarais, kuomet šios išlipdavo iš autobusų ir eidavo namo vėlų vakarą. Vėliau R. Hazelwoodas pasakojo, kad prievartautojas veikė itin šiurkščiai, užpuolimų metu stengdamasis palaužti aukas, vadindamas aukas žeminančiais žodžiais.
Per aštuonis mėnesius buvo užpultos mažiausiai 6 moterys, o žiniasklaida prabilo apie Skarboro prievartautoją. Tai pačiais metais (1987) P. Bernardo sutiko 17-metę Karlą Leanne Homolką, merginą iš mažo miestelio už 60 kilometrų nuo Toronto. Nepaisant gana aukšto intelekto koeficiento ir stiprios valios, mergina greitai pasidavė savo naujojo draugo įtakai.
Tuomet 23-ejų P. Bernardo atrodė nuostabus pasirinkimas: perspektyvus, patrauklus didmiesčio vyras.
Tuo metu prievartavimai Skarbore tęsėsi: grasinant peiliu buvo išprievartautos dar trys merginos. P. Bernardo net buvo patekęs į policijos akiratį – nurodė vieno iš jo artimų draugų žmona, kuri policijai papasakojo, kad įtariamasis „mėgo analinį ir grubų seksą“. Policininkai jį apklausė, tačiau nieko nepešę paleido.
Tik 11-oji prievartautojo auka sugebėjo pareigūnams apibūdinti savo užpuoliką ir pateikė detalų jo atvaizdą. Kuomet P. Bernardo draugai pradėjo šaipytis, kad sudarytas fotorobotas yra itin į jį panašus. Maniakas, tai girdėdamas, tik juokėsi.
Išprievartavo ir nužudė savo sutuoktinės seserį
1988-ųjų lapkritį policija ir vėl apklausė maniaką bei pasiūlė jam atlikti DNR tyrimą, nors mokslas tuo metu dar ir negalėjo taip tiksliai ir greitai nustatyti įtariamą asmenį, kaip dabar.
P. Bernardo, supratęs, kad įkliuvo, išsikraustė iš Toronto gyventi į Sent Katerinsą, kartu su K. Homolkos šeima, kuri jį itin mėgo. Užpuolimai Skarbore liovėsi. Tačiau jau netrukus Sent Katerinse vidury dienos buvo išprievartauta 14-metė moksleivė.
Netrukus jis savo sutuoktinei atskleidė savo potraukį užsiimti seksu su nekaltomis mergaitėmis. Naudodamasis savo įtaka K. Homolkai jis netgi užsiminė apie potraukį jaunesnei jos sesei Tammy (tuo metu jai tebuvo 15 metų). Jausdamasi visiškai užvaldyta savo vyro, ir pavydėdama šio dėmesio Tammy, K. Homolka sutiko padėti jam „atimti sesers nekaltybę“.
Iš veterinarijos klinikos, kurioje dirbo K. Homolka, ji pavogė trakvilizatorių (centrinę nervų sistemą raminančių ir nerimą šalinančių vaistų) ir pradėjo ruoštis žiauriam nusikaltimui.
1990-ųjų gruodžio 23-ąją jie liko kartu su Tammy girtauti po to, kai Homolkų tėvai nuėjo miegoti. Karlai į kokteilį pribėrė „atjungiančių“ vaistų, o vėliau pora kartu išprievartavo nepilnametę ir viską filmavo.
Karla persistengė laikydama prie aukos veido anestetiku sumirkusią nosinę – paauglė pradėjo stipriai vemti. Supanikavę jie iškvietė greitąją, kuri mergaitę išvežė į ligoninę. Tačiau Tammy mirė vos po kelių valandų, taip ir neatgavusi sąmonės.
Oficiali mirties priežastis: atsitiktinis užspringimas nuo vėmalų, prieš tai vartojus alkoholį.
Vėliau buvo nustatyta, kad Karla, pati persirengusi sesers drabužiais, kartais paleisdavo savo vyrui sesers prievartos vaizdo įrašą.
Aukas įsiviliodavo net ne po kartą
Homolkų šeimą apėmus gedului, P. Bernardo ir K. Homolka išsikraustė į namą už 7 kilometrų, kur pradėjo kurti savo vestuvių planus.
1991-ųjų birželio 7-ąją Karla į savo namus pasikvietė 15-metę, kurią nugirdė alkoholio ir vaistų „kokteiliais“. Karla savo vyrui sakė, kad tai yra „vestuvių dovana“, kuomet jie abu prievartavo be sąmonės gulinčią paauglę. Kitą rytą auka net neprisiminė, kas vyko naktį. Ji dar sykį buvo grįžusi į tuos pačius namus po poros mėnesių, tuomet pasikartojo tas pats scenarijus, tik mergina prievartos akto metu buvo nustojusi kvėpuoti. Nepaisant to, ji sugebėjo išgyventi.
1991-ųjų birželio 14-ąją P. Bernardo netyčia surado naują auką – 14-metę Leslie Erin Mahaffy. Paauglė buvo pradėjusi maištauti prieš savo tėvus, o tą vakarą dar ir girtavo su mokyklos draugais iki 2 ryto. Radusi užtrenktas namų duris ji nuėjo į šalia esantį pieno barą paskambinti draugui, tačiau P. Bernardo pasekė ją iki namų, apvyniojo galvą megztiniu ir nusivežė ją namo. Tuo metu kai mergaitės mama skambino policijai manydama, kad paauglė tiesiog paspruko pas draugus, Leslie buvo prievartaujama P. Bernardo ir K. Homolkos namuose.
Po dvi dienas trukusių kankinimų P. Bernardo pabandė apsvaiginti ją elektros srove, tačiau tai nesuveikė ir mergaitei buvo sugirdyti raminamieji vaistai. Pora neapskaičiavo savo kankinimų poveikio ir Leslie mirė. Teismui jie vėliau pasakojo, kad būtų paauglę paleidę, nes visą laiką laikė ją uždengtu veidu.
Nužudytos paauglės kūną maniakai nutempė į rūsį, kur jis ir liko, kol jie linksmino susirinkusius K. Homolkos giminaičius priešvestuvinės šventės metu. Svečiams išvykus P. Bernardo sukapojo lavoną ir, pririšę prie cemento luitų, atsikratė atokioje vietoje.
Jau po kelių savaičių, 1991-ųjų birželio 29-ąją, turėjo įvykti įspūdingos vestuvės Niagaros krioklio.
Vestuvės žudynių metu
Tačiau vos už 25 km nuo to vietos, kur turėjo rinktis vestuvių svečiai, vienas žvejys pastebėjo kažkokį daiktą nusekusio Gibsono ežero dugne. Viename iš kyšojusių cemento luitų jis aptiko maišą su žmogaus galūnėmis.
Tuo metu, kai policija aptiko ežero dugne vienos iš nužudytų merginų kūno dalis, K. Homolka su karieta atvyko pas P. Bernardo tuoktis, laimingi svečiai liejo šampaną ir mėgavosi keptu fazanu.
Vėliau vestuvių nuotraukose pozuojanti pora laikraščių antraštėse buvo pavadinta „žudikais Kenu ir Barbe“.
Kol sutuoktinių pora džiaugėsi savo medaus mėnesiu Havajuose, policija nustatė, kad kūnas ežero dugne priklausė dingusiai paauglei Leslie Mahaffy.
Grįžus iš kelionės ir susipažinus su naujienomis P. Bernardo puolė į paniką. Jis kaltino K. Homolką nenumačius galimo ežero nusekimo, stipriai ją sumušė. Praėjo dvi įtampos savaitės, tačiau policija prie durų nepasirodė. Maniakas pareikalavo iš savo žmonos surasti jam dar vieną auką.
1992-ųjų balandžio 16-ąją jie apgaulės būdu ir grasindami peiliu į savo mašiną įsiviliojo 15-metę Kristen French.
Šįkart policija iškart puolė ieškoti pareigingos paauglės, pagrobimo vietoje aptiko jos batą, net liudininkų, tačiau byla toliau nepasistūmėjo. Tuo metu maniakai mergaitę tris dienas girdė, kankino ir prievartavo. Maža to, viską dar ir filmavo. Skirtingai nuo L. Mahaffy, paauglei akys nebuvo uždengtos, ji buvo pasmerkta nuo pat pradžių.
P. Bernardo 15-metę pasmaugė prieš eidamas pas savo žmonės tėvus Šv. Velykų pietums. Viską stebėjusi K. Homolka po egzekucijos nuėjo tvarkytis šukuosenos.
Balandžio 30-ąją nuogą ir sužalotą K. French kūną atokioje vietovėje, nutolusioje už 50 km nuo Sent Katerinso, aptiko atsitiktinis praeivis.
Policijai surasti maniako niekaip nepavyko. Vienas P. Bernardo draugų netgi įskundė jį policijai, kaip galimą žudiką. Tačiau apklausų metu policija nesugebėjo nieko išpešti ir atmetė galimybę, kad šis „padorus pilietis“ galėjo įvykdyti šiuos kraupius nusikaltimus.
1992-ųjų gruodžio 27-ąją Paulas žiauriai sumušė savo žmoną, kuri bendradarbiams pasakojo, kad pateko į avariją. Kolegos pranešė apie smurtą moters tėvams, kurie įkalbėjo ją kreiptis į policiją. K. Homolka netgi nusprendė surasti visų trijų nužudymų vaizdo įrašų juostas, tačiau paslėptoje vietoje jų neaptiko.
Galiausiai, 1993-ųjų vasarį, Toronto policija gavo DNR tyrimų rezultatus, kurie nurodė, kad P. Bernardo yra Skarboro prievartautojas.
K. Homolkos žaidimas
P. Bernardo buvo sulaikytas. Jo žmona, padedama teisininkų, sugebėjo sutarti su kaltintojais dėl švelnesnės bausmės mainais į liudijimą. Ji buvo pripažinta kalta dėl visų trijų žmogžudysčių, tačiau teismo bausmė buvo itin švelni – 12 metų kalėjimo. Tik po šešerių metų, kuomet P. Bernardo sutiko atskleisti, kur paslėpė vaizdo įrašus, paaiškėjo tikrasis K. Homolkos vaidmuo. Teismui pasakojusi, kad ji buvo paveikta psichopato vyro, vaizdo įrašuose ji akivaizdžiai veikė laisva valia ir daug prisidėjo prie mergaičių kančios.
P. Bernardo buvo pripažintas kaltu dėl trijų žmogžudysčių ir 32 seksualinio pobūdžio nusikaltimų. Jam buvo skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė su teise į amnestiją po 25 metų.
K. Homolka, nepaisant didžiulio visuomenės pasipiktinimo, iš kalėjimo išėjo po 12 metų. Moteris ištekėjo už savo advokato brolio ir susilaukė trijų vaikų.
Prieš trejus metus kilo skandalas, kuomet paaiškėjo, kad K. Homolka, tuomet gyvenusi Leanne Teale vardu, dirbo savanore vienoje iš Kvebeko priemiesčių mokyklų.
P. Bernardo jau pabandė išeiti į laisvę. Amnestiją suteikiančiai teisėjų tarybai jis aiškino, kad nusikaltimus darė dėl savo paties „vidinio skausmo“, aiškino, kad kalėjime „visą laiką“ verkė. Teismas atmetė jo prašymą, tačiau 2020-aisiais jis vėl gali bandyti prašytis į laisvę.
