Pasak Nacionalinio archyvo, ankstyvą vakarą paskelbtų dokumentų buvo 1123, tarp jų – mašinėle rašytos ataskaitos ir ranka rašyti užrašai.
Istorikai sakė, kad nesitiki rasti naujų detalių ir jokios informacijos, kuri prieštarautų pagrindinėms bylos aplinkybėms: kad 1963 m. lapkričio 22 d. J. Kennedy buvo nužudytas, kai važiavo per Dalasą automobiliu, kurio stogas buvo atviras, ir jį nužudė vienas šaulys – Lee Harvey Oswaldas.
Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad dokumentai bus paskelbti antradienį po pietų. Tačiau mokslininkai teigė, kad prireiks laiko peržiūrėti visus dokumentus ieškant kokių nors naujų įvykio detalių atskleidimo.
Trumpas dokumentus norėjo atskleisti dar savo pirmosios kadencijos metu
Daugeliu atvejų dokumentai buvo neryškūs ir sunkiai įskaitomi, o tai, be abejonės, atspindi jų amžių – daugelis jų buvo spausdinti ar rašyti prieš pusę amžiaus ir tai, kad jie yra fotokopijos.
Timas Naftalis, Kolumbijos universiteto Tarptautinių ir viešųjų reikalų profesorius asistentas, sakė, kad tai, ką jis rado antradienio vakarą, įtikino jį, jog informacija visus tuos dešimtmečius buvo laikoma paslaptyje ne dėl to, kad joje buvo kurstančios informacijos apie nužudymą, o tam, kad būtų paslėptos itin slaptos CŽV žvalgybos informacijos rinkimo detalės.
„Visada nujaučiau, kad šioje medžiagoje nėra jokio lemiamo įrodymo, nes jei toks būtų buvęs, Trumpas jį būtų paviešinęs dar 2017 metais“, – sakė jis.
D. Trumpas norėjo visus dokumentus atskleisti dar per savo pirmąją kadenciją. Galiausiai jis sutiko su tam tikrais redagavimais, siekiant apsaugoti slaptą žvalgybos informaciją.
Tačiau D. Trumpas yra pareiškęs, kad dabar šių redagavimų jis nebelaiko būtinais.
J. Kennedy nužudymo dokumentai nebuvo suskirstyti į kategorijas ar pateikti kokiu nors organizuotu būdu. Kai kurie iš jų atrodė kaip jau viešai paskelbtų dokumentų versijos. Kiti neturėjo jokio akivaizdaus ryšio su nužudymu.
Dauguma dokumentų – JAV žvalgybos agentūrų dokumentai apie J. Kennedy nužudymo tyrimą, JAV santykius su Kuba ir Lotynų Amerikos šalimis, rašoma „Meduza“.
Šie dokumentai gali suteikti naujų svarbių detalių apie tai, ką prezidento žudikas veikė likus keliems mėnesiams iki incidento (ypač apie jo apsilankymus Sovietų Sąjungos ir Kubos ambasadose Meksikoje) ir kiek JAV žvalgybos agentūros žinojo apie jo judėjimą.
Keli ekspertai laikraščiui „The Washington Post“ teigė, jog pasaulis greičiausiai nesužinos tikslios L. Oswaldo motyvacijos nužudyti J. Kennedy.
Vienas iš dažniausiai cituojamų dokumentų yra 1991 m. JAV žvalgybos ataskaita, kurioje teigiama, kad aukštas KGB pareigūnas, pavarde Nikonovas, tyrė žvalgybos agentūros archyvus, siekdamas išsiaiškinti, ar L. Oswaldas buvo KGB agentas.
Nikonovas padarė išvadą, kad jis juo nebuvo, nors sovietų žvalgybos tarnybos L. Oswaldą atidžiai stebėjo, kai jis 1959-1962 m. gyveno Sovietų Sąjungoje.
Taip pat gali būti, kad antradienį iš pradžių buvo paskelbti ne visi dokumentai, kuriems taikomas D. Trumpo įsakymas.
Nacionalinio archyvo duomenimis, nuo 1992 m., kai Kongresas priėmė įstatymą, reikalaujantį juos paskelbti, viešai atskleista apie 99 proc. iš maždaug 320 tūkst. žinomų J. Kennedy dokumentų.
Tačiau daugiau kaip 2 tūkst. dokumentų vis dar visiškai arba iš dalies neskelbiami, o dar 2,5 tūkst. dokumentų tebėra užantspauduoti teismo įsakymais ir jiems taikomi kiti apribojimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
