Pasaulio Sveikatos Organizacija jau perspėjo, kad laiko, kada dar galima sustabdyti mirtiną epidemiją, vis mažėja. Nuo viruso mirusiųjų Kinijoje skaičius vasario 26-ąją jau viršijo 2,7 tūkst.
Nuo pačioje praėjusių metų pabaigoje Uhano mieste, Kinijoje, kilusios Covid-19 epidemijos pradžios praėjo du mėnesiai. Šiuo metu yra suskaičiuojami 80 tūkst. užkrėstųjų daugiau nei 30-yje šalių. Nepaisant to, kad dauguma susirgusiųjų ir mirčių nuo ligos atvejų yra Kinijoje, šio mėnesio pabaigoje atsirado net trys epidemijos židiniai: virusas įsisuko Italijoje, Irane ir Pietų Korėjoje.
Baimei dėl naujo viruso plitimo apimant vis daugiau žmonių, mokslininkai visame pasaulyje deda visas pastangas, kad būtų galima suprasti naująjį koronavirusą ir kaip jis paveikia žmogaus organizmą.
„Įvairūs sunkumo lygiai“
Covid-19 priklauso virusų padermei, kuri gali sukelti kvėpavimo takų ligas. Negalavimas gali pasireikšti įvairiai: nuo paprasto peršalimo iki sudėtingų plaučių ligų.
Virusas nuo žmogaus žmogui dažniausiai yra perduodamas oro lašeliniu būdu: kosint ar čiaudint. Tačiau ekspertai pastebi, kad virusą gali platinti ir asmenys, neturintys jokių išorinių ligos požymių. Tai labai apsunkina valstybių bandymus užkardyti ligos plitimą. Manoma, kad ligos inkubacinis laikotarpis yra 14 dienų. Todėl net visiškai sveikas besijaučiantis virusu užsikrėtęs žmogus gali kelias savaites platinti jį aplinkiniams, jeigu nėra izoliuojamas.
Vidutiniškai simptomai ligoniams pasireiškia per 5-6 dienas, rašoma „Al Jazeera“. Tačiau kai kurie pacientai nejaučia išvis jokių simptomų.
„Iš pradžių pasireiškia švelnūs atvejai, panašūs į peršalimą, kuriems būdingi tam tikri kvėpavimo takų simptomai: gerklės skausmas, sloga, karščiavimas, gali baigtis plaučių uždegimu. O pneumonijos sunkumas gali būti įvairaus laipsnio, iki pat visų organų nepakankamumo ir mirties“, – praėjusią savaitę Ženevoje susirinkusiems žurnalistams pasakojo PSO atstovė Maria Van Kerkhove.
Tačiau ekspertė pažymėjo, kad dauguma susirgimo atvejų yra lengvos formos. „Mes matėme apie 17 tūkst. atvejų, iš jų 82 proc. buvo lengvos formos ir 3 proc. klasifikuojami kaip kritiniai“, – aiškino ji.
Temperatūra, kosulys ir plaučių uždegimas
Vasarį 7-ąją JAV medikų asociacijos žurnale (JAMA) buvo pateiktas 138 pacientų Uhane tyrimas, kuris parodė, kad pagrindiniai ligos simptomai yra šie: aukšta temperatūra, nuovargis ir sausas kosulys. Trečdalis pacientų skundėsi raumenų skausmais ir apsunkusiu kvėpavimu. Apie 10 proc. susirgusiųjų pasireiškė atipiniai simptomai, įskaitant viduriavimą ir vėmimą.
Mokslininkų teigimu, vaikų tarp šių ligonių buvo vienetai. Nepaisant to, kad daugelio pacientų ligos eiga buvo apibūdinta kaip švelni, visiems išsivystė plaučių uždegimas.
Trečdaliui ligos eigos metu pasireiškė kvėpavimo problemos ir juos teko perkelti į intensyvios terapijos skyrių. Kritinėje būklėje atsidurdavo pagyvenę žmonės, turintys kitų įsisenėjusių ligų, tokių kaip diabetas ar hipertenzija.
Iš 138 tyrime minimų pacientų mirė 6 – tai yra 4,3 proc. mirtingumas, dukart didesnis už bendrą mirtingumo lygį.
Tačiau sausio 24-ąją „The Lancet“ žurnale buvo pateiktas tyrimas, kuriame rašoma, kad kai kuriems infekuotiesiems pasireiškė „citokinų audra“. Ta pati organizmo būsena, kaip ir Ispaniškojo gripo metu XX a. pradžioje. Citokinų audros metu žmogaus imuninė sistema pradeda klaidingai gaminti imunines ląsteles ir proteinus, kurie ilgainiui sugriauna kitus organus.
Manoma, kad tai galėtų paaiškinti kai kurių jaunų pacientų mirtis nuo naujojo koronaviruso. Ispaniškasis gripas daugiausiai veikė asmenis iki 65 metų. JAV 1918-1919 nuo gripo pandemijos net 99 proc. mirė būtent šios amžiaus grupės žmonių. Statistika iš Kinijos rodo, kad, nors ir retai pasitaikantys, tačiau yra užfiksuoti atvejai, kai 30-50 metų žmonės miršta nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų, nepaisant to, kad neturėjo jokių lėtinių ligų.
Kaip progresuoja ligos eiga
JAMA tyrime teigiama, kad vidutiniškai žmonės susiduria su kvėpavimo problemomis praėjus penkioms dienoms po pirmųjų ligos simptomų. Sunkūs kvėpavimo sutrikimai pastebimi po 8 dienų. Tyrime nebuvo nurodyta, kuomet ligoniai susiduria su kritinėmis komplikacijomis ar juos ištinka mirtis.
Ankstesniame „Journal of Medical Virology“ leidinyje publikuotame tyrime rašoma, kad vidutiniškai mirtis pacientus ištikdavo praėjus 14 dienų nuo ligos pradžios.
„The New England Journal of Medicine“ sausio 31-ąją buvo aprašytas 35-erių vyro, pirmojo užsikrėtusiojo virusu JAV, ligos atvejis. Pirmieji pasireiškę požymiai: sausas kosulys, vėliau – aukšta temperatūra.
Trečiąją ligos dieną jis skundėsi pykinimu ir vėmimu. Nuo šeštosios ligos dienos vyrui prasidėjo viduriavimas ir nemalonūs pojūčiai pilvo srityje. Devintąją dieną jam išsivystė plaučių uždegimas, pasireiškė kvėpavimo sunkumai.
Dvyliktąją dieną vyro būklė pagerėjo, karštis atslūgo. Tuo metu jam prasidėjo sloga. 14-ąją ligos dieną jokie ligos simptomai, išskyrus lengvą kosulį, nepasireiškė.
