Tai, kas įvyko per karą tarp Rusijos ir Ukrainos, bus aptariama dar daugelį metų. BBC surinko pagrindinius pirmųjų kovos mėnesių žodžius: nauji visam pasauliui ir seni, bet naujai skambantys.
Azovo batalionas
Azovo batalionas buvo sukurtas 2014 metais per karinį konfliktą Donecko ir Luhansko srityse. Iš pradžių jis buvo savanorių batalionas, kurio sudėtyje buvo kraštutiniai dešinieji (ne tik Ukrainos) ir futbolo aistruoliai – tai dažnai yra sinonimai. Rusijos propaganda pastebėjo Azovo sukūrimą, jis netgi buvo pripažintas „ekstremistine asociacija“, tačiau 2014 metais Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje buvo mažiau reikšmingas nei politinis judėjimas „Dešinysis sektorius“.
Nuo karo pradžios 2022 m. Rusijos propaganda dėl visko pradėjo kaltinti Azovą. Gyvenamųjų pastatų apšaudymai, Mariupolio gimdymo namų sprogdinimas, civilių žudymas įvairiose Ukrainos vietose – dėl viso to Azovą kaltino Rusijos valstybinė žiniasklaida. Ukrainos žiniasklaidoje ši karinė formacija toli gražu nėra tokia populiari, apie ją daugiausia kalbėta Mariupolio, kur ji buvo įsikūrusi, gynybos kontekste.
Karo pradžioje Azovas jau tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi ir tapo specialiųjų pajėgų padaliniu. Jo kovotojai tebėra Mariupolyje, nepaisant Rusijos pareigūnų pareiškimų, kad miestas visiškai atiteko jų kontrolei.
Gamykla „Azovstal"
Metalurgijos gamykla Ukrainos Mariupolyje, viena didžiausių pramonės įmonių šalyje. Ji užima apie 11 kv. km, be dirbtuvių jos teritorijoje yra platus požeminių tunelių tinklas, bombų slėptuvės.
Būtent ten paskutinę Mariupolio gynybą dar atlieka Azovo būrys ir 36-oji Ukrainos jūrų pėstininkų brigada. Be to, Ukrainos valdžios duomenimis, ten slėpėsi apie 1000 civilių.
Nuo balandžio 20 dienos kariams pritrūkdavo maisto, vandens ir amunicijos. Dalis jų pateko į nelaisvę, dalis liko Azovstalio viduje.
Balandžio 21-osios rytą Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad „Azovstal“ kris ne vėliau kaip vidurdienį. Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė Vladimirui Putinui, kad įmonei šturmuoti prireiks dar kelių dienų. Rusijos prezidentas įsakė ne šturmuoti „Azovstal“, o apsupti įmonę, kad „nepraskristų nė viena musė“.
Volnovacha
Tai yra rajono savivaldybė ir didelis geležinkelių ir pramonės mazgas Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje. Ten gyveno apie 22 tūkst. gyventojų. Miestas buvo pastatytas XIX amžiuje, jame nebuvo ryškių lankytinų vietų.
Nuo pat pirmųjų karo dienų jis buvo kasdien ir kas valandą apšaudomas ir bombarduojamas. Iki kovo 11 dienos jį kontroliavo DLR.
Volnovacha tapo pirmąja Ukrainos gyvenviete, kuri buvo beveik visiškai sunaikinta. Ten sunaikinta iki 90% viso būsto fondo. Tikslaus karo metu žuvusiųjų, sužeistųjų ir evakuotų skaičiaus nustatyti vis dar neįmanoma. Donecko srities administracijos vadovas Pavelas Kirilenko kovo 12 dieną pareiškė, kad „Volnovachos miestas nebeegzistuoja“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rajono centrui suteikė „didvyrio miesto“ titulą.
Iziumas
Iziumas – savivaldybė Charkovo srityje, kurioje gyvena apie 50 tūkstančių žmonių. Svarbus geležinkelio mazgas tapo vienu pagrindinių Rusijos kariuomenės taikinių dėl savo strategiškai svarbios vietos. Kartą jis jau buvo iš dalies sunaikintas – vokiečių okupacijos metais.
„Žavingo, modernaus, išbandyto ir tikro derinys“, – apie Iziumą rašė kelionių svetainė Tripadvisor.
Mūšiai dėl Iziumo prasidėjo vasario pabaigoje, kovo 5 dieną miestas buvo apsuptas ir kasdien apšaudomas, gyventojai paliko jį humanitariniais koridoriais. Balandžio 1 dieną Rusija paskelbė perėmusi miesto kontrolę, o Ukraina tai patvirtino. Dabar Rusijos žiniasklaida rašo, kad iš ten pabėgėlius priima Belgorodo sritis, o Ukrainos – kad Iziume vyksta priverstinė gyventojų mobilizacija. Kovos aplink miestą tęsiasi iki šiol.
Marodieriavimas
Marodieriavimas egzistuoja ten, kur vyksta kovos. Nuo pat pirmųjų karo dienų socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip Ukrainos miestuose marodieriai apiplėšia parduotuves, pasinaudoja sumaištimi ar oro antskrydžiais. Vėliau pasirodė vaizdo įrašai apie tai, kaip buvo baudžiami ukrainiečių marodieriai – jie buvo pririšami polietilenu ar lipnia juosta prie stulpų ir kuriam laikui paliekami.
Balandžio pradžioje pasirodė pirmieji įrodymai, kad rusų kariai užsiima marodieriavimu. Baltarusijos Mozyro mieste esančio SDEK pašto ir kurjerių tarnybos stebėjimo kamera užfiksavo Rusijos karius, kurie siuntė plazminius televizorius, kitą buitinę techniką, automobilių dalis ir kitus daiktus.
Telegramų kanalas „Belaruski Gajun“ gavo prieigą prie siuntėjų duomenų bazės ir ją paviešino. Veido atpažinimo paslaugos, sutapę vardai ir socialinių tinklų profiliai leido nustatyti karių vardus. Pavyzdžiui, buvo galima sužinoti, kad Nacionalinės gvardijos darbuotojas Jevgenijus Kovalenko į savo miestą Rubcovską (Altajaus sritis) išsiuntė 450 kg daiktų, įskaitant motorolerį.
Nikolajevas
Nikolajevas yra rajono savivaldybė Ukrainos pietuose, kurioje gyvena apie 500 tūkstančių žmonių, jame yra uostas ir laivų statybos centras. Matyt, tai ir buvo vienu iš pagrindinių Rusijos kariuomenės taikinių, jį pradėta apšaudyti vasario 24 dieną, apšaudymai tęsiasi iki šiol. Kovo 12-24 dienomis miesto teritorijoje vyko kovos, tuomet regiono administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas paskelbė, kad Rusijos kariuomenė buvo išstumta už Nikolajevo ir Chersono sričių ribų.
Per vieną iš paskutinių išpuolių, kovo 29 dieną, raketa pataikė į Nikolajevo regiono administracijos pastatą, sunaikindama jo centrinę dalį. Žuvo 37 jos darbuotojai, mažiausiai 33 buvo sužeisti.
Kaip ir Arestovičius, 41 metų Vitalijus Kimas tapo vienu pagrindinių Ukrainos ir Rusijos socialinių tinklų veikėjų. Jis įrašo vaizdo įrašus ir įkelia juos į savo „Telegram“ kanalą.
Įprastai Kimas savo kalbą pradeda sakydamas: „Sveiki, mes iš Ukrainos“, po kurio nuskamba švelnus balsas – dažnai su ironija – apie naujausius įvykius. Iš karto po sprogimo administracijoje jis važiuodamas į ją nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad darbo dienos pradžią pramiegojo.
Palianycia
Palianycia yra ukrainietiška naminė balta duona, kartais į ją dedama krapų, varškės ir kitų įdarų. Vieną pirmųjų karo dienų socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame vyras filmuoja rusų karius. Jis pasitinka juos žodžiais: „Slava Ukraini“, o tada, reaguodamas į jų tylėjimą, sako: „Taip, viskas aišku, ištarkite žodį „palianycia“.
Faktas yra tas, kad žmogus, kuris moka tik rusiškai, negali teisingai ištarti žodžio „palianycia“ be pasiruošimo. Jis tariamas kaip „pa-lia-ny-cia“, be to, raidės [y] tarimas rusų ir ukrainiečių kalbomis nėra vienodas.
Taigi šis žodis ukrainiečiams tapo „draugo ar priešo“ apibrėžimo žymekliu, kai bendrauja, pavyzdžiui, su uniformuotais žmonėmis be skiriamųjų ženklų. Vaizdo įrašas tapo tokiu pat populiariu memu kaip „Rusijos laivas“.
Šauktiniai
Po dviejų Čečėnijos karų Rusijos visuomenėje įsigalėjo nuomonė, kad šauktiniai negali ir neturi dalyvauti karo veiksmuose. Tai ne visai tiesa: prezidento dekrete „Karo tarnybos klausimai“ rašoma, kad šauktiniai gali būti siunčiami į karą, tačiau esant dviem sąlygoms. Jie turi tarnauti mažiausiai keturis mėnesius ir gauti karinę specialybę.
Nuo pat karo su Ukraina pradžios žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasirodė dešimtys įrodymų, kad jame dalyvauja šauktiniai ar jaunuoliai, pasirašę sutartį prieš pat karo pradžią. Lygiai taip pat greitai pasirodė pranešimai apie pirmąsias šauktinių, žuvusių pirmosiomis karo dienomis ar net valandomis, laidotuves (vienas pirmųjų tokių žuvusiųjų vasario 24 dieną buvo 21 metų Maksimas Chanyginas iš Saratovo srities).
Kovo 9 dieną V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad prezidentas įsakė pašalinti šauktinius iš „specialiosios operacijos“ pajėgų, o atsakingi asmenys už buvimą Ukrainoje turi būti nubausti. Nuo to laiko apie bausmes nieko nepranešama, tačiau nuskendus kreiseriui „Moskva“ tapo žinoma, kad jame žuvo ir šauktiniai-jūreiviai.
„Teroborona“ (Teritorinė gynyba)
Teroborona yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalis, pagal taikos meto sutartį ten tarnauja kariai savanoriai, tačiau prasidėjus karui buvo paskelbta mobilizacija, o besikreipiančiųjų buvo tiek daug, kad, pavyzdžiui, Kijeve ar Odesoje, žmonės buvo priimami beveik konkurso būdu.
Teritorijos gynyba užsiima tvarkos palaikymu plačiąja to žodžio prasme: patruliuoja gatvėse, tikrina dokumentus, kontroliuoja tvarką komendanto valandomis, saugo infrastruktūrą, padeda civiliams. Jų veiksmų vertinimas svyruoja nuo „didvyriško pasipriešinimo dalyvių“ (Ukrainos žiniasklaida) iki „narkotikus platinančių kovotojų“ (provyriausybinė Rusijos žiniasklaida).
Balandžio 21 dieną Ukrainos valdžia paprašė savanorių beveik visuose regionuose atiduoti ginklus – kol kas tik saugojimui.
Chersonas
Chersonas tapo vieninteliu Ukrainos regioniniu centru, visiškai okupuotu Rusijos kariuomenės. Tai įvyko kovo 3 dieną, miestą užėmė rusų pajėgos, atvykusios iš aneksuoto Krymo.
Galbūt pirmas dalykas, kurį padarė Rusijos kariuomenė yra televizijos stoties užgrobimas ir Rusijos televizijos kanalų įjungimas. Nuo tada mieste vyksta proukrainietiški mitingai ir piketai. Bent vieną iš jų išsklaidė šūviai ir garsinės granatos.
Chersone į apyvartą bandoma įvesti Rusijos rublius, miestą vienu metu kontroliuoja Rusijos karinė administracija ir miesto meras Igoris Kolychajevas. Jis sako, kad miestas „pamažu tuštėja“ – žmonės rizikuodami išvažiuoja retais humanitariniais koridoriais. Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, iš maždaug 300 000 gyventojų išvyko 40 proc.
Po miestą sklando gandai apie artėjantį referendumą dėl „Chersono liaudies respublikos“ sukūrimo. „Neklauskite apie rezonansinių įvykių detales, kurių aš neturiu ir negaliu turėti. Kaip ir jūs, laukiu teisėsaugos institucijų komentarų. Atsiriboju nuo gandų ir rekomenduoju tai ir jums“, – sakė Kolychajevas dar balandžio 22 d.
Černobajevka
Černobajevka – kaimas Chersono srityje, šalia jo yra aerodromas, turėjęs strateginę reikšmę besiveržiančiai Rusijos kariuomenei. Ji buvo užimta vasario 27 dieną.
Vos po kelių dienų Ukrainos artilerija ir aviacija pradėjo bombarduoti aerodromą. Ukrainos kariuomenė naikino lėktuvus ir sraigtasparnius. Per vieną iš išpuolių, Ukrainos pusės patikinimu, žuvo Pietų karinės apygardos 8-osios gvardijos vadas Andrejus Mordvičevas (Rusija nepatvirtino jo mirties). Ukrainos kariuomenė surengė 17 smūgių Černobajevkai.
Palaipsniui Černobajevka tapo buitiniu vardu, taip pat memu socialiniuose tinkluose, žyminčiu bet kurią vietą, į kurią lengva patekti, bet labai sunku išeiti, taip pat pasikartojančiu posakiu: „Ukrainoje mes nesakome deja vu, Ukrainoje sakome Černobajevka“.
