„Mūsų raudonoji linija – pripažinti bet kokias laikinai okupuotas teritorijas rusiškomis. Tie atstovai (JAV prezidento spec. pasiuntinys Stevenas Witkoffas, – red. past.) aptarinėja klausimą už savo kompetencijų ribų“, – pareiškė V. Zelenskis susitikimo su M. Rutte metu.
Ukraina tęsia derybas su Vokietija dėl raketų „Taurus“ tiekimo
Ukraina toliau kalbasi su Vokietija dėl galimybės gauti kruizinių raketų „Taurus“ ir tikisi paramos iš būsimosios vyriausybės. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas apie tai sakė duodamas interviu žiniasklaidos grupei RND.
Paklaustas, ar jis mano, kad Vokietija perduos šias raketas, jeigu federaliniu kancleriu taps Friedrichas Merzas, O. Makejevas atsakė, kad būdamas diplomatu jis visada tikisi, jog žmonės laikysis duoto žodžio.
Anksčiau A. Merzas pasisakė už raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai. Ambasadorius teigia, kad šiuo klausimu vyksta diskusijos.
„Tačiau leiskite man pasakyti – mes diskutuojame ne per žiniasklaidą, bet tiesiogiai su būsimuoju federaliniu kancleriu“, – sakė O. Makejevas.
Jis pridėjo, kad Ukrainai tikrai reikia šių raketų tam, kad šalies ginkluotosios pajėgos galėtų efektyviai smogti tam tikriems Rusijos kariuomenės vienetams.
Kalbėdamas apie Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nenorą perduoti Ukrainai raketų „Taurus“ baiminantis, kad toks žingsnis išprovokuotų Rusiją, o karas dar labiau išplistų, O. Makejevas teigė, kad „baimė nėra gera patarėja karo metu“.
Pasak jo, Rusijai itin naudinga, kai bijoma ir vengiama ryžtingų sprendimų, o savo propagandoje Kremlius deda pastangas tokią baimę dar skatinti.
F. Merzas gegužės 9 d. planuoja apsilankyti Ukrainoje. 2022 m. gegužę jis buvo vienas pirmųjų užsienio politikų atvykusių į Ukrainą po to, kai į šalį įsiveržė Rusija.
Vokietijos konservatorių lyderio F. Merzo vadovaujamas CDU/CSU blokas vasarį laimėjo rinkimus į parlamentą, o jis gali tapti naujuoju Vokietijos kancleriu.
Praeitą savaitę CDU ir CSU sąjunga susitarė su Socialdemokratų partija (SPD) sudaryti Vyriausybę.
Ukraina tęsia derybas su Vokietija dėl raketų „Taurus“ tiekimo
Ukraina toliau kalbasi su Vokietija dėl galimybės gauti kruizinių raketų „Taurus“ ir tikisi paramos iš būsimosios vyriausybės. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas apie tai sakė duodamas interviu žiniasklaidos grupei RND.
Paklaustas, ar jis mano, kad Vokietija perduos šias raketas, jeigu federaliniu kancleriu taps Friedrichas Merzas, O. Makejevas atsakė, kad būdamas diplomatu jis visada tikisi, jog žmonės laikysis duoto žodžio.
Anksčiau A. Merzas pasisakė už raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai. Ambasadorius teigia, kad šiuo klausimu vyksta diskusijos.
„Tačiau leiskite man pasakyti – mes diskutuojame ne per žiniasklaidą, bet tiesiogiai su būsimuoju federaliniu kancleriu“, – sakė O. Makejevas.
Jis pridėjo, kad Ukrainai tikrai reikia šių raketų tam, kad šalies ginkluotosios pajėgos galėtų efektyviai smogti tam tikriems Rusijos kariuomenės vienetams.
Kalbėdamas apie Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nenorą perduoti Ukrainai raketų „Taurus“ baiminantis, kad toks žingsnis išprovokuotų Rusiją, o karas dar labiau išplistų, O. Makejevas teigė, kad „baimė nėra gera patarėja karo metu“.
Pasak jo, Rusijai itin naudinga, kai bijoma ir vengiama ryžtingų sprendimų, o savo propagandoje Kremlius deda pastangas tokią baimę dar skatinti.
F. Merzas gegužės 9 d. planuoja apsilankyti Ukrainoje. 2022 m. gegužę jis buvo vienas pirmųjų užsienio politikų atvykusių į Ukrainą po to, kai į šalį įsiveržė Rusija.
Vokietijos konservatorių lyderio F. Merzo vadovaujamas CDU/CSU blokas vasarį laimėjo rinkimus į parlamentą, o jis gali tapti naujuoju Vokietijos kancleriu.
Praeitą savaitę CDU ir CSU sąjunga susitarė su Socialdemokratų partija (SPD) sudaryti Vyriausybę.
V. Zelenskis: derybos dėl naudingųjų iškasenų sandorio tęsiasi
Šią savaitę vyksta Ukrainos ir JAV derybos dėl naudingųjų iškasenų sandorio, per spaudos konferenciją Odesoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Derybos įvyko, jos buvo teigiamos. Tai buvo techninės komandos susitikimas. Tokio lygio susitikimai šią savaitę tęsis įvairiais formatais. Kol kas abi pusės susitikimus baigė teigiamai. Manau, kad tai geras rezultatas“, – sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad po visų šių konsultacijų komandos pristatys savo išvadas, kai jos bus tam pasiruošusios.
Kaip jau skelbta, balandžio 15 d. Odesoje įvyko V. Zelenskio ir NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte darbinis susitikimas.
NATO vadovas sako, kad JAV vadovaujamos Ukrainos taikos derybos nėra lengvos
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva nutraukti ugnį ir įtvirtinti ilgalaikę taiką Ukrainoje „nėra lengva“, bei pasmerkė „siaubingą“ Rusijos atakų prieš Ukrainos civilius gyventojus modelį.
„Šios diskusijos nėra lengvos, ypač po šių siaubingų smurto veiksmų. Tačiau mes visi palaikome prezidento D. Trumpo pastangas siekti taikos“, – per netikėtą vizitą Odesos uostamiestyje, kuriame susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, sakė M. Rutte, kalbėdamas apie JAV vadovaujamas derybas.
M. Rutte komentarai kontrastuoja su D. Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo vertinimu, kuris po Rusijoje surengtų pokalbių su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu nurodė, kad mato „susiformuojant“ taikos susitarimą.
Nepaisant intensyvios diplomatijos, nebuvo padaryta didelė reikšminga pažanga siekiant įgyvendinti pagrindinį D. Trumpo tikslą pasiekti paliaubas Ukrainoje. Kremlius, kuris 2022 m. vasarį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, praėjusį mėnesį atmetė JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl galimybės skelbti besąlygišką pauzę kovose.
Tuo metu V. Zelenskis paragino veiksmingai pasirengti užsienio karių kontingentui, kuris atgrasytų Rusiją nuo pakartotinio Ukrainos užpuolimo, jei būtų sudarytas taikos susitarimas.
Labai reikia oro gynybos sistemų
„Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos NATO šalys jau aktyviai ruošia dirvą saugumo kontingentui Ukrainoje. Svarbu, kad šiame procese mes visi būtume pakankamai greiti ir efektyvūs“, – tvirtino jis.
V. Zelenskis NATO vadovui taip pat sakė, kad po to, kai per pastarojo meto Rusijos raketų smūgius žuvo dešimtys civilių, Ukrainai skubiai reikia oro gynybos sistemų. „Absoliučiai visi mato, kaip labai Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų. Šiandien daug apie tai kalbėjome“, – dėstė Ukrainos lyderis.
Pakartotinis V. Zelenskio raginimas suteikti daugiau oro gynybos sistemų nuskambėjo po to, kai per pastarojo meto Rusijos atakas šiaurės rytinėje Sumų srityje žuvo 35 žmonės, o jo gimtajame Kryvyj Riho mieste gyvybių neteko 19 žmonių, įskaitant devynis vaikus.
Ukrainos vadovas kiek anksčiau sakė, kad jo šaliai reikia dar 10 „Patriot“ baterijų, jog būtų galima apsaugoti civilius gyventojus ir infrastruktūrą nuo Rusijos atakų.
Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė pranešė, kad smogė vakarinėje Kursko srityje dislokuotam Rusijos raketų daliniui, kuris buvo atsakingas už sekmadienį Sumuose surengtą ataką. „Kiekvienas Rusijos kariuomenės dalinys, padalinys ir jų kariškiai, apšaudantys taikius Ukrainos miestus ir civilius gyventojus, bus identifikuoti ir tikrai sulauks atpildo“, – pareiškime nurodė kariuomenė.
Zelenskis ragina greitai pasirengti užsienio karių kontingentui Ukrainoje
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino veiksmingai pasirengti užsienio karių kontingentui, kuris atgrasytų Rusiją nuo galimo naujo puolimo prieš Ukrainą, jei būtų pasiektas taikos susitarimas.
„Britanija, Prancūzija ir kitos NATO šalys jau aktyviai ruošia dirvą saugumo kontingentui Ukrainoje. Svarbu, kad mes visi būtume pakankamai greiti ir efektyvūs šiame procese“, – sakė V. Zelenskis per vizitą Odesoje su NATO vadovu Marku Rutte.
Taip pat V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai skubiai reikia oro gynybos sistemų po to, kai pastaruoju metu Rusijos raketų smūgiai pražudė dešimtis civilių.
„Absoliučiai visi mato, koks didelis Ukrainos poreikis oro gynybos sistemoms ir raketoms. Šiandien daug apie tai kalbėjome“, – sakė jis.
Rutte: JAV vadovaujamos pastangos dėl taikos Ukrainoje nesiklosto lengvai
NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti ugnį ir ilgalaikę taiką Ukrainoje nesiklosto lengvai.
Jis taip pat pasmerkė ir piktinančiu pavadino Rusijos „siaubingą atakų modelį“ prieš Ukrainos civilius.
„Šios diskusijos nėra lengvos, ypač po šio siaubingo smurto. Tačiau mes visi palaikome prezidento Trumpo pastangas siekti taikos“, – apie JAV vadovaujamas derybas kalbėjo netikėtai Odesos uostamiestyje apsilankęs M. Rutte.
Tuo tarpu V. Zelenskis paragino veiksmingai pasirengti užsienio karių kontingentui, kuris atgrasytų Rusiją nuo pakartotinio puolimo prieš Ukrainą, jei būtų sudarytas taikos susitarimas.
„Britanija, Prancūzija ir kitos NATO šalys jau aktyviai ruošia dirvą saugumo kontingentui Ukrainoje. Svarbu, kad mes visi būtume pakankamai greiti ir efektyvūs šiame procese“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat sakė M. Rutte, kad Ukrainai skubiai reikalingos oro gynybos sistemos po dešimčių gyvybių pareikalavusių Rusijos atakų.
„Absoliučiai visi mato, koks didelis Ukrainos poreikis oro gynybos sistemoms ir raketoms. Šiandien daug apie tai kalbėjome“, – sakė jis.
Ukrainos pajėgos smogė rusams, surengusiems kruviną išpuolį Sumuose
Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos kariuomenės 448-osios raketinės brigados Kursko srityje priešlėktuvinės gynybos sistemai, kuri balandžio 13 d. surengė mirtiną raketų smūgį Sumuose. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas.
Generalinis štabas pažymėjo, kad buvo pataikyta į Rusijos okupantų 448-osios raketinės brigados nuolatinės dislokacijos vietai, užfiksuotas antrinis šaudmenų sprogimas. Smūgio rezultatai tikslinami.
Generalinis štabas patikino, kad kiekvienas Rusijos karinis dalinys, padalinys ir jų kariškiai, kurie apšaudys taikius Ukrainos miestus ir civilius piliečius, bus nustatyti ir tikrai sulauks atpildo.
Po prieštaringų komentarų apie savaitgalio išpuolį atleistas Sumų regiono gubernatorius
Rusijos užsienio žvalgybos vadas Sergejus Naryškinas įvardijo kelias sąlygas, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. Kyjivas, pavyzdžiui, turi atsisakyti narystės NATO bei Maskvos aneksuotų teritorijų, sakė S. Naryškinas, kuriuo remiasi agentūra TASS.
„Žinoma, kad taikos susitarimo sąlygos apima branduolinio ginklo neturinčios, neutralios Ukrainos statusą, Ukrainos valstybės demilitarizaciją ir denacifikaciją, diskriminuojančių įstatymų, kurie buvo priimti po perversmo 2014 m., atšaukimą“, –kalbėjo S. Naryškinas, turėdamas omenyje prorusiško tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą per provakarietiškus protestus. Susitarimas, pasak užsienio žvalgybos vado, taip pat turėtų apimti „Rusijos Federacijos suverenumo ir teritorinių sienų – dabartinių teritorinių sienų, pripažinimą“.
Po Juodosios jūros Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m. Rusija 2022-aisiais po ginčytinų referendumų savo regionais paskelbė ir Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono bei Zaporižios sritis. Tačiau, išskyrus Krymą, Rusija nė vienos šios teritorijos nekontroliuoja visiškai.
Vadinasi, Maskvos karo tikslai lieka nepakitę po to, kai penktadienį specialusis JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas kelias valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Susitikime Sankt Peterburge buvo kalbama ir apie karo užbaigimą.
S. Naryškinas gyrė atsinaujinusį dialogą tarp Rusijos ir JAV. Abi šalys po prezidentų V. Putino ir Donaldo Trumpo pokalbio telefonu siekia atkurti savo santykius. Kartu S. Naryškinas apkaltino Vokietiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją eskaluojant padėtį Ukrainos kare. Rusija kartu su Baltarusija esą mato suaktyvėjusią NATO veiklą prie sienų.
„Bloomberg“: JAV sužlugdė G7 pareiškimą dėl Rusijos raketų smūgio į Sumų miestą
Donaldo Trumpo administracija pranešė G7 sąjungininkams, kad negali pasirašyti pareiškimo, smerkiančio Rusijos smūgį Sumai, nes „stengiasi išsaugoti erdvę taikos deryboms“, praneša „Bloomberg“.
Kanada, kuri šiemet pirmininkauja G7, sąjungininkėms pasakė, kad be JAV pritarimo pareiškimo paskelbti neįmanoma.
Remiantis „Bloomberg News“ turimu projektu, G7 pareiškime turėjo būti teigiama, kad išpuolis prieš Sumą yra įrodymas, jog Rusija ketina tęsti karą.
Kita vertus, Donaldas Trumpas dieną prieš tai Rusijos smūgį Sumų miestui pavadino siaubingu, tačiau Rusijos aiškiai nepaminėjo. Jis pasakė, kad „jie padarė klaidą“, o žurnalistų paprašytas patikslinti, ką turi omenyje, atsakė: „Paklauskite jų“. Ką turėjo omenyje, D. Trumpas nepatikslino, rašė AFP.
Kinija apkaltino Ukrainą „manipuliacijomis“
Ukrainai viešai parodžius du į nelaisvę paimtus Kinijos piliečius, Pekinas prakalbo apie „manipuliacijas“. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas antradienį paragino „susijusias šalis“ pripažinti „objektyvią ir nešališką Kinijos poziciją“ bei susilaikyti nuo „manipuliacijų ir žiniasklaidos ažiotažo“.
Pirmadienį spaudos konferencijoje Ukrainoje du į nelaisvę mūšio lauke paimti kinai teigė, jog viliasi grįžti į tėvynę. Jie taip pat įspėjo savo tautiečius dėl dalyvavimo Ukrainos kare.
Pekinas dabar pabrėžė, kad jau ne kartą ragino Kinijos piliečius laikytis atokiai kovų teritorijų, „kad niekaip nebūtų įtraukti į karą“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau penktadienį apkaltino Pekiną „įsipainiojus“ į konfliktą ir pareiškė, kad Rusijos pusėje kovoja keli šimtai kinų. Kinija tokį V. Zelenskio pareiškimą atmetė, pavadindama jį neatsakingu.
JD Vance`as atkirto Zelenskiui: absurdiška tai sakyti
JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad norėdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV turi suprasti tiek Rusijos, tiek Ukrainos strategines raudonąsias linijas, rašo „Newsweek“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prielaidą, kad JAV stoja į Maskvos pusę, jis pavadino „absurdiška“.
V. Zelenskis „CBS News“ anksčiau sakė, kad, jo nuomone, JAV yra labiau įsigilinusi į Rusijos poziciją ir teigė, kad JD Vance‘as bando teisinti Vladimiro Putino veiksmus, o Ukrainą mato kaip agresorę.
JD Vance‘as pareiškė, kad nuo karo pradžios kritikuoja Rusiją. Vis dėlto jis sako bandantis suprasti tiek Rusijos, tiek Ukrainos pozicijas, strateginius tikslus.
„Tai nereiškia, kad moraliai palaikote Rusijos reikalą ar kad pritariate visapusiškai invazijai, tačiau turite stengtis suprasti, kokios yra jų strateginės raudonosios linijos, lygiai taip pat, kaip turite stengtis suprasti, ko iš konflikto siekia ukrainiečiai“, – aiškino JD Vance‘as.
„Manau, kad Zelenskiui absurdiška sakyti (Amerikos – red. past.) vyriausybei, kuri šiuo metu išlaiko visą vyriausybę ir karo veiksmus, kad mes kažkokiu būdu esame rusų pusėje“, – sakė jis ir pridūrė, kad Zelenskio retorika „tikrai nėra produktyvi“.
JD Vance‘as, D. Trumpas ir V. Zelenskis vasario mėnesį Ovaliajame kabinete stipriai susikirto. JD Vance‘as apkaltino Zelenskį rodant nepagarbą prezidentui ir nepakankamai dėkojant JAV už pagalbą. D. Trumpas pareiškė, kad V. Zelenskis rizikuoja Trečiuoju pasauliniu karu.
Nuo to laiko santykiai šiek tiek pasitaisė, tačiau įtampa išlieka.
Pistorius skeptiškai vertina Merzo planus dėl „Taurus“ perdavimo Ukrainai
Kadenciją baigiantis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai atsiliepė apie būsimojo kanclerio Friedricho Merzo planus suderinus su Europos partneriais perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų.
„Nors yra svarių argumentų dėl „Taurus“ tiekimo, tačiau yra ir daug argumentų, svarių argumentų prieš“, – sakė jis Socialdemokratų partijos (SPD) konferencijoje Hanoveryje. Tik apie dalį argumentų esą galima diskutuoti viešai.
B. Pistorius skeptiškai vertino ir derinimo su sąjungininkais planus. „Nežinau nė vieno Europos partnerio, kuri turėtų tokią sistemą. Todėl derinimas yra problematiškas“, – kalbėjo SPD politikas, kuris ir naujojoje vyriausybėje tikriausiai liks gynybos ministru.
F. Merzas sekmadienį patvirtino savo pasirengimą perduoti „Taurus“ raketų. „Ne tam, kad patys įsikištume į karą, o tam, kad tokiais ginklais apginkluotume Ukrainos kariuomenę“, – sakė jis ARD televizijos stočiai „Caren Miosga“. Kartu F. Merzas pabrėžė visad sakęs, kad tai darytų tik suderinęs su Europos partneriais. „Tai turi būti suderinta. Ir kai bus suderinta, Vokietija turėtų tame dalyvauti“, – kalbėjo jis.
Kadenciją baigiantis kancleris Olafas Scholzas atmeta „Taurus“ tiekimą, nes baiminasi, kad taip Vokietija gali būti įtraukta į karą.
Po kruvino rusų išpuolio Sumuose atleistas srities vadovas
Ukrainoje iš pareigų atleistas Sumų regioninės karinės administracijos vadovas Volodymyras Artyukhas, praneša „Kanal 24“.
Sumų srities vadovo vietą užims Olehas Hryhorovas.
Anot „Suspilne“, sprendimą priėmė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Minėtas leidinys rašo, kad V. Artyukhas patvirtino, jog Sumuose balandžio 13 d. išpuolio išvakarėse vyko karinių apdovanojimų ceremonija. Tačiau jis teigė jos neiniciavęs.
Rusijos valdžios grasinimas Baltijos šalims ir Lenkijai: kentėsite pirmieji
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino Baltijos šalims ir Lenkijai.
Kaip rašo „Sky news“, S. Naryškinas pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra pasirengusios imtis veiksmų dėl tariamo Europos „eskalavimo“ aplink Ukrainą.
Jis pagrasino, kad abi šalys imsis atsakomųjų veiksmų prieš visą NATO, tačiau pirmiausia nukentės Lenkija ir Baltijos šalys.
Su Rusija besiribojančios NATO šalys stiprina savo sienas.
Kaip skelbia baltarusių žiniasklaida, S. Naryškinas antradienį vieši Minske. Skelbiama, kad jis susitiko su Vladimiro Putino bendražygiu Aliaksandru Lukašenka.
„Penkios teritorijos“, jokio NATO – Trumpo pasiuntinys atskleidė Putino pasiūlyto „taikos susitarimo“ detales
Ypatingasis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas savo naujausią susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu pavadino „nepaprastai įdomiu“, pareikšdamas, kad jame buvo kalbama apie paliaubas Ukrainoje ir naujas verslo galimybes.
Šio susitikimo detalėmis jis pasidalino duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“.
Pasak S. Witkoffo, beveik penkias valandas trukusio susitikimo metu V. Putinas aiškino, kad yra pasirengęs tartis dėl „ilgalaikės taikos“ su Ukraina.
„Putino prašymas yra toks, kad pasistengtume čia pasiekti ilgalaikę taiką. Taigi, po paliaubų turime atsakymą ir į tą klausimą“, – kalbėjo S. Witkoffas, pripažindamas, kad „mums prireikė šiek-tiek laiko, kad tai pasiektume“.
Pagrindinis viso susitarimo aspektas, anot S. Witkoffo, yra susijęs su „penkiomis teritorijomis“.
„Ši taikos sutartis yra susijusi su vadinamosiomis penkiomis teritorijomis, tačiau sąlygų yra gerokai daugiau. [...] Yra saugumo protokolas, jokio NATO, NATO 5 straipsnio. [...] Su šia sudėtinga padėtimi yra susiję daugybė detalių. Tarp šių dviejų šalių dedasi tikrai probleminiai dalykai. Bet aš manau, mums galbūt netrukus pavyks padaryti kažką labai, labai svarbaus visam pasauliui“, – kalbėjo jis, nepaaiškindamas, apie kurias teritorijas yra kalbama.
Ypatingasis D. Trumpo pasiuntinys taip pat pridūrė matąs „galimybę suformuoti naujus Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykius, pasinaudojant keletu labai įdomių komercinių galimybių“, kurios suteiktų tikro stabilumo ir visam regionui.
S. Witkoffas su V. Putinu Sankt Peterburge susitiko balandžio 11 d.
Tą pačią dieną S. Witkoffas susitiko ir su Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovu bei V. Putino atstovu derybose su Vašingtonu Kirilu Dmitrijevu.
Ukrainiečių pajėgos atrėmė didelio masto rusų puolimą Novopavlikos sektoriuje
Ukrainos 71-osios jėgerių brigados desantininkai bei kitų dalinių kariai Novopavlivkos sektoriuje atrėmė didelio masto rusų puolimą, kuriam priešai pasitelkė motociklus, daugiau nei 20 tankų ir pėstininkų kovos mašinas.
Apie tai Ukrainos desantinių pajėgų vadavietė pranešė feisbuke, kartu su šiuo pranešimu patalpindama ir mūšio vaizdo įrašą.
„Puolimas buvo neįtikėtinai įžūlus – okupantai judėjo kolona, tikėdamiesi prasiveržti pro mūsų gynybą“, – teigiama pranešime.
Kariškių teigimu, šarvuočių priešakyje manevruodami lėkė rusų motociklininkai, mėgindami dideliu greičiu prašokti pro Ukrainos desantininkų apkasus.
Ukrainiečių žvalgyba laiku pastebėjo priešų judėjimą. 71-osios jėgerių brigados bei kitų dalinių artilerija ir dronų operatoriai suardė priešų kovinę rikiuotę, o po to sistemingai sunaikino ir pačius okupantus.
Mūšio lauke liko liepsnoti rusų techniką, o priešų pėstininkai išsilakstė ir mėgino slėptis gretimame miškelyje, tačiau buvo susekti ir likviduoti nepilotuojamaisiais orlaiviais.
Žiniasklaida: Trumpas galvoja kone perpus sumažinti Valstybės departamento biudžetą
Donaldo Trumpo administracija galvoja paprašyti Kongreso beveik perpus sumažinti JAV Valstybės departamento ir JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) biudžetus, toliau siekdama smarkiai apkarpyti vyriausybės išlaidas, rodo naujienų portalo „Politico“ gautas dokumentas.
Pagal pasiūlymą 2026 fiskaliniams metams Valstybės departamentui ir USAID būtų skirta 28,4 mlrd. dolerių (25 mlrd. eurų), nors 2025 fiskalinių metų biudžete jiems numatyta 54,4 mlrd. dolerių (47,8 mlrd. eurų).
Pasiūlyme yra apkarpymai, kurių reikalavo Baltųjų rūmų Valdymo ir biudžeto biuras (OMB). Jie taip pat atitinka planą panaikinti USAID, kurios likusias programas perima Valstybės departamentas.
Pagal pasiūlymą būtų panaikinta ar reikšmingai apkarpyta daug programų, įskaitant tas, kuriomis skatinama demokratija, remiami švietimo ir kultūriniai mainai, padedama tarptautinėms institucijoms, kovojama su narkotikų kontrabanda, sprendžiami sveikatos apsaugos iššūkiai užsienyje.
JAV administracija svarsto, ar uždaryti apie 30 JAV diplomatinių postų visame pasaulyje, įskaitant JAV ambasadas Pietų Afrikoje ir Sachelyje, konsulatus Europoje ir kelias ambasadas Okeanijoje, sakė du informuoti JAV pareigūnai. Tai būtų pastangų sumažinti diplomatinį biudžetą dalis.
„Pagalbos tarptautinėms organizacijoms“ kategorijoje, tikriausiai apimančioje Jungtinių Tautų (JT) institucijas, suma būtų sumažinta nuo 1,5 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) iki 169 mln. dolerių (148,5 mln. eurų). Suma tarptautinei taikos palaikymo veiklai – ši kategorija tikriausiai apima JT taikos palaikymo pastangas – sumažėtų nuo 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) iki nulio.
Valstybės departamento atstovai kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti. Tačiau OMB atstovė Rachel Cauley sakė: „Jokie galutiniai sprendimai dėl finansavimo nepriimti.“
Kai kurie Trumpo patarėjai dėl Rusijos neteko kantrybės: liepia Trumpui būti griežtesniam
Kai kurie JAV prezidento Donaldo Trumpo padėjėjai pataria jam atsargiau vertinti Maskvos pareiškimus. Apie tai skelbia „The Wall Street Journal“, rašo „Kanal 24“.
Anot leidinio, kai kurie patarėjai perspėjo D. Trumpą, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šiuo metu nerodo nuoširdaus noro užbaigti karą.
Leidinio duomenimis, tarp šių patarėjų yra JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas. Jie pataria D. Trumpui būti atsargiam bendraujant su V. Putinu ir užimti griežtesnę poziciją dėl Kremliaus reikalavimų daryti teritorines nuolaidas Ukrainai.
Kartu pareigūnai pažymi, kad D. Trumpas remia specialųjį pasiuntinį Steve‘ą Witkoffą, kuris po susitikimo su V. Putinu pareiškė, kad Kremliaus vadovas nori sudaryti taikos susitarimą.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad Rusija atmetė JAV prezidento raginimą nutraukti ugnį ir visais įmanomais būdais vilkina pastangas nutraukti karo veiksmus. Manoma, kad Rusija vilkindama laiką bando pasistūmėti į priekį fronto linijoje ir užsitikrinti palankesnes sąlygas derybose.
Straipsnyje pažymima, kad net tie D. Trumpo patarėjai, kurie pasisako už griežtesnį požiūrį į Maskvą, palaiko siekį nutraukti karą. Tačiau balandžio 13 d. Rusijos smūgis Sumų miestui, per kurį žuvo daugiau kaip trisdešimt žmonių ir virš šimto buvo sužeisti, tik išryškino vidinius nesutarimus tarp D. Trumpo patarėjų.
JAV rengėsi skelbti sankcijas Zelenskio aplinkai – Ukrainos parlamentaras Železniakas
JAV prieš mėnesį rengė sankcijas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausiai aplinkai, įskaitant valstybės vadovo kanceliarijos vadovybę, po žodinio konflikto Ovaliajame kabinete su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo komanda.
Ukrainos laukia sunkus laikas: įvardijo, iki kada Putinas tikisi pasiekti pergalę
Atrodo, kad Rusija tempia derybas dėl taikos Ukrainoje. Maskvos kritikai mano, kad tokia yra Rusijos taktika – laimėti laiko, tačiau atrodyti rimtai.
Kodėl Vladimiras Putinas bando laimėti laiko? Nes jis mano, kad Donaldas Trumpas, yra lengvai išblaškomas ir nori lengvos pergalės, bet ne sudėtingų kompromisų, rašo CNN.
„Putinas taip pat aiškiai tiki, kad šią vasarą jis gali iškovoti apčiuopiamą pergalę fronto linijose, kuri pakeistų derybų dinamiką“, – teigia leidinys.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 180 rusų karių
Laikotarpiu nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 935 160 karių, iš kurių 1 180 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 629 rusų tankus (+7), 22 130 šarvuotųjų kovos mašinų (+20), 26 290 artilerijos sistemų (+68), 1 364 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 132 oro gynybos sistemas (+2), 370 karo lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 32 691 nepilotuojamąjį orlaivį (+147), 3 145 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 44 339 transporto priemones ir kuro cisternas (+210), 3 801 specialiosios įrangos vienetą.
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Pranešama, kad balandžio 14 d. fronte įvyko 82 mūšiai su rusų pajėgomis.
Specialusis Trumpo pasiuntinys apie derybas su Rusija: manau, kad netrukus pavyks padaryti kai ką labai svarbaus
Ypatingasis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys pirmadienį pasakė, kad praėjus deryboms, kurių metu buvo siekiama užbaigti daugiau nei trejus metus besitęsiantį karą, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra pasirengęs svarstyti „ilgalaikės taikos“ susitarimą su Ukraina.
D. Trumpas primygtinai ragino Maskvą ir Kyjivą susitarti dėl paliaubų, tačiau, nepaisant keleto Rusijos ir JAV derybininkų susitikimų, jam taip ir nepavyko susitarti su Kremliumi, kad šis padarytų didesnių nuolaidų.
Penktadienį ypatingasis D. Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas Sankt Peterburge susitiko su V. Putinu – tai buvo trečiasis jųdviejų susitikimas po to, kai sausį Respublikonų partijai atstovaujantis prezidentas sugrįžo į Baltuosius rūmus.
Duodamas pirmadienį pasirodžiusį interviu televizijos kanalui „Fox News“, S. Witkoffas teigė matąs „susiformuojant“ taikos susitarimą, o „nepaprastai įdomiame susitikime“ dalyvavo ir du aukšto rango V. Putino patarėjai – Jurijus Ušakovas bei Kirilas Dmitrijevas.
„Putino prašymas yra toks, kad pasistengtume čia pasiekti ilgalaikę taiką. Taigi, po paliaubų turime atsakymą ir į tą klausimą“, – kalbėjo S. Witkoffas, pripažindamas, kad „mums prireikė šiek tiek laiko, kad tai pasiektume“.
„Manau, mums galbūt netrukus pavyks padaryti kažką labai, labai svarbaus visam pasauliui.“
Jis pridūrė, kad derybų metu buvo kalbama ir apie Rusijos bei Jungtinių Valstijų verslo sandorius.
„Manau, kad egzistuoja galimybė suformuoti naujus Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykius, pasinaudojant keletu labai įdomių komercinių galimybių – manau, tai suteiktų tikro stabilumo ir visam regionui“, – sakė jis.
Nepaisant karštligiškų diplomatinių pastangų, kokia nors reikšminga pažanga D. Trumpui siekiant susitarti dėl paliaubų Ukrainoje padaryta nebuvo.
Praėjusį mėnesį V. Putinas atmetė bendrą JAV ir Ukrainos pasiūlymą konflikte paskelbti visapusiškas ir besąlygiškas paliaubas, o paliaubas Juodojoje jūroje sudaryti sutiko tik su sąlyga, kad Vakarai atšauktų tam tikras sankcijas.
Lenkija širsta dėl Vengrijos: kalbėtis su jais panašu į kalbėjimą į sieną
Vengrija ir toliau trukdo skirti lėšas Ukrainai remti ir blokuoja derybų dėl Ukrainos stojimo į ES procesą, sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, rašo UNIAN.
Apie tai jis pirmadienį kalbėjo žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge.
Pasak jo, Budapeštas blokuoja 17-ąjį sankcijų paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke procesą.
„Yra viena šalis – Vengrija – kuri neturi tokio moralinio aiškumo, kokį turime mes, dėl Putino vykdomų išpuolių. Dar kartą paraginau Vengriją atšaukti savo veto teisę dėl lėšų išmokėjimo ir nustoti blokuoti derybų procesą. Tačiau tai panašu į kalbėjimą į sieną“, – sako R. Sikorskis.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra sakęs, kad Ukrainos narystė ES sužlugdytų Bendriją. V. Orbanas simpatizuoja Rusijai ir ketina vykti į Maskvą švęsti gegužės 9-osios.
Fico akibrokštas: atsisakė pasmerkti Rusiją už kruviną ataką Sumuose
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fitzo atsisakė pasmerkti Rusiją dėl žiauraus išpuolio Sumų mieste, rašo UNIAN.
Per spaudos konferenciją Slovakijos premjeras sakė, kad apskritai smerkia žudynes, tačiau nėra pakankamai informuotas, kad galėtų komentuoti šį išpuolį.
„Aš smerkiu žmogžudystes. Smerkiu visas žudynes, visada smerkiau ir smerksiu. Tačiau neturiu pakankamai informacijos, kad dabar galėčiau ką nors pasakyti“, – sakė jis.
Slovakijos prezidentas Peteris Pellegrini anksčiau pasmerkė išpuolį Sumuose ir paragino tarptautinę bendruomenę priversti Rusiją siekti taikos prie derybų stalo.
Medvedevas pasiuto dėl Vokietijos norų ir pagrasino būsimam kancleriui
Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasipiktino būsimojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo noru siųsti Ukrainai „Taurus“ raketas, rašo UNIAN.
Platformoje „X“ D. Medvedevas parašė žinutę F. Merzui.
„Kandidatą į kanclerius Fritzą Merzą persekioja jo tėvo, tarnavusio Hitlerio vermachte, atminimas. Dabar Merzas pasiūlė smogti Krymo tiltui. Gerai pagalvok, naciste!“ – paskelbė jis.
Primename, kad būsimasis Vokietijos kancleris F. Merzas nurodė, kad yra pasirengęs tiekti ilgesnio nuotolio raketas „Taurus“ Ukrainai, rašo „Financial Times“. Anot leidinio, jis taip pat užsiminė, kad raketos galėtų būti naudojamos smogti tokiems taikiniams kaip Kerčės tiltas, kuris jungia Rusiją su Krymu ir yra laikomas pusiasalio okupacijos simboliu.
Tačiau neaišku, ar F. Merzo koalicijos partneriai socialdemokratai pritartų „Taurus“ raketų tiekimui Ukrainai.
„Jei viskas ir toliau klostysis taip, kaip dabar, jei, pavyzdžiui, bus sunaikinta svarbiausia sausumos jungtis tarp Rusijos ir Krymo arba jei kas nors nutiks pačiame Kryme, kur yra didžioji dalis Rusijos karinės logistikos, tai bus galimybė pagaliau sugrąžinti šią šalį į strateginę padėtį“, – „Kyiv Independent“ cituoja jį.
Kadenciją baigiantis kancleris Olafas Scholzas ne kartą atsisakė Ukrainai suteikti „Taurus“, baimindamasis, kad tai gali eskaluoti konfliktą.
„Visada sakiau, kad tai darysiu tik susitaręs su Europos partneriais“, – sakė F. Merzas.
„Tai turi būti koordinuojama, o jei koordinuojama, tai Vokietija turėtų dalyvauti“, – pridūrė jis
Šaltinis: JAV ir Ukrainos derybos dėl naudingųjų iškasenų sutarties buvo konstruktyvios
Praeitą savaitę vykusios JAV ir Ukrainos derybos dėl naudingųjų iškasenų gavybos sutarties buvo konstruktyvios, pirmadienį atskleidė su jų eiga susipažinęs aukšto rango pareigūnas.
„Susitikimas buvo normalus, be problemų, visi sako pasikalbėję konstruktyviai“, – teigia anonimu norėjęs likti asmuo.
JAV ir Ukrainos atstovai susitiko Vašingtone balandžio 11 dieną, kur aptarė rengiamą susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos.
Abi valstybės planavo šią strategiškai svarbią sutartį pasirašyti anksčiau, bet tam sutrukdė JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kivirčas Baltuosiuose rūmuose vasario pabaigoje, kurį užfiksavo televizijos kameros.
Praėjusią savaitę į Vašingtoną vyko Ukrainos delegacija, kurie siekė išjudinti derybas.
Pirmadienį Olha Stefanišyna, Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimams bei teisingumo ministrė, pareiškė, kad vyksta konsultacijos, o tai yra teigiamas ženklas.
„Šiuo metu galiu pasakyti, kad Ukrainos delegacija turėjo galimybę pristatyti Amerikos pusei visus pasiūlymus, kuriuos parengėme Kyjive ir dėl kurių buvo susitarta. Visi jie buvo diskusijų objektas“, – sakė ji.
D. Trumpas siekia, kad Ukraina su JAV dalintųsi pelnu gautu iš naudingųjų iškasenų ir retųjų žemės elementų gavybos, ir taip kompensuotų už karinę ir finansinę pagalbą, kurią Ukrainai suteikė Jungtinės Valstijos.
Iš Kallas – griežtas perspėjimas Europos lyderiams
Europos Sąjungos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmadienį perspėjo Europos lyderius nedalyvauti Maskvos gegužės 9 d. rengiamose karinėse iškilmėse ir paragino juos solidarizuotis su Ukraina, rašo „Politico“.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, Rusija išsiuntė kvietimus Kinijos, Indijos ir Brazilijos, taip pat Slovakijos ir Serbijos vadovams.
„Taip pat buvo labai aiškiai aptarta ir įvairių valstybių narių pasakyta, kad bet koks dalyvavimas gegužės 9-osios paraduose ar iškilmėse Maskvoje iš Europos pusės nebus priimamas lengvabūdiškai, turint omenyje, kad Rusija iš tikrųjų vykdo plataus masto karą Europoje“, – po užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge žurnalistams sakė K. Kallas.
Ji teigė, kad ES taip pat nenori, jog kuri nors potenciali bloko narė prisijungtų prie Vladimiro Putino iškilmių Maskvoje.
Gegužės 9 d. Rusija mini 80-ąsias nacistinės Vokietijos pralaimėjimo metines.
„Politico“ anksčiau pranešė, kad Ukraina kviečia aukščiausius ES pareigūnus ir vadovus gegužės 9 d. į Kyjivą – šį raginimą po susitikimo su ES užsienio reikalų ministrais pakartojo ir K. Kallas.
„Taip pat paraginau visas valstybes nares, taip pat institucijų atstovus kuo dažniau apsilankyti Kyjive, kad tikrai parodytume savo solidarumą ir tai, kad esame su Ukraina“, – sakė ji.
Viktoro Orbano biuras pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas nedalyvaus parade Maskvoje. Slovakijos vadovas Robertas Fico taip pat ketina dalyvauti.
Kurske – masinė dronų ataka: nugriaudėjo virtinė sprogimų, yra žuvusių
Naktį iš pirmadienio į antradienį dronais buvo atakuotas Kurskas, praneša vietos administracija, rašo UNIAN. Keliuose gyvenamuosiuose pastatuose kilo gaisrai.
„Kurskas naktį patyrė masinę priešo ataką“, – cituojama Kursko srities administracija.
Rusija skelbia, kad per išpuolį žuvo vienas žmogus ir dar devyni buvo sužeisti.
„Deja, 85 metų moteris žuvo <...> Taip pat nukentėjo devyni žmonės, jie sužeisti šrapneliais, patyrė kaukolės ir smegenų sužalojimus, nudegimus“, – teigiama pranešime.
Nors išpuolio mastas kol kas nėra aiškus, Rusijos naujienų tarnybos pranešė apie daugiau kaip 20 sprogimų mieste.
Antpuolis buvo įvykdytas tuo metu, kai Ukrainos Sumų miesto gyventojai gedi vienos iš kruviniausių rusų atakų šiame kare aukų.
Verbų sekmadienio rytą į Sumų centrą pataikė dvi raketos, pražudydamos 35 žmones ir sukeldamos Kyjivo ir jo sąjungininkų pasipiktinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zelenskis tildo Trumpo derybininką: jis peržengė savo kompetencijų ribas
Volodymyras Zelenskis pakomentavo anksčiau išdėstytas Donaldo Trumpo atstovo Steveno Witkoffo mintis apie „penkias teritorijas“, kurias Ukraina tariamai turėtų pripažinti priklausant Rusijai. Ukrainos prezidento teigimu, S. Witkoffas „peržengia savo kompetencijų ribas“.
„Mūsų raudonoji linija – pripažinti bet kokias laikinai okupuotas teritorijas rusiškomis. Tie atstovai (JAV prezidento spec. pasiuntinys Stevenas Witkoffas, – red. past.) aptarinėja klausimą už savo kompetencijų ribų“, – pareiškė V. Zelenskis susitikimo su M. Rutte metu.
„Ukraina yra suvereni valstybė ir visos teritorijos priklauso unitarinei Ukrainos valstybei. Todėl apie valstybės teritorijas gali kalbėti tik Ukrainos žmonės“, – pabrėžė prezidentas.
„Taip vadinamosios penkios teritorijos“
Komentuodamas neseniai vykusias derybas su V. Putinu, A. Witkoffas pavadino jas „įtikinančiomis“ ir sakė, kad buvo aptarti „veiksmai, kurie galėtų užbaigti karą Ukrainoje“ ir sukurtos naujos verslo galimybės.
Pasak jo, pokalbio metu Rusijos vadovas esą paprašė jo užtikrinti „nuolatinę taiką“. Bendro susitarimo raktas, kaip paaiškino S. Witkoffas, „sukasi apie penkias teritorijas“. Kartu jis nepateikė jokių detalių.
„Šis taikos susitarimas susijęs su vadinamosiomis penkiomis teritorijomis“, – sakė S. Witkoffas „Fox News“. – Tačiau tai yra ir daug daugiau. Manau, kad galbūt esame ant slenksčio kažko, kas būtų labai svarbu visam pasauliui“.
Nors S. Witkoffas tiesiogiai neįvardijo šių teritorijų, panašu, kad jis turėjo omenyje 2014 m. Rusijos neteisėtai aneksuotą Krymą ir iš dalies okupuotas Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sritis. Pastarųjų keturių regionų aneksiją Maskva paskelbė 2022 m.