Rusijos balistinė raketa Kryvyj Rihe nepasiekė „nė vieno karinio objekto – tik civilinę infrastruktūrą“
Žmogaus teisių prižiūrėtojas teigia, kad Rusija, smogdama Kryvyj Rihui, panaudojo balistinę raketą, rašoma „Sky News“.
Dmytro Lubinetsas „Telegram“ pridūrė, kad ataka nepasiekė „nė vieno karinio objekto – tik civilinę infrastruktūrą“.
Balistinės raketos savo taikinius pasiekia vos per kelias minutes ir jas sunku numušti.
Rusijos surengta ataka Kryvyj Rihe – „tyčinis smūgis, kuriuo siekta nužudyti daug žmonių“
Ukrainiečių pareigūnas Andrijus Kovalenka, kuriam pavesta kovoti su dezinformacija, sakė, kad per ataką Kryvyj Rihe buvo panaudota raketa „Iskander“.
„Iskander" – tai Rusijos balistinių raketų sistema, kurios veikimo nuotolis gali siekti iki 500 km.
„Tai tyčinis smūgis, kuriuo siekta nužudyti daug žmonių“, – sakė A. Kovalenka.
JAV iždo departamento vadovas: kitą savaitę į JAV atvyks Ukrainos delegacija
JAV iždo departamento vadovas Scottas Bessentas sakė, kad kitą savaitę į šalį atvyks Ukrainos delegacija, kuri aptars susitarimo dėl naudingųjų iškasenų sąlygas, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Vašingtonas tikisi, kad jis bus pasirašytas.
Rutte: NATO sąjungininkės dar kartą patvirtino paramą Ukrainai
Briuselyje surengtame dviejų dienų trukmės Šiaurės Atlanto tarybos susitikime užsienio reikalų ministrų lygiu NATO sąjungininkės pareiškė toliau remiančios Ukrainą jos kovoje su Rusijos agresija ir palaikančios JAV pastangas rasti kelią link teisingos ir ilgalaikės taikos, per spaudos konferenciją po susitikimo pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„NATO ir Ukrainos taryboje taip pat susitikome su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha. Jis pateikė mums naujausią informaciją apie padėtį vietoje. Sąjungininkės patikino jį, kad ir toliau remia Ukrainą jos šiandieninėje kovoje ir padės stiprinti jos ginkluotąsias pajėgas ateičiai. Taip pat aptarėme svarbias derybas, kurias JAV veda su Ukraina ir Rusija, bandydamos užbaigti karą teisingai ir ilgam laikui. Palaikome taikos iniciatyvą“, – sakė M. Rutte.
Zelenskis: raketos smūgis Kryvyj Rihe rodo, kad Rusija nenori paliaubų
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste Kryvyj Rihe per Rusijos balistinės raketos smūgį penktadienį žuvo 14 žmonių, tarp jų 6 vaikai, pranešė vietos pareigūnai.
„Kryvyj Rihe žuvo dvylika žmonių. Du iš jų yra vaikai. Sužeistųjų skaičius tikslinamas“, – anksčiau šiandien platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas.
Tuo tarpu miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas pranešė, jog sužeistųjų yra daugiau kaip 50, o jų skaičius nuolat auga.
Kryvyj Rihe prieš karą gyveno 600 tūkst. žmonių. Per daugiau kaip trejus metus trunkantį karą rusai dažnai dronais ir raketomis atakuoja šį maždaug 60 km nuo fronto linijos esantį pramoninį miestą.
Trečiadienį per Rusijos balistinės raketos ataką mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar 17 buvo sužeisti.
Smūgiai vykdomi tuo metu, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia greičiau užbaigti karą ir veda derybas ir su Rusija, ir su Ukraina.
Maskva atmetė bendrą JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl besąlygiškų ir visiškų paliaubų, o Ukraina apkaltino Rusiją, kad ši vilkina derybas, nes neketina nutraukti savo puolimo.
V. Zelenskis pranešė, kad Kryvyj Rihe naujausiais duomenimis žuvusių vaikų skaičius išaugo iki 6. Šiuo metu bendras aukų skaičius išaugo iki 14 asmenų.
Pranešama, jog jauniausiam sužeistajam Kryvyj Rihe – vos 3 mėnesiai.
„Rusijos smūgiai vyksta kiekvieną dieną. Kasdien žūsta žmonės. Yra tik viena priežastis, kodėl tai tęsiasi: Rusija nenori paliaubų, ir mes tai matome. Visas pasaulis tai mato", – išpuolį komentavo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kurį cituoja „Kyiv Independent“.
Trumpas: Zelenskis ir Putinas yra pasirengę sudaryti susitarimą dėl karo užbaigimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengę sudaryti susitarimą dėl karo užbaigimo.
D. Trumpas nurodė, kad „neseniai“ kalbėjosi su V. Zelenskiu. „Manau, kad jis (V. Zelenskis) yra pasirengęs sudaryti susitarimą. Manau, kad prezidentas V. Putinas yra pasirengęs sudaryti susitarimą, tada bus sustabdytas tūkstančių jaunų žmonių nužudymas per savaitę“, – tvirtino D. Trumpas.
ZDF: Rusija gali dislokuoti Šiaurės Korėjos karius Kryme
Rusija pradėjo gabenti Šiaurės Korėjos sunkiosios artilerijos dalinius „Koksan“ į Krymą – tai gali reikšti, kad svarstoma galimybė į pusiasalį siųsti ir Šiaurės Korėjos kariuomenę, pranešė Vokietijos transliuotojas ZDF, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Leidinys atkreipė dėmesį į dar kovo 26 d. internete pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip artilerija geležinkeliu gabenama į šiaurinę Krymo dalį.
Šiaurės Korėjos sunkioji artilerija anksčiau buvo naudojama atakuojant Ukrainos pozicijas Kursko srityje, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Heraščenko“.
Žiniasklaidos pranešimais, Pchenjanas tiekė apie 200 šių patrankų, iš kurių Ukraina bepiločių orlaivių pagalba sunaikino tik penkias.
Kaip pranešė ZDF, „Koksan“ perkėlimas į Krymą gali reikšti, kad jie bus panaudoti kovai Chersono ir Zaporižios srityse.
NATO vadovas: Trumpas neatsisakė kolektyvinės gynybos pažado
NATO vadovas Markas Rutte penktadienį tvirtino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatsisakė Aljanso 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos pažado.
„5-ojo straipsnio jis neatsisakė. Jis yra įsipareigojęs NATO, jis yra įsipareigojęs 5-ajam straipsniui“, – duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė M. Rutte.
Rusijos kariai per 24 valandas Donecko srityje sudavė per 3 000 smūgių, vienas žmogus žuvo, dar penki sužeisti
Balandžio 3 d. Rusijos kariai Ukrainos Donecko srityje sudavė 3 088 smūgius, apgadinti 56 civiliniai objektai, pranešė regiono policija.
„Policija fronto linijoje ir gyvenamajame sektoriuje užfiksavo 3 088 priešo smūgius (…) sunaikinti 56 civiliniai objektai, įskaitant 33 gyvenamuosius pastatus“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Pažymima, kad buvo apšaudytos septynios gyvenvietės: Kostiantynivkos, Lymano, Myrnohrado ir Pokrovsko miestai bei Ivanopilios, Novoekonomičnės ir Stara Mykolajivkos kaimai.
Rusai Kostiantynivką puolė pasitelkdami reaktyvines salvinės ugnies sistemas „Smerč“, žuvo civilis, o dar trys žmonės buvo sužeisti. Apgadintas vienas daugiabutis ir 14 privačių namų, 12 garažų, administracinis pastatas ir bažnyčia.
Priešas Myrnohradui smogė iš oro ir artilerijos, sužeisti du civiliai ir apgadintas daugiabutis bei privatus namas. Pokrovske Rusijos kariai sunaikino daugiabutį, o Novoekonomičnėje – švietimo įstaigą. Okupantai Lymaną apšaudė iš artilerijos, apgadinti trys privatūs namai.
Ivanopilioje bombos FAB-250 apgadino vieną daugiabutį ir penkis privačius namus, o Stara Mykolajivkoje buvo apgadinti penki namai.
Policija ir Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamuosius procesus pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 str. (karo nusikaltimai).
Zelenskis su Prancūzijos ir JK generalinių štabų pareigūnais aptars tarptautinių pajėgų dislokavimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Kyjive susitiks su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės generalinių štabų atstovais, kad aptartų karinio kontingento dislokavimą Ukrainoje, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ šaltinis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa sakė, kad 10-12 šalių yra pasirengusios vienu ar kitu formatu prisijungti prie vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“.
Kovo 27 d. Paryžiuje buvo surengtas „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas. Į jo darbotvarkę buvo įtraukta tolesnė parama Ukrainai ir galimų saugumo garantijų Ukrainai struktūra.
Efektyviausiai įtikinti Europą investuoti į gynybą gali D. Trumpas, sako Budrys
Šiuo metu efektyviausiai Europos sprendimų priėmėjus įtikinti investuoti į gynybą gali Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
„Ta pirmoji priemonė, kuri turėtų paveikti sprendimų priėmėjus, šiuo metu pati efektyviausia yra prezidentas Trumpas“, – Briuselyje penktadienį žurnalistams sakė. K. Budrys, paklaustas, kaip įtikinti Europą, o ypač pietines valstybes, didinti finansavimą gynybai.
„Ir tas yra absoliučiai aišku, niekas neturi tokių argumentų ir tokių įrankių kaip kad turi jis, sakydamas, kad čia, čia ir čia yra problema, jūs turite tai padaryti“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Jo teigimu, dėl gynybos stiprinimo reikia pasiekti politikus, o „kiek kita žinia turi pasiekti visuomenę“, kad ši remtų politikų sprendimus.
„Mes suprantame, kad tai nėra tiesiog atidėti pinigai, kurių nenori paimti panaudoti, juos reikia surinkti, reikės kažkam neduoti, prioretizavimo klausimas, tai nėra lengvi klausimai, visi tą supranta“, – teigė K. Budrys.
„Lygiai taip pat yra mano, mūsų pareiga kalbėtis su pietiečiais apie tai. Šnekėjausi vakar su Ispanijos užsienių reikalų ministrų, čia ne vien tik apie Ispaniją, kad reikia eiti ir jiems padėti taip pat su argumentais“, – pridūrė jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad nė viena iš 32 NATO valstybių diskusijose „nepasakė, kad nedidins gynybos išlaidų“ ir tai vadino geru ženklu.
K. Budrio manymu, sąjungininkus taip pat turėtų įtikinti karinis patarimas, ministras neatmetė galimybės išslaptinti šiuos duomenis.
„Tai nėra kažkoks skaičių fetišas, tai nėra kažkoks politinis debesėlis, tai yra konkretūs pajėgumai, išrašyti kariškių, uždėta slaptumo žyma, galbūt ją net reikėtų nuimti, kad visi matytų, ko reikia, ir sakymas, padarykite taip, arba planai bus neįgyvendinami“, – kalbėjo K. Budrys.
Komentuodamas Briuselio kuluarų informaciją, kad Jungtinės Valstijos gali kitą savaitę nedalyvauti Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime, užsienio reikalų ministras ragino nesivadovauti spekuliacijomis ir tikėjosi JAV atstovavimo.
„Matome jau, kad Amerika perdavė lyderystės vėliavą absoliučioje daugumoje klausimų, susijusių su Ramšteino formatu, kitoms šalims, ir Vokietija su Britanija šį sykį tam vadovaus. Aš tikiuosi, kad Amerikos atstovavimas bus deramas ir neįžvelgčiau iš anksto daug politinių žinučių“, – kalbėjo K. Budrys.
Ukrainos rėmėjų kontaktinė grupė – Ramšteino formatas – 2022 metų balandį buvo sukurta Jungtinių Valstijų iniciatyva.
Rubio: visai netrukus sužinosime, ar Rusija pasiruošusi taikai
JAV po kelių savaičių sužinos, ar Rusija pasirengusi nutraukti karą Ukrainoje, sako JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, rašo UNIAN. Anot jo, Doanldas Trumpas nori užbaigti karą Ukrainoje kiek įmanoma anksčiau.
„Šį karą įmanoma užbaigti abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Jei abi pusės sutiks. Ir mes esame šių sąlygų paieškos procese, ir netrukus, po kelių savaičių, o ne mėnesių, sužinosime, ar Rusija pasirengusi taikai“, – cituojamas jis.
M. Rubio sakė, kad jei ukrainiečiai parodys savo pasirengimą nutraukti ugnį ir sukurti erdvę deryboms, tuomet „netrukus, o ne po šešių mėnesių, Maskva ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų nuspręsti, ar jie pasirengę taikai, ar ne“.
JAV valstybės sekretoriaus teigimu, Vašingtonas dabar žiūri, ar Rusija pasirengusi taikai. Jis pabrėžė, kad valstybės stebi Kremliaus veiksmus.
„Dabar mes žiūrime į jų veiksmus, o ne į žodžius“, – sako M. Rubio.
Anot jo, JAV stengiasi „siekti taikos“ ir perspėjo, kad jei Rusija vilkins taikos procesą, D. Trumpas nutrauks derybas su Maskva.
Kelios Europos NATO sąjungininkės penktadienį pareiškė suprantančios, kad senka D. Trumpo kantrybė.
„V. Putinas toliau trikdo, toliau vilkina. Jis galėtų dabar pat sutikti su paliaubomis“, – teigė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy. Pasak jo, vietoj to V. Putinas toliau bombarduoja Ukrainą, jos civilius gyventojus ir energijos tiekėjus.
Rusija turi pateikti Jungtinėms Valstijoms atsakymą, savo ruožtu pažymėjo Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
Praėjusį savaitgalį Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pakomentavo D. Trumpo nekantrumą V. Putino politikos atžvilgiu po golfo žaidimo su JAV prezidentu. Vis dėlto jis nenurodė jokių galimų padarinių terminų.
Kyjivas: centrinėje Ukrainos dalyje per automobilio sprogimą žuvo pareigūnas
Ukraina penktadienį pranešė, kad vienas šalies centriniame regione esančio Dnipro pareigūnas, po jo automobilio sprogimo nuvežtas į ligoninę, mirė.
„Šis pareigūnas per ataką žuvo. Jo žmona sužeista ir šiuo metu yra ligoninėje“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Jame nurodoma, kad incidentas tiriamas kaip teroristinė ataka.
Analitinis centras: Rusija ginkluojasi daug sėkmingiau nei Europa
Rusija, anot Didžiosios Britanijos analitinio centro, vykstant karui Ukrainoje daug sėkmingiau padidino savo ginklų gamybą nei Europa. Tai sakoma Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (angl. Royal United Services Institute) ataskaitoje. Autoriai įspėja, kad tai didelė problema ne tik Ukrainai.
„Išliekantis Rusijos pranašumas ginkluotės gamybos srityje kelia strateginę grėsmę NATO ir jos konvencinio atgrasymo patikimumui“, – teigiama ataskaitoje. Kaip atsilikimo priežastis autoriai nurodo koordinacijos stygių, per mažą dėmesį masinei gamybai, biurokratines kliūtis bei nepakankamą prieigą prie bandymų infrastruktūros.
Europai, anot ekspertų, per trejus metus nepavyko nei padidinti pagrindinės amunicijos gamybos, nei papildyti tiksliųjų ginklų atsargų. Didžioji Britanijai, pavyzdžiui, nesugebėjo pakeisti nešiojamųjų ginklų, kurie 2022 m. buvo perduoti Ukrainai. Artilerijos šaudmenų gamybą trikdė tai, kad vyriausybės nebuvo įsipareigojusios ilgalaikėms investicijoms. Dėl to neatsirado papildomų pajėgumų. Kaupti didesnes atsargas, remiantis ataskaita, taip pat trukdė taisyklės dėl amunicijos tinkamumo naudoti terminų.
Ir Ukraina, nepaisant pažangos vykdant dronų projektus, susiduria su pramonės galimybių ribomis. Be patikimų Vakarų tiekimo pajėgumų šalis esą ilgainiui gali nepajėgti gintis.
Maskva tuo tarpu, nepaisant savo daug mažesnių ekonominių pajėgumų, lyginant su NATO valstybėmis, 2022–2024 m. pranoko jas ginkluotės prekių gamybos srityje. Ji dėmesį skiria palyginti paprastiems ginklams.
„Jei nebus imtasi skubių reformų, NATO narės dėl fragmentuotos Europos gynybos pramonės ir toliau nebus atsparios sutrikimams tiekimo grandinėse ir gamybos vėlavimams“, – įspėja ataskaitos autoriai.
NATO generolas apie Ukrainos šansus: įvertino galimybes laimėti karą
Ukraina nėra pasmerkta pralaimėti kare su Rusija, nors vargu ar jai pavyks išlaisvinti visą savo teritoriją, sako NATO pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Christopheris Cavolis, rašo UNIAN.
Anot jo, nors kare įmanoma viskas, ukrainiečiai nėra pasmerkti palaimėjimui. Ch. Cavolio vertinimu, Ukraina „užima tvirtas gynybines pozicijas ir pamažu gerina savo gebėjimą generuoti jėgą bei stiprinti šias pozicijas“.
Tačiau jis pripažino, kad „sunku įsivaizduoti didelį ukrainiečių puolimą“, kuris išlaisvintų visą Ukrainą iš Rusijos okupacijos.
„Tačiau taip pat sunku įsivaizduoti, kad Ukraina patirtų nesėkmę ir pralaimėtų šį konfliktą. Nemanau, kad Ukrainos pralaimėjimas yra neišvengiamas“, – komentuoja jis.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei trejus metus.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 380 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų balandžio 4 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 920 950 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 380 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 528 (+7) priešo tankus, 21 932 (+30) šarvuotas kovos mašinas, 25 663 (+38) artilerijos sistemas, 1 349 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 123 (+0) oro gynybos sistemas, 370 (+0) karo lėktuvų, 331 (+0) sraigtasparnį, 31 669 (+72) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 123 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 42 841 (+66) automobilį ir degalų cisterną, 3 787 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Dronų atakos Charkive aukų skaičius išaugo iki 5
Ligoninėje mirė per rusų dronų ataką Charkivo mieste sunkiai sužeistas 88-erių senolis, o visas antskrydžio aukų skaičius išaugo iki penkių.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
„Priešų atakos Charkive aukų skaičius vis didėja. Mirė itin sunkiai sužeistas 88-erių metų vyriškis. Užuojauta jo šeimai ir artimiesiems. Turimais duomenimis, žuvo penki ir buvo sužeisti dar 32 asmenys“, – nurodoma pranešime.
Naktį iš balandžio 3 į 4 d. rusų pajėgos nepilotuojamaisiais orlaiviais „Šahed“ atakavo kelis gyvenamuosius Charkivo miesto rajonus. Sugriauto dviejų aukštų namo griuvėsiuose buvo rasti keturių žmonių palaikai, šiuo metu nustatinėjama žuvusiųjų tapatybė. Daugiau nei 30 asmenų patyrė traumas.
Rusų okupuotoje teritorijoje – šarvuočio sprogimas: žuvo bent penki Kadyrovo kariai
Ketvirtadienį laikinai okupuoto Melitopolio pakraštyje sprogo rusų šarvuotis, praneša „Kanal 24“. Viduje buvo dalinio „Ahmat Vostok“ įgula ir kariai, teigia Ukrainos karinė žvalgyba.
Anot žvalgybos, žuvo bent penki Ramzano Kadyrovo kariai.
„Už kiekvieną karo nusikaltimą, įvykdytą prieš Ukrainos žmones, bus teisingai atlyginta“, – perspėja ukrainiečiai.
Rusų pasiuntinys teigia derybose JAV aptaręs bendradarbiavimą Arktyje ir dėl retųjų metalų
Kremliaus vyriausiasis derybininkas ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas ketvirtadienį pranešė, kad aptarė galimą bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis Arkties regione ir dėl retųjų metalų, tačiau pripažino, kad nesutarimų vis dar esama.
K. Dmitrijevas, Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas ir prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys ekonominio bendradarbiavimo klausimais, sakė, kad įžvelgia teigiamą santykių su JAV dinamiką.
Baltieji rūmai nekomentavo šių derybų, tačiau jos įvyko prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) gerinant santykius su Maskva ir kartu reiškiant nusivylimą dėl pažangos stabdant karą Ukrainoje trūkumo.
JAV žiniasklaida anksčiau pranešė, kad K. Dmitrijevas atvyko trečiadienį ir Baltuosiuose rūmuose turėjo susitikti su prezidento pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (Stivu Vitkofu).
Kalbėdamas su Rusijos žurnalistais K. Dmitrijevas teigė, kad abi šalys „aptarė galimą bendradarbiavimą Arkties regione, retųjų metalų srityje, įvairiuose kituose sektoriuose, kuriuose galime užmegzti konstruktyvius ir pozityvius santykius“.
Jis pridūrė, kad taip pat „aktyviai dirbama siekiant atkurti oro susisiekimą ir tikimės, kad šiuo klausimu bus padaryta pažanga“.
„Žinoma, yra nesutarimų įvairiais klausimais, tačiau vyksta procesas, vyksta dialogas, kuris, mūsų supratimu, padės įveikti šiuos nesutarimus“, – sakė K. Dmitrijevas.
Jis teigė, kad santykiuose matoma teigiama dinamika, tačiau „prireiks dar ne vieno susitikimo, kad išspręstume visus nesutarimus“.
„Dialogo procesas, sprendimo procesas užtruks. Tačiau tuo pat metu jis neabejotinai vyksta pozityviai ir konstruktyviai“, – sakė jis.
Jis sveikino D. Trumpo didesnius muitus užsienio šalims ir pabrėžė, kad Rusijos nėra tarp šių šalių, nors jai jau taikomos didžiulės JAV sankcijos dėl karo prieš Ukrainą.
K. Dmitrijevas vasarį dalyvavo Rusijos ir JAV derybose Saudo Arabijoje. Jo apsilankymas Vašingtone yra pirmasis aukšto rango Rusijos pareigūno vizitas Jungtinėse Valstijose nuo 2022-ųjų vasario, kai rusai pradėjo invaziją į Ukrainą.
Iš Putino pasiuntinio – netikėtas pareiškimas: užsimena apie galimas garantijas Ukrainai
Po derybų Baltuosiuose rūmuose Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi tam tikra forma suteikti saugumo garantijas Ukrainai, rašo „Politico“. Po dvi dienas trukusių derybų su Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu jis sakė, kad pasiektas „teigiamas rezultatas“.
Ketvirtadienį K. Dmitrijevas sakė, kad tam tikros saugumo garantijos Ukrainai „gali būti priimtinos“.
Jis šią savaitę atvyko į Vašingtoną, tai yra pirmasis aukšto lygio Rusijos vizitas JAV nuo karo pradžios. K. Dmitrijevas dvi dienas vedė derybas su JAV pasiuntiniu S. Witkoffu.
„Tam tikros saugumo garantijos tam tikra forma gali būti priimtinos“, – sakė K. Dmitrijevas, nenurodydamas, kokios.
Jis atmetė Ukrainos prisijungimą prie NATO kaip „visiškai neįmanomą“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai teigia, kad saugumo garantijos, pavyzdžiui, įstojimas į NATO arba JAV ir Europos taikdarių dislokavimas Ukrainoje, yra vienintelis būdas užtikrinti, kad Maskva daugiau nebepuls Ukrainos.
Kaip pastebi „Politico“, K. Dmitrijevo pastabos yra nukrypimas nuo įprastos Kremliaus pozicijos. V. Putinas yra sakęs, kad taika bus įmanoma tik tuo atveju, jei Ukrainoje bus įvykdyta „demilitarizacija“, o jo Sergejus Lavrovas yra sakęs, kad Maskva „kategoriškai“ nepritaria, jog Europos kariai veiktų kaip taikdariai.
Ukraina praneša numušusi 42 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba naktį į penktadienį numušė 42 Rusijos paleistus dronus. Dar 22 priešo bepiločiai dingo iš radarų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 21.30 val. rusai atakavo Ukrainą 78 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Penktadienio 8.30 val. duomenimis, patvirtinta, kad 42 priešo dronai sunaikinti šalies šiauriniuose, rytiniuose ir centriniuose regionuose.
Dar 22 priešo dronai dingo iš radarų (be neigiamų padarinių).
Per priešo atakas padaryta žalos Charkivo, Dnipropetrovsko, Kyjivo ir Zaporižios srityse.
Susitiko Trumpo ir Putino pasiuntiniai: prieš naujus veiksmus dėl taikos Ukrainoje – pauzė, kol bus informuotas Putinas
JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas šią savaitę susitiko Vašingtone.
Kaip praneša „Bloomberg“, remdamiesi savo šaltiniu, JAV dabar laukia, kol K. Dmitrijevas pateiks ataskaitą V. Putinui, ir tik tada abi šalys imsis tolesnių veiksmų.
Per Rusijos dronų smūgius Charkive žuvo trys žmonės, dešimtys sužeisti
Kyjivas penktadienį pranešė, kad per Rusijos dronų smūgius Ukrainos rytiniame Charkivo mieste žuvo mažiausiai trys žmonės ir dešimtys buvo sužeisti.
Rusija ir Ukraina suintensyvino oro atakas net ir tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia šalis susitarti dėl paliaubų trejus metus trunkančiame kare.
Vėlyvą ketvirtadienį išpuolis buvo nukreiptas prieš gyvenamuosius ir biurų pastatus Charkive, sukėlė kelis gaisrus ir sužeidė 32 žmones, įskaitant vaiką, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba platformoje „Telegram“.
„Rusijos dronai atakavo vieną iš Charkivo rajonų. Dėl smūgių į gyvenamuosius namus ir administracinį pastatą keturiose vietose kilo gaisrai“, – pranešė pagalbos tarnyba.
„Iš griuvėsių ištraukti trijų žuvusiųjų kūnai“, – teigė pareigūnai.
Dar penki žmonės buvo sužeisti Ukrainos Dnipro, Zaporižios ir Kyjivo srityse, pranešė vietos valdžia, kaltindama Maskvą.
Per Ukrainos dronų ataką Rusijos Briansko kaime vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas, penktadienį „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Aleksandras Bogomazas.
„Dėl Ukrainos dronų atakos du kaimo gyventojai buvo sužeisti šrapnelio. Deja, vienas žmogus žuvo“, – rašė jis.
Vašingtone šiuo metu lankosi vyriausiasis Rusijos ekonomikos derybininkas, kuris veda derybas dėl ryšių gerinimo.
D. Trumpas siekia glaudesnių santykių su Maskva ir palaiko ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu bei Rusijos pareigūnais, tikėdamasis, kad pavyks susitarti dėl paliaubų.
Praėjusį mėnesį Vašingtonas teigė, kad Kyjivas ir Maskva atskirai susitarė parengti priemones, kuriomis būtų įgyvendintas smūgių energetikos infrastruktūrai sustabdymas.
Tačiau išpuoliai tęsėsi ir abi šalys skundėsi Jungtinėms Valstijoms dėl smūgių, nukreiptų į jų energetikos objektus.
Kyjivas paragino Vašingtoną sugriežtinti sankcijas Maskvai už tai, kad ji pažeidė praėjusį mėnesį Saudo Arabijoje vykusiose derybose sudarytus susitarimus.
V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija sąmoningai puola Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Vėliau tą pačią dieną per Rusijos balistinės raketos smūgį V. Zelenskio gimtajame mieste Kryvyj Rihe žuvo mažiausiai keturi žmonės.
Artimiausia Trumpo aplinka griežtai jį perspėjo: negalima skambinti Putinui, kol jis nepadarė vieno veiksmo
Artimiausia Donaldo Trumpo aplinka pataria jam neskambinti Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, kol jis neįsipareigos visiškai nutraukti ugnį. Tai „NBC News“ patvirtino du D. Trumpo administracijos pareigūnai.
Pareigūnai perspėja, kad D. Trumpas gali staiga nuspręsti, jog nori kalbėtis su V. Putinu. Tačiau jie nurodė, kad jam patarta, jog skambinti telefonu nėra gera idėja, kol V. Putinas neperduos Baltiesiems rūmams, kad sutinka visiškai nutraukti ugnį Rusijos ir Ukrainos kare.
Sekmadienį D. Trumpas „NBC News“ sakė, kad šią savaitę planuoja kalbėtis su V. Putinu. Jis taip pat sakė, kad yra „labai supykęs“ ant V. Putino.
Pasak trijų JAV pareigūnų, susipažinusių su šiais susitikimais, Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas trečiadienį vakare Baltuosiuose rūmuose susitiko su Baltųjų rūmų pareigūnais ir respublikonų įstatymų leidėjais. Neaišku, ar D. Trumpas kuriuo nors momentu užsuko į susitikimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
bet kai pirdyla sakė, kad bus raudonoji banga, jis nemelavo-nuo pat ryto atsikėlęs matau, kad JAV akcijų birža visa nusidažiusi raudonai
Slava Ukraini, smert kacapam!
Zelenskis: susitarimas dėl užsienio pajėgų dislokavimo Ukrainoje gali būti pasiektas per mėnesį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien susitiko su Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariniais pareigūnais ir teigia, kad netrukus gali būti susitarta dėl užsienio karių dislokavimo Ukrainoje, rašoma „Sky News“.
Jis žurnalistams sakė, kad susitarimas dėl užsienio pajėgų dislokavimo gali būti pasiektas per mėnesį.
Be to, pasak V. Zelenskio, Ukraina turi informacijos, kad JAV baigia rengti paliaubų užtikrinimo priemones.
Ukrainos prezidentas teigė, jog pasiekus visiškas paliaubas, jo šalis bus pasirengusi kalbėtis su Rusija, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Ukraina jau du mėnesius stengiasi sukurti koaliciją, kurioje dalyvautų ir užsienio šalių kariuomenės. Į dialogą įsitraukė Prancūzija, Jungtinė Karalystė.
V. Zelenskis pabrėžė, kad pirmiausiai reikėtų pasiekti visiškas paliaubas. Po to Ukraina bus pasirengusi aptarti tolimesnius žingsnius, įskaitant derybas su Rusija.
Jis taip pat teigė, kad Maskva veda derybas su Vašingtonu dėl naudingųjų iškasenų susitarimo.