Svarbiausi įvykiai:
23:46 | Olena Zelenska: „Niekada nesvajojau būti prezidento žmona“
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska UNIAN laidoje „Pasaulis iš vidaus“ pareiškė, kad niekada nenorėjo būti prezidento žmona.
Ji atskleidė, kad vaikystėje turėjo visai kitokių svajonių.
22:33 | Zelenskis: Baltarusija yra praradusi suverenitetą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusija prarado suverenitetą ir yra diplomatiškai okupuota.
Apie tai jis kalbėjo italų kanalui „Rai 1“, rašo UNIAN.
„Esame įsitikinę, kad Putiną domina ne bet kokia teritorija, miestas, kaimas, Krymas ar Donbasas. Jis suinteresuotas visiškai sunaikinti Ukrainą, prijungti visas šias nepriklausomos Ukrainos žemes prie Rusijos. Ir tokius dalykus jis daro arba ginklu, arba politiškai.
Tai, ką jis padarė Baltarusijoje, yra be aukų ir be kraujo – kol kas“, – cituojamas jis.
V. Zelenskio vertinimu, V. Putinas iš esmės vadovauja Baltarusijos teritorijoje. Tai įrodo Rusijos kariuomenės puolimas ir raketų smūgis iš Baltarusijos teritorijos karo pradžioje 2022-aisiais.
„Taigi tai yra diplomatinė nepriklausomos šalies okupacija ir Baltarusijos suvereniteto praradimas“, – sako V. Zelenskis.
Rusija ne kartą nuo karo pradžios naudojo Baltarusijos teritoriją savo pajėgoms į Ukrainą pasiųsti ar apšaudyti.
21:38 | Rusijos teismas Aleksejaus Navalno nuotrauką pripažino ekstremizmo simboliu
Mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nuotrauka Rusijoje pripažinta ekstremizmo simboliu, „Novaja Gazeta“ cituoja UNIAN.
20:54 | Erdoganas: Turkija pasiruošusi surengti Rusijos ir Ukrainos viršūnių susitikimą dėl taikos
Penktadienį prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Turkija pasiruošusi surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.
„Esame pasirengę surengti viršūnių taikos susitikimą, kuriame dalyvautų ir Rusija“, – sakė R. T. Erdoganas per spaudos konferenciją Stambule kartu su kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu.
19:59 | Latvijos premjerė palygino Rusiją su „nenuspėjamu alkoholiku“
Rusija yra tarsi alkoholikas ar narkomanas, kurio elgesio niekada negalima numatyti, ir kaimyninės šalys turi tai suvokti. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu LSM, tai pareiškė Latvijos premjerė Evika Siliņa.
19:14 | Charkivo srityje rusų dronas atakavo civilinį automobilį, žuvo du žmonės
Penktadienį Rusijos kariškiai FPV dronu atakavo civilinį automobilį Charkivo srities Volčansko mieste. Bepiločio orlaivio smūgis pražudė du žmones. Galimas daiktas, kad yra dar viena auka.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karinės administracijos vadovu Olehu Sinehubovu.
Pasak pareigūno, apie 15 val. Volčanske priešo FPV dronas smogė civiliniam automobiliui.
Preliminariais duomenimis, žuvo 58 metų vyras ir 53 metų moteris. Tačiau, anot liudininkų, automobilyje galėjo būti dar vienas žmogus. Informacija tikslinama.
Rusijos pajėgos beveik kasdien apšaudo Charkivą ir srities gyvenvietes.
19:08 | Kuleba: Ukrainai reikia neriboto ginklų ir amunicijos tiekimo
Vilniuje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad su Rusijos pajėgomis kovojančiai jo šaliai reikia neriboto ginklų ir šaudmenų tiekimo.
„Strategija lašinti paramą Ukrainai lašas po lašo nebeveikia. Jei viskas toliau tęsis taip, kaip dabar vyksta, geruoju nesibaigs niekam“, – žurnalistams penktadienį sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
„Reikalingas neribotas ir savalaikis visų rūšių ginklų ir amunicijos tiekimas, kad Ukraina įveiktų Rusiją“, – pridūrė jis.
Po susitikimo su Baltijos šalių ir Prancūzijos kolegomis jis pabrėžė, kad taikos laikmetis Europoje baigėsi.
„Silpni sprendimai – daugiau karo, stiprūs sprendimai – karo pabaiga. Tai labai paprasta“, – kalbėjo D. Kuleba.
Jis pabrėžė, kad minėti stiprūs sprendimai buvo aptarti vasario pabaigoje Paryžiuje. Tuomet po Ukrainą remiančių šalių susitikimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad negalima atmesti Vakarų karių nusiuntimo į Ukrainą galimybės.
Reaguodami į šį E. Macrono pasisakymą, dauguma sąjungininkių Europoje ėmė tvirtinti, kad nesiųs savo karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai savo ruožtu nurodė, kad kariai galėtų būti siunčiami ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.
Lietuvos pareigūnai savo ruožtu teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.
„Aš nuoširdžiai nesuprantu, kodėl mokymo misijų klausimas sukelia tiek sunkumų ir diskusijų. 2014–2022 metais Ukrainoje labai efektyviai veikė daugybė mokymo misijų“, – kalbėjo Ukrainos ministras.
Nematau priežasčių, kodėl tai negalėtų tęstis“, – pridūrė jis.
18:31 | Zelenskis: Kazachstanui, Moldovai ir Baltijos šalims gresia Rusijos puolimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Kazachstanui, Moldovai ir Baltijos šalims gresia Rusijos karinis puolimas.
Jis tai pareiškė interviu Italijos televizijos kanalo RAI1 laidai „Cinque minuti“, praneša „Ukrinform“.
„Kai dėl karinio puolimo prieš Moldovą, tai manau, jog tai gali būti vienas iš Rusijos Federacijos tikslų. Manau, kad Moldovai, Baltijos šalims, taip pat Kazachstanui gresia pavojus“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad Moldovos atžvilgiu Rusija jau turėjo planą ją užpulti ir pakeisti valdžią, tačiau jį pavyko sužlugdyti.
„Noriu visiems priminti, kad mūsų žvalgybos atskleistą Rusijos planą perdavėme Moldovai. Mes pasidalinome ir su kitais mūsų partneriais. Moldova buvo pasirengusi Rusijos diversinių ir žvalgybinių grupių veiksmams. Rusai norėjo užgrobti valdžią Moldovoje, norėjo tai padaryti labai greitai. Ačiū Dievui, ir aš esu dėkingas mūsų žvalgybai, kad ji gerai padirbėjo“, – sakė prezidentas.
Anot jo, Moldova pasiruošė ir nesuteikė rusams galimybės surengti sukilimo prieš valdžią.
Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, praėjusių metų pavasarį Moldovos pareigūnai pranešė, kad Uždniestrėje dislokuoti Rusijos kariškiai pažeidė saugumo režimą.
18:15 | Landsbergis: negalime atmesti jokių paramos Ukrainai formų
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarų šalys negali atmesti jokių paramos Ukrainai formų.
„Siekdami užkirsti kelią Rusijos laimėjimui, ir pagaliau atverti kelią Ukrainos pergalei, negalime atmesti jokių paramos Ukrainai formų. Lietuva su sąjungininkais svarsto, kur mūsų parama Ukrainai dabar būtų pati reikalingiausia“, – žurnalistams Vilniuje sakė užsienio reikalų ministras.
„Raudonas linijas privalome braižyti Rusijai, ne sau patiems“, – pridūrė jis.
Drauge su Baltijos šalių, Prancūzijos ir Ukrainos ministrais G. Landsbergis Vilniuje aptarė tolesnę paramą su Kremliaus pajėgomis kovojančiai Ukrainai, įskaitant ginkluotę ir amuniciją.
„Ukrainiečiai atkakliai kaunasi, bet dabartinė Vakarų karinė parama yra aiškiai nepakankama ir vėluojanti. Turime padėti Ukrainai daug labiau ir daug greičiau. Toks yra mūsų šiandienos susitikimo tikslas. Sveikiname Prancūzijos lyderystę ir esame pasiryžę prisidėti“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vasario pabaigoje pareiškė, kad negalima atmesti Vakarų karių nusiuntimo į Ukrainą galimybės.
Reaguodami į šį E. Macrono pasisakymą, dauguma sąjungininkių Europoje pareiškė, kad nesiųs savo karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad kariai galėtų būti siunčiami ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.
„Transatlantinė karinė parama Ukrainai turėtų ne tik vėl pasiekti prieš metus buvusį lygį, bet būti reikšmingai sustiprinta. Jei remiame Ukrainą, tai turi atspindėti ne žodžiai, bet darbai. Jei teikiame jai ginkluotę, turime duoti tai, ko reikia pergalei. Jei sutariame, kad Rusijos veiksmai griauna tarptautinės teisės pamatus, turime imtis veiksmų juos apsaugoti“, – sakė G. Landsbergis.
17:28 | Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip atrodė Rusijos raketos smūgis netoli jo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip atrodė rusų raketos smūgis netoli jo kortežo Odesoje, rašo UNIAN.
16:47 | Zelenskis: pauzė kare suteiks Putinui galimybę kaupti jėgas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra įsitikinęs, kad pauzė kare, o iš esmės – konflikto įšaldymas, kaip siūlo kai kurie politikai, bus didelė problema Ukrainai ir Europai, nes suteiks Putinui galimybę kaupti jėgas.
V. Zelenskis tai pareiškė interviu Italijos televizijos kanalo RAI1 laidai „Cinque minuti“, praneša „Ukrinform“.
„Pertrauka kare – didelis iššūkis, tai būtų didelė problema Ukrainai, jos išsaugojimui, jos ateičiai, įšaldytas konfliktas bus didelė problema visai Europai. Mes turėjome tokios patirties po Krymo ir dalies Donbaso okupacijos. Tai buvo panašu į tai, ką dabar girdime kai kuriose žiniasklaidos priemonėse ir iš kai kurių lyderių, kai jie sako, kad reikia pauzės, o visa tai byloja apie konflikto įšaldymą. Kai kas tai vadina paliaubomis. Bet mes tai jau žinome. Ši pauzė kare nėra pauzė kare, tai pauzė Putinui“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Anot jo, Putinui reikia tokios pauzės, kad sukauptų jėgas.
„Jiems (Rusijai) trūksta raketų, jie bando jas pirkti Irane ir jau paėmė iš Šiaurės Korėjos. Jiems trūksta artilerijos sviedinių, ir jie gabena juos iš Šiaurės Korėjos ir Irano. Jiems reikia šios pauzės, kadangi jiems trūksta patyrusių kariškių, nes jie juos prarado mūsų teritorijoje. Jiems trūksta karininkų ir tiesiog parengtų kareivių. Ši pauzė bus naudinga Putinui“, – pabrėžė prezidentas.
Jis priminė, kad Rusija anksčiau jau laikėsi tokios taktikos. Kai po 2014 metų konfliktas Rytų Ukrainoje buvo iš esmės įšaldytas, tai suteikė Rusijai galimybę padidinti ginkluotę ir sutelkti pajėgas, o vėliau įsiveržti į Ukrainą.
„Ir jis (Putinas) gali tai padaryti dar kartą. Nes niekas nesuteikia Normandijos formato ir Minsko proceso lygio garantijų. Ir niekas neatsako už tai, kad Rusija vykdytų duodamus pažadus. Bent jau kol Putinas yra prezidentas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis jau kalbėjo apie galimybę įšaldyti karą ir pavadino tai Ukrainai nepriimtinu variantu, nes jis bus naudingas agresoriui. Anot V. Zelenskio, šiuo metu sąjungininkai Vakaruose nedaro spaudimo Ukrainai dėl konflikto įšaldymo.
16:13 | Zelenskis atskrido į Stambulą derybų su Erdoganu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atskrido į Stambulą derybų su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu dėl Rusijos invazijos ir laivybos Juodojoje jūroje.
V. Zelenskis, lydimas delegacijos, į kurią įeina ir gynybos ministras, turi susitikti su R. T. Erdoganu jo biure Dolmabahce rūmuose, pranešė valstybinė televizija TRT.
15:38 | Putinas aptarė Navalno mainus likus vos kelioms valandoms iki jo mirties
Keturi tyrėjų „Agenstvo“ šaltiniai skelbia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mainus likus vos kelioms valandoms iki jo mirties. Teigiama, kad Rusijos prezidentas mainus aptarė per asmeninį susitikimą su milijardieriumi Romanu Abramovičiumi.
Pasak vieno iš leidinio šaltinių, V. Putinas davė žodinį sutikimą sandoriui.
15:18 | Paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas raketos smūgis prie Zelenskio kortežo Odesoje
Graikijos žiniasklaida paviešino vaizdo įrašą, kaip kovo 6 d. Ukrainos mieste Odesoje raketa smogė vos 150 metrų nuo šalies prezidento Volodymyro Zelenskio kortežo.
Remiantis filmuota medžiaga, išpuolis įvyko Odesos komercinio jūrų uosto teritorijoje. Tuo metu prezidento kortežas važiavo per uosto teritoriją, skelbia „Fokus“.
14:50 | Čekija surinko pinigų nupirkti Ukrainai 300 tūkst. artilerijos sviedinių
Penktadienį Čekijos ministras pirmininkas sakė, kad tarptautinė iniciatyva pirkti Ukrainai ginklus ne Europoje surinko pakankamai pinigų nupirkti 300 tūkst. sviedinių. Tai – mažesnis skaičius nei minėjo Čekijos prezidentas.
Prezidentas Petras Pavelas ketvirtadienį sakė, kad Ukraina per kelias savaites gaus 800 tūkst. sviedinių, kai 18 šalių donorių pažadėjo finansavimą.
„Mums pavyko surinkti pakankamai pinigų, kad nupirktume pirmąją 300 tūkst. artilerijos sviedinių partiją“, – sakė ministras pirmininkas Petras Fiala. „Tačiau mūsų tikslas yra pasiekti daug daugiau! Toliau ieškome partnerių, kad galėtume tęsti paramą Ukrainai, drąsiai kovojančiai su agresore Rusija“, – pridūrė jis socialiniame tinkle X.
14:19 | Rusiją garbinanti ir už lietuvio ištekėjusi baltarusė nustebo: užpildžiau anketą ir nebegaunu leidimo gyventi šalyje
Viena baltarusė, kuri, kaip pati tvirtina, gyvenanti Lietuvoje ir 12 metų ištekėjusi už lietuvio, liko be leidimo nuolatos gyventi mūsų šalyje. Priežastis yra gana banali: paprašyta anketoje atsakyti į klausimą, kuriai valstybei – Rusijai ar Ukrainai – priklauso Krymas, ji atsakė, kad Rusijai.
13:46 | B. Pistorius ragina baigti debatus dėl sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino nutraukti diskusijas dėl galimo Vakarų šalių sausumos dalinių siuntimo į Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.
„Niekas iš tikrųjų nenori batų Ukrainos žemėje. Šiuo metu vyksta atitinkamos diskusijos, taigi turime liautis diskutavę“, – sakė politikas penktadienį lankydamasis Helsinkyje. Idėją dėl sausumos dalinių siuntimo į Ukrainą praėjusią savaitę iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Panašiai kritiškai kalbėjo ir Suomijos gynybos ministras Anttis Häkkänenas: „Niekas šiuo metu neremia sausumo pajėgų idėjos, – teigė jis. – Tačiau visi remia didesnę pagalbą ginklais, amunicija ir lėšomis. Ir į tai dabar turėtume koncentruotis“.
B. Pistorius, be to, sumenkino debatų dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų perdavimo Ukrainai svarbą. Ilgojo nuotolio raketos nenulems šio karo, pabrėžė jis. Kancleris Olafas Scholzas ne kartą pareiškė, jog yra riba, kurios Vokietija niekada neperžengs – „tai yra įsitraukimas į karą“. „Tai yra priežastis, kodėl „Taurus“ dar nebuvo pristatytos“, – pridūrė ministras, turėdamas omenyje 500 km galinčias skrieti raketas.
12:59 | Macrono taktinis ėjimas, privertęs sureaguoti ir Putiną
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono diplomatinis liapsusas praėjusią savaitę privertė visus aikčioti. Tačiau tai, ką visi iš pradžių vadino klaida dabar tampa puikiu strateginiu ėjimu, į kurį dėmesį atkreipė ir Vladimiras Putinas, rašoma „The Hill“.
11:54 | Mokslininkai: Ukraina laimės karą, Rusijos ekonomika patyrė nepataisomą žalą
Kaip rašo Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) dėstytojai, mokslininkai Anatasija Fedyk ir Jurijus Horodničenka savo straipsnyje projektui „Project Syndicate“ rašo, kad Ukrainos šansai laimėti karą didėja, ypač jei ji ir toliau gaus ekonominę ir karinę pagalbą iš Vakarų.
Mokslininkų teigimu, Maskvos ekonomika „rodo įtampos požymius“: Rusijos valiutos vertė dolerio atžvilgiu krito, o palūkanų normos smarkiai išaugo iki maždaug 16 proc., siekiant paskatinti silpnesnę valiutą ir kovoti su šalyje siautėjančia infliacija. Vasario mėnesį metinis kainų kilimas pasiekė 7,4 proc., vietoj centrinio banko nustatyto 4 proc. tikslo.
Taip pat jiedu skaičiuoja, kad Kremliaus pajamos iš dujų ir naftos 2023 m. sumažėjo apie 24 proc., o tai, remiantis Rusijos vyriausybės duomenimis, sudaro beveik 100 mlrd. dolerių (91,5 mlrd. eurų) negautų pajamų.
Rusija taip pat susiduria su didžiuliu demografiniu iššūkiu, nes netenka vyrų mūšio lauke ir kovoja su piliečių, kurie pabėgo iš šalies prasidėjus karui, srautu. Rusijos naujienų agentūros „Izvestija“ skaičiavimais, 2023 m. šalyje trūks apie 5 mln. darbuotojų.
„Kalbant apie Rusiją, dauguma ekonominių nuostolių yra jos pačios netinkamo valdymo ir Vakarų sankcijų rezultatas. Rusija, žinoma, pati sukūrė visas šias problemas. Ji tikrai nelaimės karo nei kariniu, nei ekonominiu požiūriu. Ukraina atsigauna po pirminio šoko, ir jei ir toliau bus teikiama galinga užsienio pagalba, ji nugalės šiame sekinimo kare“, – rašo mokslininkai.
11:23 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų kovo 8 dienos Ukrainos gynybos pajėgos skelbia nukovusios ir sužeidusio apie 422 310 rusų įsibrovėlių, iš jų 880 – per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos skelbia sunaikinusios 6 706 priešo tankus (+11), 12 798 (+19) šarvuotas kovos mašinas, 10 375 (+25) artilerijos sistemas, 1 011 (+2) daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, 704 priešlėktuvinės kovos sistemas (+3), 347 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 7 998 (+35) taktines bepilotes orlaivių sistemas, 1 919 sparnuotųjų raketų, 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 13 598 (+66) sunkvežimius bei degalų cisternas ir 1 656 (+9) specialiosios įrangos vienetus.
10:35 | Bidenas: Ukraina gali sustabdyti Putiną, pasakiau Putinui – mes nepasitrauksime
Pirmosiomis savo kalbos apie Sąjungos padėtį minutėmis JAV prezidentas Joe Bidenas akcentavo, kaip nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai reikia pagalbos.
„Ukraina gali sustabdyti V. Putiną, jei mes palaikysime Ukrainą ir aprūpinsime ją reikiamais ginklais. <...> Pagalbos Ukrainai teikimą blokuoja tie, kurie nori pasitraukti iš pasaulinės lyderystės. Negalime pasitraukti ir sukelti pavojų visai Europai“, – ketvirtadienį savo kalboje Kongresui sakė J. Bidenas, rašo „Ukrainska Pravda“.
09:54 | JAV perspėja: artimiausiomis valandomis gresia didelis teroro išpuolio Maskvoje pavojus
JAV ambasada Rusijos Federacijoje ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija įspėja, kad per dvi artimiausias paras Rusijos sostinėje Maskvoje gali būti įvykdyti teroro išpuoliai.
„Ambasada stebi pranešimus, kad artimiausiu metu ekstremistai planuoja išpuolius prieš didelius susibūrimus Maskvoje, įskaitant koncertus, todėl JAV piliečiai artimiausias 48 valandas turėtų vengti didelių susibūrimų“, – įspėja JAV ambasada.
Panašų įspėjimą paskelbė ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija. Ji taip pat pataria britams vengti bet kokių kelionių į Rusiją dėl rizikos ir grėsmių, kurias kelia Rusijos invazija į Ukrainą.
„Padėtis Rusijoje nenuspėjama“, – pažymi ministerija.
09:16 | Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo mažiausiai trys žmonės
Rusai naktį į penktadienį apšaudė Ukrainos šiaurės rytuose esančią Charkivo sritį, žuvo mažiausiai trys žmonės, dar devyni buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Regiono vadovas Olehas Synjehubovas socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad naktį į kovo 8-ąją smūgiai buvo suduoti Kupjanskui, Čuhujivui ir Vovčanskui.
Kupjanske žuvo 58-erių vyras ir 64-erių moteris, dar vienas vyras buvo ištrauktas iš po griuvėsių.
08:26 | V. Zelenskis penktadienį turėtų lankytis Turkijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Turkijoje turėtų susitikti su kolega Recepu Tayyipu Erdoganu. Pagrindinė pokalbių tema, Turkijos prezidentūros ketvirtadienio vakaro duomenimis, bus jau daugiau kaip dvejus metus trunkantis Rusijos karas Ukrainoje. Bus aptariami būdai, kai pasiekti „ilgalaikę taiką regione“. Prezidento biuras Kyjive vizito kol kas nepatvirtino.
Ankara taip pat ketina kalbėti apie vadinamosios grūdų sutarties pratęsimą, sakoma toliau pranešime. Čia turimos omenyje Rusijos saugumo garantijos ukrainietiškų grūdų eksportui Juodąja jūra. Turkija ir Jungtinės Tautos (JT) tarpininkavo derantis dėl šio susitarimo.
08:02 | JK žada 10 000 dronų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai
Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė skirsianti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 10 tūkst. dronų.
Gynybos sekretorius Grantas Shappsas tai sakė lankydamasis Kyjive, kur susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Britų plane numatyta papildomai investuoti 125 mln. svarų (146,3 mln. eurų). Anksčiau dronams buvo pažadėta 200 mln. svarų (234 mln. eurų).
Tarp šių Ukrainai skiriamų ginklų bus 1 tūkst. dronų kamikadzių, taip pat ir laivams naikinti.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos JK padovanotus ginklus naudoja su beprecedenčiu veiksmingumu; [jie] padėjo nuniokoti beveik 30 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno“, – sakė G. Shappsas.
07:15 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 33 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 33 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo viena raketa S-300, dviem raketomis Ch-59 ir 37 atakos dronais „Shahed“ iš okupuoto Krymo.
33 bepiločiai buvo sunaikinti virš Kirovohrado, Odesos, Chersono, Mykolajivo ir Charkivo sričių.
06:37 | V. Zelenskis: rusų raketų smūgis Sumams pareikalavo aukų
Dėl priešo raketų smūgio Sumų miestui žuvo žmonių.
Tai ketvirtadienį vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Šiandien Rusija smogė dar vieną smūgį Sumams. Yra sužeistųjų. Deja, yra žuvusiųjų. Mano užuojauta visiems, kurie neteko giminių ir artimųjų“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Rusija tikrai atsakys už šį blogį.
„Mūsų kariai užtikrins teroristų atsakomybę“, – pridūrė prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, ketvirtadienio popietę Rusijos kariuomenė surengė raketų ataką prieš Sumus, ji smogė civilinės infrastruktūros objektams.
Preliminariais duomenimis, nukentėjo mokyklos patalpos, miesto centrinė ligoninė, regioninis greitosios medicinos pagalbos centras, vandentiekis.
