Ukrainos prezidentas surengė pokalbį Trumpu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį surengė pokalbį telefonu su JAV vadovu Donaldu Trumpu, kurio detalės bus paskelbtos vėliau, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentūra.
„Prezidentas Zelenskis telefonu kalbasi su prezidentu Trumpu. Išsamesnę informaciją pateiksime po pokalbio“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas.
Slovakijos prezidentas atvyko į Maskvą dalyvauti Pergalės dienos parade
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico atvyko į Maskvą dalyvauti gegužės 9-osios Pergalės dienos parade, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė televizija.
Išlipęs iš lėktuvo Maskvos oro uoste, R. Fico, žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų, šypsojosi ir sveikinosi su pareigūnais, buvo rodoma valstybinio transliuotojo „Rossija 24“ tiesioginėje transliacijoje.
Kallas: Ukrainos rėmėjai pritaria tribunolo Rusijos lyderiams teisti sukūrimui
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina ir ją remiančios šalys ketina pritarti specialiojo tribunolo, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovus dėl invazijos į Ukrainą, sukūrimui.
Oficialus politinis pritarimas bus išreikštas penktadienį per ES užsienio reikalų ministrų vizitą į Lvivą, sakė K. Kallas.
Vizitas šiame Ukrainos mieste sutaps su Pergalės dienos paradu Maskvoje.
„Nebus nebaudžiamumo, už padarytus nusikaltimus teks atsakyti“, – ketvirtadienį po ES ministrų susitikimo Varšuvoje sakė K. Kallas.
Zelenskis: susitarimas dėl naudingųjų iškasenų su JAV žymi naują santykių etapą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad ilgai lauktas susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų reiškia naują skyrių jų santykiuose ir atveria kelią būsimai saugumo paramai.
„Šiuo metu tai yra tvirtas bendradarbiavimo saugumo srityje pagrindas (...) Šis susitarimas atveria naują Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykių etapą“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Zelenskis.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos įstatymų leidėjai pritarė susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų ratifikavimui.
Kyjivas viliasi, kad šis susitarimas sudarys sąlygas Vašingtono karinei paramai ateityje.
Trumpas pareiškė: sudarėme sandorį su Ukraina, netrukus kalbėsiu su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad surengs pokalbį su ukrainiečių vadovu Volodymyru Zelenskiu po to, kai Ukrainos parlamentas ratifikavo susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.
„Ką tik užbaigėme retųjų metalų sandorį su Ukraina. Jis buvo visiškai ratifikuotas ir patvirtintas jų įstatymų leidžiamųjų institucijų, todėl mes tai vertiname, ir aš netrukus, šiek tiek vėliau, kalbėsiuosi su prezidentu“, – pareiškė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos įstatymų leidėjai pritarė susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų ratifikavimui.
Kyjivas viliasi, kad šis susitarimas sudarys sąlygas Vašingtono karinei paramai ateityje.
Praėjusią savaitę Vašingtone pasirašyta sutartis numato, kad JAV ir Kyjivas kartu plėtos Ukrainos gamtinius išteklius ir naudingąsias iškasenas.
Susitarimas buvo sudarytas po to, kai D. Trumpas pareikalavo kompensacijos už JAV karinę ir kitokią pagalbą, suteiktą Ukrainai jo pirmtako Joe Bideno administracijos laikais.
Tačiau dokumente nėra jokios nuorodos į skolą už anksčiau JAV Ukrainai suteiktą karinę pagalbą.
Šis susitarimas laikomas diplomatine Kyjivo sėkme po to, kai vasario pabaigoje planuotas pasirašymas žlugo dėl D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčo prieš kameras.
Tarp Rusijos ir JAV atstovų – slaptos diskusijos: rezgamas planas paliestų ir Europą
Nepaisant įšaldyto bendradarbiavimo tarp Europos ir Rusijos Federacijos energetikos srityje, Vašingtono bei Maskvos atstovai surengė diskusijas dėl galimybės kartu su JAV pagalba atnaujinti rusiškų dujų pardavimą Europos rinkoje.
Kaip rašo „Reuters“ naujienų agentūra, 2022 m. Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Europa gerokai sumažino rusiškų dujų importą.
Dėl to Rusijos bendrovė „Gazprom“ kitąmet patyrė 7 mlrd. JAV dolerių siekiančių nuostolių.
Remiantis šaltinių, susipažinusių su derybiniais klausimais, teigimu, rusiškų dujų eksporto atkūrimas į ES esą galėtų būti vienu iš pagrindinių veiksnių, kuris padėtų sudaryti taikos susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Tiesa, primenama, kad nors nemaža dalis Europos susirado alternatyvius dujų tiekėjus, kai kurios šalys ir toliau perka rusiškas dujas.
Skaičiuojama, kad Rusijos Federacija patenkina tik 19 proc. Europos dujų poreikio (anksčiau – 40 proc.), daugiausia suskystintų dujų (SGD) pavidalu ir tiekdama dujas per Turkiją dujotiekiu „Turkish Stream“.
Neatmetama, kad JAV įsitraukimas į galimas derybas dėl rusiškų dujų tiekimo atnaujinimo Europos rinkoje galėtų padėti kai kurioms šalims narėms atisakyti griežtos laikysenos ir atnaujinti ryšius su Kremliumi.
Pasak dviejų diplomatinių šaltinių ir šaltinio Baltuosiuose rūmuose, Vašingtonui taip pat būtų naudinga daryti įtaką tiekimo apimtims bei turėti galimybę dalyvauti šiame procese.
Du iš aštuonių šaltinių teigė, kad JAV specialusis atstovas Steve'as Whitkoffas ir Rusijos Federacijos vadovo atstovas investicijoms Kirilas Dmitrijevas dujų klausimą aptarė taikos derybų dėl Ukrainos rėmuose.
Visgi S. Whitkoffo atstovas spaudai atsisakė pakomentuoti tokius teiginius.
O Rusijos tiesioginių investicijų fondo atstovai, kuriam vadovauja K. Dmitrijevas, „Reuters“ teigė: „Dabar tokios diskuijos nevyksta“.
Tarp šalių, kurios ir toliau perka dujas iš Rusijos Federacijos yra Vengrija ir Slovakija (per „Turkish Stream“ dujotiekį. Taip pat Belgija, Prancūzija, Nyderlandai ir Ispanija, kurios perka suskystintas gamtines dujas pagal ilgalaikes sutartis, sudarytas su rusu bendrove „Novatek“.
Europos Komisija nori visiškai uždrausti rusiškų dujų importą
Europos Komisija siekia iki 2027 m. pabaigos visiškai uždrausti rusiškų dujų importą į Europos Sąjungą (ES). Birželį šalims narėms bus pateiktos konkrečios su tuo susijusios priemonės, nurodoma antradienį Strasbūre pristatytame Komisijos plane dėl rusiškų dujų importo stabdymo.
Apie 19 proc. ES dujų poreikio vis dar padengiama rusiškomis dujomis. Jos į ES patenka dujotiekiu „Turkstream“ arba laivais kaip suskystintos gamtinės dujos (SGD).
Priešingai nei naftai, ES kol kas nėra įvedusi sankcijų rusiškoms dujoms. Naftos importas iš Rusijos pernai, Komisijos duomenimis, dėl sankcijų sumažėjo iki 3 proc. Briuselis nori imtis veiksmų ir prieš sodrinto urano iš Rusijos, kurį savo branduolinėse elektrinėse naudoja kai kurios ES šalys, importą.
Putinas ir Xi demonstravo pasipriešinimą Vakarams
Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ketvirtadienį Maskvoje prieš Kremliaus rengiamą Pergalės dienos minėjimą demonstravo pasipriešinimą Vakarams, o Ukraina apkaltino Rusiją pažeidus tariamas trijų dienų paliaubas, kurias V. Putinas šia proga paskelbė.
Kinijos prezidentas buvo tarp daugiau kaip 20 užsienio šalių vadovų, atvykusių į Rusiją penktadienį dalyvauti didžiuliame kariniame parade, skirtame 80-osioms nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėms paminėti.
Po daugiau nei tris valandas trukusio susitikimo su Xi Rusijos prezidentas V. Putinas žurnalistams sakė, kad jiedu turėjo „tradiciškai šiltą, draugišką“ pokalbį, ir kreipėsi į Kinijos vadovą kaip į „brangų draugą“.
Xi anksčiau sakė, kad Pekino ryšiai su Maskva atnešė „teigiamos energijos“ į neramumų krečiamą pasaulį ir kad abu tvirtai pasipriešino „hegemoniškam bauginimui“ – tai buvo Jungtinėms Valstijoms skirta replika.
Vėliau Kremlius paskelbė bendrą jųdviejų pareiškimą, kuriame JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl kosminio priešraketinio skydo, vadinamo „Geležiniu kupolu Amerikai“, apibūdintas kaip „labai destabilizuojantis“.
„Neseniai paskelbta didelio masto „Auksinio (Geležinio) kupolo Amerikai“ programa taip pat yra labai destabilizuojanti“, – sakoma Kremliaus paskelbtame pareiškime. Šiame plane „aiškiai numatyta gerokai sustiprinti arsenalą, skirtą kovinėms operacijoms kosmose vykdyti“, priduriama jame.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija įvedė savo karius į Ukrainą, Pekinas vaizduoja save kaip neutralią konflikto šalį, tačiau Vakarai jį kaltina, kad jis ekonomiškai ir diplomatiškai remia Rusiją.
Abiem vadovams susitinkant Maskvoje, Ukraina apkaltino Rusiją surengus šimtus atakų fronte.
Rusija paskelbė paliaubas savo Antrojo pasaulinio karo minėjimo renginių proga, sakydama, kad taip bus patikrintas Kyjivo „pasirengimas“ ilgalaikei taikai, tačiau Ukraina niekada su tuo nesutiko ir vietoj to reikalavo ilgesnių 30 dienų paliaubų.
„Kaip ir galima buvo numatyti, Putino paradinės paliaubos pasirodė esančios farsas“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. – Rusijos pajėgos toliau puola visoje fronto linijoje. Nuo vidurnakčio iki vidurdienio Rusija įvykdė 734 paliaubų pažeidimus ir 63 puolimo operacijas.“
Charkivo srityje veikianti Ukrainos kariuomenės brigada agentūrai AFP sakė, kad nuo V. Putino įsakymo įsigaliojimo buvo smarkiai apšaudoma dronais.
Rusijos kariuomenė teigė, kad laikosi paliaubų ir kartu „atsako“ į Ukrainos atakas.
Ketvirtadienį Maskvos oro uostuose buvo atidėti 103 suplanuoti skrydžiai.
Kaip teigia „epravda.com“, remdamasi rusų leidiniu, Vnukovo oro uoste (9 val. vietos laiku) iš viso vėlavo 62 suplanuoti skrydžiai.
Tuo metu Šeremetjevo oro uoste – 27, Žukovskio – 12, o Domodedovo oro uoste – 2 skrydžiai
Be to, teigiama, kad kai kurie keleiviai savo išvykimo laukia jau antrą dieną.
Primenama, kad kelios rusų oro linijų bendrovės atšaukė dešimtis skrydžių dėl gegužės 7 d. Rusijos Federacijos teritorijoje įvykdyto bepiločių orlaivių išpuolio.
Skaičiuojama, kad dėl dronų atakų gegužės 6–7 d. suplanuotų skrydžių (daugiau kaip 300) tvarkaraštis buvo sujauktas mažiausiai 60 tūkst. keleivių.
Štai oro bendrovė „Turkish Airlines“ atšaukė visus skrydžius į Rusijos miestus, įskaitant Maskvą iš Antalijos, Dalamano ir Bodrumo oro uostų.
Dronų antskrydžiai
Maskvos meras trečiadienį paskelbė, kad buvo numušti keli ukrainiečių dronai, skridę Rusijos sostinės link.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad Rusijos oro gynybos pajėgos atrėmė devynių ukrainiečių dronų, skridusių Maskvos link, ataką.
„Avarinės tarnybos dirba įvykio vietoje“, – pareiškė meras.
Tai ne pirmas kartas šią savaitę, kai Rusija pranešė apie į sostinę nukreiptus dronus.
Penktadienį Maskvoje vyks Pergalės dienos paradas.
Anksčiau trečiadienį į Maskvą atvyko Serbijos, Kinijos ir Brazilijos prezidentai.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.
Tuo metu Rusija ir kai kurios kitos sovietų valdytos valstybės pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną mini gegužės 9-ąją.
Lietuvos diplomatijos vadovas ragina kalbėti apie 18-ą ES sankcijų Rusijai paketą
Europos Sąjungai (ES) diskutuojant apie 17-ajį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina kalbėti ir apie dar vieną paketą, į jį įtraukti energetikos bendroves.
„Jau dabar, matydami, kad gegužės mėnuo skirtas 17-ajam paketui, (turėtume – BNS) kalbėti apie 18-ąjį paketą, ir pagaliau įdėti tas didžiąsias energetikos kompanijas“, – Varšuvoje ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Šitame kontekste nereikia pamesti suskystintų dujų importo iš Amerikos klausimo ir dujų importo uždraudimo iš Rusijos klausimo“, – pažymėjo K. Budrys.
Taip jis kalbėjo Lenkijos sostinėje ketvirtadienį prasidėjusiame dviejų dienų neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
K. Budrys taip pat pakartojo, kad reikia išspręsti klausimą dėl įšaldyto Rusijos turto paėmimo Ukrainos naudai, svarstyti apie papildomus ribojimus Rusijos ir Baltarusijos produktams.
„Tos kitos priemonės ne vietoje sankcijų, jos turėtų būti suvestos ir su tarifais Rusijos ir Baltarusijos produktams. Apie ką ir anksčiau esame pasisakę, kad tam tikriems produktams turėtų būti įvedami tarifai ir tokiu būdu turėtume didinti spaudimą“, – teigė ministras.
„Todėl sveikinau Europos Komisijos parengtą planą, kaip iki 2027 metų turėtų būti uždraustos tiek Rusijos dujos, tiek nafta Europos Sąjungoje ir visa tai matau pakete su mūsų pastangomis padėti ir Ukrainai, ir stiprinti mūsų transatlantinę partnerystę“, – pažymėjo L. Budrys.
Kaip rašė BNS, apie ES ketinimą priimti 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą praėjusią savaitę pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
Jis teigė JAV senatoriui Lindsey Grahamu įsipareigojęs siekti suderinti Jungtinių Valstijų ir Bendrijos sankcijų paketų turinį bei laiką.
Rusijai balandžio viduryje surengus ataką prieš Ukrainos Sumų miestą ir pražudžius keliasdešimt žmonių, K. Budrys ES kolegas šį paketą paragino priimti sparčiau.
Lietuvos prezidentas Gintas Nausėda yra sakęs, kad spaudimas Rusijai turėtų būti didinamas į paketą įtraukiant suskystintų dujų eksportą ir daugiau šalies agresorės bankų.
Ukrainos parlamentas patvirtino susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų
Gegužės 8 dieną Ukrainos parlamentas pritarė įstatymo projektui „Dėl Ukrainos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės susitarimo įsteigti JAV ir Ukrainos atstatymo investicinį fondą ratifikavimo“.
Apie tai pranešė „Ukrinform“ korespondentas, remdamasis parlamento nario Jaroslavo Železniako iš „Holos“ frakcijos tiesiogine transliacija per „YouTube“.
Įstatymas buvo priimtas 338 deputatų balsais.
Susitarime numatyta kartu su JAV įsteigti Atstatymo investicijų fondą, kuris pritrauks pasaulines investicijas į Ukrainą.
Priimtu įstatymu Ukrainos Aukščiausioji Rada ratifikavo 2025 m. balandžio 30 d. Vašingtone pasirašytą susitarimą.
Susitarimas įsigalioja vėlesnės diplomatinės notos datą – šalys turės apsikeisti notomis, patvirtinančiomis, kad abi užbaigė savo vidines procedūras.
Susitarimo ratifikavimas nereiškia parlamentinio ratifikavimo ar automatinio pritarimo bet kokiam ribotos partnerystės susitarimui ar kitiems susitarimams, kurie gali būti sudaryti vėliau.
Susitarimo tikslas – stiprinti strateginį šalių bendradarbiavimą siekiant ilgalaikio Ukrainos atstatymo ir modernizavimo po Rusijos plataus masto invazijos.
Susitarime numatyta įsteigti JAV ir Ukrainos rekonstrukcijos investicijų fondą kaip esminį mechanizmą skatinti skaidrias, atsakingas ir į ateitį orientuotas investicijas į kasybos plėtrą ir naudingųjų iškasenų, naftos bei dujų gavybą, taip pat į su šiais ištekliais susijusią infrastruktūrą ir jų perdirbimą.
Fondą bendrai valdys Ukraina ir JAV. Ukraina į fondą įneš 50 proc. pajamų, gautų iš naujų licencijų, išduotų projektams svarbiausių medžiagų ir naftos bei dujų sektoriuose. Įsteigus Fondą, šios pajamos pateks į valstybės biudžetą.
JAV, be tiesioginių finansinių įnašų, per Fondą gali teikti papildomą paramą.
Svarbu tai, kad susitarime neminimi jokie Ukrainos skoliniai įsipareigojimai Jungtinėms Valstijoms.
Fondą remia JAV Tarptautinė plėtros finansavimo korporacija (DFC), kuri padės pritraukti investicijas ir technologijas iš JAV, ES ir kitų šalių fondų ir bendrovių.
Fondo pajamos ir įnašai nebus apmokestinami nei JAV, nei Ukrainoje.
Ukraina tikisi, kad per pirmuosius 10 metų Fondo pelnas ir pajamos nebus skirstomos, o bus reinvestuojami Ukrainoje į naujus projektus ar atstatymo darbus.
Tikimasi, kad susitarimas apims visą tarptautiniu mastu pripažintą Ukrainos teritoriją, įskaitant jūrų zonas ir deokupuotas teritorijas.
Artimiausiu metu Ukrainos vyriausybei turėtų būti pateikti dar du susitarimai, reglamentuojantys Fondo veiklos pradžią. Tikimasi, kad Fondas pradės veikti visu pajėgumu per kelias savaites.
Vokietijos prezidentas smerkia Rusijos melą dėl Ukrainos
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ketvirtadienį per 80-ąsias nacių pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metines sukritikavo, jo žodžiais, Rusijos istorinius melus dėl karo Ukrainoje.
„Karas prieš Ukrainą nėra kovos prieš fašizmą tąsa“, – sakė jis kalboje Vokietijos parlamentui.
Ukrainos parlamentas ratifikavo susitarimą dėl naudingųjų iškasenų su JAV
Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pritarė susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų ratifikavimui, pranešė viena vyriausybės narė.
Kyjivas viliasi, kad šis susitarimas sudarys sąlygas Vašingtono karinei paramai ateityje
„Šis dokumentas yra ne tik teisinis konstruktas – tai naujo sąveikos su pagrindiniu strateginiu partneriu modelio pagrindas“, – socialiniame tinkle pareiškė Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja Julija Svyrydenko.
Ukraina apie Putino pažadą: iš griuvėsių visą dieną traukiami žmonės, paliaubas Rusija jau pažeidė 734 kartus
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino paskelbtos laikinos paliaubos pasirodė esančios farsu, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašo UNIAN.
„Remiantis mūsų kariniais duomenimis, nepaisant Putino pareiškimų, Rusijos kariai toliau veržiasi visoje fronto linijoje. Nuo vidurnakčio iki vidurdienio Rusija įvykdė 734 ugnies nutraukimo režimo pažeidimus ir 63 šturmo operacijas, iš kurių 23 tebesitęsia; 586 mūsų kariuomenės pozicijų apšaudymai, iš kurių 464 – naudojant sunkiąją ginkluotę; 176 dronų smūgiai; ir 10 oro smūgių, panaudojant 16 valdomų bombų“, – sako jis.
Ukrainos tarnybos skelbia, kad rusai nuo paliaubų pradžios apšaudė kelias Ukrainos sritis. Donecko srityje esančiai Konstantynivkai rusai smogė naktį, sužeistųjų skaičius pasiekė 13. Buvo smogta devynių aukštų daugiabučiui. Gelbėtojams reikėjo vaduoti žmones iš griuvėsių, manoma, kad jų ten gali būti ir daugiau.
Taip pat apgadinti dar trys daugiaaukščiai namai, šeši privatūs namai ir parduotuvė.
Rusija ryte smogė Belopolio miestui Sumų srityje. Apie tai apie 7 val. ryto pranešė bendruomenės pirmininkas Jurijus Zarko. Preliminariais duomenimis, iš griuvėsių pavyko išgelbėti moterį.
Apšaudymo metu vienas gyvenamasis namas buvo visiškai sunaikintas, dar trys namai ir septyni ūkio pastatai buvo apgadinti. Po griuvėsiais gelbėtojai aptiko moterį.
Sumų rajone naktinio apšaudymo metu kilo gaisrai trejuose gyvenamuosiuose namuose. Apšaudymo metu žuvo vienas civilis.
Bulgarija atmetė Putino kaltinimus karo Ukrainoje eskalavimu
Bulgarija aštriai reagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius propagandiniame dokumentiniame filme, kad neva Rumunija ir Bulgarija, įsileidusios amerikiečių karines bazes, prisidėjo prie įtampos, paskatinusios pradėti karą Ukrainoje.
Bulgarijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, „Rusijos Federacijos mėginimai perkelti atsakomybę dėl Ukrainoje pradėto neteisėto ir neišprovokuoto karo kitoms šalims, įskaitant Bulgariją, yra visiškai nepriimtini ir tai yra šiurkštus manipuliavimas faktais“.
Bulgarija priminė, kad jos narystė NATO yra suverenus sprendimas, pagrįstas Bulgarijos piliečių valia ir teisėtais demokratiniais procesais. „Šį sprendimą padiktavo Bulgarijos noras siekti ilgalaikio saugumo, stabilumo ir taikos regione. Valstybės narės stiprina atgrasymo potencialą, kad apsaugotų sąjungininkių teritoriją, nekelia grėsmės jokiai kitai šaliai ir tai visiškai atitinka tarptautinę teisę", – pabrėžė ministerija bei pridūrė, kad Bulgarija ir toliau tvirtai laikosi savo įsipareigojimų NATO ir Europos Sąjungos principų.
Pagrindinė Bulgarijos ir JAV karinė mokymo bazė yra Novo Selo vietovėje. Pagal susitarimą su Vašingtonu joje gali būti dislokuota ne daugiau kaip 2500 civilių ir amerikiečių kariškių, bet prie šio skaičius dar net nepriartėta.
Rumunija stato didžiulę bazę netoli Bulgarijos, ji bus didesnė nei JAV karinė bazė Ramšteine, Vokietijoje.
Rumunijos užsienio reikalų ministerija irgi reagavo į V. Putino kaltinimus konflikto Ukrainoje eskalavimu. Diplomatai pareiškė, kad vienintelė šalis, kelianti grėsmę regioniniam saugumui Europoje, yra Rusijos Federacija, pradėjusi neteisėtą ir neišprovokuotą karą ir vykdanti karo nusikaltimus prieš civilius Ukrainos gyventojus.
Propagandiniame dokumentiniame filme „Rusija. Kremlius. Putinas. 25 metai“, kurį parodė Rusijos valstybinis televizijos kanalas „Rossija-1“, Kremliaus lyderis tvirtino, kad priimdamos amerikiečių bazes Rumunija ir Bulgarija prisidėjo prie įtampos, paskatinusios karą Ukrainoje.
Ukraina trečiadienio popietę numušė 20 Rusijos bepiločių orlaivių
Trečiadienio, gegužės 7 d., popietę ir vakarą Ukrainos gynybos pajėgos danguje virš šalies perėmė 20 Rusijos puolamųjų bepiločių orlaivių, o dar šeši imitaciniai bepiločiai nepridarė žalos ant žemės, pranešė oro pajėgos.
Kaip teigiama, gegužės 7-ąją nuo 14.30 iki 20.30 val. (vietos laiku) priešas iš Milerovo rajono Rusijoje paleido 31 puolamąjį bepilotį orlaivį ir imitacinius bepiločius. „Patvirtintas 20 puolamųjų bepiločių orlaivių „Shahed“ (ir kitokio tipo bepiločių) numušimas šalies šiaurėje ir viduryje“, – sakoma paskelbtame pranešime ir kartu priduriama, jog šeši imitaciniai bepiločiai orlaiviai nepridarė jokios žalos ant žemės.
Rusijos ataka paveikė Čerkasų sritį.
Gegužės 8 d. 8 val. duomenimis, raketų ar bepiločių orlaivių atakų nefiksuota. Tačiau naktį rusai aktyviai naudojo taktinę aviaciją – į Sumų sritį buvo nukreiptos valdomos bombos.
Zelenskis kritikuoja Maskvos Pergalės dienos cinizmo paradą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sukritikavo Antrojo pasaulinio karo Pergalės dienos minėjimą Maskvoje, kur Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų priimti daugiau kaip 20 pasaulio lyderių ir stebėti didžiulį karinį paradą.
„Tai bus cinizmo paradas. Tiesiog nėra kito būdo tai apibūdinti. Tulžies ir melo kupinas paradas“, – pareiškė V. Zelenskis, kurio šalis jau ketvirtus metus ginasi nuo Rusijos invazijos.
Kremlius antradienį buvo pranešęs, kad gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvaus 29 užsienio šalių lyderiai. Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9 d. minima Pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena.
Trumpas: artėja kritinis taškas dėl Ukrainos, reikės tam tikrų sprendimų ir aš nesu tuo patenkintas
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad padėtis dėl karo Ukrainoje artėja prie kritinio taško, kuriame reikės priimti atitinkamus sprendimus.
Jis tai pareiškė trečiadienį, reaguodamas į žurnalistų prašymą pakomentuoti viceprezidento J. D. Vance’o pastabas, kad Rusija reikalauja per daug, jog karas būtų užbaigtas.
„Na, gali būti, kad jis teisus. Galbūt jis kai ką žino (…), – sakė D. Trumpas. – Artėjame prie taško, kuriame reikės priimti tam tikrus sprendimus. Nesu tuo patenkintas.“
D. Trumpas taip pat tradiciškai sukritikavo savo pirmtako Joe Bideno administraciją ir kaltino ją dėl nesėkmių tiek tarptautinėje arenoje, tiek JAV ekonomikos klausimu.
„Nebūtų buvę spalio 7-osios („Hamas“ išpuolio prieš Izraelį – red.). Rusija nebūtų kariavusi su Ukraina. Nebūtų buvę tos katastrofos Afganistane. Nebūtų buvę infliacijos. Visų šių dalykų nebūtų buvę“, – tvirtino D. Trumpas, leisdamas suprasti, kad šių įvykių būtų buvę galima išvengti jo prezidentavimo metu.
Kaip jau skelbta, trečiadienį J. D. Vance’as pareiškė, kad derybos su Maskva tebėra sudėtingos, nes Kremlius mainais už karo prieš Ukrainą nutraukimą prašo per daug.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 200 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 8 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko apie 961 970 karių, įskaitant dar 1 200 kariškių, kurie buvo nukauti per praėjusią parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai iki gegužės 8-osios jau sunaikino 10 782 Rusijos tankus (+2), 22 429 šarvuotąsias kovos mašinas (+10), 27 552 artilerijos sistemas (+50), 1 379 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (+1), 1 156 oro gynybos sistemas (+1), 372 lėktuvus, 335 sraigtasparnius, 35 407 bepiločius orlaivius (+141), 3 197 kruizines raketas, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 47 604 automobilius (+120) ir 3 875 specialiosios technikos vienetus (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Prancūzija: Rusija įvykdė dešimtis dezinformacijos atakų
Prancūzijos institucijos trečiadienį pranešė, kad nuo 2023-iųjų rugpjūčio iki 2025-ųjų kovo pradžios susekė beveik 80 Rusijos operatorių vykdytų dezinformacijos kampanijų, daugiausia nukreiptų prieš Ukrainą ir jos sąjungininkus, įskaitant Paryžių.
Prancūzijos kovos su užsienio internetinėmis atakomis agentūros „Viginum“ vertinime teigiama, kad ši kampanija buvo „ypač (...) veiksminga platinant antiukrainietiškus ir antivakarietiškus naratyvus Vakarų auditorijai“.
Vadinamoji „Storm-1516“ kampanija naudoja dirbtinį intelektą, kad sukurtų tikroviškus profilius, moka pinigus operatoriams mėgėjams ir kelia „didelę grėsmę skaitmeninėms viešosioms diskusijoms tiek Prancūzijoje, tiek visose Europos šalyse“, teigė agentūra.
„Europos viešuosius debatus krečia Rusijos subjektų vykdomos dezinformacijos kampanijos, kurias ypač platina Amerikos kraštutiniai dešinieji“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro) naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad Rusijos veikėjai buvo nusitaikę į 2024-ųjų Prancūzijos parlamento rinkimus.
Diplomatinis šaltinis AFP sakė, kad „Storm-1516“ buvo Kremliaus informacinio karo dalis.
„Viginum“ ataskaitoje buvo pabrėžtas Amerikos kraštutinių dešiniųjų arba prorusiškų nuomonės formuotojų, tokių kaip Adrienas Bocquet – buvęs Prancūzijos karys, pasitraukęs į Rusiją, – kurie stiprina melagingos informacijos sklaidą, vaidmuo.
Kai kurią melagingą informaciją, pavyzdžiui, apie tariamą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsigytą buvusį nacių pastatą Vokietijoje arba prabangų viešbutį Kurševelyje, demaskavo AFP skaitmeninių tyrimų komanda savo straipsniuose.
Ukrainos Vakarų sąjungininkės, ypač Prancūzija, taip pat yra taikinys, sakė „Viginum“.
Kovos su dezinformacija organizacija „NewsGuard“ anksčiau priskyrė „Storm-1516“ vaizdo įrašą, kuriame matomas neva migrantas iš Čado, prisipažįstantis išprievartavęs 12 metų mergaitę Prancūzijoje.
Kitame dirbtinio intelekto sukurtame vaizdo įraše prezidento Emmanuelio Macrono žmona Brigitte (Brižit) kaltinama seksualine prievarta.
Trumpo bendražygis pripažino, kad Putinas yra karo nusikaltėlis
JAV finansų sekretorius Scottas Bessentas pripažino, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra karo nusikaltėlis, rašo UNIAN.
Tai įvyko Kongrese, kur trečiadienį S. Bessentas kalbėjo apie padėtį tarptautinėje finansų sistemoje.
„The Guardian“: rusų smūgis Černobylio elektrinei padarė milžiniškus nuostolius ir sukėlė rimtą pavojų
Rusijos dronų smūgis Černobylio atominės elektrinės teritorijai padarė dešimčių milijonų eurų vertės žalą, skaičiuoja „The Guardian“.
Per ataką buvo apgadinta 1,5 mlrd. eurų vertės branduolinio reaktoriaus apsauginė konstrukcija. Pagal pirminius duomenis, atominės elektrinės teritorijai smogė rusų dronas „Shahed“.
J. D. Vance'as: Rusija dėl taikos Ukrainoje prašo pernelyg daug
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį pareiškė, kad Rusija, siekdama užbaigti karą Ukrainoje, savo pirminiame taikos pasiūlyme „prašo pernelyg daug“.
Viceprezidentas, kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijos rengiamame susitikime Vašingtone, nedetalizavo Maskvos sąlygų, tačiau sakė, kad nėra pesimistas dėl galimybės sudaryti taikos susitarimą.
„Nesakyčiau, kad rusai nesuinteresuoti išspręsti visa tai, – teigė J. D. Vance'as. – Šiuo metu rusai prašo tam tikrų reikalavimų, tam tikrų nuolaidų, kad užbaigtų konfliktą. Mes manome, kad jie prašo pernelyg daug.“
Prezidentas Donaldas Trampas, vėliau trečiadienį paklaustas apie viceprezidento komentarus, Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė: „Na, gali būti, kad tai tiesa.“
Jis leido suprasti, jog J. D. Vance'as turėjo detalių, kurių D. Trumpas neturėjo, nes rūpinosi kitais reikalais.
„Artėja laikas, kai reikės priimti tam tikrus sprendimus. Aš nesidžiaugiu“ procesu, teigė D. Trumpas apie taikos derybas.
Prezidentas yra pareiškęs, kad neatrodo, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nori užbaigti karą.
Putino paliaubos neveikia: Rusija į Ukrainą pasiuntė orlaivius su bombomis, dronus
Ukrainos pareigūnai anksti ketvirtadienį pranešė apie naujus bombardavimus, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vienašališkas paliaubas, kurios, kaip pranešama, įsigaliojo vidurnaktį.
Rusijos orlaiviai virš šiaurinės Sumų srities keletą kartų numetė valdomas bombas, platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos oro pajėgos ir įspėjo apie tęsiamą aktyvumą ore rytų kryptimi.
Tuo tarpu apie įspėjimus dėl bepiločių orlaivių ir atakas ankstyvą ketvirtadienį taip pat pranešta Lipecko srityje Rusijos vakaruose, tvirtino regiono gubernatorius Igoris Artamonovas.
Nepriklausomai patikrinti abiejų pusių pateiktos informacijos nebuvo galimybės.
Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, Maskvos paskelbtos vienašališkos 72 valandų paliaubos įsigaliojo iškart po vidurnakčio. V. Putinas paskelbė šias paliaubas, kad jos sutaptų su Rusijos kasmetiniu Antrojo pasaulinio karo Pergalės dienos minėjimu gegužės 9-ąją.
Ukraina šį žingsnį atmetė kaip simbolinį ir kartu su JAV toliau ragina skelbti mažiausiai 30 dienų paliaubas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Ukraina rado kacapijos silpną vietą-dronais trikdyti oro uostų veiklą(tai žlugdys kacapijos ekonomiką), kai kurie kacapai jau ten laukia beveik 2 paras, lai laukia ir ilgiau, supras, kad kisel tv pasakymai, kad ''mūsų zenitinė geriausia pasaulyje'' yra kliedalai
Slava Ukraini, smert kacapam!
buvo 2 pasaulinis karas, kurį pradėjo hitleris su stalinu
Ukrainos policija pasidalino detalėmis apie šaudymą netoli Kyjivo: užpuolikas nušovė karį ir jo anytą
Per šaudymą netoli Kyjivo žuvo keli žmonės, ketvirtadienį pranešė policija, pridūrusi, kad teisėsaugos pareigūnai persekioja užpuoliką. „Telegram“ kanalas „Unian“ skelbia, jog vyras nušovė karį ir jo anytą.
Incidentas įvyko Sofijivska Borščahivkos priemiestyje, kuris ribojasi su Kyjivu ir kuriame gyvena apie 25 tūkst. žmonių.
„Šiandien 15 val. 22 min. (vietos ir Lietuvos laiku) policija gavo pranešimą, kad Sofijivska Borščahivkos kaime vyras šaudė į piliečius“, – pranešė policija.
„Šiuo metu įvykio vietoje dirba visos gelbėjimo tarnybos, vykdoma speciali operacija užpuolikui sulaikyti“, – pridūrė ji.
Tačiau policija nenurodė, kiek žmonių žuvo, ir nepateikė išsamesnės informacijos apie incidentą.
Vietos žiniasklaidos paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti greitosios pagalbos ekipažas ir keli policijos automobiliai, stovintys ant kelio už gyvenamųjų namų.
Ukrainoje, kuri šiuo metu kovoja su daugiau nei trejus metus trunkančia Rusijos invazija, ir anksčiau buvo užfiksuota pavienių šaudymo incidentų, tačiau nusikalstamumo lygis joje yra palyginti žemas.
Tyrimo duomenimis, prieš mėnesį karys už 1 tūkst. JAV dolerių (apie 891 eurą) pardavė šauliui ginklą, tačiau šiandien tarp jų kilo konfliktas – karys pareikalavo iš vyro sumokėti jam papildomą sumą.
Atsakydamas į tai, vyras nušovė karį ir jo anytą iš jo paties nupirkto ginklo.
Po to šaulys išėjo namo. Atvykusios policijos specialiosios pajėgos apsupo namą ir per valandą sulaikė šaulį – juo pasirodė esąs 63 metų vietinis gyventojas.