Svarbiausi įvykiai:
23:45 | V. Zelenskis pakvietė Švedijos karalių apsilankyti Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per audienciją pas Švedijos karalių Karolį XVI Gustavą padėkojo už visapusišką paramą Ukrainai ir tvirtą solidarumą su ukrainiečiais prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
V. Zelenskis ypač pažymėjo, kad Švedija suteikė laikiną prieglobstį daugiau kaip 35 tūkst. ukrainiečių.
Jis taip pat padėkojo už pagalbą mažiesiems ukrainiečiams, ypač už pastangas Tarptautinėje Ukrainos vaikų grąžinimo koalicijoje.
V. Zelenskis papasakojo Jo Didenybei, ko Ukraina tikisi iš pirmojo Pasaulinio taikos viršūnių susitikimo.
Valstybės vadovas pakvietė Švedijos karalių Karolį XVI Gustavą ir karalienę Silviją jiems patogiu metu apsilankyti Ukrainoje.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 31 d. Ukraina ir Švedija pasirašė bendradarbiavimo saugumo srityje sutartį.
23:02 | V. Orbanas: Vengrija „įtraukiama į karą“, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį apkaltino NATO, kad jo šalis „įtraukiama“ į karą Ukrainoje, ir tai palygino su Adolfo Hitlerio spaudimu, privertusiu Vengriją įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą.
V. Orbanas užsitraukė griežtą Vakarų šalių kritiką, atsisakęs siųsti ginklus Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ir vietoj to pasisakantis už taikos derybas su Maskva. Jis yra vienintelis Europos Sąjungos (ES) lyderis, ir toliau palaikantis glaudžius ryšius su Ukrainą užpuolusiu Kremliumi.
Prieš Europos Parlamento rinkimus birželio 9 d. nacionalistų lyderis dar labiau puola Briuselį ir NATO, kaltindamas, kad teikdami paramą jie dar labiau kursto karą Ukrainoje.
„Absurdiška, kad NATO, užuot mus gynusi, traukia mus, kaip valstybę narę, į pasaulinį karą. Tai taip pat absurdiška, kaip jeigu ugniagesys liepsnosvaidžiu gesintų gaisrą“, – per Vengrijos valstybinį radiją sakė V. Orbanas.
Jis teigė dar kartą peržiūrėjęs rašytinius A. Hitlerio ir Vengrijos Antrojo pasaulinio karo laikų lyderio Mikloso Horthy derybų dokumentus. 1920–1944 m. Vengriją valdęs autokratas M. Horthy priėmė prieš žydus nukreiptus įstatymus ir prižiūrėjo kelių šimtų tūkstančių Vengrijos žydų deportaciją į nacių mirties stovyklas. „Iš šių dokumentų visiškai aišku, kad Vengrija patyrė didžiulį spaudimą kuo greičiau pasiųsti į frontą daugiau kareivių ir (...) deportuoti iš Vengrijos daugiau žydų“, – penktadienį sakė V. Orbanas.
„Neteigiu, jog tai, ką šiuo metu patiriame (...) pasiekė tokį patį lygį, koks buvo tada, tačiau judame ta linkme“, – pridūrė jis.
V. Orbanas sakė, kad Vengrija „nenorėjo dalyvauti nei Pirmajame, nei Antrajame pasauliniame kare“, o „buvo priversta kariauti“. Penktadienį V. Orbanas taip pat kritikavo neseniai priimtus Vakarų valstybių sprendimus leisti Kyjivui jų suteiktais ginklais apšaudyti taikinius Rusijoje.
„Rusai aiškiai pasakė, kad kuo galingesni bus prieš juos panaudoti ginklai, tuo toliau jie žengs į Ukrainą“, – sakė V. Orbanas ir dar kartą pakartojo savo teiginį, kad Rusija užpuolė Ukrainą dėl jos siekio įstoti į NATO.
22:30 | Ukraina ir Norvegija pasirašė saugumo sutartį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre penktadienį Stokholme pasirašė bendradarbiavimo saugumo srityje ir ilgalaikės paramos sutartį.
Tai pranešė Ukrainos valstybės vadovo spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiais metais Norvegija suteiks Ukrainai mažiausiai 13,5 mlrd. Norvegijos kronų (apie 1,2 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą. Iš viso Norvegija į ilgalaikę Nanseno programą Ukrainai remti 2023-2027 metų laikotarpiui investavo beveik 6,4 mlrd. eurų. Norvegijos parama Ukrainai tęsis visą sutarties galiojimo laiką“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad, pagal dokumentą, Norvegija kartu su sąjungininkais padės Ukrainai plėtoti pajėgumus modernių kovinių lėktuvų srityje ir „jau fiksuoja aiškų pasirengimą perduoti naikintuvų F-16“.
Be to, Norvegija svariai prisidės prie jūrinių pajėgumų plėtojimo Juodojoje ir Azovo jūrose, toliau tieks NASAMS sistemas ir joms skirtą įrangą bei rengs specialistus.
Taip pat pranešama, kad Ukraina ir Norvegija sieks plėsti bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
Prezidento spaudos tarnyba informuoja, kad nekariniai susitarimo punktai yra susiję su parama Ukrainos taikos formulei, sankcijomis, žalos atlyginimu, agresoriaus patraukimu atsakomybėn, taip pat su pagalba atkuriant ekonomiką, humanitariniu išminavimu, kritinės infrastruktūros apsauga ir kova su Rusijos propaganda. Be to, Norvegijos ligoninės ir ateityje teiks pagalbą ukrainiečiams.
Kaip pažymima, Norvegija yra tvirtai įsitikinusi, kad Ukrainos ir jos žmonių ateitis – euroatlantinėje bendruomenėje, todėl ji dirbs dėl būsimos šalies narystės NATO.
Norvegija tapo 15-ąja šalimi, su kuria Ukraina pasirašė dvišalę saugumo sutartį, kad būtų įgyvendintos pernai liepos 12 d. Vilniuje priimtos G7 bendros deklaracijos nuostatos. Anksčiau Ukraina dokumentus pasirašė su Didžiąja Britanija, Vokietija, Prancūzija, Danija, Kanada, Italija, Nyderlandais, Suomija, Latvija, Ispanija, Belgija, Portugalija, Švedija ir Islandija.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas V. Zelenskis atvyko į Stokholmą dalyvauti trečiajame Ukrainos ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikime.
22:05 | Turkija nenori, kad NATO dalyvautų kare Ukrainoje – ministras
Turkijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad jo šalis nenori, jog NATO „dalyvautų“ kare Ukrainoje, nors kitos aljanso narės leidžia Kyjivui savo ginklais smogti Rusijai.
„Mes remiame tolesnę pagalbą Ukrainai ir Ukrainos gebėjimams atgrasyti [Rusiją], tačiau nenorime, kad NATO dalyvautų šiame kare“, – po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje sakė Hakanas Fidanas.
„Manome, kad ir valstybės narės, ir NATO apskritai turi išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų dalykų“, – pridūrė jis ir įspėjo, kad konfliktas gali išplisti regione ir sukelti dar didesnes krizes.
Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, Turkijai pavyko laikytis plonos diplomatinės linijos, palaikant ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina.
Vašingtonas ketvirtadienį uždegė žalią šviesą Ukrainai naudoti JAV ginklus pasienyje su Rusija esančios Charkivo srities gynybai, įveikęs ankstesnius nuogąstavimus, kad leidimas tokiems smūgiams galėtų įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Rusija.
Vokietija penktadienį pareiškė, kad ji taip pat suteikė Ukrainai leidimą šaudyti Vokietijos tiekiamais ginklais į taikinius Rusijoje.
21:50 | Ukrainos karo ekspertas prabilo, kas laukia Rusijos: Belgorodas – tik pradžia
Ukrainos prezidento spaudos sekreotriaus teiginiai apie JAV leidimą Ukrainai ribotu mastu naudoti amerikietišką ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje įžiebė ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikų įniršį.
Štai buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pasiskundė, kad Vakarų šalys, kurios leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje, „provokuoja Rusiją smūgiui“.
Tiesa, politikas jau kelerius metus gąsdina Vakarus „branduoline žiema“, o dabar jau akcentuoja, kad „karinis konfliktas vystosi pagal blogiausią scenarijų“.
Tuo metu Ukrainos karo ekspertas, atsargos pulkininkas Vladislavas Selezniovas teigia, kad „šunys, kurie daug loja, dažniausiai taip ir neįkanda“.
„Manau, kad visi šie pareiškimai yra aiškiai ne kas kita, kaip provokacija. Rusija neišdrįstų panaudoti branduolinių ginklų. Ji spranta, kokios tragiškos pasekmės būtų. <...> Rusijos potencialo negalima lyginti su NATO. O tai reiškia, kad Rusija pasmerkta pralaimėjimui net ir tuo atveju, jei atidarys branduolinę „Pandoros skrynią“, – kalbėjo jis portalui „RBC-Ukraina“.
Savo ruožtu Ukrainos karo ekspertas Oleksandro Musienka įsitikinęs, kad toks JAV sprendimas – tik pirmi žingsniai. O ateityje, pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės nevaržomai naudoti vakarietiškus ginklus ne tik Belgorodo srityje.
„Ateityje bus daug lengviau. Amerikiečiai įvertins Rusijos Federacijos reakciją, įsitikins, kad viskas yra gerai ir nėra prasmės laukti ko, ko anksčiau nebuvo.
Todėl, manau, kad Belgorodo sritis yra tik pradžia“, – tikino jis.
21:16 Iš rusų nelaisvės pavyko grąžinti tūkstančius ukrainiečių
Iš rusų nelaisvės pavyko grąžinti jau 3 210 ukrainiečių.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.
Pasak jo, Ombudsmeno biuro darbuotojai apsikeitimo belaisviais vietoje stebi, kaip laikomasi žmogaus teisių, vadovaudamiesi tarptautine humanitarine teise ir Ženevos konvencijomis.
„Vėliau grįžusių karių laukia šilta vakarienė, švarūs drabužiai, medicininė apžiūra, dokumentų, banko kortelių atnaujinimas ir reabilitacija“, – sakė D. Lubinecas.
Jis taip pat papasakojo, kad tarp penktadienį susigrąžintų žmonių buvo karo belaisvė iš „Azovstal“, kuri pirmą kartą per dvejus metus pamatė savo sūnų.
„Šiandien per apsikeitimą berniukas vardu Dmytrikas susitiko su mama, kuri grįžo namo iš nelaisvės. Moteris pirmą kartą per ilgą laiką apkabino sūnų“, – pabrėžė O. Lubinecas.
20:50 | Žiniasklaida: gaisrai Lenkijoje – Rusijos diversijų rezultatas
Lenkijos vyriausybės tyrimai siekiant nustatyti pastaruoju metu įvairiose Lenkijos vietose, įskaitant Varšuvą, Bytomą ir Silezijos Semianovicus, kilusių gaisrų priežastį atskleidė, jog kai kurie tokie incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo Rusijos suorganizuoti diversiniai veiksmai. Apie tai Lenkijos visuomenę informavo ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Penktadienį interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ buvęs užsienio žvalgybos pareigūnas Tomaszas Bronisas sakė, kad padėtis „labai bloga, daug blogesnė, nei vaizduoja vyriausybė“. Jis įvertino padėtį kaip „neturinčią precedento“.
„Užsienio valstybė mūsų šalyje vykdo sabotažo veiksmus, pasitelkdama tam užverbuotus žmones. Mums dar niekada neteko susidurti su tokiu grėsmingu reiškiniu“, – sakė jis.
Laikraštis pranešė, kad „šiandien jau žinoma, jog Rusija verbuoja žmones per „Telegram“ žinučių programėlę, siūlydama dideles pinigų sumas – nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Šiems žmonėms pavedama padegti viešąsias vietas dideliuose miestuose“.
Pastarosiomis savaitėmis Lenkijos valdžia suėmė daugiau nei dešimt asmenų, susijusių su įtariamais sabotažo veiksmais, įvykdytais Rusijos agentūrų užsakymu. Tai – padegimai, mėginimai padegti ir fiziniai išpuoliai.
„Rzeczpospolita“ pranešė, kad Lenkijos vakaruose esančio Vroclavo prokuratūros duomenimis, neseniai sulaikyti asmenys iš pradžių panaudoję Molotovo kokteilį padegė italų restoraną Gdynėje, Lenkijos šiaurėje. Tai įvyko 2023 m. birželio 21-osios naktį, o šiemet balandžio 8 d. jie padegė sandėlį netoli Varšuvos. Tą patį jie mėgino padaryti šiauriniame Gdansko mieste, dažų parduotuvėje.
Pasak „Rzeczpospolitos“, tarp sulaikytųjų yra trys vyrai, galimai atsakingi už gaisrus Varšuvoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Londone.
Laikraštis rašo, kad siekiant atskleisti šią diversantų grupę bus pasitelktos ir kitų šalių, įskaitant Austriją ir Čekiją, slaptosios tarnybos. Pasak Lenkijos dienraščio, susiduriant su šiomis grėsmėmis būtina tęsti aktyvų tarptautinį tarnybų bendradarbiavimą.
20:37 | Buvęs „Azov“ vadas pateikė naujų veiksmų planą: tik taip suvoksime, kad kovojome dėl pergalės
Ukrainos trečiosios šturmo brigados vado pavaduotojas, buvęs „Azov“ vadas Maksimas Žorinas sako, kad patys ukrainiečiai turėtų apsispręsti, kaip galėtų ginti savo šalį nuo šalies agresorės Rusijos. Pasak jo, prireikus
Pasak jo, būtina suprasti, kad nėra galima „kariauti pusiau“.
„Šiek tiek kariauti, šiek tiek žaisti su taisyklėmis ir draudimais, smogti ar nesmogti priešo teritorijoje“, – M. Žorinas.
Ukrainos atstovas ragina nepamiršti, kad Ukrainoje vyksta plataus masto karas, kurio metu Rusija siekia iš žemėlapio panaikinti Ukrainos valstybę.
„Todėl mes turime suduoti smūgius visiems jų [Rusijos] objektams – kariniams, infrastruktūros, strateginiams, sunaikinti jų logistiką. Tik tokiu atveju galėsime suvokti, kad darome viską, jog pasiektumėme pergalę“, – svarstė jis.
Tiesa, M. Žorinas neatmeta, kad sąjungininkai ir toliau gali bandyti žaisti „tolerancijos“ žaidimą su Rusijos Federacija.
„Mūsų kančioje bet kokios „raudonos linijos“ tapo absurdiškos, patys ukrainiečiai turi nuspręsti, kaip ginti savo valstybę“, – sakė jis.
20:10 | Ukrainoje žuvo savanoris iš Nyderlandų
Mūšiuose už Ukrainą krito dar vienas savanoris iš Nyderlandų.
Kaip praneša portalas NOS, kuriuo remiasi „Ukrinform“, Nyderlandų užsienio reikalų ministerija patvirtino šią informaciją.
Gautomis žiniomis, vyras, kurio pavardė neskelbiama, kovojo Tarptautiniame legione ir žuvo gegužės 20 d. Donecko srityje netoli Časiv Jaro miesto.
Jo palaikai pargabenti į tėvynę.
Pažymima, kad tai jau trečias savanoris iš Nyderlandų, žuvęs Ukrainoje. Nyderlandų URM neturi tikslių duomenų, kiek šalies piliečių kariauja Ukrainoje.
Neseniai „Ukrinform“ pranešė, kad mūšiuose už Ukrainą žuvo savanoris Soso Gugutašvilis iš Sakartvelo.
19:46 | D. Kuleba: Rusija naudojasi Vakarų noru išvengti eskalacijos būtent ją ir didindama
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įsitikinęs, jog tuomet, kai NATO neturi ryžtingos pozicijos dėl Ukrainos narystės Aljanse, Rusija pradeda daryti spaudimą ir naudojasi Vakarų troškimu išvengti eskalavimo, būtent jį ir pradėdama. Ukrainos diplomatijos vadovas tai sakė interviu OBOZ.UA, pranešė „Ukrinform“.
Pasak D. Kulebos, šiuo metu labiausiai skeptiškos dėl Ukrainos narystės NATO yra dvi šalys - JAV ir Vokietija. Abi mano, jog tai prilygtų eskalacijai, nes neva Rusija to tikrai niekada neatleistų.
Šiame kontekste Užsienio reikalų ministerijos vadovas priminė, kad JAV ir Vokietija labai padeda Ukrainai nuo pat plataus masto Rusijos invazijos, tačiau priimdamos svarbiausius sprendimus, ypač dėl raketų paleidimo įrenginių HIMARS ir tankų „Leopard“, jos vadovavosi būtent šiuo požiūriu, jog „tai yra eskalacija“.
„Tačiau ši baimė dėl eskalacijos niekada nepasitvirtino, - sakė D. Kuleba. - Vietoj to, Rusija naudoja būtent šią baimę, kad eskaluotų. Regime, jog tuomet, kai NATO neturi ryžtingos politinės pozicijos dėl Ukrainos narystės, Rusija pradeda daryti spaudimą Aljansui“.
Kaip pavyzdį ministras pateikė Rusijos ketinimą keisti jūrų sieną su NATO šalimis Baltijos jūroje. „Tai veikia labai paprastai. Jei neturite puolančios pozicijos, jūsų priešas pradeda jus pulti“, - sakė D. Kuleba.
Balandžio pradžioje Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Europos ir euroatlantinės integracijos reikalams Olha Stefanišyna sakė, kad visos svarbiausios Kyjivo sąjungininkės, išskyrus JAV ir Vokietiją, palaiko mintį oficialiai pakviesti Ukrainą į NATO.
19:36 | Pentagonas: Rusija naudoja Šiaurės Korėjoje pagamintas raketas
Rusija prieš Ukrainą aktyviai naudoja Šiaurėjos Korėjos perduotas raketas, kurios smogia ne tik karo fronte atsidūrusiems šalies miestams.
Šią žinią paskelbė „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi išslaptinta Pentagono ataskaita.
„Atlikta analizė patvirtinta, kad Rusija prieš Ukrainą panaudojo balistines raketas, pagamintas Šiaurės Korėjoje. Ukrainos teritorijoje rastos Šiaurės Korėjoje pagamintų raketų nuolaužos“, – sakoma Pentagono pranešime.
Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė esantys „labai susirūpinę“ dėl stiprėjančio Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo, ypač dėl to, kad Pchenjanas perduoda Maskvai ginklus, skirtus atakuoti Ukrainą.
„Esame labai susirūpinę dėl stiprėjančio KLDR (Šiaurės Korėjos) ir Rusijos bendradarbiavimo, kuris akivaizdžiai pažeidžia įvairias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – pareiškime, kurį išplatino G7 šiuo metu pirmininkaujanti Italija, sakė ministrai.
„Raginame KLDR ir Rusiją nutraukti neteisėtą ginklų perdavimą“, – teigiama pareiškime, kuris taip pat buvo paskelbtas Pietų Korėjos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Europos Sąjungos ministrų vardu.
„Mūsų vyriausybės ryžtingai prieštarauja šiam besitęsiančiam ginklų, kuriuos Rusija panaudojo smogdama Ukrainos kritinei infrastruktūrai, taip pratęsdama Ukrainos žmonių kančias, perdavimui“, – dėstoma pareiškime.
Pietų Korėja kaltina Pchenjaną siunčiant į Rusiją tūkstančius konteinerių su amunicija. Tai pažeistų abiem šalims taikomas JT sankcijas.
Įtakinga Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong šį mėnesį paneigė mestus kaltinimus ir savo ruožtu pavadino juos „absurdiškais“.
Tačiau ekspertai sako, kad per pastaruoju metu Šiaurės Korėjos atliktus raketų bandymus galimai buvo išbandoma ginkluotė, skirta naudoti mūšio lauke Ukrainoje.
JT sankcijos draudžia Šiaurės Korėjai atlikti bandymus, kuriuose būtų pasitelkiamos balistinės technologijos. Tačiau Maskva kovą pasinaudojo veto teise JT Saugumo Taryboje, kad iš esmės nutrauktų JT vykdytą pažeidimų stebėjimą.
„Pasinaudodama veto teise, Rusija siekė atkirsti visų JT šalių narių prieigą prie objektyvios ir nepriklausomos informacijos bei gairių, kurių joms reikia norint įgyvendinti įpareigojančias su KLDR susijusias Saugumo Tarybos rezoliucijas, kurios lieka galioti“, – tvirtino G7 ministrai.
„Raginame KLDR ir Rusiją nutraukti neteisėtą ginklų perdavimą, taip pat raginame KLDR žengti konkrečius žingsnius link to, kad būtų visiškai, patikimai ir negrįžtamai atsisakyta visų branduolinių ginklų, balistinių raketų ir susijusių programų“, – tęsė ministrai.
„Raginame KLDR sureaguoti į daugybę nuoširdžių pasiūlymų grįžti prie diplomatijos – vienintelio būdo užtikrinti ilgalaikę taiką Korėjos pusiasalyje“, – tikinama pareiškime.
19:23 | Per Ukrainos smūgius Rusijos kontroliuojamuose rytuose žuvo keturi žmonės
Per Ukrainos apšaudymo atakas Rusijos okupuotose rytinės Donecko srities teritorijose penktadienį žuvo keturi žmonės, pranešė Maskvos primesta valdžia.
Kremlius dažnai kaltina Kyjivą beatodairiškomis atakomis prieš civilius gyventojus. Ukraina šiuos kaltinimus neigia, teigdama, kad bombarduoja tik karinius taikinius, atsakingus už mirtinus smūgius prieš savo civilius gyventojus.
„Staromychailivkos mieste Ivano Marčenkos gatvėje žuvo dvi moterys, gimusios 1988 ir 1948 metais, ir vyras, gimęs 1985 metais“, – pareiškė Rusijos įkurta įstaiga, stebinti civilių aukas regione.
Dar viena moteris, gimusi 1961 metais, žuvo Luhansko mieste, pridūrė įstaiga.
Rusijos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus.
19:01 | A. Blinkenas: NATO reaguos į didėjančias Rusijos hibridines atakas
NATO sąjungininkės yra sunerimusios ir reaguos į didėjančią Rusijos hibridinių atakų prieš jas kampaniją, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Kalbėdamas po dvi dienas Prahoje vykusių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, A. Blinkenas sakė: „Beveik visi sąjungininkai buvo užklupti suintensyvėjusių Rusijos hibridinių atakų.“
„Mes žinome, ką jie ketina, ir reaguosime – prireikus, ir individualiai, ir bendrai“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams.
Jis atkreipė dėmesį į virtinę incidentų, nukreiptų prieš 32 nares turintį transatlantinį aljansą, kuris išpuolį prieš vieną laiko išpuoliu prieš visus.
Praėjusią savaitę Rusija Narvos upėje pašalino sieną su Estija žyminčius plūdurus.
A. Blinkenas taip pat atkreipė dėmesį į incidentus NATO viduje, kai „padeginėjami ir sabotuojami tiekimo sandėliai“, taip pat į vis dažnesnes kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas, siejamas su Rusija.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna naujienų agentūrai AFP šią savaitę sakė, kad Rusija „peržengia ribas ir taip pat žaidžia su mūsų baimėmis“.
Anksčiau šį mėnesį NATO pasmerkė Rusijos „kenkėjišką veiklą“ savo teritorijoje, teigdama, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę aljanso saugumui.
Lietuvos, Čekijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos institucijos pastaruoju metu atliko tyrimus ir pateikė kaltinimus asmenims dėl „valstybei priešiškos veiklos“.
Incidentai vyksta Rusijai pradėjus puolimą šiaurės rytų Ukrainoje ir pasiekus pergalių mūšio lauke praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo invazijos pradžios.
A. Blinkenas patvirtino, kad JAV prezidentas Joe Bidenas patenkino Ukrainos prašymus leisti naudoti JAV ginklus smūgiams puolime dalyvaujančioms Rusijos pajėgoms, net jei jos yra iškart už sienos.
JAV diplomatijos vadovas pakartojo savo perspėjimą, kad Rusijos pergalė padrąsintų ne tik Maskvą, bet ir kitus „būsimus agresorius“.
„Mes žinome, kad jei Rusijai bus leista nebaudžiamai tęsti agresiją Ukrainoje, ji neapsiribos Ukraina“, – pažymėjo A. Blinkenas.
18:49 | „Bloomberg“: Macronas nori sudaryti valstybių koaliciją, kurios sutiktų siųsti karo instruktorius į Ukrainą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia sukurti valstybių koaliciją, kurios būtų pasiryžusios siųsti karo instruktorius į Ukrainos teritoriją, rašo UNIAN, remdamasi „Bloomberg“ publikacija.
Pasak leidinio, E. Macronas šią žinią ketiną paskelbti birželio 6 d., kuomet vyks sąjungininkų apjėgų išsilaipinimo Normandijoje pagerbimo ceremonija.
Taip pat teigiama, kad iš pradžių karo instruktoriai Ukrainos gynėjus apmokys, kaip reikia išminuoti tam tikras terotirijas.
Manoma, kad siunčiamų instruktorių grupę gali sudaryti šimtai žmonių.
18:27 | R. Sikorskis: Lenkija planuoja parengti šalyje gyvenančių ukrainiečių dalinį
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis penktadienį Prahoje pareiškė, kad Lenkija planuoja parengti šalyje gyvenančių ukrainiečių karo prievolininkų dalinį. Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, tai būtų veiksmingesnis būdas padėti Ukrainai nei siųsti į jos teritoriją mokymo misiją.
„Lenkija apsvarstė Ukrainos prašymą dėl mokymų, tačiau priėjome išvadą, kad dalinį, sudarytą iš Lenkijoje gyvenančių karo prievolininkų ukrainiečių, būtų saugiau ir efektyviau parengti Lenkijoje, ir tai būtų tiesiog efektyvesnis būdas padėti Ukrainai“, – sakė ministras.
R. Sikorskis dalyvavo dvi dienas Prahoje vykusiame neformaliame Šiaurės Atlanto aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime.
Lenkijos ministras taip pat sakė informavęs partnerius apie tęsiamas derybas su Ukraina dėl dvišalės saugumo sutarties. „Šios derybos vyksta sklandžiai“, – teigė R. Sikorskis. Jis pridūrė, jog tikimasi pasirašyti šią sutartį dar iki NATO viršūnių susitikimo Vašingtone šių metų liepos mėnesį.
NATO ministrų pokalbiai Prahoje buvo paskutinė proga tiesiogiai pasikeisti nuomonėmis prieš Aljanso viršūnių susitikimą. Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, derybos Prahoje priartino svarbius sprendimus, tarp kurių – aktyvesnis žinios apie būsimą Ukrainos narystę Aljanse propagavimas ir finansinės paramos Ukrainos gynybai mechanizmo sukūrimas, atsieisiantis apie 40 mlrd. dolerių per metus. JAV turėtų mokėti pusę šios sumos.
18:00 | Čekų diplomatas prabilo apie „juodosios gulbės“ scenarijų Rusijoje: ir tai nutikti gali bet kada
Ilgametis Čekijos diplomatas Ukrainoje Davidas Stulika, kalbėdamas Ukrainos žiniasklaidai, paaiškino Vakarų šalių požiūrį į smūgius Rusijos teritorijoje NATO ginkluote, kurią gauna Kyjivas ir pažymėjo, jog Rusija yra „strateginė priešininkė“, kuri metė iššūkį Europos valstybėms.
Kalbėdamas portalui „Eurointegration“ apie artimiausius Ukrainos tikslus jis akcentavo kelis svarbiausius aspektus: šiuo metu įsivyravo situacija, kai nei agresorė Rusija, nei besiginanti Ukraina neturi pakankamai pajėgų, kad nugalėtų viena kitą; pergalė Ukrainai būtų visų jos teritorijų, įskaitant Krymą, atkovojimas; Europoje, po nesėkmingo pernykščio nesėkmingo kontrpuolimo, įsivyravo „pesimistinės plokštumos nuotaikos“.
„Nuotaikos Europoje stipriai keičiasi. Praėjusiais metais čia buvo didelė euforija, kontrpuolimo laukimas. Tačiau kuomet kontrpuolimas pasirodė esąs toks, koks ir buvo – šios nuotaikos pasikeitė į labai pesimistinę plokštumą.
Pergalė (Ukrainai) – tai visiškas Ukrainos teritorinio vientisumo atstatymas, įskaitant Krymą. Taip pat pergalė turi atsakyti į klausimą „o kas toliau?“: mes, šiuo atveju, kalbame, kad Rusija turi kompensuoti Ukrainai visus nuostolius“, – cituojamas D. Stulika.
17:48 | Vokietija pasiųs Ukrainai dar vieną sistemą „Patriot“
Vokietija perduos Ukrainai dar vieną oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų šalies oro gynybą nuo Rusijos agresijos, socialiniame tinkle X paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.
„Labai svarbu ir toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą. Vokietija suteiks dar vieną sistemą „Patriot“ ir papildomai 500 mln. eurų. Kartu privalome išlaikyti savo tvirtą paramą ir įsipareigojimą“, – per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Prahoje sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Užpultos valstybės turi ne tik teisę ginti savo teritoriją, bet ir pareigą apsaugoti savo piliečius. Mūsų karinė parama Ukrainai atitinka šiuos principus“, – pridūrė ji.
A. Baerbock pabrėžė, kad NATO šalys laikosi principo „vienas už visus, visi už vieną“. „Žiauri Putino agresija prieš Ukrainą ir jo provokacijos prie ES ir NATO išorės sienų reikalauja mūsų nepajudinamos vienybės“, – pridūrė ministrė.
17:23 | Zelenskis pasakė, kas įvyko sugriežtinus mobilizacijos tvarką: situacija keičiasi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad, įsigaliojus naujam mobilizacijos įstatymui šalyje, pašauktų karių skaičius padidėjo.
Kaip skelbia UNIAN, penktadienį per bendrą trečiojo Ukrainos ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferenciją žurnalistai V. Zelenskio paklausė, kiek šauktinių Ukrainoje iš viso bus pakviesta sugriežtinus mobilizacijos įstatymą.
„Karo metu mobilizacija yra privaloma.
<...> Šiandien mobilizacinio amžiaus sulaukusiems vyrams registruotis turi būti privaloma", – teigė jis.
V. Zelenskis užsiminė, kad anksčiau niekas rimtai nesiruošė tokio didelio masto karui, o šiandien technologinės galimybės leidžia užsiregistruoti kiekvienam šaukiamo amžiaus asmeniui.
„Tai nereiškia, kad žmogui bus privaloma eiti į frontą. Kiekvieno iš mūsų, sulaukusio šaukiamo amžiaus, pareiga yra užsiregistruoti“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat užsiminė, kad po pakeisto mobilizacijos įstatymo užsiregistravusių į kariuomenę šaukiamos amžiaus vyrų skaičius išaugo.
Pasak jo, šiuo metu iš viso atlikti karinę tarnybą užsiregistravo daugiau kaip milijonas asmenų.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Ukrainos parlamentas dar balandžio mėnesį priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą, skirtą karių gretoms praplėsti.
Tąkart Vilniuje viešėjęs V. Zelenskis pavadino šį teisės aktą pagalbos kariuomenei, kuri kariauja fronto linijoje, klausimu.
Įstatymas priimtas po kelis mėnesius trukusio delsimo ir po to, kai buvo pateikta tūkstančiai pataisų, kuriomis buvo siekiama sušvelninti pirminį projektą.
Šis įstatymas yra pagrindinė vyriausybės pastangų atnaujinti šaukimo į karinę tarnybą teisinę sistemą, kad šiemet būtų galima padidinti karių gretas, dalis.
Išvargę kariai, esantys fronto linijose nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, neturėjo galimybių rotaciniu būdu išeiti pailsėti, o daugelis tūkstančių Ukrainos vyrų vengia šaukimo į kariuomenę.
Ukrainos kariuomenę susilpnino nepavykęs 2023 metų kontrpuolimas prieš Rusiją ir tai, kad JAV Kongresas tebeblokuoja svarbią karinę pagalbą.
Be to, manoma, kad ji patyrė didžiulių nuostolių. Anksčiau V. Zelenskis taip pat sumažino mobilizacinį amžių nuo 27 iki 25 metų, nes Kyjivui trūksta karių kovai su Rusijos pajėgomis.
Naujajame įstatyme numatyta daug dabartinės tvarkos pakeitimų, išplečiant Ukrainos institucijų įgaliojimus skelbti šaukimus naudojantis elektronine sistema. Įstatymas palengvins visų šauktinų asmenų identifikavimą šalyje, kurioje net karo metu daugelis bandė išsisukti nuo privalomos karinės tarnybos, vengdami kontaktų su pareigūnais.
Be kita ko, įstatyme numatytos griežtos priemonės prieš tuos, kurie vengia mobilizacijos. Anksčiau šį mėnesį Kyjivo analitinio centro „Penta Center“ analitikas Volodymyras Fesenka teigė, kad įstatymas yra labai svarbus Ukrainos gebėjimui tęsti kovą su Rusija, nors ir skausmingas Ukrainos visuomenei.
„Didelė dalis žmonių nenori, kad jų artimieji eitų į frontą, bet kartu nori, kad Ukraina laimėtų“, – sakė jis.
Po svarstymo parlamente iš įstatymo išbrauktos nuostatos, kuriomis siūloma demobilizuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose jau esančius asmenis.
Kaip paaiškino Gynybos ministerija, dėl padėties fronte Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas išreiškė pageidavimą, kad demobilizacijos normos būtų svarstomos atskirame įstatymo projekte.
16:57 | ES įvedė sankcijų Iranui dėl raketų ir dronų
Europos Sąjunga penktadienį įvedė sankcijas Irano gynybos ministrui Mohammadui Rezai Ashtiani ir šalies Revoliucijos gvardijai dėl raketų ir dronų, naudojamų prieš Izraelį ir Ukrainą bei laivus Raudonojoje jūroje, siuntimo.
Sankcijos taip pat bus taikomos Revoliucinės gvardijos pajėgų užsienyje veikiančių pajėgų „al Quds“ vadovui dėl jo vaidmens perduodant raketas, kurias prieš Izraelį naudoja Irano remiama libaniečių grupuotė „Hezbollah“ ir Jemeno husiai.
Sankcijos pritaikytos ir svarbiam ginkluotųjų pajėgų valdymo centrui bei vienai elektronikos bendrovei.
16:42 | V. Zelenskis: JAV sprendimas – žingsnis į priekį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į pranešimus, kad JAV suteikė Kyjivui ribotą leidimą smogti amerikietiškais ginklais Rusijos Federacijos teritorijai.
Penktadienį per bendrą trečiojo Ukrainos ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferenciją žurnalistai jį paprašė pakomentuoti šią informaciją.
„Mes gavome žinią iš Amerikos. Anksti šį rytą man tai pranešė mano kariškiai. Negaliu jums atskleisti detalių. Noriu pamatyti, kaip tai atrodys praktiškai. Tačiau bet kuriuo atveju tai yra žingsnis į priekį siekiant tikslo, apie kurį kalbėjome anksčiau – apsaugoti mūsų žmones, gyvenančius netoli sienos. Ir šiandien tai viskas“, – sakė V. Zelenskis.
Anksčiau kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, jog Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas leidiniui „The Guardian“ pareiškė, kad JAV leido Ukrainai ribotu mastu naudoti amerikietišką ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijai.
16:14 | Landsbergis atsakė, ar gali Ukraina atakuoti karinius objektus Baltarusijoje
Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pareiškė, kad Rusijai dislokuojant savo ginkluotę Baltarusijos teritorijoje negalima atmesti galimybės, jog ir šioje šalyje esantys kariniai objektai taps Ukrainos kariuomenės taikiniu, rašoma „Zerkalo“.
„Noriu pasakyti, kad Ukraina turėtų sugebėti apsiginti. Jei Rusija, bijodama, kad (kariniai) objektai gali būti atakuojami Rusijoje, ji gali juos perkelti kur nors kitur, tada, manau, kad ir taikinių pasirinktį būtų būtina perkelti“, – prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Prahoje žurnalistams sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
15:49 | V. Zelenskis pasveikino Vašingtono leidimą naudoti JAV ginklus Rusijos teritorijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino JAV sprendimą leisti Kyjivui su tam tikrais apribojimais naudoti amerikiečių tiekiamus ginklus suduodant smūgius Rusijoje.
„Tai yra žingsnis į priekį siekiant tikslo [...] suteikti galimybę ginti mūsų žmones, gyvenančius pasienio kaimuose“, – žurnalistams Švedijoje sakė V. Zelenskis.
14:44 | Ilgai lauktas sprendimas: Vokietija leido Ukrainai atakuoti Rusiją jos ginklais
Pagal tarptautinę teisę Kyjivas turi teisę gintis nuo atakų, vykdomų iš Rusijos vidaus, netoli sienos su Ukraina, sakė Steffenas Hebestreitas.
„Todėl jis taip pat gali naudoti šiam tikslui tiekiamus ginklus [...] įskaitant mūsų tiekiamus ginklus“, – pridūrė jis.
14:16 | Šimonytė „Bloomberg“: Lietuva pasirengusi ruošti Ukrainos karius
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad jos vyriausybė yra pasirengusi prisijungti prie partnerių rengiant Kyjivo karius kovai su Rusijos invazija, ir teigė, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti į Ukrainą karinius instruktorius.
13:39 | Nauja puolimo banga – rusai skubiai telkia pajėgas Charkive, bando suklaidinti ukrainiečius
Rusijos kariai perkelia pajėgas į Charkivo srities šiaurę iš kitų fronto linijos dalių, o tai rodo, kad Rusijos Federacija tęs puolimą Charkivo srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
13:19 | V. Zelenskio atstovas: JAV leidimas smogti Rusijai „labai sustiprins“ Ukrainos kovą
JAV prezidento Joe Bideno sprendimas leisti Kyjivui naudoti amerikiečių tiekiamus ginklus smūgiams Rusijoje „gerokai sustiprins“ Ukrainos kovą, penktadienį pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos sekretorius.
Atstovas spaudai Sergejus Nykyforovas sakė, kad Ukraina gavo „teigiamų signalų diplomatiniais kanalais dėl riboto JAV tiekiamų ginklų panaudojimo“ regione, besiribojančiame su Charkivu.
„Tai gerokai sustiprins mūsų gebėjimą atremti Rusijos bandymus telkti kariuomenę palei sieną“, – pridūrė jis.
12:38 | Zelenskio perspėjimas: Rusija rengia provokacijas prie Baltijos šalių regiono sienų
Rusija rengia provokacijas prie Baltijos regiono sienų, penktadienį pareiškė Stokholme viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas galvoje pastarojo meto hibridinio karo atakas.
12:10 | „Reuters“: NATO Ukrainai kasmet nori skirti po 40 mlrd. eurų karinei pagalbai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlys valstybėms narėms kasmet skirti bent 40 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, nes tai yra jo iniciatyvos sukurti specialų Aljanso fondą dalis.
12:05 | Vokietija paskelbė apie naują 500 mln. eurų vertės ginklų paketą Ukrainai
„Toliau remsime jus šioje gynybinėje kovoje“, – ketvirtadienio vakarą Pietų Ukrainos Odesos uostamiestyje susitikęs su savo kolega Rustemu Umerovu sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. R. Umerovas, dėkodamas Vokietijai, paragino ir kitas partneres dar intensyviau remti jo šalį.
Naujajame Vokietijos ginkluotės pakete yra daug vidutinio nuotolio raketų „Iris-T SLM“ oro gynybos sistemoms ir mažesnis skaičius trumpesnio nuotolio SLS raketų, sakė B. Pistorius. Be to, Ukraina sulauks dronų žvalgybai ir kovai Juodojoje jūroje, taip pat skubiai reikalingų atsarginių dalių artilerijos sistemoms bei pakaitinių variklių koviniams tankams „Leopard“.
Vokietija perduos ir milijoną šaudmenų rankiniams ginklams. Nuo 2025 m. bus pristatoma 18 naujų ratinių haubicų. Vokietija, be to, finansuos ukrainiečių technikų pramoninio mokymo kursus. Į paketą įtrauktos ir priemonės nuo trikdžių apsaugotam palydoviniam ryšiui.
11:49 | Rusija tvirtina šiemet Ukrainoje užėmusi 880 kv. km teritorijų
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos Ukrainoje žengia į priekį visais frontais ir šiais metais užėmė 880 kv. km teritorijų.
„Pažanga vyksta visomis taktinėmis kryptimis. Apskritai šiais metais Rusijos kariuomenė užėmė 880 kvadratinių kilometrų teritorijos“, – sakė A. Belousovas Almatoje vykusiame Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikime, praneša Rusijos naujienų agentūros.
11:13 | Medvedevas apie karinį konfliktą su NATO: viskas vystosi pagal blogiausią scenarijų
Buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pasiskundė, kad Vakarų šalys, kurios leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje, „provokuoja Rusiją smūgiui“. Politikas jau kelerius metus gąsdina Vakarus „branduoline žiema“, o dabar jau akcentuoja, kad „karinis konfliktas vystosi pagal blogiausią scenarijų“.
10:48 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 31 dienos Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 507 650 karių, iš jų 1 390 karių žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 7 728 (+18 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 14 935 (+22) šarvuotas kovos mašinas, 13 140 (+39) artilerijos sistemų, 1 088 daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 815 priešlėktuvinės gynybos sistemų ir 2 229 (+7) sparnuotąsias raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 357 karo lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 10 587 (+55) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 27 karo laivų / katerių, 1 povandeninio laivo, 17 905 (+56) transporto priemonių bei degalų cisternų bei 2 164 (+11) specialiosios įrangos vienetų.
10:30 | Rusija skelbia pietiniame regione sunaikinusi 29 ukrainiečių dronus
Rusijos kariuomenė penktadienį paskelbė, kad pietiniame Krasnodaro krašte praėjusią naktį numušė 29 ukrainiečių dronus.
„Krasnodaro krašto oro gynybos sistemos sunaikino ar perėmė 29 dronus“ ir penkias priešlaivines sparnuotąsias raketas „Neptun“, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.
Taikytasi į Novorosijsko uostamiestį ir naftos saugyklą Temriuke, pranešė vietos pareigūnai.
10:05 | NATO vadovas atmeta Kremliaus eskalavimo grėsmę
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sumenkino eskalacijos iš Maskvos grėsmę, Jungtinėms Valstijoms leidus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smogti taikiniams Rusijoje.
„Tai dalis prezidento (Vladimiro) Putino ir Maskvos pastangų neleisti NATO sąjungininkėms paremti Ukrainą, kad ši galėtų apsiginti, tačiau Ukraina turi teisę į savigyną, o mes turime teisę padėti Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
09:29 | Po raketų atakos Charkive auga žuvusiųjų skaičius
Per naktinę Rusijos raketų ataką Charkive žuvusių civilių skaičius išaugo iki keturių. Dar 25 asmenys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas.
„Deja, sugriautame pastate rastas dar vienas kūnas. Šiuo metu žuvusiųjų yra keturi“, – rašė jis.
Rusų pajėgos naktį į penktadienį surengė intensyvią raketų ataką prieš Charkivą. Per sprogimus apgadinta gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, automobilių, privačių įmonių ir komercinių objektų.
09:02 | Virtinė sprogimų Kryme – Kaukazo uosto naftos sandėlyje kilo gaisras
„Telegram“ kanalas „Krymskij Veter“ skelbia, kad penktadienio naktį Kryme nugriaudėjo virtinė sprogimų. Vietos gyventojai skaičiuoja girdėję 8–10 sprogimų. Kartu pranešama, kad Kaukazo uoste kilo didelis gaisras.
Uoste yra naftos sandėlis, iš kurio tiekiamas kuras Rusijos okupantams Kryme ir užgrobtose Chersono ir Zaporižios sričių teritorijose.
Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad ketvirtadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos raketomis ATACMS sėkmingai smogė Kerčės perkėlai.
08:28 | Kas trečias ukrainietis gyvena skurde, rodo Pasaulio banko ataskaita
Skurde gyvenančių ukrainiečių skaičius nuo 2020 metų išaugo 1,8 mln. ir pasiekė maždaug 29 proc. gyventojų, kadangi Rusijos invazija, prasidėjusi prieš daugiau nei dvejus metus, toliau žlugdo šalies ekonomiką, teigiama Pasaulio banko ataskaitoje, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Pasaulio banko ataskaitoje, parengtoje remiantis kas mėnesį telefonu atliekamomis iki 2 000 namų ūkių apklausomis, apskaičiuota, kad praėjusiais metais skurde gyveno apie 9 mln. ukrainiečių. Skurdo didėjimą lėmė mažėjantis užimtumas – daugiau nei penktadalis prieš karą dirbusių suaugusiųjų neteko darbo.
07:41 | Žiniasklaida: Vašingtonas leido su tam tikrais apribojimais naudoti JAV ginkluotę Rusijoje
Vašingtonas be didelio triukšmo leido Ukrainai su tam tikrais apribojimais naudoti JAV ginkluotę atakuoti Rusijos teritorijoje esančius taikinius, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida.
07:13 | Gubernatorius: per Rusijos smūgius Charkive žuvo 3 žmonės, 16 sužeista
Per Rusijos smūgius Ukrainos rytiniame Charkivo mieste žuvo trys žmonės, o dar 16 buvo sužeisti, anksti penktadienį pranešė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas.
„Kol kas žinoma apie tris žuvusiuosius ir 16 sužeistųjų“, – sakė jis „Telegram“ žinutėje ir pažymėjo, kad tarp sužeistųjų yra greitosios pagalbos medikas.
„Priešas vėl panaudojo dvigubo smūgio taktiką, kai medikai, gelbėtojai ir teisėsaugos pareigūnai jau dirbo įvykio vietoje, – teigė gubernatorius. – Visi smūgiai nukreipti tik į civilinę infrastruktūrą.“
06:53 | Per raketinę ataką Kyjive numušti visi taikiniai
Rusijos pajėgos atakavo Kyjivą raketomis, Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus, tačiau oro gynybos sistemos visus taikinius numušė, platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Preliminariais duomenimis, priešai naudojo sparnuotąsias raketas.
Krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą negyvenamajame pastate Kyjivo Holosijivsko rajone. Įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos.
