NATO vadovas: Rusija nėra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti sąlygas Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako Rusiją nesant tokioje pozicijoje, kad ši galėtų diktuoti sąlygas Ukrainai.
„Ne, tikrai ne, – sakė Aljanso vadovas antradienį LRT transliuotoje „Dienos temoje“, paklaustas, ar Rusija yra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti Ukrainai reikalavimus. – Rusija yra agresorius, o agresorius niekada neturėtų diktuoti sąlygų.“
M. Rutte taip pat labai svarbiomis įvardijo JAV vadovo Donaldo Trumpo pradėtas tiesiogines diskusijas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Manau, kad tai buvo svarbu. Svarbu, kad amerikiečiai daro milžinišką darbą, koordinuodami paramą su europiečiais, ukrainiečiais“, – LRT kalbėjo NATO vadovas.
„Aišku, ši kelionė bus einama žingsnis po žingsnio, tačiau ne Rusijai spręsti dėl Ukrainos ateities ar jos geostrateginės pozicijos. Jie negalės balsuoti ar vetuoti dėl Ukrainos narystės NATO, Europos Sąjungoje (ES)“, – pažymėjo M. Rutte.
Jis pridūrė, jog pirmiausia patys ukrainiečiai turi nuspręsti, ar nori stoti į šias organizacijas, o juos tuomet turi užtikrinti, kad Ukraina taptų nare.
Kandidatės į ES statusą Ukrainai kartu su Moldova Bendrija suteikė 2022-ųjų birželį.
Kaip rašė BNS, M. Rutte pirmadienį dalyvavo Vilniuje vykusiame Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime.
Jame rytinės ir šiaurinės NATO valstybės pareiškė sieksiančios, kad jų išlaidos gynybai ilgainiui sudarytų bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tokią BVP dalį krašto apsaugai sąjungininkes spaudžiant skirti Jungtinėms Valstijoms, diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks įsipareigoti dėl didesnio finansavimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
NATO viršūnių susitikimas vyks birželio 24–25 dienomis Nyderlandų mieste Hagoje.
„The Washington Post“ šaltinis atskleidė, kodėl tyli Putinas: „Jis turi storą odą ir stabilią psichiką"
Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui nepatinka Ukrainos išpuolis prieš Rusijos karinius aerodromus, tačiau jis yra „psichiškai stabilus“ ir yra susitelkęs į ilgalaikę strategiją. Rašo „The Washington Post“, remdamasis buvusiu aukšto rango Rusijos pareigūnu.
Laikraštis priminė, kad Rusijos valdovas dar nieko oficialiai nepasakė apie birželio 1 d. Ukrainos įvykdytą operaciją „Voratinklis“ prieš Rusijos karinius aerodromus. Pažymima, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida taip pat tyli. Tik Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad prezidentas yra informuojamas apie situaciją ir kad vyksta tyrimas.
„Žinoma, Kremlius yra nepatenkintas. Žinoma, tai yra Rusijos specialiųjų tarnybų nesėkmė, ir Putinas dėl to nepatenkintas – tačiau jis turi storą odą ir stabilią psichiką", – laikraštis citavo buvusį aukšto rango Kremliaus pareigūną.
Nors Ukraina įvykdė „genialią ir sudėtingą operaciją“, sakė buvęs pareigūnas, V. Putinas remiasi ilgalaike strategija.
„Putinas galvoja apie ką kita: kiekvienas karo mėnuo didina gyvosios jėgos trūkumą Ukrainos kariuomenėje, ir atrodo, kad šios problemos sprendimo nėra. Putinas planuoja palaukti ir pažiūrėti, kaip šios problemos vystysis", – aiškino „The Washington Post“ šaltinis.
Jis pridūrė, kad tiesioginio atsako iš Maskvos į Ukrainos operaciją „Voratinklis“ gali ir nebūti.
Baltieji rūmai: Donaldas Trumpas dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime Hagoje
Donaldas Trumpas dalyvaus vėliau birželį vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Hagoje, kuriame šalys turėtų sutikti su JAV prezidento reikalavimais didinti išlaidas gynybai, antradienį pranešė Baltieji rūmai,.
„Taip, galiu patvirtinti, kad jis vyks į NATO viršūnių susitikimą“, – žurnalistams pirmadienį sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Tai bus pirmasis D. Trumpo susitikimas su Aljanso lyderiais nuo jo sugrįžimo į valdžią sausį.
Navalno našlė su RSF įkūrė televizijos kanalą, skirtą kovai su Rusijos cenzūra
Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė ir organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) antradienį pasveikino pradėjusį veikti naują televizijos kanalą, kuriuo siekiama apeiti cenzūrą Rusijoje ir išsaugoti Kremliaus kritiko palikimą.
Kanalas pavadinimu „Rusijos ateitis“, bus transliuojamas per nemokamą palydovinę platformą, kurią valdo spaudos laisvę ginanti organizacija RSF.
A. Navalno komanda tikisi, kad pavyks pasiekti didesnę auditoriją palydovinėmis transliacijomis, kuriose bus rodomas turinys, dabar transliuojamas „YouTube“ kanaluose tremtyje.
„Manau, kad tai bus ilgas bendradarbiavimas“, – trumpame pareiškime Paryžiuje žurnalistams sakė Julija Navalnaja.
Ji sakė, kad A. Navalno komanda daro „viską, ką gali“, kad ir toliau pasiektų rusus per „YouTube“, tačiau Kremlius dažnai bando blokuoti šią vakarietišką platformą. „Rusijoje yra beveik visiška cenzūra, o esant diktatūrai labai sunku skleisti informaciją“, – sakė ji.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Vladimiras Putinas įsiveržė į Ukrainą, Maskva uždraudė visų formų viešą nepritarimą, nepriklausomą žiniasklaidą ir vakarietiškas socialinės žiniasklaidos platformas.
„Manome, kad labai svarbu pasiekti kuo daugiau Rusijos gyventojų“, – sakė RSF vadovas Thibaut Bruttinas.
Kanalas pradės veikti trečiadienį, birželio 4-ąją, t. y. tą dieną, kai A. Navalnui būtų sukakę 49 metai.
Charizmatiškasis A. Navalnas, pagrindinis V. Putino oponentas, 2024 m. vasario 16 d. staiga mirė Arkties kalėjime. Jo šeima ir šalininkai teigia, kad jis buvo nužudytas V. Putino įsakymu.
Jimas Phillipoffas, RSF „Svoboda Satellite“ projekto direktorius, teigė, kad kanalas yra svarbus, nes per jį A. Navalno komandos kuriamas turinys pasiekia rusakalbę auditoriją.
Jis apibūdino A. Navalno komandą kaip „pionierius“, kovojančius su ilgus metus vykdoma Kremliaus propaganda, kurioje „vakarietiškos televizijos blizgesys ir žavesys“ derinamas su sovietinio stiliaus pranešimais.
„Praktiškai nėra kito būdo, kaip įsiskverbti į tradicinės televizijos erdvę Rusijoje, kaip tik per palydovą“, – pridūrė J. Phillipoffas. Pasak jo, maždaug 45 proc. rusų televizijai žiūrėti naudojasi palydoviniais signalais.
Kadangi visi pagrindiniai Kremliaus kritikai yra už grotų arba tremtyje, A. Navalno palikimas Rusijoje po truputį nueina į užmarštį.
Žiniasklaida: Ukrainoje be žinios dingo kariaujantis lietuvis
Ukrainoje be žinios dingo kariaujantis lietuvis, skelbia LRT.
Pasak visuomeninio transliuotojo, tokia informacija sklinda socialiniuose tinkluose, tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM) ir kiti oficialūs šaltiniai situacijos nekomentuoja.
Nuo karo Ukrainoje pradžios skaičiuojama, kad Ukrainoje yra žuvę trys lietuviai.
2022 m. balandį Mariupolyje rusų nužudytas režisierius Mantas Kvedaravičius.
Pernai vasarį žuvo Tadas Tumas, slapyvardžiu Milžinas. Jis kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas.
Šių metų kovą Ukrainos Užsieniečių legione, mūšiuose prie Kupjansko, žuvo 20 m. savanoris Tomas Valantėlis.
NATO patvirtino, kad Ukraina pakviesta į viršūnių susitikimą Hagoje
NATO pakvietė Ukrainą į Aljanso viršūnių susitikimą birželio pabaigoje. Jis galįs patvirtinti, „kad Ukraina bus su mumis Hagoje“, agentūrai AFP antradienį sakė NATO atstovas. NATO viršūnių susitikimo darbotvarkė bus paskelbta „tinkamu laiku“, pridūrė jis.
Pastaruoju metu buvo daug diskutuojama apie Ukrainos dalyvavimą viršūnių susitikime Hagoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvavo abiejuose ankstesniuose viršūnių konferencijose Vilniuje ir Vašingtone. Tačiau Aljanso generalinis sekretorius Markas Ruttė pastaruoju metu aiškiai nesakė, ar V. Zelenskis bus pakviestas į Hagą.
NATO žada Ukrainai, kad ji po karo galės tapti Aljanso nare. Tiesa, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kritiškai vertina Kyjivo prisijungimą prie Aljanso.
V. Zelenskis sakė, kad M. Ruttė pakvietė Ukrainą į viršūnių susitikimą Hagoje pirmadienį Vilniuje vykusio viršūnio susitikimo kuluaruose. Ar Ukrainos vadovas asmeniškai dalyvaus viršūnių susitikime, nei NATO, nei jis pats neatskleidė.
NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Hagoje dalyvaus birželio 24–25 dienomis. Pagrindinės temos bus Rusijos karas Ukrainoje bei NATO šalių gynybos išlaidų didinimas.
Ukrainos saugumo tarnybos vadas: ataka prieš Krymo tiltą – jau trečia
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) jau trečią kartą smogė Krymo tiltui – jo povandeninės atraminės konstrukcijos jūros dugno lygyje smarkiai pažeistos. SBU apie tai pranešė „Telegrame“.
Šiai operacijai prireikė kelių mėnesių. SBU agentai padėjo sprogmenų ant nelegaliai pastatyto tilto atramų. Birželio 3 dieną, 4.44 val. buvo susprogdintas pirmasis sprogstamasis užtaisas. Civiliai gyventojai nenukentėjo.
Po vandeniu esančios atramų dalys smarkiai apgadintos dugno lygmenyje. Iš viso panaudota 1 100 kg sprogmenų (trotilo ekvivalentu).
„Tiltas faktiškai yra avarinės būklės“, – nurodė SBU. Jos vadas generolas leitenantas Vasylis Maliukas asmeniškai prižiūrėjo operaciją ir koordinavo jos planavimą.
„Dievas mėgsta trejybę, o SBU visada užbaigia tai, ką pradeda, ir niekada nesikartoja. Krymo tiltui smogėme jau du kartus – 2022 ir 2023 metais. Šiandien tęsėme tradiciją – šį kartą po vandeniu. Ukrainos teritorijoje nėra vietos jokiems neteisėtiems Rusijos statiniams. Todėl Krymo tiltas yra visiškai teisėtas taikinys, juolab kad priešas jį naudoja kaip logistikos arteriją savo kariuomenei aprūpinti. Krymas yra Ukraina, ir bet kokios okupacijos apraiškos sulauks ryžtingo mūsų atsako“, – sakė V. Maliukas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, birželio 1 d. SBU surengė unikalią specialiąją operaciją „Voratinklis“, kurios metu vienu metu buvo smogta keturioms Rusijos oro bazėms – Belajos, Diagilevo, Olenijos ir Ivanovo.
Per operaciją buvo apgadintas 41 Rusijos strateginės aviacijos orlaivis, įskaitant bombonešius A-50, Tu-95, Tu-22M3 ir Tu-160.
Prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad operaciją „Voratinklis“ Ukraina vykdė savarankiškai, be užsienio partnerių pagalbos.
SBU operacijos Rusijos teritorijoje koordinavimo centras, kaip pranešama, buvo įsikūręs netoli vieno iš Rusijos federalinės saugumo tarnybos FSB regioninių padalinių.
Generalinis štabas patvirtino Ukrainos operacijos „Voratinklis“ rezultatus
Birželio 1 d. gynybos pajėgos per specialią operaciją „Voratinklis“ sunaikino 41 priešo orlaivį. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, rašo UNIAN.
„Apdoroję iš įvairių šaltinių gautą papildomą informaciją ir ją patikrinę, o tai užtruko, informuojame, kad bendri okupantų nuostoliai siekė 41 karinį orlaivį, įskaitant strateginius bombonešius ir kitų tipų kovinius orlaivius“, – teigė Generalinis štabas.
Dieną prieš tai štabas pranešė, kad sunaikinta 12 Rusijos orlaivių. Taigi, atnaujintais duomenimis, nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios okupantai neteko 413 orlaivių.
Be to, Generalinis štabas pažymėjo, kad nuo birželio 3 d. pradžios fronte įvyko 81 kovinis susirėmimas.
Kremliaus teigimu, Putino, Trumpo ir Zelenskio susitikimui laikas dar neatėjo
Kremliaus atstovo spaudai teigimu, Rusijos vyriausybė nemano, kad trišalis rusų lyderio Vladimiro Putino, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento susitikimas galėtų įvykti artimiausiu metu.
V. Putinas yra pasirengęs aukščiausio lygio kontaktams, antradienį Maskvoje sakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurio žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“. „Bet jis pabrėžia, kad tokie kontaktai turėtų būti techniniu lygmeniu iš anksto pasiektų susitarimų rezultatas.“
D. Trumpas, mėgindamas užbaigti jau daugiau nei trejus metus trunkantį karą Ukrainoje, yra užsiminęs apie galimybę surengti tokį trišalį viršūnių susitikimą.
Nors pirmadienį Stambule vykusiose Rusijos ir Ukrainos derybose ypatingos pažangos nepadaryta, D. Peskovas teigė, kad humanitarinių klausimų srityje pasiekta svarbių rezultatų. Nuo gegužės vidurio antrą kartą susitikusios kariaujančios šalys susitarė vėl apsikeisti dideliu kalinių ir belaisvių skaičiumi bei grąžinti viena kitai kritusių karių kūnus.
Dabar Maskva laukia Ukrainos atsakymo į Rusijos pateiktą reikalavimų sąrašą, paaiškino D. Peskovas. Vienas iš tokių reikalavimų – visiems laikams atsisakyti laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų – Kyjivui jau yra nepriimtinas.
Tuo tarpu tarptautinė bendruomenė privalo pripažinti Rusijos užimtas teritorijas josios žemėmis, liautis teikti Ukrainai karinę pagalbą ir panaikinti sankcijas Rusijai.
Anot D. Peskovo, galimi kompromisai turėtų būti aptariami derybų metu, o ne viešumoje.
Rusija sako, kad už sprogimus ant geležinkelio tiltų atsakinga Ukraina
Rusija antradienį pareiškė, kad Ukraina yra atsakinga už sprogimus ant geležinkelio tiltų vakariniuose pasienio regionuose, per kuriuos sekmadienį nuo bėgių nuriedėjo keleivinis traukinys, žuvo septyni žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti.
„Teroristai, veikdami Kyjivo režimo nurodymu, viską suplanavo maksimaliai tiksliai, kad nuo jų atakų nukentėtų šimtai nekaltų civilių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Rusijos tyrimų komitetas.
Anksčiau rusų pareigūnai yra kaltinę proukrainietiškus diversantus puolant Rusijos geležinkelių infrastruktūrą. Tačiau su tokiais incidentais susijusios detalės negali būti nepriklausomai patikrintos.
Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) sekmadienį pranešė, kad pakeliui į Krymą buvo susprogdintas Rusijos karinis krovininis traukinys, vežęs maistą ir degalus. Ji neprisiėmė atsakomybės už šį incidentą ir neminėjo tilto griūties.
Krymo tilto puolimas tęsiasi – po sprogimo prasidėjo povandeninių bepiločių ataka
Ukrainos saugumas paskelbė šįryt susprogdinęs vieną iš Krymo tilto atramų, o pats tiltas šiuo metu tariamai yra „avarinės būklės“. Popiet pasirodė pranešimai, kad Krymo tiltą atakuoja povandeniniai bepiločiai.
„Krymo tilto ataka tęsiasi“, – pažymima prokremliškuose „Telegram“ kanaluose iš Krymo. Skelbiama, kad po galingo rytinio sprogimo prasidėjo povandeninių bepiločių ataka.
Jie bando pralaužti šalia Krymo tilto įrengtas užtvaras, rašo stebėjimo kanalai.
Transporto priemonių judėjimas Krymo tiltu laikinai sustabdytas, pažymima „Astra“.
Volodymyras Zelenskis: Ukraina sulaukė kvietimo į NATO viršūnių susitikimą
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jo šalis buvo pakviesta į vėliau šį mėnesį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Anksčiau jis yra perspėjęs, kad jei tokio kvietimo Kyjivas nesulauktų, tai būtų pergalė Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
NATO valstybių vadovai birželio 24–26 dienomis susitiks Nyderlandų Hagos mieste, o derybų darbotvarkėje svarbiausi klausimai bus ketvirtus metus besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimai Aljanso narėms padidinti išlaidas gynybai.
„Buvome pakviesti į NATO viršūnių susitikimą. Manau, kad tai svarbu“, – pirmadienį po Vilniuje vykusio susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte sakė V. Zelenskis.
Dar vienas smūgis Rusijai: Krymo tiltas – avarinės būklės, susprogdinta atrama
Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad šiandien 4:44 ryte buvo susprogdinta povandeninė Krymo tilto atramos dalis – panaudojus 1 100 kg trotilo ekvivalento. Ukrainiečių duomenimis, objektas patyrė rimtų pažeidimų dugno lygyje ir yra avarinėje būklėje.
Po taiklių smūgių Ukraina perspėjo Kremlių: tai gali pasikartoti, mes dirbame
Ukrainos saugumo tarnybos specialioji operacija „Voratinklis“ buvo būtina siekiant pagerini Ukrainos saugumo padėtį, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis, rašo UNIAN.
„Jau du mėnesius siūlome visišką ugnies nutraukimą, bet rusai vis dar nesutinka. Jie toliau puola Ukrainą kiekvieną naktį, kasdien vyksta nuolatiniai raketiniai ir dronų išpuoliai prieš civilinę infrastruktūrą. Todėl neturime pasirinkimo – turime sunaikinti jų karinį potencialą ir neleisti jiems to daryti“, – „France24“ kalbėjo jis.
Anot premjero, „Voratinklis“ įrodo, kad inovacijos ir naujos technologijos atlieka lemiamą vaidmenį kare – keičia mūšio lauką.
„Tai ne tik epizodas, tai gali pasikartoti. Mes toliau atkakliai dirbame. Jūs jau galite matyti rezultatus Juodojoje jūroje, ir mes išlaisviname savo oro erdvę nuo Rusijos bombonešių“, – teigia D. Šmyhalis.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Sumų srityje
Rusija antradienį paskelbė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Sumų srityje, Kyjivui baiminantis didesnio masto puolimo šiame regione.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad kariuomenė užėmė Andrijivką Sumų srityje. Šis kaimas yra už maždaug 5 km nuo Rusijos sienos.
Pareiškimas pasirodė tą pačią dieną, kai Ukraina pranešė, kad per rusų smūgius Sumų miestui žuvo mažiausiai trys žmonės.
Pastaruoju metu Rusija paskelbė užėmusį visą virtinę kaimų Sumų srityje.
Po gėdingo smūgio Rusijai – Medvedevo pyktis: paskelbė grasinančią žinutę
Buvęs Rusijos prezidentas, saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino po ukrainiečių atakos prieš Rusijos aerodromus, rašo „Sky news“.
„Kerštas yra neišvengiamas“, – socialinėse medijose paskelbė jis.
„Visiems, kurie nerimauja ir laukia keršto. Jums reikia nerimauti – tai normali žmogaus savybė. Kerštas yra neišvengiamas“, – pridūrė D. Medvedevas.
Į JAV derybų atvyko Ukrainos pareigūnų delegacija
Į Vašingtoną antradienį atvyko aukšto rango Ukrainos pareigūnų delegacija, kuri su JAV kolegomis aptars gynybos ir ekonomikos klausimus.
Šis vizitas vyksta kitą dieną po naujausio tiesioginių Rusijos ir Ukrainos taikos derybų raundo.
„Planuojame kalbėtis apie paramą gynybai ir padėtį mūšio lauke, sankcijų Rusijai griežtinimą“, – socialiniuose tinkluose sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas.
Kruvinas rusų smūgis Sumams: yra žuvusių, daugiabutyje įstrigo nesprogusi raketa
Rusijos pajėgos surengė žiaurų smūgį Sumams, praneša Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Anot jo, rusai raketine artilerija smogė miestui, eilinėms gatvėms.
„Tai buvo visiškai sąmoningas smūgis civiliams. Šiuo metu vyksta gelbėjimo operacija. Yra daug sužeistų. Šiuo metu žinoma apie tris žuvusius. Reiškiu užuojautą artimiesiems ir šeimos nariams. Visos tarnybos dirba, kad padėtų visiems nukentėjusiesiems.
Žinoma apie mažiausiai vieną nesprogusią raketą. Ši raketa pramušė kambario sieną bute 9 aukšte. Viskas, ką reikia žinoti apie Rusijos „norą“ baigti šį karą“, – „Telegram“ rašo V. Zelenskis.
Anot jo, reikia didesnio pasaulio spaudimo, ryžtingų JAV, Europos ir visų pasaulio veiksmų, kad Vladimiras Putinas sutiktų kalbėtis.
„Rusija nė dienos nenutraukia smūgių Ukrainos miestams ir kaimams. Kiekvieną dieną mes prarandame savo žmones dėl Rusijos teroro. Kiekvieną dieną Rusija suteikia priežasčių sugriežtinti sankcijas prieš ją ir padidinti paramą mūsų gynybai“, – priduria V. Zelenskis.
Per Rusijos ataką Sumų mieste žuvo vienas žmogus
Rusijos pajėgoms antradienį atakavus Sumų miestą Ukrainos šiaurės rytuose, žuvo vienas žmogus, pranešė Sumų srities karinė administracija.
Taip pat skelbiama apie sužeistuosius, tačiau tikslus jų skaičius nebuvo pateiktas.
Pareigūnų teigimu, incidento metu užsidegė du automobiliai.
Sumų srityje, iš kurios Ukrainos kariai pernai pradėjo plataus masto puolimą į Rusijos Kursko sritį, rusų pajėgos pastaruosius mėnesius yra reikšmingai suintensyvinusios puolimą.
Šaltiniai: Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Jermakas vyksta į JAV
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas vyks į JAV, antradienį pranešė naujienų portalas „RBK-Ukraina“, remdamasis savo šaltiniais.
Analogiška informacija prezidentūrai artimas šaltinis antradienį pasidalino ir su internetiniu laikraščiu „The Kyiv Independent“.
„Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas skrenda į JAV“, – tvirtino „RBK-Ukraina“ šaltinis.
Kaip rašo šis portalas, pirmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukraina veda derybas su JAV dėl ekonominių ir gynybos susitarimų. Anot jo, Ukraina nori pasiūlyti JAV laisvosios prekybos susitarimą. Be to, V. Zelenskis paskelbė apie būsimus susitikimus šiuo klausimu.
„Vyks atitinkami susitikimai. Galiu pasakyti, kad jie įvyks šią savaitę – na, jau sakau tai žurnalistams. Bet kol kas neatskleisiu formato. Planuojame, kad jie vyks JAV, kur kelsime būtent šiuos du klausimus“, – sakė valstybės vadovas.
Paskelbtos naujos nuotraukos iš Rusijos aerodromų: užfiksuoti Ukrainos smūgio rezultatai
Pasirodė naujos palydovinės nuotraukos, kuriose matyti Ukrainos operacijos „Voratinklis“ padariniai, rašo UNIAN.
Šįkart nuotraukos paskelbtos iš Ivanovo ir Dyagilevo aerodromų, jos leidžia pamatyti Ukrainos smūgių rezultatus. Nuotraukas paskelbė OSINT analitikas Húrin.
Nuotraukos patvirtina smūgį Ivanovo aerodrome.
„Aukštos raiškos palydovai užfiksavo kelis apgadintus <...> lėktuvus Ivanovo aviacijos bazėje (apgadinimų pėdsakai ant perono vis dar matomi)“ – pažymi GEOINT.
A-50 AWACS base at Ivanovo via Mizar 🛰️
— Húrin (@Hurin92) June 2, 2025
At least 1 unit is destroyed possibly more pic.twitter.com/ikVKaWhFJW
Tuo pačiu metu Dyagilevo aviacijos bazės, kuri taip pat tapo smūgių taikiniu, nuotraukose neužfiksuota didelių pažeidimų.
No significant damage apparently at Dyagilevo base with almost all aircrafts intact https://t.co/SALHFoxbww pic.twitter.com/ZEU2OwvrJG
— Húrin (@Hurin92) June 3, 2025
Zelenskis: „Voratinklis“ – pačios Ukrainos operacija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina savarankiškai, be jokios tarptautinių partnerių pagalbos surengė operaciją „Voratinklis“, kurios metu buvo taikomasi į dešimtis Rusijos bombonešių šios šalies teritorijoje. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai prakalbo per spaudos konferenciją.
„Vakar (sekmadienį) Ukraina surengė šią operaciją. Esame dėkingi savo partneriams, tačiau operacija („Voratinklis“) buvo surengta savarankiškai“, – sakė V. Zelenskis. Jis akcentavo, kad misijos tikslas buvo smogti į Rusijos karinius taikinius, iš kurių jie atakuoja Ukrainą, ir kartu pažymėjo, jog tai nėra pirma tokio tipo operacija, kurią rengia Ukrainos saugumo agentūros.
„Iki tol buvo įvykdyta vienkartinė kovinė operacija, kai 400 bepiločių orlaivių vienu metu smogė į karinius taikinius. Beje, taip pat buvo (pataikyta) į daugiau kaip 40 įvairios technikos rūšių: laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje buvo sunaikinta artilerija, oro gynybos sistemos, šarvuočiai ir tankai“, – dėstė prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad „tai nėra mūsų pasirinkimas demonstruoti savo jėgą, mes ją demonstruojame, nes priešas nenori sustoti“. „Mes ją demonstruojame sąžiningai, prieš karinius taikinius, ir taip pat demonstruojame ne tik agresoriams rusams, bet ir visiems mūsų sąjungininkams, kurie buvo stiprūs sąjungininkai, tačiau pradėjo abejoti. Pasitikėjimas ukrainiečiais ir tikėjimas Ukraina grįžo“, – tvirtino V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, birželio 1 d. Ukrainos saugumo tarnyba surengė unikalią specialią operaciją, kurios metu vienu metu buvo smogta į keturis karinius aerodromus Rusijos užnugaryje. Pasak saugumo tarnybos vadovo Vasylio Maliuko, bepiločiai orlaiviai pataikė į 41 karo lėktuvą, įskaitant „A-50“, „Tu-95“, „Tu-22 M3“ ir „Tu-160“ tipo orlaivius. Tai reiškia, kad buvo smogta į 34 proc. strateginių kruizinių raketų nešėjų Rusijos pagrindiniuose aerodromuose.
Ukrainos Donecko srityje per Rusijos apšaudymą žuvo trys žmonės
Birželio 2 d. per Rusijos apšaudymą Ukrainos Donecko srities Kramatorsko rajone žuvo mažiausiai trys žmonės, o dar du buvo sužeisti, feisbuke pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Kaip teigiama, Ilinivkoje rusai pražudė du žmones ir apgadino tris privačius namus. Kramatorske žuvo vienas žmogus, o dar du patyrė sužalojimų, be to, buvo apgadinta pramoninė zona, administracinis pastatas, parduotuvė ir infrastruktūra.
„Donecko sritis atakuojama kiekvieną dieną – čia likti pavojinga“, – pabrėžė V. Filaškinas.
Ukrainos operacija kaip reikiant įsiutino Kremlių: smogė ten, kur Rusija jautėsi saugiausia
Drąsus ukrainiečių dronų smūgis Rusijos aerodromams įpūtė labai reikalingo optimizmo Ukrainai ir įsiutino Kremlių, rašo „The Washington Post“.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 100 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 3 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko maždaug 990 800 karių, įskaitant dar 1 100 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos pajėgos taip pat neteko 10 881 tanko (+7 per praėjusią parą), 22 671 šarvuotosios kovos mašinos (+8), 28 623 artilerijos sistemų (+48), 1 402 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+1), 1 176 oro gynybos sistemų (+1), 384 lėktuvų (+12), 336 sraigtasparnių, 38 748 bepiločių orlaivių (+126), 3 271 kruizinės raketos, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 50 607 automobilių (+145) ir 3 905 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Zelenskis: „Voratinklis“ – pačios Ukrainos operacija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina savarankiškai, be jokios tarptautinių partnerių pagalbos surengė operaciją „Voratinklis“, kurios metu buvo taikomasi į dešimtis Rusijos bombonešių šios šalies teritorijoje. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai prakalbo per spaudos konferenciją.
„Vakar (sekmadienį) Ukraina surengė šią operaciją. Esame dėkingi savo partneriams, tačiau operacija („Voratinklis“) buvo surengta savarankiškai“, – sakė V. Zelenskis. Jis akcentavo, kad misijos tikslas buvo smogti į Rusijos karinius taikinius, iš kurių jie atakuoja Ukrainą, ir kartu pažymėjo, jog tai nėra pirma tokio tipo operacija, kurią rengia Ukrainos saugumo agentūros.
„Iki tol buvo įvykdyta vienkartinė kovinė operacija, kai 400 bepiločių orlaivių vienu metu smogė į karinius taikinius. Beje, taip pat buvo (pataikyta) į daugiau kaip 40 įvairios technikos rūšių: laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje buvo sunaikinta artilerija, oro gynybos sistemos, šarvuočiai ir tankai“, – dėstė prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad „tai nėra mūsų pasirinkimas demonstruoti savo jėgą, mes ją demonstruojame, nes priešas nenori sustoti“. „Mes ją demonstruojame sąžiningai, prieš karinius taikinius, ir taip pat demonstruojame ne tik agresoriams rusams, bet ir visiems mūsų sąjungininkams, kurie buvo stiprūs sąjungininkai, tačiau pradėjo abejoti. Pasitikėjimas ukrainiečiais ir tikėjimas Ukraina grįžo“, – tvirtino V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, birželio 1 d. Ukrainos saugumo tarnyba surengė unikalią specialią operaciją, kurios metu vienu metu buvo smogta į keturis karinius aerodromus Rusijos užnugaryje. Pasak saugumo tarnybos vadovo Vasylio Maliuko, bepiločiai orlaiviai pataikė į 41 karo lėktuvą, įskaitant „A-50“, „Tu-95“, „Tu-22 M3“ ir „Tu-160“ tipo orlaivius. Tai reiškia, kad buvo smogta į 34 proc. strateginių kruizinių raketų nešėjų Rusijos pagrindiniuose aerodromuose.
Putinas užsispyrė – Trumpas gali būti priverstas imtis veiksmų
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas taikos derybose dėl Ukrainos nenusileido. Dabar Donaldas Trumpas gali būti priverstas imtis veiksmų, rašo CNN.
Iš JAV – pirmoji reakcija į Ukrainos operaciją prieš Rusiją
JAV pirmą kartą buvo pakomentuota Ukrainos saugumo tarnybos operacija „Voratinklis“, kurios metu buvo smogta Rusijos karinėms bazėms, rašo UNIAN.
Spaudos konferencijos metu Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karoline Leavitt buvo paklausta, kokia buvo Donaldo Trumpo reakcija į Ukrainos dronų ataką prieš Rusiją.
„Reakcija yra tokia, kad šis karas turi baigtis. Šis karas buvo žiaurus abiem pusėms, žuvo per daug žmonių. Prezidentas nori, kad karas baigtųsi prie derybų stalo, ir jis tai aiškiai pareiškė abiem lyderiams tiek viešai, tiek privačiai“, – komentuoja ji.
Spaudos sekretorė taip pat teigia, kad D. Trumpas yra atviras susitikimui su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, tačiau nori, kad jie abu sėstų prie derybų stalo.
Zelenskis: Rusija prisipažino grobianti vaikus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakė, kad Stambule vykusių derybų metu rusai pagrobtų vaikų klausimą pavadino „spektakliu bevaikėms Europos senmergėms“ ir prisipažino pagrobę keletą šimtų mažylių.
„Norėčiau, kad mūsų žurnalistai ir tauta suprastų jų (rusų) požiūrį į humanitarinį aspektą. Jie mums iš karto pasakė, kad „nederėtų rengti spektaklio bevaikėms Europos senmergėms“. Štai toks jų požiūris į vaikų klausimą. Be to, mes jiems sakėme, kad jie pagrobė 20 000 (vaikų). Jie atsakė, kad 20 000 jie tikrai negrobė, jų daugiausia buvo keli šimtai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Prezidento teigimu, tai „svarbi detalė, padedanti užfiksuoti ne skaičių, bet patį faktą, kad jie prisipažino grobę vaikus“.
Prezidentas taip pat pasakė, kad Ukrainos delegacija derybų Stambule metu perdavė rusams sąrašą, kuriame – beveik 400 vaikų vardai.
„O jie mums ta kryptimi kažką siūlė, minėdami iki dešimties vaikų. Taip jie įsivaizduoja humanitarinius klausimus“, – dėstė V. Zelenskis.
Pirmiau ukrainiečių iniciatyvos „Grąžinkite vaikus“ administracijos vadovė Darija Zarivna yra sakiusi, kad Rusija iš Ukrainos gali būti išvežusi gerokai daugiau vaikų nei 19 546 – toks yra oficialiai patvirtintas jų skaičius.
Rusų smūgis Černihivui: atakavo daugiabučius, mokyklas, autobusų stoteles, yra sužeistų
Rusai naktį iš pirmadienio į antradienį dronais atakavo Černihivą, rašo „Kanal 24“. Kaip skelbia regiono administracijos vadovas Viačeslavas Čausas, mieste nuo smūgio nukentėjo daugiabučiai namai, mokyklos, kelios parduotuvės, autobusų stotelės, gyvenamieji namai. Taip pat smogta pramonės įmonei, kilo gaisras.
Per ataką sužeisti trys žmonės – moteris ir du vyrai. Jie paguldyti į ligoninę, yra sunkiai sužeisti.
Kiek vėliau miesto karinės administracijos vadovas Dmitrijus Bryžinskis pranešė, kad nukentėjusiųjų yra daugiau – dvi moterys ir du vyrai. Jo teigimu, vyrai patyrė sunkius sužalojimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ir po karo bus medziojami rusu kainiai nusikalteliai, rusu fasistai.
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
Ukraina smogė Krymo tiltui: įvardijo du būdus, kaip ukrainiečiai galėjo atgabenti sprogmenis po vandeniu
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) jau trečią kartą smogė Krymo tiltui – jo povandeninės atraminės konstrukcijos jūros dugno lygyje smarkiai pažeistos. SBU apie tai pranešė „Telegrame“.
Šiai operacijai prireikė kelių mėnesių. SBU agentai padėjo sprogmenų ant nelegaliai pastatyto tilto atramų. Birželio 3 dieną, 4.44 val. buvo susprogdintas pirmasis sprogstamasis užtaisas. Civiliai gyventojai nenukentėjo.
Po vandeniu esančios atramų dalys smarkiai apgadintos dugno lygmenyje. Iš viso panaudota 1 100 kg sprogmenų (trotilo ekvivalentu).
Kaip sprogmuo ten atsidūrė?
Ukrainos leidinys „Defense Express“ atkreipė dėmesį į tai, kad tarnyba pasidalijo sprogimo momento vaizdo įrašu. Tai rodo, kad buvo įsilaužta į vaizdo stebėjimo tinklą arba sumontuotas savas stebėjimo įrenginys.
Tačiau daugiau dėmesio sulaukia klausimas, koks sprogmuo buvo panaudotas ir kaip jis ten atsidūrė.
Pats sprogmuo be apvalkalo svėrė daugiau nei toną, todėl mažai tikėtina, kad jis ten buvo padėtas padedant plaukikams. Viena iš galimybių galėjo būti povandeninių dronų panaudojimas, rašo „Defense Express“.
Pateikia du variantus
Pirmasis tikėtinas variantas – dronas „Toloka“, kuris buvo demonstruojamas viešai, tačiau apie jį gana ilgai nebuvo girdėti, rašo „Defense Express“. Kalbama apie TLK 400, kurio ilgis 4-6 metrai, veikimo nuotolis – 1200 km, o kovinės galvutės masė – iki 500 kg. Arba TLK 1000, kurio ilgis 4-12 metrų, o nuotolis – 2000 km.
Antrasis variantas: povandeninis dronas „Marička“. Jis yra 6 metrų ilgio, metro skersmens, o jo veikimo nuotolis siekia iki 1000 km. Be to, teigiama, kad dronas gali gabenti daugiau nei 1000 kg.
„Defense Express“ pažymi, kad povandeninis dronas turėjo įveikti daugiau nei 650 kilometrų vien tam, kad pasiektų tiltą.
„Keli paskutiniai kilometrai yra objektyviai sudėtingiausi, nes būtina atsižvelgti į Rusijos akustinių daviklių galimybę, taip pat aiškiai įveikti farvaterį, neatsitrenkiant į strėlių užtvaras", – rašoma leidinyje.
Taip pat „Defense Express“ neatmeta galimybės, kad jei atakos metu buvo panaudotas povandeninis dronas, jis galėjo būti pritvirtintas prie laivo, plaukusio į Rusijos uostą Azovo jūroje.