
E. Macronas: Ukrainos ateitis negali būti sprendžiama be ukrainiečių
Paskelbus apie planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad „Ukrainos ateitis negali būti sprendžiama be ukrainiečių“. Ukrainiečiai jau daugiau kaip trejus metus kovoja „už savo laisvę ir saugumą“, rašė jis šeštadienį tinkle „X“.
Po pokalbių telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir britų premjeru Keiru Starmeriu E. Macronas toliau teigė, kad ir europiečiai turi būti „sprendimo dalis“. Nes tai esą liečia ir jų saugumą.
D. Trumpas ir V. Putinas ateinantį penktadienį susitiks Aliaskoje konsultacijų apie Ukrainos karą. V. Zelenskis į susitikimą nėra pakviestas. Baiminamasi, kad D. Trumpas ir V. Putinas gali sudaryti susitarimus, kurie bus labai nepalankūs Ukrainai.
V. Zelenskis jau atmetė galimybę perleisti Rusijai dalį Ukrainos teritorijų. D. Trumpas tuo tarpu kalba apie galimus „teritorijų mainus“ tarp Rusijos ir Ukrainos.
Britų žvalgyba: Rusija liepą užėmė 500–550 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos
Londono duomenimis, Rusijai pastaraisiais mėnesiais pavyko užimti šimtus kvadratinių kilometrų teritorijos Rytų Ukrainoje.
Britų Gynybos ministerija savo reguliariai skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainos karą šeštadienį rašo, jog, labai tikėtina, kad rusų sausumos daliniai liepą užkariavo apie 500–550 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Panašus plotas esą užimtas jau ir birželį. Rusijos pajėgų prasiveržimų padaugėjo nuo kovo.
Remiantis ataskaita, taktinės pažangos Rusija savo kare prieš Ukrainą pasiekia Donecko srityje. Britų vertinimu, beveik visa Donecko teritorija į pietus nuo Pokrovsko miesto jau užimta Rusijos pajėgų.
Šiaurės Ukrainos Sumų srityje netoli Rusijos Kursko ir Belgorodo sričių Maskva tuo tarpu per praėjusias dvi savaites pastebimų laimėjimų nepasiekė.
Anot žiniasklaidos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš viršūnių susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu reikalauja, kad Rusija gautų visišką Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių kontrolę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta galimybę atsisakyti savo teritorijų.
Volodymyras Zelenskis su Emmanueliu Macronu aptarė diplomatinę situaciją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad aptarė diplomatinę situaciją su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu, Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms susitarus surengti viršūnių susitikimą be Kyjivo.
„Kalbėjau su Prancūzijos prezidentu @EmmanuelMacron. Esu dėkingas už paramą. Pasikeitėme nuomonėmis apie diplomatinę situaciją“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“, pridurdamas, kad „tikrai svarbu, kad rusams vėl niekam nepavyktų apgauti“.
JK ir JAV rengia Europos ir JAV nacionalinio saugumo patarėjų susitikimą dėl karo Ukrainoje
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministras Davidas Lammy ir JAV viceprezidentas J. D. Vance'as šeštadienį surengs Europos ir JAV nacionalinio saugumo patarėjų susitikimą, kurio metu bus aptariamas karas Ukrainoje, pranešė premjero Keiro Starmerio biuras.
Susitikimas bus „svarbus forumas, kuriame bus aptariama pažanga siekiant užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką“, teigiama Dauningo gatvės pranešime apie šeštadienį įvykusį K. Starmerio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbį telefonu.
„Abu lyderiai palankiai įvertino prezidento Trumpo norą užbaigti šį barbarišką karą ir sutiko, kad turime toliau daryti spaudimą Putinui, kad jis nutrauktų savo neteisėtą karą“, pridūrė JK premjero biuras.
V. Zelenskis savo ruožtu paragino sąjungininkus imtis aiškių veiksmų, kad būtų užbaigta Maskvos invazija.
Taip jis kalbėjo Rusijai ir JAV susitarus dėl aukščiausiojo lygio susitikimo kitą penktadienį Aliaskoje.
Ukrainiečių dronai smogė bepiločių orlaivių „Shahed“ saugyklos terminalui Tatarstane
Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) priklausantys dronai šeštadienį smogė „Shahed“ dronų saugojimo terminalui Rusijos Tatarstano regione, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi SBU pranešimu „Telegram“ kanale.
Rugpjūčio 9 d. ryte SBU specialiųjų operacijų centro A tolimojo nuotolio dronai smogė logistikos centrui, kuriame buvo saugomi parengti naudoti „Shahed“ bepiločiai orlaiviai ir šiems skirti komponentai iš užsienio.
Šis sandėlis yra Kzyljulo kaime, Tatarstano Respublikoje.
Pasak pranešimo, vaizdo įraše matyti, kaip SBU dronas tiesiogiai smogė logistikos centro pastatui. Po sprogimo kilo gaisras.
Atstumas nuo Ukrainos iki smūgio vietos yra apie 1,3 tūkst. kilometrų.
SBU pabrėžė, kad tarnyba toliau nuosekliai dirba siekdama demilitarizuoti Rusijos karinius objektus giliai priešo teritorijoje. Sandėliai, kuriuose laikomi „Shahed“ dronai, kuriuos priešas naudoja kasnakt terorizuoti Ukrainą, yra vienas iš teisėtų karinių taikinių, o kiekviena sėkminga specialioji operacija, anot SBU, sumažina priešo gebėjimus vykdyti agresiją prieš Ukrainą.
Pasak „Ukrinform“, rugpjūčio 2 d. naktį Ukrainos saugumo tarnybos dronai taip pat smogė oro uostui, kuriame buvo laikomi ir paleidžiami „Shahed“ tipo dronai, Primorsko-Achtarske, Krasnodaro krašte, Rusijos Federacijoje, ir „Elektropribor“ karinei gamyklai Rusijos Penzos mieste.
Zelenskis ragina sąjungininkus imtis aiškių veiksmų, kad būtų užbaigta Rusijos invazija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį per telefoninį pokalbį su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Keiru Starmeriu paragino sąjungininkus imtis aiškių veiksmų, kad būtų užbaigta Maskvos invazija.
Taip jis kalbėjo Rusijai ir JAV susitarus dėl aukščiausiojo lygio susitikimo kitą penktadienį Aliaskoje.
„Reikia imtis aiškių veiksmų ir užtikrinti maksimalų koordinavimą tarp mūsų ir mūsų partnerių.
Mes vertiname Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų ir visų mūsų partnerių pasiryžimą užbaigti karą“, – rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.
„Ukrainiečiai neatiduos savo žemės okupantui“
Ukrainiečių prezidentas anksčiau šeštadienį įspėjo, kad sprendimai dėl jo šalies, priimti be Ukrainos, neatneš taikos, ir atmetė galimybę užleisti teritoriją Rusijai.
„Ukrainiečiai neatiduos savo žemės okupantui“, – sakė jis socialiniuose tinkluose. Pasak jo, Ukraina „nesuteiks Rusijai jokių apdovanojimų už tai, ką ji padarė“.
„Bet kokie sprendimai prieš mus, bet kokie sprendimai be Ukrainos, yra taip pat sprendimai prieš taiką. Jie nieko nepasieks“, – sakė V. Zelenskis.
„Tai negyvi sprendimai, jie niekada neveiks“, – pridūrė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad karas „negali būti baigtas be mūsų, be Ukrainos“.
V. Zelenskis sakė, kad Ukraina yra „pasirengusi priimti realius sprendimus, kurie gali atnešti taiką“, bet pridūrė, kad tai turi būti „ori taika“, nepateikdamas detalių.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Trys derybų raundai tarp Rusijos ir Ukrainos nedavė realių rezultatų, ir lieka neaišku, ar ateinantis viršūnių susitikimas padės priartėti prie taikos.
V. Putinas atmetė daugybę Jungtinių Valstijų, Europos ir Kyjivo raginimų nutraukti ugnį.
Jis taip pat atmetė galimybę šiuo metu rengti derybas su V. Zelenskiu, nors Ukrainos prezidentas teigia, kad toks susitikimas yra būtinas norint pasiekti pažangą derybose.
Skelbdamas apie savo susitikimą su V. Putinu, D. Trumpas sakė, kad „kažkiek bus keičiamasi teritorijomis, kad pagerėtų padėtis tiek Ukrainai, tiek Rusijai“, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Aliaskoje rugpjūčio 15-ąją planuojamos derybos būtų pirmasis susitikimas tarp pareigas einančių JAV ir Rusijos prezidentų nuo tada, kai Joe Bidenas (Džo Baidenas) susitiko su V. Putinu Ženevoje 2021 metų birželį.
„Štai kaip Rusija nori taikos“: rusų dronui atakavus autobusą Chersone, žuvo 2 žmonės, 16 sužeisti
Rusų dronui atakavus autobusą Chersono priemiestyje, žuvo du žmonės, 16 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Ataka surengta apie 8 val. ryto, visi 16 sužeistųjų, kuriems yra nuo 23 iki 83 metų, buvo nugabenti į ligoninę, du iš jų patyrė sunkių sužalojimų.
„Štai kaip Rusija nori taikos. Ataka prieš civilių autobusą Chersono priemiestyje, kur rusai kasdien medžioja civilius“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė prezidentūros biuro vadovas Andrijus Jermakas.
„Rusai kvailina visus aplink save, apsimeta, kad yra pasirengę sustabdyti karą, bet nieko dėl to nedaro“, – pridūrė jis.
Ukraina: smogta rusų radarams okupuotame Kryme
Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) penktadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos Rusijos okupuotame Kryme smogė radarų stočiai, kuri yra Rusijos pažangios oro gynybos sistemos S-500 dalis.
Šią savaitę šios tarnybos dronai smogė keliems Rusijos kariniams taikiniams Krymo pusiasalyje, įskaitant greitojo desanto laivą ir tris radarų stotis.
Pasak HUR, paskelbusios pranešimą socialiniame tinkle „Telegram“, smogta „vienai iš vertingiausių radarų stočių Rusijos arsenale“ – „98L6 Jenisej“. Tiksli atakos data nenurodoma.
Agentūra pavadino šią ataką reikšmingu smūgiu Rusijos pajėgumams okupuotame Kryme.
Krymas yra okupuotas Rusijos nuo 2014 metų. Ukraina sustiprino smūgius prieš rusų karinę infrastruktūrą pusiasalyje nuo 2022 metų, kai prasidėjo plataus masto karas.
Pietų Afrikos prezidentas pranešė apie pokalbius su Zelenskiu bei Putinu
Pietų Afrikos prezidentas pranešė, kad penktadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o ankstesnę dieną bendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad aptartų „taikos proceso pastangas“.
Pietų Afrikos vyriausybė buvo kritikuojama šalies viduje ir užsienyje už tai, kad iš pradžių atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau visada tvirtino, kad laikosi nešališkos pozicijos, o balandį Pretorijoje priėmė V. Zelenskį.
Cyrilas Ramaphosa „gavo iš prezidento Volodymyro Zelenskio informaciją apie taikos procesą tarp Rusijos ir Ukrainos“, teigiama prezidentūros pareiškime.
V. Zelenskis „išreiškė padėką Pietų Afrikai už nuolatinę paramą ieškant taikaus konflikto sprendimo ir patvirtino Ukrainos įsipareigojimą užtikrinti ilgalaikę taiką su Rusija“, teigiama pranešime.
„Šios šalies pastangos skatinti taikos procesus visame pasaulyje yra pastebimos“, – anksčiau tą pačią dieną žurnalistams sakė C. Ramaphosa.
Ketvirtadienio vakarą panašaus turinio pareiškime jis pranešė, kad kalbėjosi su V. Putinu, Rusijos vadovui panorus „informuoti prezidentą Ramaphosą apie taikos procesą su Ukraina“.
Penktadienį V. Putinas taip pat surengė konsultacijas su Kinijos ir Indijos vadovais, siekdamas užsitikrinti pagrindinių sąjungininkų paramą prieš kitą savaitę Aliaskoje turintį įvykti susitikimą su Donaldu Trumpu.
Rusijos kariuomenė raketomis atakavo Dnipro miestą
Šio ryto raketų smūgiai Ukrainos Dnipro mieste sužeidė tris žmones, taip pat padaryta žala vienos įmonės patalpoms, praneša „Ukrinform“.
„Šį rytą priešas raketomis atakavo Dnipro miestą. Sužeisti trys žmonės: 41-erių moteris ir du vyrai, 21 ir 29 metų amžiaus. Jie buvo nuvežti į ligoninę, jų būklė vidutinio sunkumo“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Pasak jo, padaryta žala įmonės patalpoms. Sunaikinti automobiliai ir nenaudojamas pastatas. Įsiplieskė gaisras.
Rusija tęsia puolimą Nikopolio regione. Agresoriai naudojo artileriją ir bepiločius orlaivius, terorizavo Nikopolio, Myrivkos, Marhaneco ir Pokrovsko bendruomenes – tiek miestų, tiek kaimo.
Neapsieita be aukų ir sužeistųjų.
Beveik sugriautas vienas privatus namas, dar šeši – apgadinti. Sunaikinti du ūkio pastatai ir elektros linija.
Remiantis naujausia informacija, vakar vakare Mirivkos bendruomenėje užsidegė ūkio pastatas, į kurį pataikė FPV dronas. Ugniagesiai užgesino liepsnas. Buvo apgadintas automobilis.
Smūgiai tęsėsi Synelnykivskio rajone. Ten nukentėjo Meživkos bendruomenė. Priešas jai smogė dronais. Užsidegė privatus namas ir daugiabutis. Gaisras vėliau buvo užgesintas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 7 d. naktį Dnipro mieste po Rusijos dronų smūgių buvo sužeisti keturi žmonės, kilo gaisrai.
Chersone sužeista 16 žmonių, dviejų būklė sunki
Chersono priemiestyje per Rusijos dronų smūgį mikroautobusui sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 16, dviejų iš jų būklė sunki, praneša „Ukrinform“.
„Po Rusijos dronų smūgio mikroautobusui sužeistų žmonių skaičius išaugo iki šešiolikos“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Chersono srities prokuratūra pažymėjo, kad 10:20 val. vietos laiku dviejų iš 16 sužeistų civilių buvo sunki.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 9 d. ryte Rusijos kariai dronu atakavo mikroautobusą Chersono priemiestyje. Anksčiau buvo pranešta, kad dėl priešo atakos žuvo du žmonės, o 10 buvo sužeista.
Zelenskis: karas „negali būti baigtas be mūsų, be Ukrainos“
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo, kad sprendimai dėl jo šalies, priimti be Ukrainos, neatneš taikos, ir atmetė galimybę užleisti teritoriją Rusijai.
„Ukrainiečiai neatiduos savo žemės okupantui“, – sakė jis socialiniuose tinkluose.
Toks jo pareiškimas pasirodė po to, kai buvo paskelbta, kad JAV vadovas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą penktadienį surengs susitikimą Aliaskoje.
„Bet kokie sprendimai prieš mus, bet kokie sprendimai be Ukrainos, yra taip pat sprendimai prieš taiką. Jie nieko nepasieks“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad karas „negali būti baigtas be mūsų, be Ukrainos“.
V. Zelenskis sakė, kad Ukraina yra „pasirengusi priimti realius sprendimus, kurie gali atnešti taiką“, bet pridūrė, kad tai turi būti „ori taika“, nepateikdamas detalių.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Trys derybų raundai tarp Rusijos ir Ukrainos nedavė realių rezultatų, ir lieka neaišku, ar ateinantis viršūnių susitikimas padės priartėti prie taikos.
V. Putinas atmetė daugybę Jungtinių Valstijų, Europos ir Kyjivo raginimų nutraukti ugnį.
Jis taip pat atmetė galimybę šiuo metu rengti derybas su V. Zelenskiu, nors Ukrainos prezidentas teigia, kad toks susitikimas yra būtinas norint pasiekti pažangą derybose.
Skelbdamas apie savo susitikimą su V. Putinu, D. Trumpas sakė, kad „kažkiek bus keičiamasi teritorijomis, kad pagerėtų padėtis tiek Ukrainai, tiek Rusijai“, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Aliaskoje rugpjūčio 15-ąją planuojamos derybos būtų pirmasis susitikimas tarp pareigas einančių JAV ir Rusijos prezidentų nuo tada, kai Joe Bidenas susitiko su V. Putinu Ženevoje 2021 metų birželį.
D. Trumpas ir V. Putinas vėliausią kartą matėsi 2019 metų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Japonijoje per respublikono pirmąją kadenciją. Nuo sausio jie keletą kartų kalbėjosi telefonu.
Ekspertė: Putino ir Trumpo susitikimas gali paaštrinti rusų „kolektyvinį narcisizmą“
Jei Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui pavyks asmeniškai susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tai gali sustiprinti Rusijos propagandos naratyvą, esą Putinas „pakėlė iki tol buvusią parklupdytą Rusiją ant kojų“, teigia britų strateginės komunikacijos ir dezinformacijos kovos ekspertė, Londono karališkojo koledžo karo studijų departamento mokslo darbuotoja Jade McGlynn, penktadienį komentavusi kalbas apie susitikimą naujienų agentūrai „Ukrinform“.
„Rusus kamuoja kolektyvinis narcisizmas – jausmas, kad jų šalis yra unikali ir nepaaiškinamai didi, tačiau nepakankamai vertinama ir gerbiama. Ten įsigalėjęs propagandinis naratyvas, kad Putinas „pakėlė iki tol buvusią parklupdytą Rusiją ant kojų“, o Trumpo ir Putino susitikimas po šio nusikalstamo karo pradžios šiems vidaus propagandos teiginiams suteikia akstino“, – sakė dr. J. McGlynn.
Jos nuomone, toks viršūnių susitikimas siunčia panašią žinią ir pasaulio auditorijai, tuo, deja, kenkdamas Ukrainos teisėtai kovai su Rusijos agresija.
„Bene labiausiai siutina tai, kad (šis susitikimas – ELTA) neduos jokių rezultatų, nes problema ne ta, kad Ukraina nenori taikos, o ta, kad Rusija nei nori, nei gali susitaikyti su taika“, – naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė ji.
J. McGlynn pabrėžė, kad jei D. Trumpo administracija tikrai nori susitarimo, ji turi „eskaluoti, kad deeskaluotų“: įvesti sankcijas Rusijos šešėliniam laivynui, antrinius muitus Rusijos naftą ir dujas perkančioms šalims ir siųsti ginklus Ukrainai.
Ekspertė taip pat suabejojo, ar dabartinė JAV administracija „turi reikiamos išminties ar atminties, kad tokios išvados jai būtų akivaizdžios“.
JAV prezidento pasiuntinys Steve’as Witkoffas trečiadienį Maskvoje susitiko su Kremliaus pareigūnais, o D. Trumpas šį susitikimą apibūdino kaip „labai produktyvų“. Vėliau JAV prezidentas teigė manąs, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir V. Putinas greičiausiai sutiks artimiausiu metu.
Ketvirtadienį Kremlius paskelbė apie susitarimą artimiausiu metu surengti V. Putino ir D. Trumpo susitikimą. Susitikime su Jungtinių Arabų Emyratų delegacija Rusijos prezidentas sakė, kad iniciatyva surengti susitikimą kilo abiem pusėms, ir pridūrė, kad jis galėtų vykti JAE.
Kaip šeštadienį rašė ELTA, penktadienį vakare D. Trumpas pareiškė, kad su Rusijos vadovu susitiks rugpjūčio 15 d. Aliaskoje, susitikimo detales vėliau patvirtino ir Kremlius.
Nustatė beveik 123 tūkst. kare su Ukraina žuvusių Rusijos karių pavardes
Žurnalistai nustatė 122 883 Rusijos karių, žuvusių per Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, pavardes, t. y. maždaug 2,5 tūkst. daugiau nei prieš dvi savaites. Tai teigiama bendroje Rusijos BBC tarnybos ir leidinio „Mediazona“ ataskaitoje, parengtoje remiantis viešai prieinamais duomenimis, praneša „Ukrinform“.
Ataskaitoje pažymima, kad 53 proc. visų žuvusiųjų sudaro savanoriai, šauktiniai ir nuteistieji, kurie į karą išėjo iš pataisos kolonijų, t. y. žmonės, kurie karo pradžioje neturėjo jokių sąsajų su kariuomene.
Konkrečiau, 27 proc. nustatytų Rusijos kariuomenės aukų sudaro savanoriai, pasirašę sutartis po plataus masto invazijos pradžios. 2023 m. jie sudarė vos 14 proc. visų Rusijos Federacijos aukų.
14 proc. visų patvirtintų aukų yra nuteistieji ir kaliniai iš pataisos kolonijų, o 11 proc. – mobilizuoti kariai.
Žurnalistų teigimu, nuo 2023 m. spalio mėn. Rusijos kariuomenės nuostoliai kare Ukrainoje retai kada būna mažesni nei 120 žuvusių per dieną. Anksčiau šis skaičius svyruodavo: vienomis dienomis žurnalistai patvirtindavo 100–150 žuvusiųjų, o kitomis – apie 50–60.
Rusija ir toliau patiria nuostolių ne tik tarp eilinių karių, bet ir tarp aukštos kvalifikacijos personalo, t. y. karininkų. Yra žinoma, kad nuo plataus masto invazijos pradžios žuvo 5540 karininkų, tarp jų – 12 generolų. Tačiau didžiausią poveikį dalinių koviniam pajėgumui daro jaunesniųjų karininkų netektis. Iki šiol žinoma, kad žuvo 4074 tokie karininkai, turėję laipsnius nuo leitenanto iki kapitono.
Ekspertų vertinimu, šitai itin apsunkina taktinį koordinavimą. Paprastai tariant, daliniai pradeda veikti fragmentiškai, trukdo vieni kitiems mūšio lauke ir net patenka į vadinamąją „draugišką ugnį“.
Žurnalistai spėja, kad tikrasis Rusijos pusės aukų skaičius gali siekti nuo 189 051 iki 273 073 žmonių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenis, bendri Rusijos kariuomenės nuostoliai kovoje su Ukraina nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. siekia apie 1 061 350 žmonių, iš kurių 1 040 žuvo per pastarąsias 24 valandas.
Po pasklidusių kalbų apie žemių atidavimą Rusijai – griežta Zelenskio reakcija
Jungtinės Valstijos ir Rusija, anot žiniasklaidos, rengia paliaubų Ukrainoje planą, kuris bent iš dalies įtvirtintų dabartinę fronto liniją.
Naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, rašo, kad pagal šį planą Rusija sustabdytų savo puolimą Chersono ir Zaporižios srityse. Tačiau mainais Ukraina turėtų perleisti Rusijai visą Donbaso regioną ir Krymą.
Vis tik po šios žinios paviešinimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikino, kad toks sprendimas dėl teritorijų tikrosios taiko neatneš.
„Tai yra žlugę sprendimo būdai, jie niekada neveiks. <...> Esame pasirengę bendradarbiauti kartu su prezidentu Trumpu, o svarbiausia - su visais partneriais dėl tikros ir ilgalaikės taikos, pasaulio, kuris nesugrius dėl Maskvos norų“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukrainos teritorijos klausimas jau yra įtvirtintas šalies Konsitucijoje, tad ukrainiečiai, V. Zelenskio vertinimu, „neatiduos savo žemės okupantams“.
„Bet kokie sprendimai prieš mus, bet kokie sprendimai be Ukrainos, yra taip pat sprendimai prieš taiką. Jie nieko nepasieks“, – sakė V. Zelenskis.
JAV bando gauti Europos partnerių pritarimą
JAV, anot „Bloomberg“, dabar mėgina gauti Ukrainos ir Europos partnerių pritarimą planui. Tačiau, remiantis pranešimu, JAV derybininkai patys kol kas netiki, kad tai gali pavykti.
V. Zelenskis taip pat turėtų išvesti pajėgas iš dar Ukrainos kariuomenės kontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų.
Kyjivas neseniai dar kartą atmetė galimybę perleisti teritorijas Rusijai. Iki šiol JAV mėgino gauti pritarimą paliauboms prieš derantis dėl galimo teritorijų atidavimo. Šiuo metu diskutuojamo scenarijaus atveju būtų atvirkščiai.
Remiantis minėtu planu, Maskva šiek tiek nukryptų nuo ankstesnės savo pozicijos. Kremlius iki šiol reikalavo, kad ir Chersonas bei Zaporižia visiškai pereitų jo žinion. Šios sritys, remiantis Rusijos konstitucija, jau dabar laikomos Rusijos valstybės teritorija, nors jų rusai visiškai nekontroliuoja.
Rusija naktį Ukrainai sudavė naujus smūgius, yra sužeistų
Rugpjūčio 9 d. naktį Rusijos okupacinės pajėgos dronais smūgiavo Čuhujivo miestui Charkivo srityje. Per išpuolį sužeisti du civiliai, apgadintas daugiabutis namas, pranešė „Ukrinform“.
„Praėjusią naktį priešas vėl užpuolė mūsų miestą, konkrečiai vieną iš atokių rajonų. Dronų atakos metu sužeisti du žmonės, apgadintas daugiabutis namas“, – teigiama Čuhujivo vadovės Halinos Minaevos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rusų okupacinės pajėgos FPV dronu smogė Charkivo srities Slatynės kaimui, dėl to užsidegė privatus namas.
Rusijos kariuomenė per parą Ukrainoje neteko 940 karių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, iki 2025 m. rugpjūčio 9 d. Rusijos kariuomenės bendri karo nuostoliai siekia maždaug 1 062 290 žmonių, įskaitant 940 per pastarąją dieną, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Rusijos karinės pajėgos taip pat prarado 11 088 tankus (+5), 23 103 šarvuotąsias kovos mašinas (+1), 31 273 artilerijos sistemas (+41), 1 456 raketų paleidimo sistemas, 1 204 oro gynybos sistemas (+1), 421 lėktuvą, 340 sraigtasparnių, 50 315 taktinio lygio bepiločių orlaivių (+147), 3 555 sparnuotąsias raketas, 28 laivus/katerius, 1 povandeninį laivą, 57 856 transporto priemones ir autocisternas (+125), 3 936 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys tikrinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 8 d. 22:00 val. buvo užregistruoti 131 kariniai susirėmimai tarp gynybos pajėgų ir Rusijos okupantų.
D. Trumpas ir V. Putinas penktadienį susitiks Aliaskoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį vakare pareiškė, kad su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu susitiks rugpjūčio 15 d. Aliaskoje, susitikimo detales vėliau patvirtino ir Kremlius.
„Labai laukiamas susitikimas tarp manęs, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento, ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvyks ateinantį penktadienį, 2025 m. rugpjūčio 15 d., puikiojoje Aliaskos valstijoje. Daugiau informacijos bus pateikta vėliau“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas vėliau šiuos duomenis patvirtino ir sakė, kad „gana logiška, jog mūsų delegacija tiesiog perskris Beringo sąsiaurį“, kuris skiria Rusiją ir Aliaską, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Žvelgiant į ateitį, būtų natūralu, kad kitą prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą rengtume Rusijos teritorijoje. Atitinkamas kvietimas jau išsiųstas JAV prezidentui“, – TASS citavo J. Ušakovą.
Rusija jau daugiau nei trejus metus vykdo daug aukų atnešantį karą prieš Ukrainą. D. Trumpas ne kartą išreiškė norą greitai jį užbaigti.
Tai bus pirmasis susitikimas tarp einančio pareigas JAV prezidento ir V. Putino nuo 2021 m., kai tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas su juo susitiko Ženevoje.
Anksčiau penktadienį D. Trumpas sakė, kad į susitarimą dėl karo pabaigos greičiausiai įeis Ukrainos ir Rusijos „apsikeitimas“ tam tikromis teritorijų dalimis, pavadindamas šiuos planus „labai sudėtingais“.
JAV prezidentas teigė, kad planuoja pirmiausia susitikti su Rusijos prezidentu, o vėliau derybas išplėsti į trišalį susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tačiau Kremlius apie V. Putino ir Ukrainos prezidento susitikimą kalba nenoriai.
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas sakė manąs, kad susitikimas su V. Zelenskiu yra įmanomas, tačiau tokioms deryboms turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, o jų esą dar toli gražu nematyti.
V. Putinas savo sąlygų neišvardijo, tačiau anksčiau Kremlius reikalavo, kad Ukraina atsisakytų Rusijos okupuotų teritorijų, įskaitant 2014 m. šios neteisėtai aneksuotą Krymą, kad Vakarų šalys nustotų tiekti ginklus Ukrainai ir kad šalis nebūtų priimta į NATO.
V. Zelenskis ir jo sąjungininkai Europoje šiuos reikalavimus atmetė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukraina ir Europa pristatė savo taikos planą: štai ko reikalauja iš Rusijos
Europa ir Ukraina prieš viršūnių susitikimą Aliaskoje pristatė savo taikos planą, pabrėždama „raudonąsias linijas“, skelbia „The Wall Street Journal“.
Pasak WSJ, Kyjivo ir Europos sąjungininkų pasiūlytame plane numatyta:
Leidinyje taip pat pažymima, kad vienas iš galimų scenarijų – Ukrainos pasitraukimas iš kai kurių Donecko srities teritorijų, mainais į Rusijos Federacijos pasitraukimą iš okupuotų Chersono ir Zaporižios sričių.
Parengtame plane atmetamas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino reikalavimas perduoti dalį Donecko srities.
Dar šeštadienį V. Zelenskis kalbėjo su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir aptarė būtinybę užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje ir Rusijos plano keliamą pavojų viską suvesti į diskusijas, kuriomis siekiama neįmanomo rezultato, praneša „Ukrinform“.
„Kalbėjau su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Esu dėkingas už paramą. Mes vienodai suprantame būtinybę užtikrinti iš tikrųjų ilgalaikę taiką Ukrainoje ir pavojų, kurį kelia Rusijos planas viską viską suvesti į diskusijas, kuriomis siekiama neįmanomo rezultato“, – savo „Facebook“ paskyroje pareiškė V. Zelenskis.
„Reikia imtis aiškių veiksmų ir užtikrinti maksimalų koordinavimą tarp mūsų ir mūsų partnerių. Mes vertiname Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų ir visų mūsų partnerių pasiryžimą užbaigti karą“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
„Mes aktyviai dirbame siekdami konstruktyvios diplomatijos ir užtikrinti, kad sprendimai būtų veiksmingi. Susitarėme dėl tolesnio ryšio palaikymo“, – pridūrė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija konsultuojasi su partneriais Europoje dėl Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąlygų ugnies nutraukimui, kurias šis perdavė per Baltųjų rūmų specialųjį pasiuntinį Artimuosiuose Rytuose Steve'ą Witkoffą.
S. Witkoffas šią savaitę grįžo iš susitikimo su V. Putinu ir JAV prezidentui pranešė apie sąlygas, kuriomis Rusija yra pasirengusi nutraukti karo veiksmus Ukrainoje. Šių sąlygų detalės nebuvo atskleistos, tačiau JAV prezidentas patvirtino, kad yra svarstomas teritorijų mainų klausimas.
D. Trumpas sakė, kad šitai sudėtinga ir kad bus tam tikri teritorijų mainai abiejų šalių naudai, bet apie tai bus kalbama vėliau arba kitą dieną.
JAV prezidentas taip pat sakė, kad su V. Putinu rugpjūčio 15 d. susitiks Aliaskoje.
Reaguodamas į šias naujienas, Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Ukraina yra pasirengusi priimti realius sprendimus, kurie gali atnešti taiką, tačiau savo žemės ukrainiečiai okupantams neatiduos.