Zelenskis: Ukraina pasikliauja stipriu JAV atsaku į Rusijos masinį išpuolį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad pasikliauja ryžtingu JAV atsaku į naujausią masinį Rusijos išpuolį prieš Ukrainą.
Rusija naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus: sekmadienį žuvo keturi žmonės ir užsidegė pastatai vyriausybės komplekse, kuriame įsikūręs Ukrainos ministrų kabinetas.
„Svarbu, kad į šį šiandienos išpuolį būtų plataus masto partnerių atsakas“, – sakė V. Zelenskis savo vakarinėje kalboje.
„Pasikliaujame stipriu Amerikos atsaku. Štai ko reikia“, – teigė jis.
Po rusų atakos JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs įgyvendinti naujas sankcijas Maskvai.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas taip pat teigė, kad Vašingtonas yra pasirengęs didinti spaudimą Rusijai, tačiau Europa taip pat turi imtis veiksmų, kad iš tiesų priverstų Maskvą sėsti prie derybų stalo.
S. Bessentas: JAV pasirengusi didinti spaudimą Rusijai kartu su ES
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs „padidinti spaudimą“ Rusijai, tačiau Europa taip pat turi imtis veiksmų, kad iš tikrųjų priverstų Maskvą sėsti prie derybų stalo.
Šie pareiškimai pasirodė po naktį surengto puolimo, per kurį Rusija paleido į Ukrainą didžiausią nuo plataus masto invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus dronų ir raketų skaičių, nepaisant prezidento Donaldo Trumpo pastangų sustabdyti kovas.
S. Bessentas sakė, kad D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį turėjo „labai produktyvų pokalbį“ telefonu su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen ir jis pats irgi kalbėjosi su ES lydere.
„Mes kalbamės apie tai, ką ES ir JAV gali padaryti kartu. Ir mes esame pasirengę padidinti spaudimą Rusijai“, – NBC laidoje „Meet the Press“ sakė S. Bessentas.
„Tačiau mums reikia, kad mūsų Europos partnerės sektų mūsų pavyzdžiu“, – pridūrė jis.
D. Trumpas grasino nubausti rusišką naftą perkančias šalis, siekdamas nutraukti pagrindinį Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo finansavimo šaltinį, tačiau iki šiol Indijai pritaikė tik vadinamąsias antrines sankcijas.
„Jei JAV ir ES gali įvesti rusišką naftą perkančioms šalims daugiau sankcijų, antrinių tarifų, Rusijos ekonomika visiškai žlugs. O tai paskatins prezidentą Putiną sėsti prie derybų stalo“, – sakė S. Bessentas.
Šiaurės Korėja planuoja siųsti tūkstančius piliečių dirbti Rusijos karinėse įmonėse ir statybose. Pirmoji tūkstančio darbininkų grupė jau atvyko į Kursko sritį dirbti statybose, pranešė Ukrainos žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibitskis.
„Šiuo metu planuojama pasiųsti į Rusiją tūkstančius Šiaurės Korėjos įvairių sričių specialistų dirbti ir įgyti patirties. Tai apima ir karinės pramonės kompleksą, ir pagalbą statybų bei kituose Rusijos pramonės sektoriuose. Kalba eina apie tūkstančius žmonių“, – sakė jis.
Pasak V. Skibitskio, maždaug 6000 Šiaurės Korėjos specialistų, dirbančių Kursko srityje, yra didelis skaičius. „Mes tikrai žinome, kad jau atvyko daugiau nei 1000“, – pridūrė jis. Šie darbininkai remontuoja kelius ir stiprina gynybines pozicijas Kursko srityje.
Be to, Šiaurės Korėjos darbuotojai siunčiami įgyti patirties įmonėse, gaminančiose šaudmenis ir ginklus, įskaitant tankus, šarvuočius, pėstininkų kovos mašinas ir dronus.
Ukrainos žvalgyba turi informacijos apie užsienio piliečių verbavimą dirbti įmonėse Jelabugos zonoje, ten Rusija plečia gamybą.
„Jie pradėjo nuo maždaug tūkstančio darbuotojų, šiandien jų planas yra turėti 40 tūkst. darbuotojų Jelabugos zonoje, kurioje gaminami dronai. Mes aptikome daug užsienio piliečių, sutikusių pasirašyti sutartis ir vykti dirbti į Rusiją. Daugeliu atvejų šie asmenys vėliau pasirašo sutartis su Gynybos ministerija ir išvyksta kovoti“, – pabrėžė V. Skibitskis.
Anksčiau karinės žvalgybos vadovas Kirylo Budanovas sakė, kad Šiaurės Korėja planuoja perkelti į Rusiją dar 6000 kareivių ir 50–100 technikos vienetų, įskaitant kovinius tankus M2010 („Cheonma-D“) ir šarvuočius BTR-80 neva inžineriniams darbams.
Zelenskis perspėjo: Putino veiksmai pratęs karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad naujos Rusijos atakos pratęs karą po to, kai anksti sekmadienį Rusija surengė didžiausią per visą savo istoriją oro išpuolį prieš šalį.
Per ataką žuvo keturi žmonės ir užsidegė Ukrainos ministrų kabineto pastatas, kuriame įsikūrusi vyriausybė Kyjive.
„Tokios žudynės dabar, kai jau seniai galėjo prasidėti tikra diplomatija, yra tyčinis nusikaltimas ir karo tęsimas“, – sakė V. Zelenskis.
Jis paragino suintensyvinti sankcijas Rusijai ir stiprinti Ukrainos oro gynybą.
„Kiekviena papildoma (oro gynybos) sistema gelbsti civilius gyventojus nuo šių niekingų smūgių. Pasaulis gali priversti Kremliaus nusikaltėlius liautis žudyti, reikia tik politinės valios“, – sakė V. Zelenskis.
Jis aptarė išpuolį per pokalbį su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir tvirtino, kad Prancūzija padės Ukrainai stiprinti jos gynybą.
ES vadovai pasmerkė naujausią Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą
Europos Sąjungos (ES) vadovai pasmerkė naujausius Rusijos raketų ir dronų išpuolius Ukrainoje, kurie, pasak jų, įrodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas nėra linkęs derėtis.
„Kremlius vėl tyčiojasi iš diplomatijos, niekina tarptautinę teisę ir žudo be atrankos“, – sekmadienį platformoje „X“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Kalbėti apie taiką, tuo pačiu eskaluojant bombardavimus ir smūgiuojant vyriausybės pastatams ir namams – tai V. Putino „taikos“ versija“, – platformoje rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa.
Abu ES atstovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad savaitgalį buvo toliau planuojamas 19-asis sankcijų Rusijai paketas. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis bus parengtas teisės aktų pasiūlymas, kuris bus teikiamas 27 ES valstybių narių vyriausybėms tvirtinti.
Neseniai svarstytos galimos naujos baudžiamosios priemonės – tolesnis muitų Rusijos produktams didinimas ir importo draudimas, taip pat papildomos sankcijos kitų šalių veikėjams, kurie gauna naudos iš Maskvos karo su Ukraina.
Be to, planuojama imtis ryžtingesnių priemonių prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną, kuriuo apeinamos energetikos sektoriui taikomos sankcijos, ir Rusijos finansų sektorių. Taip pat siekiama užkirsti kelią vis dažniau sudaromiems kriptovaliutų sandoriams.
Idealiu atveju naujas ES sankcijas turėtų papildyti naujos Jungtinių Valstijų baudžiamosios priemonės, bet kol kas neaišku, ar taip bus. Viena iš priežasčių – JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausybė reikalauja, kad europiečiai visiškai nutrauktų visą Rusijos energijos importą, o tokios šalys kaip Vengrija iki šiol atsisako tą daryti.
ES viduje taip pat prieštaringai vertinamas JAV reikalavimas daug griežčiau elgtis su Rusiją palaikančia Kinija.
Keiras Starmeris: Rusijos smūgiai Ukrainoje rodo, kad Vladimiras Putinas į taiką žiūri nerimtai
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris sekmadienį pasmerkė Rusijos oro antpuolį prieš Ukrainą ir teigė, jog tai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „į taiką žiūri nerimtai“.
„Aš sukrėstas naujausio brutalaus naktinio antpuolio prieš Kyjivą ir Ukrainą. Šie bailūs puolimai rodo, jog Putinas mano galįs veikti nebaudžiamai. Į taiką jis žiūri nerimtai“, – pareiškime teigė K. Starmeris.
Rusijos atakos prieš Kyjivą aukų skaičius padidėjo iki trijų
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Timūras Tkačenka pranešė, kad per naktį į sekmadienį Rusijos pajėgų surengtą išpuolį žuvo trečias žmogus.
„Gauta informacija apie trečią auką, žuvusią per šiąnakt įvykdytą Rusijos išpuolį. Nuoširdži užuojauta šeimoms“, – kanale „Telegram“ rašė jis.
T. Tkačenka pridūrė, kad paieškos ir gelbėjimo operacija tęsiama.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 7 d. naktį Rusija puolė Ukrainą dronais ir kruizinėmis raketomis. Kyjive per šį išpuolį sužeista 20 žmonių.
T. Tkačenka anksčiau pranešė apie dvi aukas, tarp jų – kūdikį.
„Rusai nužudė motiną ir jos trijų mėnesių sūnų, tėvas patyrė sunkius sužalojimus. Kitame devynių aukštų pastate buvo apgadintas trečias aukštas. Čia gelbėtojai išgelbėjo devynis žmones. Darbai tęsiasi visose vietose”, – teigė jis.
Kyjive smogta maždaug dešimčiai vietų. T. Tkačenka patvirtino, kad vyriausybės pastate Pečorų rajone kilo gaisras.
Rusija sekmadienį pareiškė, kad didelio masto naktine ataka, kurios metu buvo smogta ir vyriausybės pastatui Kyjivo centre, taikytasi tik į karinius objektus ir susijusią infrastruktūrą.
Rusijos kariuomenė „smogė Ukrainos karinio pramonės komplekso ir transporto infrastruktūros objektams“, teigiama šalies gynybos ministerijos pareiškime.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai 4 žmonės
Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, nuo šeštadienio pabaigos iki sekmadienio ryto Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 805 bepiločius orlaivius ir 13 raketų – tai buvo didžiausia oro ataka per visą karą.
„Oro pajėgų padaliniai aptiko ir stebėjo 818 oro atakos objektų“, – paskelbė oro pajėgos socialiniame tinkle „Telegram“.
Oro gynyba numušė arba nuslopino 747 bepiločius orlaivius ir keturias raketas, pridūrė ji.
Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje naktį žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti, paskelbė valdžios institucijos, o pareigūnai pranešė, kad sostinėje Kyjive po atakos užsidegė vyriausybės pastatas.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba sakė, kad smūgiai apgadino kelis Kyjivo daugiaaukščius pastatus, ir „Telegram“ paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip ugniagesiai kovoja su gaisru aukštutiniame aukšte.
Tarnyba nurodė, kad per išpuolį žuvo mažiausiai du žmonės, o 18 buvo sužeista.
Per smūgį buvo apgadintas Ukrainos ministrų kabineto pastatas, kuriame įsikūrusi vyriausybė Kyjive, pranešė premjerė Julija Svyridenko.
„Stogas ir viršutiniai aukštai buvo apgadinti dėl priešo atakos. Gelbėtojai gesina gaisrą“, – parašė ji „Telegram“.
Naujienų agentūros AFP reporteris matė nuo pastato stogo kylančius dūmus, o virš pastato skraidė sraigtasparniai, kurie ant stogo leido, kaip atrodė, kibirus vandens.
Ukrainos valdžios institucijos 6 val. 6 min. ryto (vietos ir Lietuvos laiku) visoje šalyje paskelbė oro pavojaus lygį.
Rusijos dronų atakos Dnipropetrovske taip pat pražudė 54 metų vyrą ir dar kelis žmones sužeidė, pranešė centrinio regiono karinė administracija.
Per kitą smūgį šiaurės rytų Sumų regione žuvo vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti, vėlai šeštadienį pranešė vietos valdžia.
„Po priešo atakos Putyvylio miesto pakraštyje žuvo vienas žmogus, yra sužeistų žmonių“, įskaitant devynerių metų vaiką, „Telegram“ pranešė regiono karinis gubernatorius Olegas Grygorovas.
Per Rusijos drono ataką šeštadienio vakarą Zaporižioje pietryčiuose buvo sužeista mažiausiai 15 žmonių, keturi iš jų paguldyti į ligoninę, sakė Ivanas Fiodorovas, šio regiono, kurį iš dalies yra okupavusi Rusija, karinės administracijos vadovas.
Jis paskelbė sugriautų gyvenamųjų pastatų nuotraukas.
Taikos pastangos stringa
Smūgiai prasidėjo po to, kai dvi dešimtys šalių, vadovaujamos Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, ketvirtadienį pažadėjo prisijungti prie „užtikrinimo“ pajėgų, kurios patruliuos bet kokį susitarimą dėl karo, kurį sukėlė Maskvos 2022 metų vasario plataus masto invazija, užbaigimo.
Kyjivas sako, kad saugumo garantijos, remiamos Vakarų karių, yra labai svarbios bet kokiam susitarimui dėl taikos, siekiant užtikrinti, kad Rusija ateityje vėl neįsiveržtų.
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė bet kokias Vakarų pajėgas Ukrainoje kaip nepriimtinas ir sakė, kad jos būtų „teisėti“ taikiniai.
Pastarųjų savaičių JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos užbaigti karą kol kas nedavė didelės pažangos.
Rusijos pajėgos iš viso užima apie 20 proc. visos Ukrainos teritorijos.
Šimtai tūkstančių žmonių žuvo per trejus su puse metų trunkančias kovas, kurios privertė milijonus žmonių palikti savo namus ir sunaikino didžiąją dalį Rytų ir Pietų Ukrainos per kruviniausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje.
Rusijoje – didelis gaisras: atakuotas „Družba“ naftotiekis
Ukraina atakavo „Družba“ naftotiekį Rusijos Briansko srityje ir sukėlė didelį gaisrą, sekmadienį kanale „Telegram“ pranešė Ukrainos nepilotuojamų pajėgų vadovas Robertas Brovdis, informuoja „Reuters“.
Šio pranešimo „Reuters“ negalėjo savarankiškai patikrinti. Rusija kol kas nepateikė jokių komentarų.
Tranzitiniu naftotiekiu rusiška nafta tiekiama Vengrijai ir Slovakijai, kurios ir toliau perka energijos išteklius iš Rusijos net ir po to, kai kitos Europos Sąjungos šalys nutraukė visus ryšius su Maskva po įsiveržimo į Ukrainą 2022-aisiais.
Kyjivas tvirtina, kad smūgiuodamas Rusijos energetikos objektams siekia pakenkti bendriems priešo karo veiksmams.
Naftos tiekimas į abi šalis pastarosiomis savaitėmis buvo keletą kartų sustabdytas dėl Ukrainos išpuolių prieš naftotiekį, kuris eina iš Rusijos per Ukrainą į Slovakiją.
Ukraina jau daugiau nei trejus su puse metų ginasi nuo Rusijos invazijos. Pastarosiomis savaitėmis šalies pajėgos ėmė intensyviau puldinėti degalų tiekimo objektus Rusijoje, kad sutrikdytų Maskvos kariuomenės aprūpinimą.
Oro pajėgos: Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido rekordiškai daug dronų – 800
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio ryto Rusija paleido į Ukrainą mažiausiai 805 dronus ir 13 raketų. Tai kol kas didžiausias oro antpuolis per visą karą.
„Karinių oro pajėgų padaliniai aptiko ir sekė 818 atakos orlaivius“, –kanale „Telegram“ tinkle pranešė karinės oro pajėgos.
Oro gynybos pajėgos numušė arba sustabdė 747 dronus ir keturias raketas, priduriama pranešime.
Rusai smogė Ukrainai, pranešama apie dūmus virš vyriausybės pastato
Po Rusijos smūgių sekmadienio rytą virš Kyjivo centre esančio vyriausybės pastato stogo buvo matyti kylantys dūmai, pranešė juos pastebėjęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Virš pastato skraidė sraigtasparniai ir ant stogo pylė, kaip manoma, vandenį.
Pranešimus netrukus patvirtino Ukrainos premjerė Julija Svyrydenko.
„Per priešo ataką buvo apgadinti stogas ir viršutiniai aukštai. Gelbėtojai gesina gaisrą”, – kanale „Telegram“ parašė vyriausybės vadovė.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 970 karių
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje prarado dar 970 kareivių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas eliminuota 810 priešo kareivių.
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugsėjo 7 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 088 150 karių (žuvusių ir sužeistųjų).
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 163 (+2) priešo tankus, 23 254 (+11) šarvuotas kovos mašinas, 32 516 (+42) artilerijos sistemas, 1 481 (+1) daugkartinio raketų paleidimo įrenginį, 1 217 (+0) oro gynybos sistemų, 422 (+0) karo lėktuvus, 341 (+0) sraigtasparnį, 56 817 (+294) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 3 686 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius (+0), 1 povandeninį laivą (+0), 61 054 (+104) automobilius ir degalų cisternas, 3 961 (+4) specialiosios įrangos vienetą.
Duomenys dar tikslinami.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpas griebsis plano B? Prabilo, kas laukia Putino
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs įgyvendinti naujas sankcijas Maskvai po didžiausios per visą karą Rusijos atakos Ukrainoje.
Kalbėdamas prie Baltųjų rūmų, jis atsakė „taip, esu“, kai buvo paklaustas, ar yra pasirengęs įvesti daugiau sankcijų Rusijai.
Prezidentas nepateikė išsamesnės informacijos.
Rusija naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus.
Per ataką žuvo keturi žmonės ir užsidegė Ukrainos ministrų kabineto pastatas, kuriame įsikūrusi vyriausybė Kyjive.
Anksčiau sekmadienį JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas teigė, kad Vašingtonas yra pasirengęs didinti spaudimą Rusijai, tačiau Europa taip pat turi imtis veiksmų, kad iš tiesų priverstų Maskvą sėsti prie derybų stalo.
S. Bessentas teigė, kad D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį turėjo produktyvų pokalbį su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen ir kad jis pats taip pat kalbėjosi su EK pirmininke.
„Kalbame apie tai, ką abi šalys – ES ir JAV – gali padaryti kartu. Mes esame pasirengę didinti spaudimą Rusijai“, – sakė S. Bessentas televizijos NBC laidoje „Meet the Press“.
„Tačiau mums reikia, kad mūsų Europos partneriai sektų paskui mus“, – teigė jis.
D. Trumpas grasino nubausti šalis, kurios perka Rusijos naftą, siekdamas atimti pagrindinį Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo finansavimo šaltinį, tačiau kol kas vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis smogė tik Indijai.
„Jei JAV ir ES gali įvesti daugiau sankcijų, antrinių muitų šalims, kurios perka rusišką naftą, Rusijos ekonomika visiškai žlugs. Ir tai privers prezidentą Putiną sėsti prie derybų stalo“, – sakė S. Bessentas.