JK paskelbė sankcijas 18 Rusijos karinės žvalgybos pareigūnų
Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė sankcijas Rusijos karinės žvalgybos padaliniams ir pareigūnams, kurie, jos teigimu, atsakingi už pasiruošimą 2022 metais įvykdytai atakai prieš teatrą pietų Ukrainoje, per kurią žuvo šimtai civilių.
Britanijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad sankcijas pritaikė 18 karininkų, dirbusių Rusijos karinėje žvalgyboje, žinomoje kaip GRU. Ji teigė, kad šie pareigūnai taip pat kaltinami nusitaikius į buvusio rusų šnipo, kuris vėliau buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga, šeimą.
Ministerija teigė, kad šie padaliniai taip pat daugelį metų vykdo kibernetinių atakų kampaniją, kuria siekiama sėti chaosą visoje Europoje ir pakenkti demokratinėms institucijoms.
„GRU šnipai vykdo kampaniją, kuria siekiama destabilizuoti Europą, pakenkti Ukrainos suverenumui ir kelti grėsmę Britanijos piliečių saugumui“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy (Deividas Lamis).
2022 metų kovo 15 dieną, netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, 26165-as padalinys vykdė internetinę žvalgybą civilinėse bombų slėptuvėse Mariupolyje ir Charkive, pranešė Britanijos užsienio reikalų ministerija. Vienas iš taikinių buvo Mariupolio teatras, kuriame nuo Rusijos bombų pasislėpę civiliai gyventojai lauke užrašė žodžius „vaikai“, tikėdamiesi, kad jų pasigailės.
Kitą dieną teatras nukentėjo nuo Rusijos antskrydžių, per kuriuos žuvo apie 600 žmonių, tarp jų daug vaikų, teigiama naujienų agentūros AP atliktame tyrime.
2013 metais to paties padalinio pareigūnai kenkėjiškomis programomis taikėsi į buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio dukterį, nurodė Užsienio reikalų ministerija. 2018 metais S. Skripalis ir jo dukra Julija buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ Anglijos Solsberio mieste per išpuolį, kurį, pasak britų vyriausybės, surengė Rusijos žvalgyba.
Sankcijos taip pat nukreiptos prieš bendrovę „Africa Initiative“, kurioje, pasak Užsienio reikalų ministerijos, dirba Rusijos žvalgybos pareigūnai, siekdami vykdyti informacines operacijas Afrikoje, įskaitant kenkimą visuomenės sveikatos programoms ir įvairių šalių destabilizavimą.
Zelenskis su Macronu surengė „labai turiningą“ pokalbį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 18 d. pranešė surengęs „labai turiningą, valandą trukusį pokalbį“ su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu apie padėtį fronte ir Ukrainos skubiausius gynybos poreikius, rašo „Kyiv Independent“.
V. Zelenskis padėkojo E. Macronui už tai, ką pavadino „tikra strategine vizija“, ir teigė, kad Prancūzija pasirengusi padėti Ukrainos pajėgoms suteikdama konkrečią reikiamą pagalbą, įskaitant oro gynybos priemones ir dronų perėmėjus.
„Taip pat išsamiai aptarėme Ukrainos oro gynybos stiprinimą – ypač raketų tiekimą SAMP/T sistemoms ir dronų perėmėjų finansavimą“, – rašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad bendri sprendimai su Prancūzija ir kitais partneriais bus koordinuojami gynybos ir užsienio reikalų ministrų lygiu artimiausiomis savaitėmis.
„Politico“ anksčiau pranešė, kad Prancūzija nedalyvaus naujoje NATO iniciatyvoje finansuoti JAV ginklų tiekimą Ukrainai. Pagal šią schemą NATO iš JAV įsigytų pažangius ginklus, įskaitant oro gynybos sistemas, ir dalį jų perduotų Ukrainai.
Didelio masto kibernetinė ataka: Ukraina sutrikdė Rusijos „Gazprom“ sistemos veiklą
Ukrainos karinės žvalgybos agentūros (HUR) kibernetikos specialistai surengė plataus masto kibernetinę ataką prieš Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ tinklo infrastruktūrą, sukeldami sutrikimus, liepos 18 d. pranešė „Kyiv Independent“.
Rusija sulaikė JAV ir Rusijos pilietę, kaltinamą ginklo kontrabanda
Rusijos muitinės agentai Maskvos oro uoste sulaikė rusų kilmės amerikietę, kuri savo lagamine bandė įvežti į šalį ginklą, penktadienį pranešė pareigūnai.
Rusijos federalinė muitinės tarnyba pranešė, kad dvigubą pilietybę turinti moteris keliavo iš Jungtinių Valstijų per Turkiją ir buvo sustabdyta Maskvos Vnukovo oro uoste.
„Vnukovo muitinės pareigūnai aptiko neteisėtai įvežtą pistoletą ir 138 tūkst. JAV dolerių (118 tūkst. eurų) vertės banko čekį“, – socialiniame tinkle teigė tarnyba.
Muitinės tarnyba pranešė, kad pareigūnai ją sustabdė per atsitiktinį patikrinimą oro uosto muitinės koridoriaus žaliojoje juostoje, kuria naudojasi keleiviai, neturintys prekių, kurias reikia deklaruoti.
Kremlius sureagavo į ES sankcijas: vadina jas neteisėtomis
Maskva penktadienį sumenkino naujų Europos Sąjungos (ES) sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, pavadino jas neteisėtomis ir pareiškė, kad jos duos neigiamų rezultatų.
Zelenskis Umerovui skyrė užduotį: štai ką jis turės padaryti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad taikos deryboms su Rusija reikia „daugiau pagreičio“ ir kad jis paprašė naujojo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo „intensyvinti derybų procesą“, rašoma „Reuters“.
Ukrainos vyriausybės komisarė: Rusija skatina savo karius naudoti seksualinį smurtą
Pranešimai apie seksualinį smurtą, kurį Rusijos kariškiai panaudojo prieš civilius gyventojus ir karo belaisvius, turi būti pagrįsti ir įrodyti sistemingo išnaudojimo modelį, kad Rusija Jungtinių Tautų (JT) lygiu būtų pripažinta valstybe, atsakinga už seksualinį smurtą konfliktų metu (SSKM).
Zelenskis: Trumpas turi galių parklupdyti Putiną, bet 50 dienų ultimatumas yra laiko švaistymas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasirengęs kompromisams ir nesiruošia užbaigti savo žiauraus karo, apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę kalbėjo išskirtiniame interviu „The New York Post“. Anot V. Zelenskio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi galių „parklupdyti V. Putiną“ greitai įvesdamas sankcijas, kurios galėtų „sukelti socialinį sprogimą Rusijoje“.
Ukrainos prezidentas sako esąs itin dėkingas D. Trumpui už tai, kad jis pritaria sankcijoms. Šį pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad JAV gali įvesti 100 proc. importo muitus valstybėms, kurios perka naftą iš Rusijos, jeigu Maskva atmes taikos susitarimą su Ukraina.
JAV prezidentas nustatė 50 dienų terminą per kurį Rusija turi pasiekti susitarimą dėl taikos Ukrainoje. Jeigu Kremlius to nepadarys, jis pagrasino didelėmis ekonominėmis sankcijomis.
Tačiau V. Zelenskis teigia, kad šis Rusijai suteiktas terminas tiesiog reiškia daugiau žūčių ir Ukrainos naikinimo dar beveik du mėnesius.
„Penkiasdešimt dienų mums tiesiog... Kiekviena diena yra baisi“, – sakė V. Zelenskis.
Jis mano, kad ilgiau nei trejus metus trunkantis karas baigtųsi tada, kai V. Putinas būtų priverstas jį nutraukti.
„V. Putinas nenori pabaigos, todėl jis tiesiog nepasiruošęs kompromisams“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, jeigu Ukrainai tektų vienai įrodinėti V. Putinui, kad karą svarbu užbaigti, tam reiktų turėti rimtų svertų, tai užtruktų ilgai ir pareikalautų daug aukų.
Tuo metu Rusijos karo mašina tampa vis žiauresnė – rusų smogiamieji dronai specialiai atakuoja civilius gyventojus, o prieš Ukrainą dabar naudojami rekordiniai skaičiai tokių dronų.
Be to, V. Zelenskis pabrėžė, kad po pirminių smūgių Rusija specialiai antrą kartą atakuoja tas pačias vietas, taikydamasi į gelbėtojus, kurie atvyksta padėti žmonėms, ir į ugniagesius, kurie gesina po sprogimų kilusius gaisrus.
Todėl Ukrainos prezidentas sako, kad sankcijų atidėliojimas tiesiog suteikia dar daugiau laiko V. Putinui tęsti karą. Jis taip pat primena, kad V. Putinas kelis mėnesius vedžiojo D. Trumpą už nosies per jokių apčiuopiamų rezultatų nedavusias derybas dėl taikos.
„V. Putinas švaistė Prezidento D. Trumpo laiką. Labai norėčiau matyti, kaip Jungtinės Valstijos, Kongresas ir prezidentas tokioje situacijoje daro spaudimą pasitelkdami sankcijas. Kuo anksčiau, kuo greičiau tai būtų padaryta, tuo geriau“, – sakė Ukrainos prezidentas.
D. Trumpas anksčiau išreiškė savo nepasitenkinimą V. Putinu, kuris kalbėjo apie taikos derybas, bet tuo pačiu metu rengė masinius Ukrainos bombardavimus.
„Tiesą sakant, V. Putinas jam tiesiog melavo, kad jis nori užbaigti karą, o V. Zelenskis neva tam nepasiruošęs. Tačiau prezidentas D. Trumpas pamatė, kad yra visiškai priešingai. Dabar prezidentas D. Trumpas yra nusivylęs tuo, kad tai tebuvo melas, kad V. Putinas jį apgaudinėjo“, – sakė Ukrainos lyderis.
V. Zelenksio nuomone, dabar akivaizdu, kad D. Trumpas yra nusivylęs ir tuo, jog Kremlius negerbia žmogaus gyvybės, net ir pačių rusų gyvybių.
Ukrainos prezidentas sako, kad ekonominės sankcijos yra geras būdas įtikinti V. Putiną baigti karą. Anot jo, JAV požiūriu, sankcijos yra „humaniškas“ būdas siekti karo pabaigos, nes JAV neprisidėtų prie „mirtinų veiksmų“ prieš Rusiją.
Sankcijos paveiktų vidutinių rusų finansinę padėtį, dėl to Rusijoje gali drastiškai kristi V. Putino populiarumas, o itin prislopinta visuomenė gali pradėti reikšti nepasitenkinimą valdžia.
V. Zelenskis sako, kad nors daugelis rusų nesupranta šio karo prasmės ir asmeniškai karui nepritaria, tačiau prieš jį nepasisako, nes nėra laisvi žmonės, kaip vakariečiai. Vis dėlto Ukrainos prezidentas mano, kad padėtis gali pasikeisti, jeigu rusai pajus karo pasekmes.
„Dabar jie bijo netekti pinigų arba sėsti į kalėjimą. Tačiau jeigu žmonės ims prarasti darbus dėl atleidimų, nes traukiantis ekonomikai darbdaviai nebegalės išsilaikyti, tokiais atvejais visada būna socialinis sprogimas“, – sako V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, pasitelkęs tokią strategiją D. Trumpas galėtų pasiekti taiką, o karo idėjos apsėstas V. Putinas netektų noro kariauti toliau, jeigu prarastų Rusijos visuomenės paramą.
„Tikrai norėtume šį procesą pagreitinti. Mes stengsimės pateikti daugiau informacijos D. Trumpui, daugiau argumentų už griežtas sankcijas Rusijai“, – sako V. Zelenskis.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo šeši žmonės
Per rusų atakas Ukrainoje naktį į penktadienį žuvo šeši ir buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino atakas prieš Ukrainos miestus ir miestelius, taip pat puolimą ir apšaudymą fronte, nepaisydama JAV prezidento Donaldo Trumpo perspėjimo, kad jei taikos susitarimas nebus sudarytas per 50 dienų, jai gali būti pritaikytos naujos didžiulės sankcijos.
Medvedevas palygino Ukrainą su Trečiuoju Reichu
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas palygino Ukrainą su Trečiuoju Reichu, mat joje „nevyksta valdžios rotacija“, socialiniame tinkle X paskelbė „Nexta“.
Pasak D. Medvedevo, Ukrainai neva būdingi nacistinės Vokietijos bruožai: ekonomikos nuosmukis ir nesikeičianti vadovybė.
Rusija ne kartą pabrėžė, kad nelaiko Volodymyro Zelenskio teisėtu Ukrainos prezidentu, tyčia ignoruodama tai, jog pagal karo padėties įstatymą Ukraina negali surengti prezidento rinkimų. Karo padėtis Rusijos agresiją atremiančioje šalyje galioja nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą.
„Tuo metu pačios Rusijos lyderis keičiasi taip dažnai, kad nuo 2000 m. jie turėjo tik du prezidentus – abu kartus Vladimirą Putiną (D. Medvedevas nesiskaito)“, – sakoma „Nexta“ įraše socialinėje platformoje.
Zelenskis giria naują ES sankcijų Rusijai paketą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino naują Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą kaip „būtiną ir savalaikį“, Maskvai intensyvinant smūgius per jau ketvirtus metus besitęsiantį plataus masto karą.
„Šis sprendimas yra būtinas ir savalaikis, ypač dabar, kaip atsakas į tai, kad Rusija suintensyvino brutalius smūgius mūsų miestams ir kaimams“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas gynybos eksministrą paskyrė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė dekretą, kad buvęs gynybos ministras Rustemas Umerovas skiriamas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi.
Kitu dekretu prezidentas iš Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigų atleido Oleksandrą Lytvynenką, kuris į šias pareigas buvo paskirtas pernai kovą.
Abu šie dokumentai paskelbti prezidentūros tinklalapyje.
Apie tai paskelbta kitą dieną po to, kai Ukrainos parlamentas patvirtino naująją premjerę Juliją Svirydenko ir jos kabinetą.
Anksčiau šią savaitę prezidentas paskelbė, kad darbą Denyso Šmyhalio vyriausybėje baigiančiam R. Umerovui numatytas ambasadoriaus JAV postas, tačiau ketvirtadienį paaiškėjo, kad į šias pareigas bus skiriama teisingumo eksministrė Olha Stefanišyna.
Teritorijose, kurias Rusija skelbė užėmusi, dabar plevėsuoja Ukrainos vėliavos
Ukrainos kariuomenė iškėlė vėliavas dviejuose rytiniuose kaimuose, esančiuose netoli Donecko srities administracinės ribos su Dnipropetrovsko sritimi, liepos 17 d. pranešė Ukrainos 20-asis korpusas, paneigdamas Rusijos teiginius apie šių teritorijų užėmimą, rašo „Kyiv Independent“.
Trumpas veiks agresyviai: siunčia aiškų signalą Kremliui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas „agresyviai sieks įgyvendinti savo ketinimus nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą“. Tokį pareiškimą išsakė JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce. Ji pabrėžė, kad D. Trumpas yra „žmogus, gebantis priimti ryžtingus sprendimus“, rašoma „Unian“.
Rusijai – griežčiausios sankcijos iki šiol: ES pasiekė susitarimą
Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį sutarė dėl naujo sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketo, įskaitant Maskvos naftos eksporto kainų viršutinės ribos sumažinimą, pranešė pareigūnai.
„ES ką tik patvirtino vieną griežčiausių iki šiol Rusijai taikomų sankcijų paketų“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„Kiekviena sankcija silpnina Rusijos gebėjimą kariauti. Žinia aiški: Europa nesiliaus remti Ukrainos. ES toliau didins spaudimą, kol Rusija nutrauks savo karą“, – pridūrė ji.
18-asis ekonominių sankcijų Rusijai nuo jos invazijos 2022 metais paketas buvo patvirtintas po to, kai Slovakija atsisakė kelias savaites trukusio veto po derybų su Briuseliu dėl atskirų planų laipsniškai nutraukti rusiškų dujų importą.
Rusijai palankus Slovakijos vadovas Robertas Fico atsisakė prieštaravimų gavęs iš Briuselio, jo žodžiais tariant, garantijas dėl dujų kainų, mat blokas siekia iki 2027 metų pabaigos visiškai nutraukti rusiškų dujų importą.
Diplomatai teigė, kad ES sutiko sumažinti Rusijos naftos, eksportuojamos į trečiąsias šalis visame pasaulyje, kainų viršutinę ribą iki 15 proc. mažesnės nei rinkos vertė.
Tai padaryta nepaisant to, kad ES nepavyko įtikinti JAV prezidento Donaldo Trumpo pritarti šiam planui.
Šios „lubos“ – tai Didžiojo septyneto (G-7) iniciatyva, kuria siekiama apriboti lėšas, kuriuos Rusija uždirba eksportuodama naftą į kitas pasaulio šalis, pavyzdžiui, Kiniją ir Indiją.
Naftos kainos viršutinė riba, kurią 2022 metais G-7 nustatė ties 60 JAV dolerių riba, skirta apriboti kainą, už kurią Maskva gali parduoti naftą visame pasaulyje, uždraudžiant laivybos įmonėms ir draudimo bendrovėms, turinčioms reikalų su Rusija, eksportuoti už didesnę kainą.
Pagal naująją ES schemą, kuriai, kaip tikimasi, pritars G-7 sąjungininkės, pavyzdžiui, Britanija ir Kanada, naujosios „lubos“ prasidės nuo 47,6 JAV dolerio ir ateityje galės būti koreguojamas keičiantis naftos kainoms.
Be to, pareigūnai teigė, kad ES į rusų šešėlinio laivyno apibrėžimą įtraukia dar daugiau nei 100 laivų. Tai – senstantys tanklaiviai, kuriuos Rusija naudoja siekdama apeiti naftos eksporto apribojimus.
Taip pat bus imtasi priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią potencialiam dabar neveikiančių po Baltijos jūra nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ paleidimui.
Be kita ko, sankcijos bus pritaikytos vienai Rusijai priklausančiai naftos perdirbimo gamyklai Indijoje ir dviem Kinijos bankams, nes ES siekia apriboti Maskvos ryšius su tarptautiniais partneriais.
Taip pat išplėstas draudimas sudaryti sandorius su Rusijos bankais ir daugiau apribojimų „dvejopo naudojimo“ prekių, kurios gali būti panaudotos mūšio lauke Ukrainoje, eksportui.
Naujas sankcijas ES ministrai oficialiai patvirtins vėliau penktadienį.
Prancūzija pareiškė, kad naujasis ES sankcijų Rusijai paketas neturi precedento ir privers Maskvą nutraukti ugnį.
Užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „kartu su Jungtinėmis Valstijomis priversime (Rusijos prezidentą) Vladimirą Putiną nutraukti ugnį“.
Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo žmogus, dar 2 buvo sužeisti
Ankstų liepos 18-osios rytą Rusijos pajėgos surengė bepiločių orlaivių ataką Ukrainos Dnipropetrovsko srities Pavlohrado rajone, žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti.
Regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad bepiločiai smogė į Verbkų ir Bohdanivkos bendruomenes. „Žuvo 52 m. vyras. Dar du 38 ir 40 m. vyrai buvo sužeisti, jiems įvykio vietoje suteikta medicininė pagalba“, – parašė S. Lysakas.
Kaip teigiama, buvo apgadinta rajone esanti transporto įmonė, kilo gaisras, kurį avarinėms tarnyboms pavyko užgesinti. Synelkovės rajono Rozdorų bendruomenėje dėl kito bepiločių orlaivių smūgio kilo dar daugiau gaisrų, buvo sunaikintos ir apgadintos kelios transporto priemonės. Ugniagesiai liepsnas suvaldė.
Be to, Rusijos pajėgos FPV bepiločiu orlaiviu taikėsi į Nikopolio miestą. Ten padarytos žalos mastas vis dar vertinamas. Ukrainos oro gynybos pajėgoms naktį virš Dnipropetrovsko srities pavyko numušti tris Rusijos bepiločius orlaivius, pridūrė S. Lysakas.
Šįryt Rusijos kariai taip pat smogė Charkivo srityje esančiam Čuhujivui, buvo sužeisti keturi žmonės ir apgadinta infrastruktūra.
Rusija praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 180 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 18 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 039 830 karių, įskaitant dar 1 180 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo visapusiškos invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 11 032 Rusijos tankus (+3), 23 005 šarvuotąsias kovos mašinas (+9), 30 485 artilerijos sistemas (+47), 1 441 reaktyvinės salvinės ugnies sistemą (+1), 1 197 oro gynybos sistemas ir 3 491 kruizinę raketą.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 421 lėktuvo, 340 sraigtasparnių, 46 549 bepiločių orlaivių (+135), 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 55 494 automobilių (+111) ir 3 932 specialiosios technikos vienetų.
Trumpo atstovas NATO pateikė svarbią informaciją apie „Patriot“ tiekimą Ukrainai
JAV imasi veiksmų, kad kuo greičiau pradėtų ginklų tiekimą Ukrainai pagal prezidento Donaldo Trumpo planą, kuriuo numatoma įsigyti ginklų iš Europos. Taip pat svarstoma galimybė parduoti „Patriot“ oro gynybos sistemas iš JAV atsargų. Apie tai pranešė Vašingtono specialusis atstovas NATO Matthew Whitakeris, rašo „The Guardian“.
Ukraina siūlo unikalią galimybę: kviečia užsienio įmones išbandyti ginklus mūšio lauke
Ukrainos gynybos inovacijų klasteris „Brave1“ pradėjo naują programą, leidžiančią užsienio įmonėms išbandyti karines technologijas tiesiogiai mūšio lauke, – liepos 17 d. pranešė Ukrainos pirmasis premjero pavaduotojas ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas.
Sprogimų naktis Rusijoje: Ukraina atakavo Maskvą ir Dzeržinską
Naktį Ukraina smogė Rusijai – sprogimai buvo girdimi Maskvoje ir Dzeržinske. Vietos gyventojai pranešė apie virš miestų skriejančius dronus, rašoma „Unian“.
Fico: Slovakija pasirengusi pritarti naujoms ES sankcijoms Rusijai
Slovakija yra pasirengusi patvirtinti 18-ąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Robertas Fico.
Europos Komisijos siūlomas sankcijų paketas yra nukreiptas į Rusijos finansų ir energetikos sektorius, reaguojant į prezidento Vladimiro Putino atsisakymą sutikti su besąlygiškomis paliaubomis Ukrainoje.
R. Fico stabdė sankcijas, pareiškęs, kad nėra pasirengęs joms pritarti dėl susirūpinimo Slovakijos dujų importu.
Tačiau feisbuke paskelbtame vaizdo įraše R. Fico teigė nurodęs Slovakijos atstovams pritarti paketui.
R. Fico paminėjo, kad toliau blokuoti šias priemones būtų „neproduktyvu“ Slovakijos, kaip ES narės, interesams.
Baltieji rūmai paaiškino, kas laukia Rusijos, jei ji per 50 dienų nesutiks sudaryti taikos
Ketvirtadienį Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt paaiškino, kas laukia Rusijos, jei Kremlius nesutiks siekti taikos Ukrainoje.
Rusijai ir šalims, perkančioms iš jos naftą, bus įvesti „labai griežti tarifai“ ir antrinės sankcijos, tai turės papildomą poveikį Rusijos ekonomikai, per spaudos konferenciją Vašingtone sakė K. Leavitt.
„Po 50 dienų, kaip aiškiai išdėstė prezidentas, jei per tą laiką nebus sudarytas paliaubų susitarimas ar taikos sutartis, jei Rusija atsisakys teisėtai sutikti su paliaubomis, jai bus taikomi labai griežti tarifai ir antrinės sankcijos“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė.
Pasak jos, šalims, kurios, pavyzdžiui, perka naftą iš Rusijos, taip pat bus taikomos sankcijos. Tai „žinoma, padarys didelę žalą Rusijos ekonomikai“, pridūrė ji.
Rusija naktį smogė Ukrainai: nusitaikė į gyvenamąjį rajoną, pranešama apie sužeistuosius
Vietos pareigūnų teigimu, liepos 18-osios naktį Rusijos pajėgos surengė seriją išpuolių Ukrainoje, per kuriuos buvo sužeisti mažiausiai 5 asmenys, praneša „Kyiv Independent“.
Charkivo srities Čuhujivo merė Halyna Minajeva pranešė, kad per vieną išpuolį buvo sužeisti 4 žmonės. Visiems jiems suteikta medicininė pagalba.
Pasak H. Minajevos, Rusijos pajėgos taikėsi į gyvenamąjį rajoną, apgadino namus, gydytojo kabinetą ir švietimo įstaigą.
Į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos, kurios įvertino ir pradėjo šalinti padarytą žalą.
Per kitą išpuolį Rusijos pajėgos į Zaporižią paleido mažiausiai 9 „Shahed“ dronus, teigia regiono gubernatorius Ivanas Fiodorovas. Per šį smūgį buvo sužeistas 79 metų vyras.
M. Fiodorovas taip pat pranešė, kad per atskirą Rusijos smūgį Stepnohirsko miestui žuvo 64 metų vyras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pamatykite įspūdingą Seulo panoramą ir karštas panas!
BUTINA nepavargti remti Ukrainos!! Mes visa lietuva turime nepavargti buti Ukraina !!
PRIVALOME siusti LT karius i Ukraina !! Reikia kuo daugiau sankciju deti Rusijai ir visoms PRO-rusiskom salim!!
Trumpas domisi Ukrainos galimybėmis smogti Maskvai: tik gindamasis nieko nelaimėsi
Leidinys „The Washington Post“ paskelbė apie pokalbį, kurio metu Donaldas Trumpas klausė Volodymyro Zelenskio apie Ukrainos galimybes smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui.
D. Trumpas paskambino V. Zelenskiui liepos 4 d. po dar vieno bevaisio pokalbio su V. Putinu. WP teigimu, JAV prezidentas pasakė V. Zelenskiui, kad Ukraina negalės pakeisti karo eigos, jei liks gynyboje, ir turėtų pereiti į puolimą. Po to sekė tas pats dialogas, apie kurį anksčiau pasakojo FT ir WSJ: D. Trumpas paklausė, ar Ukraina galėtų smogti Rusijos sostinėms – istorinei ir dabartinei.
V. Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas liepos 4 d. pokalbį pavadino „geriausiu pokalbiu“ su D. Trumpu per visą istoriją, rašo WP. Prieš tai kelis mėnesius Europos lyderiai bandė pataisyti Ukrainos ir JAV prezidentų santykius po skandalo, kilusio per vasario mėnesį Ovaliajame kabinete vykusį susitikimą.
Birželio pabaigoje įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas ir privatus susitikimas Vatikane padėjo suartinti pozicijas, tačiau D. Trumpas vis dar neįvedė naujų sankcijų Rusijai (Maskva gavo 50 dienų išlygą), o jo klausimą apie Ukrainos galimybes smogti Rusijos teritorijai Baltieji rūmai pavadino išimtu iš konteksto.