Svarbiausios penktadienio naujienos:
23:57 | Kanada išplėtė sankcijas Rusijai
Kanada penktadienį paskelbė draudimą prabangos prekių prekybai su Rusija ir į sankcijų, paskelbtų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, sąrašą įtraukė dar 14 Rusijos oligarchų ir kitų Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino artimo rato žmonių.
Sankcijos suderintos su panašiomis priemonėmis, kurias Rusijai paskelbė tokios Kanados sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga.
Pasak vyriausybės, jos „padės sumažinti Rusijos oligarchų galimybes apeiti apribojimus kitose prabangos prekių rinkose“.
Draudimas apima Kanados alkoholinių gėrimų, tabako, kai kurių tekstilės gaminių ir sportinės aprangos, avalynės, prabangių drabužių ir aksesuarų, juvelyrinių dirbinių, virtuvės reikmenų ir meno kūrinių eksportą, taip pat alkoholinių gėrimų, jūros gėrybių, žuvies ir deimantų importą iš Rusijos.
2021 metais šių prekių vertė siekė 76 mln. Kanados dolerių (56 mln. eurų), rodo prekybos duomenys.
Vyriausybė taip pat paskelbė sankcijas Rusijos oligarchams, jų šeimos nariams ir artimiems V. Putino bendražygiams bei apribojo „prekių, kurios gali būti naudojamos ginklams gaminti“, eksportą į Rusiją.
Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, Kanada paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 000 fizinių ir juridinių asmenų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
23:39 | Zelenskis: „Azovstal“ gynėjams buvo duotas aiškus ženklas gelbėti gyvybes
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad „Azovstal“ kovotojams buvo duotas aiškus ženklas pasitraukti ir gelbėti savo gyvybes.
„Šiandien vaikinai gavo aiškų signalą iš karinės vadovybės, kad jie gali išeiti ir gelbėti savo gyvybes“, – pranešė V. Zelenskis Ukrainos televizijos kanalui.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad penktadienį pasidavė paskutinė „Azov“ pulko gynėjų grupė, kurią sudarė 531 žmogus.
23:23 | Zelenskis siūlo areštuotą Rusijos turtą skirti kompensacijoms ukrainiečiams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė šalims partnerėms pasirašyti daugiašalę sutartį dėl konfiskuotų Rusijos lėšų ir turto perdavimo Ukrainos atstatymui, praneša „UNIAN“.
„Siūlome savo partneriams pasirašyti daugiašalę sutartį ir sukurti mechanizmą, pagal kurį visi, kurie nukentėjo nuo Rusijos veiksmų, galės gauti kompensaciją už visus patirtus nuostolius“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pasak jo, „remiantis tokiu susitarimu, Rusijos lėšos ir turtas, esantys valstybių partnerių jurisdikcijoje, turėtų būti areštuoti arba įšaldyti, o vėliau konfiskuoti ir nusiųsti į specialiai sukurtą fondą, iš kurio visi, nukentėję nuo Rusijos agresijos, galės gauti atitinkamą kompensaciją“.
„Tai tikrai bus sąžininga. Ir Rusija pajus tikrąjį kiekvienos į mus paleistos raketos, bombos ir sviedinio svorį“, – pabrėžė V. Zelenskis.
23:03 | Rusai į Charkivą paleido kelias raketas, dvi buvo numuštos
Pasirodė daugiau detalių apie rusų smūgį Charkivo sričiai. Kiek anksčiau pranešta, kad Rusija smogė Lozovo kultūros centrui.
Charkivo srities vadovas Olegas Sinegubovas sako, kad okupantai į Lozovą paleido kelias raketas – dvi buvo numuštos, viena – pataikė į vietos kultūros namus, rašo „UNIAN“.
„Dėl smūgio buvo sužeisti 8 žmonės. Tarp sužeistųjų buvo ir 11 metų mergaitė“, – sakė jis ir pridūrė, kad visos raketos aukos buvo prie pastato ir buvo sužalotos skeveldrų. 7 žmonės paguldyti į ligoninę.
Dėl raketos kultūros namuose kilo gaisras, tačiau gelbėtojai jį greitai užgesino. Per sprogimą nukentėjo ir šalia esantys aukštybiniai pastatai.
22:36 | Pentagonas: Rusija nenaudojo naujų lazerių
Rusija Ukrainoje nenaudojo lazerinių ginklų, pareiškė JAV Pentagonas, praneša „Reuters“.
Dar anksčiau šią savaitę Rusija paskelbė kare su Ukraina naudojanti naujo tipo lazerinę technologiją, galinčią sudeginti kelių kilometrų atstumu esančius objektus.
Pentagono pareigūnai paneigė šį teiginį, sakydami, kad Rusija anksčiau tokios technologijos nenaudojo.
„Neturime jokių požymių, kad Ukrainoje būtų naudojami lazeriai, bent jau ginkluoti lazeriai. Nieko, kas galėtų tai patvirtinti“, – per spaudos konferenciją sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.
22:04 | Rusija skelbia perėmusi „Azovstal“ kontrolę
Rusija skelbia perėmusi „Azovstal“ plieno gamyklos kontrolę, rašo „Sky news“. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad paskutinė Ukrainos pajėgų grupė, „Azovstal“, „pasidavė“.
„Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorija visiškai išlaisvinta“, – sakoma ministerijos pranešime.
Rusija teigia, kad pasidavusią grupę sudarė 531 žmogus.
Kiek anksčiau penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad didžioji dalis Ukrainos karių buvo evakuoti iš „Azovstal“.
21:53 | Mykolajive nugriaudėjo sprogimai
Penktadienio vakarą Mykolajive nugriaudėjo sprogimai. Tai, pasak „UNIAN“, patvirtino meras Aleksandras Senkevičius.
Valdžios institucijos ragina vietos gyventojus nesiartinti prie langų. Išsamesnės informacijos kol kas nėra.
„Mykolajove girdimi sprogimai. Laikykitės atokiau nuo langų!“ – rašė A. Senkevičius.
21:31 | Zelenskis pirmą kartą prabilo apie „Azovstal“ gelbėjimo operaciją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą papasakojo apie „Azovstal“ kariškių gelbėjimo operaciją. Pasak prezidento, daugybė Ukrainos pilotų bandė skristi į Mariupolio plieno gamyklą padėti ten įstrigusiems kariškiams, tačiau nesėkmingai.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo interviu trijų metų nuo inauguracijos proga, rašo „UNIAN“.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainos pilotai į Mariupolį skrido nesant jokio oro koridoriaus ir veikiant galingai rusų priešlėktuvinei gynybai.
„Absoliučiai didvyriški žmonės (Mariupolio gynėjai – aut. past.). Nepamirštant, kad ten buvo visi: Nacionalinė gvardija ir 400 pasieniečių. Daugelis jų buvo sužeisti, mirė, bet jų buvo 400.
Taip pat desantininkai, policininkai, net Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojai, medikai, karo medikai, paprasti žmonės, vietiniai gyventojai. Ten yra daugybė didvyriškų žmonių. Todėl dabar sakau, kad visi šie žmonės yra absoliutūs didvyriai. Kitas klausimas – kaip tai įvyko, kas čia atsitiko. Jie gynė Mariupolį“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pasak jo, gindami Mariupolį žuvo daugybė ukrainiečių lakūnų.
Plačiau apie tai skaitykite tv3.lt straipsnyje.
21:18 | Rusija puola rytinius Ukrainos miestus
Rusijos pajėgos penktadienį toliau puolė Lysyčansko ir Severodonecko miestus Ukrainos rytiniame Luhansko regione, siekdamos atkirsti šią teritoriją nuo likusios Ukrainos dalies, pranešė regiono gubernatorius.
Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus naujienų agentūrai AP sakė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į greitkelį Lysyčanskas–Bachmutas.
Tai, pasak S. Haidajaus, yra vienintelis kelias, kuriuo galima evakuoti žmones ir pristatyti humanitarinę pagalbą.
„Šis kelias labai svarbus, nes tai vienintelis susisiekimas su kitais šalies regionais, – elektroniniu paštu sakė jis. – Rusai bando mus nuo jo atkirsti, kad apsuptų Luhansko regioną.“
Rusijos pajėgos nuolat apšaudo kelią iš įvairių krypčių, tačiau ukrainiečių šarvuočiai vis dar gali pravažiuoti, pridūrė S. Haidajus.
Vienas iš penktadienio išpuolių buvo nukreiptas prieš Severodonecko mokyklą, kurioje prieglobstį rado daugiau kaip 200 žmonių, tarp jų – daug vaikų. Žuvo trys suaugusieji, S. Haidajus pranešė per „Telegram“.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos baigia visiškai užimti Luhansko sritį, kurią iki karinės invazijos pradžios iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.
20:55 | Rusai iš Mariupolio teatro griuvėsių išrinko šimtus lavonų
Penktadienį Rusijos kariai baigė Mariupolio dramos teatro griuvėsių valymo darbus. Kaip skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“, rusai iš griuvėsių ištraukė šimtus žuvusiųjų kūnų ir juos išvežė taip siekdama nuslėpti savo įvykdytą nusikaltimą.
Apie tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
„Dabar mes niekada nesužinosime, kiek Mariupolio civilių iš tikrųjų žuvo nuo rusų bombos dramos teatre. Žuvusieji palaidoti neįvardytais numeriais masinėje kapavietėje Manguše“, – sakė P. Andriuščenka.
Jis pridūrė, kad sunku įsivaizduoti didesnį nusikaltimą ir žmogiškumo nebuvimą, nei tai, ką rusai padarė Mariupolio dramos teatrui.
„Įniršis. Tiesiog įniršis“, – teigė jis.
Kovo 16 d. Rusijos lėktuvas numetė bombą ant dramos teatro pastato Mariupolyje, kuriame slėpėsi šimtai civilių. Nuolaužos užvertė įėjimą į slėptuvę. Manoma, kad po griuvėsiais žuvo apie 300 žmonių.
Balandžio 23 d. miesto mero patarėjas pranešė, kad okupantai ėmė valyti teatro griuvėsius. Valymo metu okupantai supakavo žuvusiųjų kūnus į plastikinius maišus ir traktoriais bei sunkvežimiais perkelė juos į saugyklą pramoninėje zonoje netoli Nikolsko greitkelio.
20:12 | Rusai paleido raketą į Odesą, sugriovė lauko tualetą
Rusijos pajėgos surengė dar vieną oro raketų smūgį Odesos regione. Okupantų raketa pataikė į paplūdimio tualetą ir jį sugriovė.
Pranešama, kad žmonės atakos metu nenukentėjo. Vis dėlto „24.tv.ua“ pabrėžia, kad duomenys yra preliminarūs.
Kol kas aišku tiek, kad rusų raketa pataikė į paplūdimio tualetą Odesoje. Tualetas buvo sugriautas.
19:49 | Prancūzija pradėjo sužeistų ukrainiečių ir vėžiu sergančių vaikų evakuaciją
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad įvykdė pirmąjį medicininės evakuacijos iš Lenkijos skrydį sužeistiems ukrainiečiams ir vėžiu sergantiems vaikams, rašo „Sky news“.
Penktadienį skrydžiu evakuoti septyni per karą sužeisti ukrainiečiai, taip pat trys vėžiu sergantys ukrainiečių vaikai ir jų globėjai, sakoma ministerijos pranešime.
Pranešama, kad pacientai bus gydomi Prancūzijos lėšomis šalies ligoninėse.
19:29 | Budanovas: Ukraina karo veiksmus tęs tol, kol išvys Rusijos karius
Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė, kad Ukraina tęs karo veiksmus tol, kol išvys Rusijos karius iš visos savo teritorijos, įskaitant Krymą ir kitus 2014 metais Maskvos okupuotus regionus.
„Nežinau jokių sienų, išskyrus 1991 m. sienas. Kas gali priversti Ukrainą įšaldyti konfliktą? Tai yra visų ukrainiečių karas, ir jei kas nors pasaulyje mano, kad gali diktuoti Ukrainai sąlygas, kuriomis ji gali gintis arba ne, jie rimtai klydo“, – kalbėjo jis.
K. Budanovo teigimu, artimiausiais mėnesiais kariuomenė daugiausia dėmesio skirs Rusijos išstūmimui iš okupuotų teritorijų šalies pietuose, taip pat rytinio Donbaso.
Jis taip pat teigė esąs įsitikinęs, kad Vakarų ginkluotės tiekimas nekelia grėsmės Ukrainai.
„Mes kariaujame savo teritorijoje. Jeigu kas nors mano, kad tam tikros rūšies ginklų naudojimui turėtų būti taikomi apribojimai, noriu priminti, kad Rusija naudoja absoliučiai visas savo ginkluotės rūšis – nuo sparnuotųjų raketų, paleistų iš povandeninių laivų. strateginiams bombonešiams. Kol kas čia dalyvauja visas Rusijos ginklų asortimentas, išskyrus branduolinius“, – sakė jis.
18:57 | Vokietija iki liepos pristatys Ukrainai 15 priešlėktuvinių tankų
Vokietija liepos mėnesį pristatys Ukrainai pirmuosius 15 priešlėktuvinių tankų „Gepard“, penktadienį patvirtino Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai. Jis pridūrė, kad tankai Ukrainoje turėtų būti visiškai parengti naudoti iki liepos vidurio, rašo CNN.
Balandžio pabaigoje Vokietija sutiko pristatyti Ukrainai priešlėktuvinius tankus. O gegužės pradžioje Berlynas pranešė, kad Kyjivui tieks septynias savaeiges haubicas.
Praėjusią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasveikino Vokietijos pranešimą, sakydamas, kad po įtampos tarp Kyjivo ir Berlyno dabar Berlynas pasuko „teisinga kryptimi“.
Pastaraisiais mėnesiais Vokietijos vyriausybė patyrė Ukrainos ir šalies politikų spaudimą.
18:30 | Atakuota Charkivo sritis
Per raketų ataką Lozovos mieste Charkivo srityje buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, tarp jų ir vaikas, praneša Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Rusų raketa pataikė į naujai renovuotus kultūros namus.
„Charkivo sritis. Lozovos miestas. Rusijos raketos smūgis į naujai renovuotus kultūros namus. Septynios aukos, tarp jų 11 metų vaikas. Okupantai savo priešais laikė kultūrą, švietimą ir žmoniją. Ir jie jiems negaili nei raketų, nei bombų. Ką galvoja žmonės, kurie pasirenka tokius taikinius? Absoliutus blogis, absoliutus kvailumas“, – „Telegram“ rašo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pasidalijo sprogimo vaizdo įrašu.
Vietos žiniasklaida praneša, kad raketa į vieną miesto pastatą pataikė apie 15:00 vietos laiku. Pranešama, kad šiuo metu vyksta gaisro gesinimas ir nuolaužų tvarkymas.
Šiuo metu, pasak Lozovos mero Serhiy Zelensky, raketų grėsmė išlieka.
Nuo pat karo pradžios Lozovos bendruomenė periodiškai patirdavo raketų smūgius. Jau buvo apgadinta daugiau nei 200 namų.
18:06 | Oro pavojus
Daugelyje Ukrainos regionų paskelbtas oro pavojus, praneša „24tv.ua“. Gyventojai raginami nedelsiant vykti į slėptuves.
Sirenos kaukti pradėjo apie 17:20 vietos laiku.
18:02 | G7 pažadėjo 19,8 mlrd. dolerių paramą Ukrainai
G7 finansų ministrai pažadėjo 19,8 mlrd. dolerių paramą Ukrainai Rusijos invazijos metu, sakoma penktadienį paskelbtame grupės pareiškime.
JAV, Jungtinės Karalystės, Italijos, Japonijos, Kanados, Prancūzijos ir Vokietijos pareiškime teigiama, kad šios lėšos bus panaudotos padėti Ukrainai „užpildyti finansavimo spragą ir toliau užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą Ukrainos žmonėms“.
„Taip pat spręsdami Ukrainos humanitarinius ir kitus materialinius poreikius, mes visų pirma pripažįstame, kad Ukrainai skubiai reikia trumpalaikio finansavimo“, – sakoma pareiškime.
Priduriama, kad siūlomas 19,8 mlrd. dolerių fondas „papildo neseniai paskelbtus pranešimus apie tolesnę karinę ir humanitarinę paramą“.
„Mes ir toliau palaikysime Ukrainą per šį karą ir po jo ir esame pasirengę prireikus padaryti daugiau“, – teigė G7.
17:48 | Turkija su Vakarais kalbasi apie Ankaros nepritarimą Šiaurės šalių siekiui įstoti į NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų šalių lyderiais apie Ankaros prieštaravimą, kad į NATO įstotų Švedija ir Suomija, kurias ji kaltina suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.
Vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė politikų ir visuomenių nuomonę dėl galimybės įstoti į Aljansą abiejose Šiaurės šalyse, kurios istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos.
NATO gali plėstis tik visų 30 dabartinių narių bendru sutarimu, tačiau Turkija kaišioja pagalius į derybų proceso ratus.
R. T. Erdoganas kaltina abi kandidates, ypač Švediją, atlaidžiai žiūrint į kurdų kovotojus, Turkijos ir ES laikomus teroristais, taip pat į JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno, kurį Ankara laiko atsakingu už 2016 metų nepavykusį perversmą, sekėjus.
„Šiandien kalbėjausi su Nyderlandų ministru pirmininku“, – sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, jog šeštadienį jis turėtų telefonu pabendrauti su Jungtinės Karalystės ir Suomijos vadovais.
„Taip pat kalbėsimės su [NATO vadovu Jensu] Stoltenbergu, – nurodė turkų lyderis. – Toliau tęsime šias derybas, kad nenutrūktų mūsų telefoninė diplomatija.“
„Negalime pasakyti „taip“ [Švedijos ir Suomijos ketinimui]... stoti į NATO, saugumo organizaciją“, – pabrėžė R. T. Erdoganas.
R. T. Erdoganas šią savaitę pareiškė, kad Ankara paprašė Švedijos išduoti 30 „teroristų“, tačiau Stokholmas atsisakė tai padaryti.
Jo teigimu, Turkija yra „auka“ ir turi visus dokumentus bei informaciją apie „šias teroristines organizacijas“.
Penktadienį prezidentas pareiškė, kad NATO neturėtų suteikti narystės Stokholmui ir Helsinkiui, jei transatlantinė organizacija jautriai reaguoja į Turkijos nuogąstavimus.
Nors Švedija ir Suomija neabejotinai priklauso Vakarų pasauliui, jos daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo prie aljansų politikos, nenorėdamos provokuoti Rusijos.
Tačiau abiejų Šiaurės valstybių poziciją pakeitė pasaulį pribloškęs Maskvos įsiveržimas į Ukrainą, nesėkmingai siekusią įstoti į NATO.
Suomijos ir Švedijos delegacija pirmadienį pasisiūlė apsilankyti Turkijoje, bet R. T. Erdoganas atmetė tokį prašymą, pareiškęs, kad „jie neturėtų vargintis“.
J. Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Turkijos „nuogąstavimai“ sprendžiami, siekiant rasti „susitarimą, kuris leistų judėti pirmyn“.
17:25 | Putinas: daugėja kibernetinių atakų prieš Rusiją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad padaugėjo kibernetinių atakų prieš Rusiją, kurias vykdo užsienio „valstybinės struktūros“, rašo „Sky news“.
Rusijos prezidentas pridūrė, kad Maskva turės sustiprinti savo kibernetinę gynybą mažindama užsienio programinės ir techninės įrangos naudojimo riziką.
„Tikslingai bandoma išjungti Rusijos kritinės informacinės infrastruktūros interneto išteklius“, – sakė V. Putinas.
17:12 | JAV užsienio politikos patarėjas: Rusija yra silpnesnė nei karo pradžioje
JAV užsienio politikos patarėjas Derekas Cholletas BBC pareiškė, kad Rusija dabar yra silpnesnė nei tada, kai pradėjo invaziją Ukrainoje.
Maskva jau patyrė „strateginį pralaimėjimą“, sako jis. D. Cholletas aiškina, kad Rusijos ekonomiką „nuniokojo“ sankcijos, o jos kariuomenė išsekusi.
Kita vertus, „Ukraina šiandien yra stipresnė ir artimesnė Vakarams“ sako jis.
„Taip pat stipresnė ir NATO“, – priduria D. Cholletas.
„Štai mes kalbame apie Švedijos ir Suomijos prisijungimą prie (NATO – aut. past.). Per Naujuosius metus to nebuvo nė viename mūsų darbų sąraše“, – teigė jis.
16:40 | Ukraina įspėja apie blogėjančią padėtį fronte
Padėtis fronte tebėra įtempta ir rodo tolesnio eskalavimo požymius, sako Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianikas.
„Padėtis karinių operacijų rajone tebėra įtempta ir rodo tolesnio eskalavimo požymius. Rusijos okupacinės pajėgos intensyviai apšaudo visą kontakto liniją ir artilerija bando smogti Ukrainos kariams giliai į jų gynybą“, – „UNIAN“ cituoja jį.
Ministerijos atstovas pridūrė, kad tai ypač pasakytina apie Donecko ir Slovjansko kryptis.
Pasak jo, daugiausia dėmesio okupantai skiria užimtų linijų išlaikymui, žvalgybai, pozicijų inžineriniam aprūpinimui ir bandymams pildyti ginklų, karinės įrangos, šaudmenų, degalų ir tepalų atsargas.Rusai taip pat stengiasi pagerinti savo taktinę padėtį tam tikrose srityse.
Gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos okupantai siekia apsupti Ukrainos karius prie Lysičansko ir Severodonecko.
16:25 | Ukrainiečiai sunaikino rusų konvojų
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė dar vieną pergalę Luhansko srityje, praneša „UNIAN“. Ukrainiečiai sunaikino rusų jūros pėstininkų konvojų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Stefanas socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti deganti okupantų įranga. Pasak minėtos agentūros, jame matyti apie dešimt degančių rusų kovos mašinų.
Teigiama, kad rusų konvojuje galėjo būti aprūpinimui skirtų sunkvežimių. Nenurodoma, kur tiksliai buvo sunaikintas rusų konvojus.
Luhansko sritis šiuo metu yra vienas karščiausių fronto taškų. Regione kasdien vyksta įnirtingi mūšiai, o gyvenvietės yra apšaudomos.
Per pastarąją parą Ukrainos kariai Donbase atrėmė 14 priešo atakų. Pranešama, kad rusai bandė veržtis į Severodonecką, bet patyrė nuostolių ir atsitraukė.
16:11 | JAV žvalgyba nemano, kad Putiną galima įtikinti baigti karą
JAV žvalgybos pareigūnai skeptiškai vertina galimybę įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje, net jei Rusijos viešoji nuomonė smarkiai pasikeistų.
CNN kalbinti pareigūnai taip pat abejoja, ar karas gali paskatinti Rusijos prezidento nušalinimą nuo valdžios, bent jau trumpuoju laikotarpiu.
Žvalgybos pareigūnai mano, kad V. Putinas labai jautriai reaguoja į nedidelius visuomenės nuotaikų pokyčius, tačiau jo gebėjimas malšinti protestus ir žiniasklaidos kontrolė leido jam apsisaugoti nuo bet kokio reikšmingo liaudies sukilimo.
Šis vertinimas atspindi, kokiu mastu JAV mano, kad V. Putinas įtvirtino savo kontrolę Rusijoje. Šaltiniai CNN sakė, kad V. Putinas tiesiogiai dalyvauja priimant sprendimus, pavyzdžiui, nustatant puolimo linijų vietą ir kasdienius operatyvinius tikslus.
„Jis aiškiai pats priima sprendimus. Neatrodo, kad jis labai pasikliautų net vyriausybės ar kabineto ekspertais. Todėl sunku įsivaizduoti, kad visuomenės nuomonė jį labai paveikia“, – sakė vienas aukšto rango pareigūnas.
15:44 | JT teisių komisarė pirmadienį atvyks į Kiniją vizito, per kurį apsilankys ir Sindziange
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė pirmadienį pradės ilgai lauktą vizitą Kinijoje, penktadienį pranešė jos biuras.
Vizito metu Michelle Bachelet apsilankys ir Sindziango regione, kur kinų valdžia kaltinama plačiai paplitusiais teisių pažeidimais.
M. Bachelet ne vienerius metus prašė „reikšmingos ir nevaržomos“ prieigos prie Kinijos vakariausio Sindziango regiono.
„JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pirmadienį vyriausybės kvietimu pradeda šešių dienų trukmės oficialią misiją Kinijoje“, – nurodė jos biuras.
Tai bus pirmoji JT žmogaus teisių komisarės kelionė į Kiniją nuo 2005 metų. Per savo vizitą M. Bachelet susitiks su „keliais aukšto rango pareigūnais nacionaliniu ir vietiniu lygiais“.
„Vyriausioji komisarė taip pat susitiks su pilietinės visuomenės organizacijomis, verslo atstovais, mokslininkais ir skaitys paskaitą Guangdžou universiteto studentams“, – priduriama pranešime.
Kelios savaitės iki vizito į Kiniją buvo išsiųsta JT parengiamoji grupė, kuriai teko ilgą laiką izoliuotis, šalyje siaučiant pandeminio koronaviruso protrūkiams.
M. Bachelet, kuriai karantinuotis nereikės, dėl COVID-19 apribojimų nevyks į Pekiną, šią savaitę pranešė jos biuras.
Tačiau komisarė apsilankys Sindziango sostinėje Urumči ir Kašagaro mieste, pranešė jos padėjėjai.
M. Bachelet savo misiją baigs gegužės 28-ąją. Tą dieną ji sudalyvaus spaudos konferencijoje kol kas neatskleistoje vietoje, taip pat paskelbs pareiškimą.
JT žmogaus teisių komisarė jau ilgą laiką raginama apsilankyti Sindziange ir paskelbti savo agentūros išvadas apie padėtį šiame regione.
JAV vyriausybė ir dar kelių Vakarų šalių įstatymų leidėjai Kinijos valdžios elgesį su uigūrų mažuma Sindziange laiko genocidu. Pekinas tokius kaltinimus kategoriškai atmeta.
Žmogaus teisių organizacijų teigimu, mažiausiai milijonas šios daugiausia musulmoniškos etninės grupės atstovų kalinami regiono „perauklėjimo stovyklose“. Įtariama, kad uigūrai šiose įstaigose susiduria su masiniais teisių pažeidimais, įskaitant priverstinę sterilizaciją ir priverstinį darbą.
Pekino teigimu, Sindziange iš tikrųjų veikia profesinio mokymo centrai, skirti atgrasyti vietos gyventojus nuo ekstremizmo.
Kovą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras paskelbė, kad pagaliau susitarta dėl vizito organizavimo. Vis tik lieka neaišku, kada M. Bachelet komanda paskelbs ne kartą atidėliotą ataskaitą apie padėtį Sindziange.
Žmogaus teisių aktyvistai, diplomatai ir kiti nerimauja, kad Pekinas manipuliuos šiuo vizitu, ir vis garsiau reikalauja paskelbti ataskaitą.
Tačiau M. Bachelet atstovė antradienį pabrėžė, kad ataskaita nebus paskelbta iki komisarės kelionės pradžios ir kad nenustatyta konkrečios datos, kada dokumentas turi būti paskelbtas viešai.
15:18 | Advokatas Kyjivo karo nusikaltimų teismo prašo išteisinti rusų karį
Pirmojo nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje teisiamo rusų kario advokatas penktadienį sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad jo klientas yra nekaltas dėl tyčinės žmogžudystės ir karo nusikaltimų.
Teisiamas 21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas Kyjive surengtame teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.
„Atsižvelgdamas į įrodymus ir liudijimus manau, kad Šišimarinas nėra kaltas dėl nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas“, – teismui pareiškė advokatas Viktoras Ovsianikovas.
„Prašau išteisinti mano klientą“, – sakė jis.
Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti V. Šišimarinui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už civilio Oleksandro Šelipovo nužudymą Čupachivkos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.
Jaunatviškos išvaizdos rusų seržantas V. Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.
„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve.
Šios svarbios bylos, užbaigtos penktadienį po trijų svarstymo dienų, verdiktas turėtų būti paskelbtas pirmadienį.
Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Ji laikoma viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu.
Tuo pačiu metu tarptautinės institucijos tiria įtariamus Rusijos pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.
„Noriu atsiprašyti“
Anksčiau šią savaitę V. Šišimarinas teisme prisipažino, kad vasario 28 dieną nušovė vyrą, kai kartu su dar keliais rusų kariais atsitraukinėjo ir mėgino susijungti su savo daliniu Rusijoje.
Jis teigė, kad šauti jam liepė kitas rusų karys, kuris nebuvo jo vadas.
„Noriu atsiprašyti už tai, ką padariau“, – penktadienį sakė V. Šišimarinas.
Ketvirtadienį jis paprašė atleidimo nužudyto civilio našlės Katerynos Šelipovos.
Advokatas teisme įrodinėjo, kad V. Šišimarinas nenorėjo vykdyti to, ką suprato kaip tiesioginį įsakymą, ir iš pradžių jam nepakluso.
V. Šišimarinas pasidavė kitų dviejų rusų karių, drauge su juo buvusių automobilyje, spaudimui, teigė V. Ovsianikovas.
Jis taip pat abejojo, kad jo klientas ketino nužudyti O. Šelipovą.
„Ar įmanoma paleisti tiksliai nutaikytą šūvį tokioje aplinkoje? Ar Šišimarinas ketino nužudyti Šelipovą?“ – klausė jis.
Pasak advokato, jo klientas įvykdė įsakymą tikėdamasis, kad jo šūviai nenužudys O. Šelipovo. V. Ovsianikovas taip pat pažymėjo, kad V. Šišimarinas „savanoriškai“ pasidavė ukrainiečių kariams.
Tačiau prokurorai įrodinėjo, kad V. Šišimarinas paleido tris ar keturias kulkas, norėdamas nužudyti civilį.
„Jis vykdė nusikalstamą įsakymą ir gerai tai žinojo“, – sakė kaltintojas.
Trečiadienį Kremlius pareiškė, kad nebuvo informuotas apie šią bylą. V. Šišimarino advokatas nurodė, kad neturėjo jokių kontaktų su rusų pareigūnais.
14:44 | Buvęs Vokietijos kancleris nesikraus turtų iš rusų naftos bendrovės
Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ penktadienį pranešė, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ir vokiečių verslininkas Matthiasas Warnigas nebedirbs valdyboje, rašo „Financial Post“.
Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino G. Schroederį įtraukti į juodąjį sąrašą, jei šis nepasitrauks iš „Rosneft“ valdybos narių, tai taip pat turėjo atitolinti galimybę užimti aukštas pareigas rusų energetikos milžinės „Gazprom“ kompanijoje.
1998–2005 m. Vokietijos kancleriu buvęs G Schroederis susilaukė aršios visuomenės kritikos po to, kai ir toliau, budamas „Rosneft“ valdybos pareigas, iš to krovėsi didelius turtus.
14:29 | Rusija šeštadienį nutrauks dujų tiekimą Suomijai, skelbia suomių įmonė
Rusijos gamtinių dujų tiekimas Suomijai bus nutrauktas šeštadienį ryte, pranešė Suomijos valstybinė valstybinė dujų bendrovė „Gasum“.
„Penktadienio, gegužės 20-osios, popietę „Gazprom export“ informavo „Gasum“, kad gamtinių dujų tiekimas į Suomiją bus nutrauktas gegužės 21-ąją, šeštadienį, 7 val. ryto“, – skelbia suomių įmonė.
Ji pažymi, kad Rusijai nutraukus tiekimą, šio vasaros sezono metu „Gasum“ gamtines dujas savo klientams tieks iš kitų šaltinių per jungtį su Estija „Balticconnector“.
„Labai apgailestaujame, kad gamtinių dujų tiekimas pagal mūsų sutartį bus sustabdytas dabar. Tačiau mes kruopščiai ruošėmės šiai situacijai ir dujų perdavimo tinkle jokių sutrikimų nebus“, – pranešime cituojamas „Gasum“ valdybos pirmininkas Mika Wiljanenas.
Anksčiau šią savaitę „Gasum“ skelbė atmetanti Rusijos vienašališką reikalavimą už jos eksportuojamas dujas mokėti rubliais ir yra pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, tačiau pripažino, jog „Balticconnector“ pajėgumai yra riboti.
„Gasum“ taip pat pranešė, kad nuo praėjusių metų rudens derėjosi su „Gazprom export“ dėl ilgalaikės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau nuomonės dėl jų smarkiai išsiskyrus „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik ginčo sprendimą perduoti arbitražui“.
Suomija kartu su Estija tikisi iki šių metų pabaigos įgyvendinti bendrą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą.
Kita vertus, gamtinės dujos sudaro tik apie 8 proc. Suomijos suvartojamos energijos.
Praeito sekmadienio naktį Rusija sustabdė elektros tiekimą Suomijai, kuri gegužės 18-ąją kartu su Švedija pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą abiem Skandinavijoms šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
13:55 | Severodonecke – dar viena Rusijos ataka
Rusijos pajėgos penktadienį apšaudė mokyklą Severodonecke, kur nuo bombų slėpėsi žmonės.
Luhansko srities vadovo Serhijaus Haidajaus teigimu, žuvo mažiausiai 3 žmonės. Viso mokykloje slėpėsi apie 200 žmonių, daug vaikų.
Pastarosiomis dienomis aršiai Rusijos artilerijos pabūklų ir lėktuvų naikinamo miesto pareigūnai bando perkelti žmones į kitą slėptuvę, rašoma UNIAN.
13:33 | Prabilo „Azov“ pulko vadas Denisas Prokopenka
„Azov“ dalinio vadas Denisas Prokopenka paviešino vaizdo įrašą, kuriame pareiškė, kad „karinė vadovybė įsakė išsaugoti gyvybes ir nutraukti gynybą“.
„86-oji Mariupolio gynybos dienos. Aukščiausia karinė vadovybė davė įsakymą išsaugoti garnizono karių gyvybes ir sveikatą bei stabdyti miesto gynybą. Nepaisant intensyvių kovų, visapusės gynybos ir atsargų trūkumo, nuolat pažymėjome 3 mums svarbiausias evakuacijos sąlygas, o būtent: civiliai, sužeistieji ir žuvusieji. Civiliai buvo evakuoti.
Sunkiai sužeistieji gavo reikiamą pagalbą ir juos buvo galima evakuoti toliau keičiant ir išvežant į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Žuvusiųjų didvyrių (išgabenimo) procesas tęsiasi. Šlovė ukrainiečiams!“, – pareiškė D. Prokopenko.
13:21 | Berlynas: G-7 svarsto galimybę išskirti Ukrainai 18 mlrd. dolerių paramos paketą
Didysis septynetas (G-7) ketina susitarti dėl didesnės nei 18 mlrd. dolerių (17 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo Ukrainai, penktadienį pareiškė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris.
Ministras interviu televizijai „Bloomberg Television“ pabrėžė, kad Rusijos invazijai besipriešinantys ukrainiečiai „gina ne tik save, bet ir mūsų vertybes“.
JAV iždo departamento atstovas atsisakė patvirtinti sumą, kurią ketinama išskirti per G-7 finansų ministrų susitikimą Vokietijoje. Tuo metu vokiečių Finansų ministerijos atstovas atsisakė pateikti komentarų naujienų agentūrai AP.
JAV iždo sekretorė Janet Yellen ir kiti vadovai šią savaitę kalbėjo apie būtinybę sąjungininkams surinkti pakankamai papildomos pagalbos, kad padėtų Kyjivui „sėkmingai įveikti“ Maskvos invaziją.
13:20 | Vienas iš NATO vadų: neabejotai prasidėjo nauja NATO era
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris pažymėjo, kad Rusijos karas Ukrainoje sutelkė aljansą kaip niekad anksčiau, o NATO palaikys Ukrainą „tiek, kiek reikės“.
„Po vasario 24-osios, kuomet Rusija užpuolė Ukrainą, Šiaurės Atlanto aljansui prasidėjo „nauja era“. NATO sustiprino kolektyvinę gynybą stipriau, negu anksčiau per visą kartą“, – aiškino jis.
Nyderlandų admirolas pažymėjo, kad Vladimiro Putino sukurta nauja strateginė realybė, su kuria susidūrė pasaulis, neatsiejamai susijusi su NATO rodomu Ukrainos palaikymu.
„Neabejotinai nauja era NATO prasidėjo. Per pastaruosius porą mėnesių NATO parodė, kad ji geba greitai ir efektyviai keisti savo poziciją“, – aiškino jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad NATO šalys Ukrainą palaikys tiek, „kiek reikės“, o pati Ukraina „niekada nepriims Rusijos okupacijos“.
13:06 | Rusijoje palaidotas žuvęs laivo „Ekvator“ jūreivis, apie galimą rusų laivo nuskandinimą prie Gyvačių salos anksčiau skelbė ukrainiečiai
Ukrainos žurnalistai aptiko informaciją, kad viename Rusijos mieste yra atsisveikinama su žuvusiu karinio žvalgybinio laivo „Ekvator“ vyresniuoju mašinistu Muratu Chatažuvoku.
Pažymima, kad „Ekvator“ jūreivis žuvo 2022-ųjų gegužės 7-ąją – manoma, kad laivas dalyvavo „spec. operacijoje“ saugant strateginę Gyvačių salą Juodojoje jūroje.
Tai paskatino kalbas, kad ukrainiečių pranešimai apie galimai paskandintą dar vieną rusų laivą pasitvirtina, rašoma „UNIAN“.
12:34 | Šoigu skelbia apie Rusijos kariuomenės pergales Ukrainos rytuose
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad „Luhansko Liaudies Respublikos išlaisvinimas“ (administracinės okupuotos Luhansko srities Ukrainoje ribos) jau artėja link pabaigos.
Jo teigimu, ukrainiečiams taip pat nepavyko užimti Gyvačių salos. S. Šoigu skelbia apie per prieš savaitę tris paras vykusios Ukrainos operacijos metu 50 žuvusių Ukrainos jūrų pėstininkų, 4 numuštus ukrainiečių lėktuvus, 10 sraigtasparnių, 30 bepiločių ir 3 nuskandintus katerius. Ukraina šios informacijos nepatvirtino.
S. Šoigu teigimu, Rusija į nelaisvę paėmė apie 2 tūkst. iš „Azovstal“ gamyklos teritorijos pasitraukusių ukrainiečių karių.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu taip pat pareiškė, kad Maskva įsteigs naujų karinių bazių šalies vakarinėje dalyje, atsakydama į NATO plėtrą.
„Iki šių metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje bus įkurta 12 karinių dalinių ir divizijų“, – S. Šoigu pareiškimą per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros.
Su Rusija besiribojanti Suomija ir jos kaimynė Švedija šią savaitę pateikė stojimo į NATO paraiškas. Rusija perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių.
12:10 | Rusija skelbia įkūrusi „specialų išlaisvintų Ukrainos teritorijų atstatymo štabą“
Rusijos vyriausybė okupuotose teritorijose kuria savo valdžios struktūras, pareiškė vicepremjeras Maratas Chusnulinas. Buvo įkurta spec. darbinė grupė, atsakinga už teritorijų „atstatymą“.
11:49 | Rusijoje siūloma didinti kariuomenės „kontraktininkų“ amžių
Rusijos žemieji parlamento rūmai savo tinklalapyje paskelbė siūlymą pakeisti įstatymą, kad vyresni nei 40 metų rusai ir vyresni nei 30 metų užsieniečiai galėtų pasirašyti kontraktus su kariuomene.
„Reuters“ praneša, kad „didelio tikslumo ginklų naudojimui, ginklų ir karinės įrangos eksploatavimui reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. Patirtis rodo, kad tokiais jie tampa sulaukę 40–45 metų.“
11:43 | Pentagono pareigūnas: nepaisant Ukrainos pergalių karas užsitęs
Vienas Pentagono aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad karas Ukrainoje galėtų tęstis ilgą laiką, nors Kyjivo pajėgos atkovojo Charkivo sritį ir gauna nemažą JAV paramą.
Pareigūnas įspėjo dėl analitikų kalbų, kad Rusijos pajėgos pasiekė galimybių ribą ir po kelių savaičių gali pasiekti tašką, kai nebegalės pulti.
„Sunku numatyti, kur tai su laiku nueis“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Jis gyrė ukrainiečių pajėgas už vadovavimą ir valdymą, sanglaudą ir dvasią. Pasak jo, tai „tiesiog istorinis“ dalykas, palyginti su Rusijos pajėgomis. Tačiau, jo teigimu, rusai tebeturi kiekybinį pranašumą, „nemažą“ kovinių pajėgumų rezervą ir išlaiko pozicijas palei ilgą frontą.
„Visa tai drauge su faktu, kad kalbame apie Ukrainos dalį, dėl kurios šios dvi šalys kovoja aštuonerius metus, verčia mus toliau manyti, kad kova gali būti ilga“, – pabrėžė pareigūnas.
10:53 | Ukraina ruošiasi puolimui iš Baltarusijos: antro bandymo jie jau neturės
Šalies rytuose su Rusijos kariuomene aršiai kovojanti Ukraina paskelbė, kad stiprina įtvirtinimus ir šalies šiaurinėje dalyje, pasienyje su Baltarusija.
Žytomyro srityje yra statomos betoninės užkardos, siekiant išvengti antrojo įsiveržimo iš Baltarusijos teritorijos, paskelbė Žytomyro meras Serhijus Suchomlinas.
„Antrojo bandymo priešas neturės. Nebus tokios galimybės įsiveržti į Ukrainą, kaip jie tai padarė vasario 24-ąją. Nuo gegužės 1-osios pradėjome visu perimetru statyti betoninius blokus“, – pareiškė jis. Anksčiau buvo skelbta, kad Ukraina pasistatė betonines užkardas ir pasienio su Padniestre ruože.
Maža to, „Atlantic Council“ ekspertų teigimu, Ukrainai ilgainiui teks išstoti iš Otavos sutarties, draudžiančios minuoti teritorijas. Pasak jų, kitokiu būdu užtikrinti pasienio zonos saugumą nuo agresyvių kaimyninių valstybių puolimo bus labai sudėtinga.
10:32 | Ukrainos kariuomenė: Rusija savo manevrais siekia suklaidinti ir neatsisako Kyjivo puolimo idėjos
Pavienių padalinių rotacija Rusija siekia sukurti iliuziją, kad atsisako minčių apsupti Kyjivą, teigiama Ukrainos generalinio štabo ataskaitoje.
„Kai kurie požymiai rodo, kad priešas įgyvendina padalinių pergrupavimą siekiant sutelkti savo pagrindines pajėgas rytų kryptimi. Tačiau tuo pat metu, taip vadinamasis „pajėgų atitraukimas“, tikėtina, tėra pavienių dalinių rotacija ir tuo siekiama suklaidinti Ukrainos kariuomenės vadovybę“, – cituojama Ukrainos kariuomenė UNIAN.
09:23 | Severodonecko puolimas tęsiasi, sugriauta apie 70 proc. namų
Rusijos kariuomenė tęsia Severodonecko puolimą Ukrainos rytuose. Raketomis bombarduojami gyvenamieji pastatai, apie 70 proc. jų jau sugriauta, skelbiama UNIAN.
Požemiuose ir rūsiuose likę dar 15 tūkst. civilių.
Vien per paskutines 24 valandas vien Luhansko regione Rusijos kariuomenė nužudė 13 civilių, „Reuters“ cituojamas regiono atstovas Serhijus Gaidajus.
Dvylika žuvo Severodonecke, kur Rusijos puolimas ir toliau tęsiamas.
08:31 | Britų žvalgyba: Rusija perkels savo karius iš Mariupolio į Donbasą, tačiau darys tai skubotai
Didžiosios Britanijos žvalgyba skelbia, kad Rusijos kariuomenės vadovybė jaus spaudimą „iš viršaus“ perkelti kariuomenę iš Mariupolio į Donbasą. Normaliomis aplinkybėmis iš naujo suformuoti dalinius užtruktų, tačiau Rusijos vadovybei skubant pasiekti „pergalių“ rusų kariai į frontą gali būti skubiai siunčiami ne iki galo suformuotais daliniais ir be tinkamo aprūpinimo.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 20 May 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) May 20, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/AgtCk64rRw
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/W938cA16hU
07:20 | JAV: Maskva priėmė sprendimą paversti maistą ginklu
Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu padėties, plėtojantis karui Ukrainoje.
Vašingtonas ragino Rusiją leisti eksportuoti Ukrainos grūdus, įstrigusius blokuojamuose Juodosios jūros uostuose. Ukraina yra viena daugiausiai kviečių užauginančių valstybių.
„Liaukitės blokuoti Juodosios jūros uostus. Leiskite laisvai judėti laivams ir traukiniams bei sunkvežimiais, gabenantiems maistą iš Ukrainos“, – per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, sušauktą JAV iniciatyva, ragino amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Liaukitės grasinti sulaikysiantys maisto ir trąšų eksportą iš šalių, kritikuojančių jūsų agresyvų karą, – pridūrė jis. – Milijonų ukrainiečių ir milijonų kitų žmonių visame pasaulyje aprūpinimas maistu tiesiogine prasme paverstas Rusijos kariuomenės įkaitu.“
Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia savo ruožtu atkirto, kad jo šalis kaltinama dėl visų pasaulio negandų.
Pasak jo, pasaulis jau seniai patiria apsirūpinimo maistu krizę, sukeltą infliacijos spiralės dėl kylančių draudimo kainų, logistikos sutrikimų ir spekuliacijos Vakarų rinkose.
Jis taip pat pasmerkė Vakarų sankcijas Rusijai ir sakė, kad šių priemonių padariniai mažina apsirūpinimo maistu saugumą visame pasaulyje.
A. Blinkenas atsakė, kad „sankcijos netrukdo Rusijai eksportuoti maisto ir trąšų“.
„Jungtinių Valstijų ir daugelio kitų šalių įvestos sankcijos specialiai apima išlygas maistui, trąšoms ir sėkloms iš Rusijos, – pažymėjo jis. – Sprendimas paversti maistą ginklu yra priimtas Maskvos ir vien tik jos.“
07:11 | Kinija importavo iš Rusijos mažiau naftos
Sausio – balandžio mėnesiais naftos importas iš Rusijos susitraukė apie 7,4 proc., lyginant su praėjusiais metais, skelbia Kinijos muitinės valdyba.
06:31 | Ukrainos užsienio reikalų ministras: Rusija pasirinko karą, o ne derybas
Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos teigimu, taikos derybos „užgeso“, nors ir buvo prasidėjusios aktyviai.
„Nebuvo tokio momento, kuomet ėmėme ir tiesiog nutraukėme derybas. Derybos atrodė panašiai į degtuką. Iš pradžių uždegi jį ir jis dega ryškiai, stipriai. Vėliau, kuo toliau jis degė, tuo mažesnis likdavo. Ir, galų gale jis dingsta, lieka tik apdegęs degtukas, kurį meta ant žemės ir trypia koja. Kažkas panašaus buvo ir su derybomis“, – pažymėjo D. Kuleba.
„Jeigu pažiūrėtume į žemėlapį, į Ukrainos miestus, kurie buvo puolami pastarosiomis dienomis, į mūšį dėl Donbaso, į Mariupolį, į jų (Rusijos) pastangas įsikasti Chersone, tai galima matyti, kad Rusija pasirinko karą, o ne darybas. Štai taip jos (derybos) ir užgeso“, – aiškino politikas.
06:14 | JAV Kongresas patvirtino lendlizo programą
JAV Kongresas patvirtino 40 mlrd. dolerių karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai. Demokratai ir respublikonai susivienijo palaikant sąjunginę valstybę, kovojančią prieš Rusijos puolimą. Šalies valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad JAV valdžia išsiuntė Ukrainai papildomos ginkluotės už 100 mln. dolerių.
05:54 | Kalbėjosi JAV ir Rusijos kariuomenių vadai: „aptarė keletą susirūpinimą keliančių su saugumu susijusių klausimų“
Aukščiausio rango JAV generolas Markas Milley ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos kolega generolu Valerijumi Gerasimovu, pranešė Pentagonas.
Tai buvo pirmas jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto (JCS) pirmininkas M. Milley ir Rusijos generaliniam štabui vadovaujantis V. Gerasimovas „aptarė keletą susirūpinimą keliančių su saugumu susijusių klausimų“, informavo JCS atstovas, nepateikdamas jokių kitų detalių.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojama televizija „Zvezda“ pranešė, kad pokalbis įvyko M. Milley iniciatyva ir kad generolai kalbėjosi apie situaciją Ukrainoje.
Pastarąjį kartą telefonu M. Milley ir V. Gerasimovas kalbėjosi vasario 11 dieną, kai Vašingtonas viešai įspėjo apie Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą ir tikėjosi, kad įspėjimai atgrasys Maskvą nuo tolesnių veiksmų.
„Nuo to laiko iki šios dienos jie nesikalbėjo“, – sakė JCS atstovas Seanas Riordanas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gegužės 13 dieną pirmąkart pasikalbėjo nuo karo pradžios. L. Austinas paragino rusus „nedelsiant nutraukti ugnį“.
Tačiau vėliau Pentagono atstovas spaudai sakė, kad šis pokalbis „konkrečiai neišsprendė jokių aštrių klausimų ir tiesiogiai nepakeitė to, ką rusai daro arba ką jie sako“.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai:
► Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus mažai tikėtina, kad karas Ukrainoje galėtų baigtis anksčiau nei rudenį.
► Iš „Azovstal“ išvežtus ukrainiečių „Azov“ bataliono karius rusai išsivežė į savo teritoriją – Rostovo ir Taganrogo tardymo izoliatorius, skelbia vietos regioninė žiniasklaida.
► Jungtinės Valstijos veikiausiai atšauks išimtį, suteikiančią Maskvai leidimą atsiskaityti su jos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojais Rusijoje laikomais JAV doleriais, trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.
► Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis, ir paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą.
► Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
