Šaltiniai: Kinija pripažino, kad negali sau leisti Rusijos pralaimėjimo kare prieš Ukrainą
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi trečiadienį pasakė Europos Sąjungos (ES) vyriausiajai diplomatei Kajai Kallas, kad Pekinas negali sau leisti Rusijos pralaimėjimo Ukrainoje, rašo „South China Morning Post“.
Kinija baiminasi, kad tuomet JAV visą dėmesį nukreips į Pekiną, leidiniui teigia keli su šiuo pokalbiu susipažinę asmenys.
Pranešama, kad ministro atvirumas nustebino kai kuriuos ES pareigūnus.
Tekste taip pat teigiama, kad Wang Yi atmetė kaltinimus, jog Kinija finansine ar karine prasme remia Rusijos karą prieš Ukrainą ir pareiškė, kad jeigu taip būtų, karas jau seniai būtų pasibaigęs.
Anot šaltinių, ministras K. Kallas davė keletą „istorijos pamokų ir paskaitų“.
„Viena iš Wang pareiškimo Briuselyje interpretacijų yra ta, kad nors Kinija neprašė karo, jo tęsimasis gali atitikti Pekino strateginius poreikius, kol JAV toliau dalyvauja Ukrainoje“, – rašoma straipsnyje.
Zelenskis: jei tikrai norime taikos, reikia susitikimo su Putinu
Rusijoje sprendimus priima Vladimiras Putinas, todėl norint pabaigti karą Ukrainoje, turi susitikti JAV, Ukrainos ir Rusijos lyderiai, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijos metu ketvirtadienį, rašo „Ukrinform“.
„Manau, kad Rusijoje sprendimus priima tik Putinas. Būtent todėl mums reikia susitikimo aukščiausio lygio vadovų, jei mes tikrai norime taikos“, – sako V. Zelenskis.
Jo taip pat buvo paklausta apie V. Putino ir Donaldo Trumpo ryšius. Ketvirtadienį D. Trumpas su V. Putinu kalbėjosi telefonu.
„Nesu tikras, kad jie turi daug bendrų temų, nes tai visiškai skirtingi žmonės. Bet jei kalbame apie Ukrainą, tai mes iš karto palaikėme prezidento Trumpo pasiūlytą idėją besąlygiškai nutraukti ugnį“, – sako V. Zelenskis.
Per sprogimą okupuotame rytų Ukrainos mieste žuvo valdžios pareigūnas
Ketvirtadienį per sprogimą rusų okupuotame rytų Ukrainos Luhansko mieste žuvo buvęs miesto valdininkas, pranešė Maskvos statytinės valdžios atstovai.
Per Maskvos puolimą okupuotoje Ukrainoje ir Rusijos viduje buvo įvykdyta keletas žmogžudysčių, kurios arba buvo siejamos su Kijivo saugumo tarnybomis, arba pastarosios prisiėmė už jas atsakomybę.
„Šiandien per niekšišką išpuolį Luhansko centre žuvo buvęs mūsų regiono sostinės administracijos vadovas Manolisas Pilavovas“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos remiamas regiono vadovas Leonidas Pasečnikas.
Jo teigimu, M. Pilavovas miesto administracijai vadovavo devynerius metus.
„Esu įsitikinęs, kad nuodugniai ištyrus visas sprogimo aplinkybes, jo kaltininkai bus surasti ir tikrai sulauks pelnytos bausmės“, – teigė L. Pašečnikas.
Vietos valdžios institucijos pranešė, kad dar trys žmonės buvo sužeisti, vieno jų būklė sunki.
Kijevas M. Pilavovo mirties kol kas nekomentavo.
2014 m. Luhanskas atiteko prorusiškiems separatistams.
Maskvos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau beveik trejus su puse metų.
Trumpas ir Putinas baigė pokalbį: Putinas toliau svaidosi reikalavimais
Baigėsi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pokalbi, skelbia Kremlius. Anot rusų diplomato Jurijaus Ušakovo, pokalbis truko beveik valandą. Kremliaus vertinimu, pokalbis buvo dalykiškas, konkretus.
V. Putinas pokalbio metu pareiškė, kad yra pasirengęs tęsti derybų su Ukraina procesą, tačiau pareiškė D. Trumpui, kad Rusija neatsisakys savo tikslų Ukrainoje.
„Putinas pasakė Trumpui, kad Rusija neatsisakys savo tikslų pašalinti konflikto Ukrainoje priežastis“, – rašo TASS.
Anot J. Ušakovo, Stambule vyksiančios Rusijos ir Ukrainos derybos išliks dvišalės. Konkrečios trečiojo derybų raundo Stambule datos nebuvo aptartos, skelbia TASS.
JAV ginklų tiekimo Ukrainai sustabdymo tema šiandien V. Putino ir D. Trumpo pokalbyje nebuvo paliesta.
Anot J. Ušakovo, V. Putinas ir D. Trumpas susitarė tęsti bendravimą.
Pokalbio metu taip pat aptartas padėties Artimuosiuose Rytuose klausimas.
V. Putinas ir D. Trumpas šiandien neaptarinėjo susitikimo galimybės, tačiau „ši idėja kabo ore“, sako J. Ušakovas.
Volodymyras Zelenskis: abejonės dėl JAV sustiprina ES ir NATO bendradarbiavimo poreikį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad abejonės dėl JAV pozicijos Europos atžvilgiu išryškino būtinybę stiprinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO bendradarbiavimą.
„Dabar, kai kyla abejonių dėl tolesnės JAV paramos Europai, dar svarbiau stiprinti mūsų bendradarbiavimą ir koordinavimą per ES, NATO, taip pat tiesioginius santykius“, - sakė V. Zelenskis Orhuse vykusiuose susitikimuose su Danijos ir ES vadovais.
Gedulas Ukrainoje: atsisveikinama su tragiškai žuvusiu pilotu
Gedėtojai ketvirtadienį atidavė paskutinę pagarbą Kyjivo stačiatikių katedroje pašarvotam ukrainiečių naikintuvo F-16 pilotui, kuris žuvo atremdamas Rusijos bombardavimą.
Netikėtas skambutis: Trumpas dar šiandien kalbėsis su Putinu
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas paskelbė, kad ketvirtadienį kalbėsis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kiek vėliau tai patvirtino ir D. Trumpas.
„10 val. ryto (17:00 Lietuvos laiku – red. past.) kalbėsiuosi su Rusijos prezidentu V. Putinu“, – „Truth Social“ pranešė D. Trumpas.
Kaip skaičiuoja BBC Russian, paskutinį kartą V. Putinas ir D. Trumpas telefonu kalbėjosi birželio 14 d. Tai buvo penktasis jų pokalbis.
EK vadovė: JAV sustabdžius dalį ginkluotės siuntimo, Europa turi padidinti savo pagalbą Ukrainai
Europos Komisijos (EK) vadovė ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonui priėmus sprendimą sustabdyti kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai, Europa turi padidinti savo pagalbą šiai su rusų invazija ketvirtus metus kovojančiai šaliai.
„Tai aiški žinia, kad turime didinti savo paramą, stiprinti Europos gynybos pajėgumus ne tik Europos Sąjungos, bet ir žemyno lygmeniu“, – sakė Ursula von der Leyen žurnalistams per vizitą Danijoje.
Danijos premjerė: ES be Ukrainos nebus pilna
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) be Ukrainos nebus pilna, ir pažadėjo išnaudoti savo pirmininkavimo blokui pusmetį Kyjivo siekio prisijungti pasistūmėjimui.
„Ukraina yra mūsų Europos šeimos dalis, ir mums buvo labai svarbu, kad prezidentas (Volodymyras) Zelenskis šiandien galėjo prisijungti prie mūsų (...) Mūsų Europos šeima nebūtų pilna be jo dalyvavimo“, – sakė M. Frederiksen spaudos konferencijoje per oficialią Danijos pirmininkavimo ES Tarybai perėmimo ceremoniją, į kurią buvo pakviestas Ukrainos vadovas.
Rusijos raketų smūgis Odesai: žuvo du žmonės, šeši sužeisti
Per Rusijos balistinės raketos ataką Ukrainos pietiniame Odesos uoste ketvirtadienį žuvo du žmonės ir dar šeši buvo sužeisti, pranešė vyriausybės narys.
Zelenskis: Ukraina pasirašė susitarimą su Amerikos bendrove dėl bendros dronų gamybos
Danijoje, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, su Amerikos bendrove „Swift Beat“ buvo pasirašytas memorandumas dėl bendros dronų gamybos, rašoma „Ukrinform“.
Skubus Trumpo ir Zelenskio pokalbis: Ukraina tikisi paaiškinimų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį telefonu turėtų aptarti staigų kai kurių svarbių JAV ginklų tiekimo Kyjivui sustabdymą, rašo „Financial Times“.
Leidinys, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis, teigia, kad Ukrainos prezidentas taip pat iškels galimo ginklų pardavimo ateityje klausimą.
Ukraina trečiadienį iškvietė JAV ambasados Kyjive vadovo pavaduotoją į susitikimą ir perspėjo jį, kad bet koks JAV karinės pagalbos Ukrainai vėlavimas „paskatintų“ Rusiją, pranešė užsienio reikalų ministerija.
„Johnas Ginkelis buvo pakviestas į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją (…) Ukrainos pusė pabrėžė, kad bet koks vėlavimas ar delsimas paremti Ukrainos gynybos pajėgumus tik paskatintų agresorių tęsti karą“, – pareiškime teigė ministerija.
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad stabdo kai kurių svarbių ginkluotės siuntų, pažadėtų valdant prezidento Joe Bideno administracijai, pristatymą Rusijos užpultai Ukrainai.
„Politico“ ir kitos JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad tarp sulaikytų prekių – „Patriot“ oro gynybos sistemoms skirtos raketos, preciziško tikslumo artilerija ir raketos „Hellfire“.
Analitikai šį Vašingtono sprendimą jau vertina kaip galutinį pasitraukimą iš karo Ukrainoje.
Danijos premjerė sako, kad padarys „viską, ką gali“, kad padėtų Ukrainai įstoti į ES
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį, priimdama Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pareiškė, kad jos šalis padarys „viską, ką gali“, kad padėtų Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą (ES).
„Ukraina priklauso Europos Sąjungai. Tai atitinka ir Danijos, ir Europos interesus“, – sakoma M. Frederiksen, kuri karštai palaiko Ukrainą, pareiškime.
„Todėl ES Tarybai pirmininkaujanti Danija padarys viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai jos kelyje į narystę ES“, – pridūrė ji, pranešdama apie V. Zelenskio dalyvavimą oficialiame renginyje, skirtame Danijos pirmininkavimo ES pradžiai paminėti.
V. Zelenskis Danijoje lankosi tuo metu, kai Jungtinės Valstijos paskelbė stabdančios dalies svarbių ginklų tiekimą Ukrainai.
Pasak Danijos vyriausybės, į darbotvarkę taip pat bus įtraukta didesnė karinė parama, bendradarbiavimas su Ukrainos gynybos pramone ir naujos sankcijos Rusijai.
„Turime stiprinti Ukrainą. Ir turime susilpninti Rusiją“, – teigė M. Frederiksen.
„Pirmiausia – didinant karinę paramą (...) Antrąjį tikslą pasieksime sankcijomis. Turime didinti spaudimą Rusijai“, – pridūrė ji.
Be M. Frederiksen V. Zelenksis Orhuse, antrame pagal dydį Danijos mieste, taip pat susitiks su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa.
Kopenhaga vienu iš pirmininkavimo ES prioritetu paskelbė Europos saugumą, kurį ji taip pat sieja su griežta migracijos politika.
Danija nori tęsti kovą pristatytą Europos planą, kuriuo siekiama padidinti ES šalių gynybinius pajėgumus taikant supaprastintas procedūras ir paskolas investicijoms į Europos gynybos pramonę finansuoti.
Rusija sako užėmusi kaimą Ukrainos Charkivo srityje
Rusijos kariuomenė ketvirtadienį pareiškė, kad užėmė Milovės kaimą Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, taip atverdama naują frontą prie bendros sienos.
„Dėl ryžtingų veiksmų išlaisvintas Melovojės kaimas Charkivo srityje“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija, pavartodama rusišką kaimo pavadinimą.
Ukraina dar nekomentavo pastarojo Rusijos pareiškimo.
Milovė yra pasienio ruože, į kurį Maskvos pajėgos nebuvo prasiskverbusios nuo 2022-aisiais prasidėjusios plataus masto invazijos. Šiame kaime iki karo gyveno keli šimtai žmonių.
Ukrainos kariuomenė anksčiau ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad Maskva ne kartą bandė pralaužti sieną ties Milove, tačiau ji „atkakliai stabdė“ Rusijos puolimą.
Rusijos pajėgos jau daugiau nei metus fronto linijose veržiasi į priekį, siekdamos įgyti pranašumą mūšio lauke prieš mažesnes ir prasčiau apginkluotas Ukrainos pajėgas.
Birželį Rusijos karinė pažanga Ukrainoje spartėjo trečią mėnesį iš eilės ir buvo didžiausia nuo lapkričio, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
Nedarbo lygis Rusijoje pasiekė naujas istorines žemumas – 2,2 proc.
Nedarbas Rusijoje gegužę sumažėjo dar 0,1 procentinio punkto, pasiekdamas naujas žemumas per visą laikotarpį nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais.
Federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, gegužę šalyje buvo 1,653 mln. bedarbių – 56 tūkst. mažiau nei balandį.
Nedarbas 2,3 proc. lygyje Rusijoje laikėsi kovą ir balandį, o pirmąkart ankstesnis jo antirekordas buvo užfiksuotas pernai spalį.
Naujasis rezultatas atitiko šalies centrinio banko perspėjimus, kuriuose nurodomas ekonomikos augimą stabdantis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, susiformavęs pirmiausia dėl vyrų mobilizacijos kariauti Ukrainoje, rašo portalas „Trading Economics“.
Dienos šviesoje rusai atakavo Poltavą: dronas pataikė į karių verbavimo centrą, yra žuvusiųjų
Ketvirtadienį, apie 9 val. ryto rusai atakavo Poltavos miestą. Po vieno iš smūgių kilo gaisras Poltavos miesto Teritoriniame verbavimo ir socialinės paramos centre (TRC ir SSP), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Okupantų atakos metu, pirminiais duomenimis, žuvo 2 žmonės, 11 buvo sužeisti.
Viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip dronas rėžėsi į Jungtinį teritorinio verbavimo ir socialinės paramos centrą.
TRC ir SSP – institucijos, atsakingos už piliečių mobilizavimą, karinę registraciją ir socialinę paramą kariams. Šios institucijos visiškai pakeitė buvusią karinių komisariatų sistemą 2022 m., kada Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Taip pat rusai atakavo ir gyvenamuosius namus, viename jų kilo gaisras.
„Deja, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, įskaitant civilius gyventojus. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos. Papildoma informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama ir bus pateikta vėliau“, – sakė Generalinis štabas.
Rusijos kariškiai naktį apšaudė Odesoje esantį daugiaaukštį pastatą. Atakos metu nukentėjo 5 žmonės, 2 iš jų – vaikai.
Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olegas Kiperas sakė, kad, nepaisant aktyvaus priešlėktuvinės gynybos darbo, buvo padaryta žala civilinei infrastruktūrai, įskaitant gyvenamuosius pastatus.
Dronai smogė Rusijos ginklų gamyklai Lipecko srityje
Dronai smogė Rusijos Lipecko srities gamyklai, kurioje gaminamos dalys bepiločiams lėktuvams ir raketoms, ketvirtadienį pranešė gubernatorius Igoris Artamonovas.
JAV stabdant siuntas, Ukraina atsigręžia į Europą – planuoja bendrą ginklų gamybą
Ukraina įgyvendina ankstyvuosius planus dėl bendros ginklų gamybos su kai kuriais tarptautiniais sąjungininkais, trečiadienį pranešė aukščiausio rango pareigūnai, įspėdami apie galimas JAV sprendimo sustabdyti kai kurias ginkluotės siuntas pasekmes.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą savo kasdieniame kreipimesi sakė, kad pareigūnai skubiai ruošiasi būsimiems susitikimams su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir kitais partneriais, kuriuose bus kalbama apie bendradarbiavimą ginklų gamybos srityje.
Gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad dėl teisės akto projekto dėl bendros ginklų gamybos su sąjungininkais tikimasi balsuoti Ukrainos parlamente vėliau šį mėnesį. Siūlomi įstatymai antradienį buvo parodyti šalies gynybos bendrovėms, sakė R. Umerovas.
Rusija praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 000 karių ir 21 artilerijos sistemos
Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios neteko maždaug 1 023 090 karių, įskaitant dar 1 000 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 10 986 tankų (+1 per praėjusią parą), 22 936 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 29 815 artilerijos sistemų (+21), 1 427 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 1 191 oro gynybos sistemos, 420 lėktuvų, 340 sraigtasparnių, 43 098 bepiločių orlaivių (+144), 3 436 kruizinių raketų, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 53 887 automobilių (+101) ir 3 922 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Naktinė rusų ataka Odesoje: okupantų dronas pataikė į devynaukštį, tarp nukentėjusiųjų – vaikai
Šiąnakt okupantai užpuolė Odesą bepiločiais orlaiviais. Vienas iš dronų pataikė į devynių aukštų gyvenamąjį namą, pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperis, rašo „The Moscow Times“.
Remiantis Ukrainos valstybės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, name kilo gaisras, kuris apėmė paskutinius tris aukštus. Šeši butai visiškai sudegė, dar 36 – iš dalies apgadinti. Penki žmonės buvo sužeisti. Tarp jų – du vaikai: 7 ir 9 metų berniukas ir mergaitė.
„Vaikai paguldyti į ligoninę. Kiti nukentėjusieji, gavę visą reikiamą medicininę pagalbą, toliau gydomi ambulatoriškai“, – pažymėjo O. Kiperis.
Iš namo evakuota 50 žmonių, kuriems suteikta laikina apgyvendinimo vietą.
Odesoje – daugybė smūgių
Anksčiau, liepos 2 d. naktį, Rusijos kariuomenė atakavo Odesą dronais. Dėl šio išpuolio Odesos srityje buvo apgadinta uosto ir turizmo infrastruktūra. Nukentėjusiųjų nebuvo.
Birželio 29 į 21 aukštų gyvenamąjį namą pataikė Rusijos dronas, 7, 8 ir 9 aukštuose kilo gaisras. Žuvo sutuoktinių pora, dar 14 žmonių buvo sužeisti, tarp jų trys vaikai.
Putinas siekia užimti Odesą
Pasak „Financial Times“, daugelis Europos politikų netiki, kad Rusija yra pasirengusi sutikti su paliaubomis Ukrainoje. Tuo tarpu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas svajoja užgrobti Odesą, kad atkirstų Ukrainai priėjimą prie pagrindinio šalies jūrų uosto.
Sybiha: Rusija birželį į Ukrainą paleido daugiau kaip 5 000 bepiločių orlaivių ir 330 raketų
2025 m. birželio mėnesį Rusija į taikius Ukrainos miestus ir bendruomenes paleido daugiau kaip 330 raketų, įskaitant beveik 80 balistinių raketų, taip pat daugiau nei 5 000 puolamųjų bepiločių orlaivių ir 5 000 sklendžiančių bombų, platformoje „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jis pažymėjo, kad toks didžiulis teroro mastas liudija, jog Rusija akivaizdžiai atmeta JAV vadovaujamas pastangas siekti taikos ir raginimą nutraukti žudynes kaip pirmąjį žingsnį taikaus sprendimo link. A. Sybiha pabrėžė, kad vienintelis būdas priversti Rusiją užbaigti karą yra didinti spaudimą Maskvai ir stiprinti Ukrainą.
„Toks didelis bepiločių orlaivių, bombų ir raketų, ypač balistinių, kiekis įrodo, kad reikia skubiai toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą. Mums reikia daugiau perėmimo įrenginių ir sistemų. Mes taip pat esame pasirengę jas įsigyti arba nuomotis“, – nurodė ministras.
A. Sybiha kartu paragino didinti investicijas į Ukrainos gynybos produkciją, įskaitant bepiločius orlaivius perėmėjus ir oro gynybą. „Ukraina aktyviai stengiasi kurti nuosavus pajėgumus, tačiau mums reikia paramos dabar, atsižvelgiant į Rusijos teroro mastą“, – rašė jis.
Ukrainos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį, kad nepaliaujami Rusijos smūgiai pirmiausia yra nukreipti į civilius gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus, taip pat ir į mokyklas, ligonines ir gyvenamuosius rajonus. Ministras sakė, kad, remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, per pastarąjį pusmetį civilių aukų skaičius Ukrainoje išaugo 37 proc.
„Dabar ne metas silpniems sprendimams. Dabar atėjo metas pademonstruoti jėgą ir pasiųsti tinkamus signalus Maskvai“, – pareiškė A. Sybiha.
Alternatyvų nedaug: JAV sprendimas nutraukti „Patriot“ raketų tiekimą – pačiu nepalankiausiu metu Ukrainai
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atsisakymas tiekti Ukrainai svarbias raketas „Patriot“ oro gynybos sistemoms Ukrainai atėjo pačiu netinkamiausiu metu ir labai pakenkė jos pastangoms atremti Rusijos oro smūgius, rašo „The Wall Street Journal“.
„Dar prieš priimant šį sprendimą Kyjivui buvo sunku prilygti Rusijos technologijoms, taktikai ir karių skaičiui. Rusija jau dislokavo manevringas balistines raketas, galinčias išvengti „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos radarų, ir paleidžia rekordiškai daug bepiločių orlaivių. JAV nutraukus perėmėjų tiekimą, Ukrainai bus daromas dar didesnis spaudimas“, – pažymi laikraštis.
Ukraina turi nedaug alternatyvų
WSJ teigimu, nors Europos ir vietinė įranga pasirodė esanti veiksminga numušant rusiškus bepiločius lėktuvus „Shahed“ ir tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas, „Patriot“ yra vienintelė gynyba nuo balistinių raketų.
Tuo pat metu naujausia Rusijos taktika – vienu puolimu paleisti daug bepiločių orlaivių ir raketų, kad įveiktų Ukrainos oro gynybą.
Information Resilience Center“ (CIR) ir „The Wall Street Journal“ duomenimis, šiais metais Rusija paleido 20 100 bepiločių orlaivių, o per tą patį laikotarpį 2024 m. – 2 315. Tačiau šiemet paleistų sudėtingų sparnuotųjų ir balistinių raketų skaičius yra maždaug pusė 2024 m. pirmąjį pusmetį panaudotų raketų skaičiaus.
Didžiąją karo dalį „Patriot“ galėjo lengvai numušti balistines ir hipergarsines raketas. Tačiau, pasak Ukrainos pareigūno, pastaraisiais mėnesiais manevringesnės balistinės raketos sugebėjo išvengti jo radarų, pažymi laikraštis.
„Patriot“ radaras neaprėpia viso 360 laipsnių apskritimo, o jo raketų konteineriai yra pasukti kampu, todėl lieka akla zona, kuria gali pasinaudoti priešininkai. Nors JAV turi pakankamai „Patriot“ baterijų, kad galėtų užtikrinti platesnę aprėptį, kitos šalys to neturi“, – aiškina WSJ.
Tuo pat metu naujasis „Patriot“ radaras suteikia jam visapusišką aprėptį, tačiau JAV kariuomenės atstovas sakė, kad jis yra bandomas ir operatyviniuose daliniuose nebus pradėtas naudoti iki dešimtmečio pabaigos.
„WSJ“ ir CIR analizuotais duomenimis, kol kas neatrodo, kad Ukrainos perimtų Rusijos balistinių raketų skaičius labai sumažėjo. Šiais metais perėmimo rodikliai svyravo nuo 48 proc. birželį iki 3,4 proc. kovą.“
Vis dėlto rimtesnė Ukrainos problema dabar bus raketų trūkumas. Pasak bendrovės „Lockheed Martin“ raketų gamybos įmonės vadovo Timo Cahilo, netrukus „Lockheed Martin“ galės pagaminti 600 perėmėjų per metus. Bendrovė taip pat planuoja pradėti gamybą Europoje. Tokių raketų, kaip „Patriot“, gamyba paprastai trunka ilgiau nei metus.
Ginklų tiekimo iš Jungtinių Valstijų nutraukimas
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad stabdo kai kurių svarbių ginkluotės siuntų, pažadėtų valdant prezidento Joe Bideno administracijai, pristatymą Rusijos užpultai Ukrainai.
„Politico“ ir kitos JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad tarp sulaikytų prekių – „Patriot“ oro gynybos sistemoms skirtos raketos, preciziško tikslumo artilerija ir raketos „Hellfire“.
Analitikai šį Vašingtono sprendimą jau vertina kaip galutinį pasitraukimą iš karo Ukrainoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
SLAVA UKRAINI
Rusija atakavo Ukrainą: Kyjive griaudėja sprogimai
Ketvirtadienio vakarą Kyjive nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Vietos valdžia įspėjo, kad regione veikia oro gynyba.
Oro pavojus Kyjive buvo paskelbtas 20:03. Netrukus sostinėje buvo girdimi sprogimai.
Skelbiama, kad Rusija paleido dronus.
Viename mikrorajone užsidegė 16 aukštų daugiabučio stogas.
Sprogimai griaudėjo ir Poltavos regione.