Svarbiausi įvykiai:
23:55 |Per Rusijos ir Ukrainos atakas žuvo keturi žmonės
Rusams penktadienį apšaudant Ukrainos pietinį Chersono miestą žuvo du žmonės, o per ukrainiečių drono ataką Rusijos kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje žuvo dar du asmenys, paskelbė pareigūnai.
Atakos intensyvėja artėjant antrosioms Rusijos karo Ukrainoje metinėms.
Chersono srities vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad Rusijos kariuomenė panaudojo artileriją ir smogė vienai gatvei.
„Viena moteris žuvo iškart. Taip pat viename automobilyje rastas apdegęs lavonas“, – sakė jis.
Jo paskelbtame vaizdo įraše matyti dūmai, besiveržiantys iš išdegusio automobilio.
Tuo metu Maskvos primestas Rusijos kontroliuojamos Horlivkos meras Ivanas Prichodka sakė, kad netoli miesto per ukrainiečių drono smūgį žuvo du ir buvo sužeisti dar šeši žmonės.
Jis teigė, kad dronas smogė greitosios pagalbos automobiliui, evakavusiam energetikos sektoriaus darbuotojus, sužeistus per ankstesnį apšaudymą.
Horlivką Rusija okupuoja nuo 2014 metų, kai ją užėmė Kremliaus remiami separatistai.
23:43 | NATO mano, kad karas Ukrainoje užsitęs: netiki, kad baigsis ir 2025 metais
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai ir, tikriausiai, nesibaigs net 2025 metais.
Apie tai Rumunijos televizijai „Digi24“ kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.
Duodamas interviu jis pažymėjo, kad „galbūt buvome pernelyg kupini entuziazmo ir optimizmo Ukrainos kontrpuolimo pradžioje praėjusį pavasarį“. Tuo pačiu M. Geoana paragino ruoštis užsitęsusiam karui.
„Mano raginimas yra ruoštis ilgam karui, jis tęsis. Nesibaigs jis 2024 metais, galbūt net ir 2025 metais. Niekur nematome karinių galimybių vienaip ar kitaip pasiekti lemiamą pergalę. Tikėtinas užsitęsęs karas su smulkiais puolimais, kontrpuolimu, su teritorijų užkariavimu ir praradimu. Ukrainiečiai su mūsų parama sugebėjo sugrąžinti 50 procentų rusų okupuotų teritorijų. Tai nėra mažai“, – kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
23:32 | 15-metis čekas vyko į Ukrainą kariauti su agresoriais, bet buvo sustabdytas pasienyje
Čekijos moksleivis vyko į Ukrainą kariauti su agresoriais, tačiau nepasiekė kelionės tikslo, kadangi buvo sulaikytas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.
Tai pranešė leidinys „Novinky“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Ketvirtadienį Lenkijos pasieniečiai sulaikė 15-metį vaikiną iš Ostravos, vykusį kariauti į Ukrainą, ir tai įvyko, kai moksleivis jau buvo kirtęs Lenkijos ir Ukrainos sieną.
Apie incidentą informavo Lenkijos pareigūnai.
Trečiadienį vaikinas išėjo iš namų, bet mokykloje nepasirodė. Susirūpinę tėvai kreipėsi į policiją ir apibūdino savo sūnaus išvaizdą.
„Trečiadienio vakarą buvo gautas pranešimas apie nepilnamečio dingimą. Vėliau sužinojome, kad jis gali būti Lenkijoje, todėl susisiekėme su kolega iš mūsų bendro Čekijos ir Lenkijos posto Chotebuze“, – sakė žurnalistams Ostravos policijos atstovė Pavla Jiroušková.
Lenkijos policija atliko paauglio telefono geolokaciją ir aptiko jį Lenkijoje, Peremislyje. „Paauglys norėjo patekti į Ukrainą, kad galėtų paremti jos ginkluotąsias pajėgas kovoje su agresore Rusija“, – savo tinklalapyje pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.
Lenkijos pareigūnai pridūrė, kad greitas Silezijos pasieniečių įsikišimas ir puikus tarptautinis bendradarbiavimas leido 15-metį čeką grąžinti į Lenkijos teritoriją. Šiuo metu jis jau keliauja į namus.
Bendra Čekijos ir Lenkijos policijos nuovada Chotebuze dirba nuo 2008 metų,
Kaip anksčiau buvo pranešta, Rusijos Čeliabinsko mieste buvo sulaikytas 16-metis Dagestano gyventojas, kuris kaltinamas mėginimu padegti karinį lėktuvą Su-34 Šagolo aerodrome.
23:20 | Ukrainoje paskelbtas oro pavojus
Visoje Ukrainos teritorijoje penktadienio vakarą buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
Skelbiama, kad oro pavojaus sirenos suveikė dėl Rusijos paleistų dronų „Shahed“.
Ukrainos naujienų portalas „Freedom“ „Telegrame“ skelbia, kad pasigirdo sprogimai Sumų ir Chersono srityse.
Kol kas apie žalą ar sužeistuosius nepranešama.
23:13 | Rusija įkalino kairiojo sparno Putino kritiką Udalcovą, remiantį karą Ukrainoje
Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas iš kairiųjų stovyklos Sergejus Udalcovas sulaikytas dėl įtarimų „terorizmo pateisinimu“. Jo kardomasis kalinimas truks iki vasario 15 d., penktadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Teisme S. Udalcovas sakė žurnalistams, kad jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn priežastis buvo tinklaraščio įrašai, kuriuose jis pareiškė paramą marksistiniam debatų klubui Ufoje.
Rusijos vidaus žvalgybos tarnyba FST išardė klubą netrukus, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Keli nariai buvo areštuoti ir apkaltinti sukūrę teroristinę organizaciją ir mėginę įvykdyti valstybės perversmą.
FST tyrimas neva nesusijęs su karo kritika. Dauguma klubo narių buvo stalinistai, pasisakantys už karą Ukrainoje, kaip ir S. Udalcovas. Tačiau jis, kartu su įkalintu opozicijos politiku Aleksejumi Navalnu, buvo 2011–2013 m. protesto judėjimo, nukreipto prieš V. Putino sugrįžimą į Kremlių, lyderis.
22:57 | Dėl karo Rusijai trūksta darbo jėgos: su Kenija nori sukirsti rankomis dėl 10 tūkst. darbininkų
Rusijai dėl senstančios visuomenės ir karo Ukrainoje trūksta darbuotojų, todėl į Rusiją iš Kenijos persikels dirbti 10 tūkst. Žmonių, skelbia „The Moscow Times“.
Apie tai socialiniamed tinkle „X“ paskelbė Kenijos Valstybės rūmų atstovas Husseinas Mohamedas.
Jis nepatikslino, kokiose srityse Rusijoje dirbs kenijiečiai.
H. Mohamedas taip pat skelbė, kad be Rusijos Kenija savo piliečius siųs dirbti į Vokietiją, Izraelį, Serbiją, Saudo Arabiją. Atstovas pažymėjo, kad darbo jėgos eksportas yra strateginė šalies kryptis.
Anksčiau Rusija skelbė apie 30-ties gyvenviečių emigrantams iš Afrikos statybą. Bandomasis projektas turėtų prasidėti Maskvos ir Tverės srityse. Skelbta, kad vėliau jis bus išplėstas į kitas Rusijos sritis.
2500 nursing and healthcare positions in Saudi Arabia are now open for qualified Kenyans, a result of President @WilliamsRuto's efforts in engaging with international partners & negotiating frameworks to connect Kenyans with employment opportunities.
More opportunities also on… pic.twitter.com/biprvlJWGOREKLAMA— Hussein Mohamed, MBS. (@HusseinMohamedg) January 9, 2024
22:36 | Ukrainos žvalgyba: Rusija susiduria su problemomis dėl raketų
Ukrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos pajėgos susiduria su problemomis dėl raketų. Apie tai kalba Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas, skelbia UNIAN.
Apie tai jis kalbėjo komentuodamas Vokietijos televizijos kanalo „Welt“ informaciją, kad Rusija 2024 metais tariamai gali pasiekti 200 raketų per mėnesį gamybos tempą.
„Jei kalbame apie raketų, tradiciškai vadinamų „didelio tikslumo“, atsargas, tai viskas, ką jie gamina, iš tikrųjų iš karto panaudojama šiam nusikalstamam karui prieš Ukrainą tęsti. Pasiekti tokį gamybos apimčių lygį, kokį turėjo prieš didelio masto invaziją, jie negali. Tačiau jie vis dar turi tam didelį potencialą, ir, žinoma, tai kelia pavojų Ukrainai ir reikalauja papildomų paramos priemonių Ukrainos dangui apsaugoti. Ypač oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemoms“, – sakė A. Jusovas.
Anot jo, rusai stengiasi padidinti gamybą įvairiose srityse.
„Nors planai skiriasi nuo rezultatų, bet, žinoma, jie turi tam tikrą gynybos komplekso stiprinimą“, – pažymėjo A. Jusovas.
22:09 | Sinehubovas: okupantams nepakanka pajėgų šturmuoti Charkivo sritį iš Belgorodo
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas sako, kad Rusijai nepakanka pajėgų, kad galėtų efektyviai šturmuoti Charkivo sritį iš Belgorodo, praneša UNIAN.
Pasak jo, Kupjansko kryptimi fiksuojamas Rusijos puolimų mažėjimas, tačiau okupantai šia kryptimi toliau kaupia pajėgas.
Kaip teigia O. Sinehubovas, grėsmė iš Belgorodo srities yra minimali, o okupantai tik imituoja veiklą, bandydami nukreipti Ukrainos pajėgų dėmesį.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas pabrėžia, kad į Rusijos teritoriją lėktuvu buvo atgabentos raketos S-300, kuriomis okupantai smogė į Charkivą. Pasak O. Sinehubovo, tokiu būdu Rusija siekia įbauginti ir terorizuoti gyventojus, todėl įspėja, kad vis dėlto ukrainiečiai neignoruotų oro pavojaus sirenų.
21:38 | Estijoje svarstoma galimybė užminuoti šalies sieną su Rusija panaudojant priešpėstines ir prieštankines minas.
Tai pareiškė Riigikogu Valstybės gynybos komisijos pirmininko pavaduotojas, atsargos papulkininkis Leo Kunnas, praneša portalas ERR.
Pasak jo, gynybinių įtvirtinimų statyba pasienyje su Rusija reikalauja įvykdyti tris sąlygas.
„Pirma, mes turime atkurti minų, kurias atidavėme Ukrainai, atsargas. Pavyzdžiui, atidavėme labai daug prieštankinių minų. Turime nedelsiant jas pakeisti, o paskui nupirkti daugiau minų, sprogmenų ir kitų medžiagų, reikalingų minavimui“, – sakė L. Kunnas.
Kitas žingsnis, anot jo, turėtų būti visų Baltijos šalių sprendimas denonsuoti Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų uždraudimo.
O trečia, pasak L. Kunno, - Estija turėtų pradėti gaminti sprogmenis kariniams tikslams, kurie galėtų būti naudojami prieštankinėse ir priešpėstinėse minose bei artilerijos sviediniuose.
„Kai tik visa tai padarysime, tada bus galima kalbėti apie tai, kad mes rimtai pasirengę pradėti statyti gynybinius objektus", – sakė jis.
Neseniai Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad šalies vyriausybė kol kas nemato svarių argumentų uždaryti sieną su Rusija, tačiau yra pasirengusi imtis tokių priemonių, jei to prireiks.
21:06 | Putinas pakišo kiaulę Kim Jong Unui? Raketų smūgiai Ukrainoje gali atskleisti Šiaurės Korėjos paslaptis
Rusijos smūgiai Ukrainai, naudojant Šiaurės Korėjos balistines raketas, gali atidengti paslapties šydą nuo Šiaurės Korėjos raketų programos, kuri dešimtmečius buvo slepiama nuo vakarų po devyniais užraktais.
Apie tai JAV leidiniui „Newsweek“ kalbėjo Tarptautinio strateginių studijų instituto mokslininkas, besispecializuojantis karinės analizės Viduriniuosiuose Rytuose srityje, Fabianas Hinzas, cituoja UNIAN.
Ekspertas pažymi, kad iki šiol Vakarų žvalgyba apie Šiaurės Korėjos raketų programas žinojo daug mažiau nei apie Irano raketų programas. Dabar, kai Šiaurės Korėjos raketos naudojamos Rusijos kare, informacijos bus daug daugiau.
Pirmiausia, pasak F. Hinzo, daug apie šių raketų ypatybes galima sužinoti iš paties jų naudojimo fakto – trajektorijos ir skrydžio nuotolio, jų tikslumo, taip pat Vakarų oro gynybos sistemų efektyvumo prieš jas.
Antra, dar daugiau galima išmokti tyrinėjant raketų šiukšles. Visų pirma, galima sužinoti apie jų valdymo sistemą, komponentų kilmę ir panašiai.
„Būtų labai vertinga, jei būtų galima į jas pažvelgti iš arti. Tai padėtų nustatyti, kiek užsienio dalių Šiaurės Korėja gauna už savo raketas“, – aiškina ekspertas.
Jis taip pat pažymėjo, kad tyrinėdami Šiaurės Korėjos raketų turinį Vakarų ginklanešiai galės tinkamai patobulinti savo oro gynybos sistemas, kad galėtų su jomis kovoti.
20:36 | Rusai per savaitę pražudė Ukrainoje penkis vaikus, dar devynis sužeidė
Ukrainoje per savaitę dėl rusų veiksmų nukentėjo 14 vaikų, iš jų penki žuvo.
Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„2024 metų sausio 5-12 d. d., nusikaltimai vaikams: žuvo – 520 (+5 per savaitę), sužeistas 1191 (+9 per savaitę)“, – sakoma pranešime.
Ukrainos generalinio prokuroro biuras atskirai informavo, kad iki šiol iš viso užfiksuoti 123 257 agresijos ir karo nusikaltimai (iš jų per savaitę – 538) ir 16 009 nusikaltimai nacionaliniam saugumui (iš jų per savaitę – 191).
20:13 | Žiniasklaida: naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos vadovas vyksta į Kyjivą
Naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane`as Séjourné vyksta į Kyjivą su darbo vizitu.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Le Figaro“.
Pasak leidinio šaltinių, ministras „yra pakeliui į Kyjivą“, kur jis turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad pademonstruotų Prancūzijos paramą Ukrainai.
Iš pradžių buvo planuota, kad Ukrainoje lankysis Catherine Colonna, buvusi Prancūzijos URM vadovė, bet šalies vyriausybėje įvyko pokyčių, ir į jos pareigas buvo paskirtas S. Séjourné.
Sausio 8 d. Prancūzijos premjerė Élisabeth Borne įteikė prezidentui Emmanueliui Macronui atsistatydinimo prašymą. Jau kitą dieną E. Macronas naujuoju šalies ministru pirmininku paskyrė 34 metų švietimo ministrą Gabrielį Attalį.
Beje, jis tapo jau ketvirtuoju Prancūzijos vyriausybės vadovu nuo 2017-ųjų, kai E. Macronas buvo išrinktas šalies prezidentu.
19:43 | Oro pavojus Ukrainoje
Dalyje Ukrainos paskelbtas oro pavojaus signalas.
Skelbiama, kad pavojus paskelbtas ir pačiame Kyjive.
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad buvo užfiksuotas Rusijos strateginio bombonešio Tu-22M pakilimas.
19:31 | Rusai vėl apšaudo Chersoną, kur penktadienį jau žuvo du žmonės
Penktadienio vakarą Rusijos kariuomenė vėl paleido ugnį į Chersoną.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Chersone griaudėja sprogimai! Rusijos kariuomenė apšaudo miestą iš laikinai okupuoto kairiojo Dnipro kranto“, – parašė jis.
„Ukrinform“ primena, kad anksčiau penktadienį Rusijos kariuomenė jau apšaudė Chersoną, žuvo du žmonės.
19:22 | Rusija teigia numušusi unikalių dronų-raketų
Rusijos gynybos ministerija praėjusios savaitės suvestinėje pranešė, kad esą buvo sunaikintos dvi Ukrainos MALD tipo raketos, rašo UNIAN.
„Aerokosminių pajėgų aviacija ir oro gynybos priemonės per savaitę sunaikino dvi aviacines valdomąsias raketas MALD“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
ADM – 160 MALD yra savotiškas drono ir raketos hibridas. Raketos paleidžiamos iš lėktuvų ir atlieka jauko vaidmenį, apsunkindamos priešo oro gynybos sistemos darbą. Jos gali nuskrieti 460-570 km, priklausomai nuo modifikacijos.
Apie tai, kad Ukraina naudoja šiuos šaudmenis, pirmą kartą buvo pranešta 2023 metų gegužę – maždaug tuo pačiu metu, kai Kyjivas fronte pradėjo naudoti raketas „Storm Shadow“. Gruodį Rusijos propagandistai pareiškė radę šių šaudmenų nuolaužų kairiajame Dnipro krante Chersono srityje.
Kaip pažymi UNIAN, tebėra neaišku, kada konkrečiai Ukraina gavo MALD. Juk oficialiai JAV neperdavė šių raketų Kyjivui. Be to, nežinoma, kokio tipo lėktuvus Ukraina gali naudoti joms paleisti – JAV tam naudoja ir naikintuvus F-16.
19:10 | Didžiulis gaisras Maskvoje: dega eglučių sandėlis
Maskvoje penktadienio vakarą įsiplieskė didelis gaisras.
Ukrainos leidinys „Freedom“ praneša, kad Maskvoje dega didelis sandėlis.
Skelbiama, kad gaisras yra apėmęs 400 kv. M. plotą.
„Freedom“ praneša, kad adresu, kuriame įvyko nelaimė, yra registruota įmonė, kuri užsiima prekyba šventinėmis gyvomis ir dirbtinėmis eglutėmis.
18:40 | Rishi Sunakas: susvyravę dėl Ukrainos, padrąsinsime V. Putiną, Šiaurės Korėją, Iraną
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį paragino Kyjivo sąjungininkes padvigubinti paramą Ukrainai ir sakė, kad Rusijos pergalė paskatins kitas Vakarams priešiškas autoritarines šalis.
„Jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas laimės Ukrainoje, jis ten nesustos, o mūsų oponentai visame pasaulyje įsitikinę, kad mes neturime nei kantrybės, nei išteklių ilgiems karams, todėl dabar susvyravę, padrąsinsime ne tik V. Putiną, bet ir jo sąjungininkus Šiaurės Korėjoje, Irane ir kitur“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė R. Sunakas.
18:06 | Volodymyras Zelenskis: hučių nelaisvėje yra keli jūreiviai ukrainiečiai
Hučių nelaisvėje yra keturi jūreiviai ukrainiečiai. Valstybė deda pastangas jiems išlaisvinti.
Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.
„Keturi mūsų jūreiviai laikomi hučių nelaisvėje“, – pažymėjo prezidentas.
Pasak jo, Ukraina dirba, kad juos susigrąžintų.
Anksčiau Jemeno hučiai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas laivo „Galaxy Leader“ su tarptautine civiline įgula užgrobimas Raudonojoje jūroje.
Tada Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka pareiškė, kad atitinkamoms šalies ambasadoms duotas nurodymas išsiaiškinti, ar užgrobtame laive tikrai yra ukrainiečių.
17:26 | Ukrainos karinės žvalgybos vadas žada daugiau atakų Kryme
Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas penktadienį paskelbtame interviu sakė, kad Kyjivo atakos Rusijos aneksuotame Kryme sustiprės, ir pridūrė, jog Maskvos ekonomika, nepaisant sankcijų, pasirodė stebėtinai atspari.
„2023 m. įvyko pirmieji ukrainiečių įsiveržimai į laikinai okupuotą Krymą, – prancūzų dienraščiui „Le Monde“ sakė 38 metų K. Budanovas. – Ir tai tik pradžia“.
Ukraina taip pat ne kartą puolė Rusijos Juodosios jūros laivyną Sevastopolyje Krymo pusiasalyje. „Rusai turėjo skubiai viską perkelti į pietryčius“, – sakė K. Budanovas ir pridūrė, kad Maskva dabar bando įkurti karinio jūrų laivyno bazę nuo Sakartvelo atsiskyrusio Abchazijos regiono Juodosios jūros pakrantėje.
Jis pripažino, kad fronto linija Ukrainoje iš esmės įšaldyta. „Dėl abiejų šalių labai intensyviai naudojamų puolimo dronų tiek Rusijos, tiek Ukrainos puolimas tapo neįmanomas, – sakė jis. – Kitas veiksnys yra minų laukų tankis, neturintis precedento nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
K. Budanovas sakė, kad jį nustebino Rusijos ekonomikos atsparumas ir kad dabartinių Vakarų sankcijų nepakanka priversti Kremlių pakeisti savo elgesį. „Mane nustebino Rusijos paradoksas. Visi manė, kad Maskva turi stiprią kariuomenę ir silpną ekonomiką. Pasirodo, yra atvirkščiai“, – sakė K. Budanovas. „Ekonomika gali būti silpna, bet šalis nebadauja, toli gražu. Ji tokiu tempu gali tęsti net gana ilgai“, – sakė jis ir pridūrė, kad sankcijos turėtų būti nukreiptos į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius ir visą finansų sistemą.
Nuovargio ženklų dėl karo Ukrainoje gal ir daugėja, tačiau K. Budanovas paragino Vakarus ir toliau karinėmis priemonėmis remti Kyjivą. „Tie, kurie užsienyje mano, kad pavargo nuo Ukrainos, turės reikalų su rusais, kai jie ateis okupuoti jų pačių teritorijų“, – sakė jis.
K. Budanovas, nuo 2020 m. vadovaujantis Ukrainos karinės žvalgybos padaliniui GUR, tiksliai numatė, kad Rusija puls Ukrainą, ir sakė, kad dabar ne metas derėtis su Rusija. „Derybos prasideda, kai viena ar abi šalys yra suinteresuotos, – sakė jis. – To nėra“.
17:00 | Volodymyras Zelenskis ir Rishi Sunakas pasirašė susitarimą saugumo srityje
Ukrainoje viešintis Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas ir ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė susitarimą saugumo srityje, pranešė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
Pagal šį susitarimą JK dalysis su Ukraina žvalgybos informacija, padės užtikrinti kibernetinį saugumą ir karinį mokymą, taip pat šalys stiprins bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
R. Sunakas taip pat paskelbė apie didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą – 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,91 mlrd. eurų), pranešė „Suspilne“ korespondentė.
Jį sudarys tūkstančiai sviedinių, raketų ir mokymai Ukrainos kariuomenei. 200 mln. svarų sterlingų (232,8 mln. eurų) bus skirta naujiems dronams.
„Šiandien yra diena, kai pasikeitė Europos istorija. Ukraina ir Jungtinė Karalystė sudarė naują ir precedento neturintį saugumo susitarimą. Tai ne tik deklaracija. Tai tikrovė, kuri taps realybe dėl mūsų bendradarbiavimo ir ypač dėl išskirtinės pasaulinės galios Jungtinės Karalystės saugumo garantijų“, – pabrėžė V. Zelenskis.
V. Zelenskis, pasidalijęs socialiniame tinkle „Telegram“ vaizdo įrašu apie susitikimą su R. Sunaku, parašė: „Šiandien mes stovime greta kaip draugai ir sąjungininkai. Tai ženklas pasauliui: Ukraina nėra vieniša.“
JK premjeras, anksčiau penktadienį atvykęs į Kyjivą, socialiniame tinkle „X“ parašė: „Esu Ukrainoje, kad perduočiau paprastą žinutę. Mūsų parama negali susvyruoti ir nesusvyruos. Ukrainiečiai, Britanija su jumis – tiek ilgai, kiek reikės.“
„Jungtinė Karalystė jau dabar yra viena iš artimiausių Ukrainos partnerių, nes pripažįstame, kad jos saugumas yra ir mūsų saugumas. Šiandien žengiame dar toliau – didiname savo karinę pagalbą, pristatome tūkstančius moderniausių bepiločių orlaivių ir pasirašome istorinį naują saugumo susitarimą, kad Ukrainai būtų suteiktos garantijos, kurių jai reikia ilgam laikui“, – pareiškė R. Sunakas.
Praėjusiais metais liepos mėnesį Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Didžiojo septyneto (G-7) šalys susitarė suteikti Ukrainai dvišales saugumo garantijas. JK yra pirmoji G-7 valstybė narė, pateikusi galutinį susitarimą.
16:42 | Muitinė įvardijo didžiausius Ukrainos prekybos partnerius: pirmauja Kinija
2023 metais Ukrainos prekybos apyvarta sudarė 99,4 mlrd. dolerių: pernai į Ukrainą buvo importuota prekių už 63,5 mlrd. dolerių, o eksportuota – už 36 mlrd. dolerių, praneša UNIAN.
Kaip informavo Ukrainos valstybinė muitinės tarnyba, į šalių, iš kurių į Ukrainą importuota daugiausiai prekių, sąrašą pateko Kinija – 10,4 mlrd. dolerių, Lenkija – 6,6 mlrd. dolerių ir Vokietija – 4,9 mlrd. dolerių. Iš Ukrainos daugiausiai prekių eksportuota į Lenkiją – 4,7 mlrd. dolerių, Rumuniją – 3,7 mlrd. dolerių ir Kiniją – 2,4 mlrd. dolerių.
65 proc. praėjusių metų sausio-gruodžio mėnesiais importuotų prekių sudarė šių kategorijų gaminiai:
- mašinos, įranga ir transportas – 19,8 mlrd. dolerių;
- chemijos pramonės produkcija – 11 mlrd. dolerių;
- kuro ir energetikos prekės – 10,3 mlrd. dolerių.
Į daugiausiai eksportuojamų iš Ukrainos prekių sąrašą pateko:
- maisto prekės – 21,8 mlrd. dolerių;
- metalai ir jų gaminiai – 3,9 mlrd. dolerių;
- mašinos, įranga ir transportas – 2,9 mlrd. dolerių.
Kaip pranešė Ukrainos agrarinės tarybos pirmininko pavaduotojas Denysas Marčukas, gruodį Ukraina pasiekė vieną geriausių žemės ūkio produkcijos eksporto Juodąja jūra rodiklių per visą karinės padėties laikotarpį – 4,8 mln. tonų grūdų.
Eksporto įplaukų rodiklis pernai buvo vienas žemiausių per pastarąjį dešimtmetį. Prekių eksportas iš Ukrainos 2023 metais vertine išraiška sumažėjo 18,7 proc. – iki 35,8 mlrd. dolerių. Fizine išraiška eksporto apimtys sudarė beveik 100 mln. tonų.
16:20 | Natalija Humeniuk: priešo atakų skaičius kairiajame Dnipro krante sumažėjo keturis kartus
Praėjusią parą kairiajame Dnipro krante Chersono srityje užfiksuotos trys priešo atakos – keturis kartus mažiau nei ankstesnėmis dienomis, kai priešas bandydavo pulti po 10–12 kartų per dieną.
Tai penktadienį pareiškė Ukrainos pietų gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro viršininkė pulkininkė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“.
Pareigūnė pažymėjo, kad kairiajame Dnipro krante vykstanti kontrbaterinė kova yra gana efektyvi.
„Praėjusią parą čia buvo sunaikinta 18 priešo šarvuotosios technikos vienetų ir 11 sunkiosios artilerijos vienetų. Be to, priešas neteko savaeigių pabūklų, tokių kaip „Giacint“, - sakė N. Humeniuk.
Ji taip pat pranešė, kad sunaikintas priešo kateris, antenų stotis, du stebėjimo punktai, degalų ir tepalų saugykla bei tiekimo punktas.
Kaip jau buvo pranešta, Taurijos kryptimi rusai praėjusią parą neteko 462 žmonių ir 27 karinės technikos vienetų, įskaitant penkis tankus, tris šarvuotąsias kovos mašinas, dvi artilerijos sistemas, 14 bepiločių orlaivių, tris automobilius. Taip pat buvo sunaikinti du priešo sandėliai su šaudmenimis. Trys okupantai pasidavė į nelaisvę.
16:13 | Ukrainos generolas: Rusijos armijos puolimas nesėkmingas
Rusijos okupacinės kariuomenės vadovybė nepasiekė tikslų, kuriuos ji buvo užsibrėžusi pastaraisiais mėnesiais. Rusijos kariuomenės puolimas nesėkmingas.
Tai penktadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, praneša „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“.
„Sakyčiau, kad Rusijos kariuomenės puolimas patiria nesėkmių. Jie (rusai) ne kartą nusistatė vienų ar kitų gyvenviečių užėmimo, tam tikrų ribų pasiekimo terminus, bet paskui juos atidėdavo – jiems tikrai nepavyko įvykdyti šių uždavinių“, – teigė generolas.
Kartu Sausumos kariuomenės vadas pažymėjo, kad priešas toliau veržiasi keliomis kryptimis ir turi tam pakankamai išteklių.
Anksčiau O. Syrskis pranešė, kad Rusijos kariuomenė ruošiasi atnaujinti puolamuosius veiksmus Siversko kryptimi ir perkelia ten šturmo dalinius bei formuoja šturmo kuopas.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas taip pat patvirtino, kad okupacinės pajėgos ruošiasi dar vienam puolimui prie Sinkivkos, Kupiansko kryptimi. Tačiau, kaip sakė jis per spaudos konferenciją sausio 12 d., šiuo metu Rusijos kariuomenė neturi pajėgų ir priemonių Charkivo puolimui iš šiaurės, o netoli sienos dislokuoti jos daliniai naudojami tik „buvimui demonstruoti“.
Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešimus apie Charkivo puolimo grėsmę laiko Rusijos informacine-psichologine operacija.
14:47 | Rusijoje baigėsi ne tik kiaušiniai ir vištiena: panašu, kad nebeliks ir bananų
Iš parduotuvių Rusijoje jau dingo kiaušiniai ir vištiena, o dabar gresia dingti ir bananams. Rusijoje planuojama nutraukti bananų importą iš Ekvadoro dėl nestabilios padėties ir nepaprastosios padėties įvedimo šioje šalyje.
13:56 | DB: rusams nepavyksta pasipriešinti Ukrainos dronams
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba skelbia, kad Rusijos pajėgos nėra pajėgios pasipriešinti ukrainiečių naudojamiems dronams Chersono srityje.
„Ukrainos pajėgos, veikiančios rytiniame Dnipro upės krante, panaudojo bepiločius orlaivius (FPV), aprūpintus šaudmenimis, kad atakuotų Rusijos karius“, – rašoma žvalgybos pranešime.
Didžiosios Britanijos žvalgyba pažymėjo, kad ginkluotosios pajėgos naudoja bepiločius orlaivius FPV kartu su artilerija, kad taikytųsi į Rusijos karines transporto priemones. Vieno Rusijos karinio korespondento duomenimis, ties Krynkais sunaikinta 90 proc. Rusijos Federacijos karinės technikos.
Didžioji Britanija mano, kad Rusijos kariuomenė negali pasipriešinti Ukrainos FPV dronams, nes rusams Chersone trūksta elektroninės kovos įrangos.
13:30 Karinėje bazėje Kurske kilo gaisras – žuvo būrio vadas ir vairuotojas
Rusijos Federacijos Kursko srityje, Anatolijevkos kaime, kariuomenės lauko pirtyje kilo gaisras, penktadienį skelbia rusų žiniasklaidos priemonė „Astra“.
12:54 | JK premjeras R. Sunakas atvyko į Kyjivą
Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas atvyko į Kyjivą, penktadienį pranešė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
Jis pasidalijo R. Sunako, belipančio iš traukinio, nuotrauka.
Kaip anksčiau paskelbė britų premjero biuras, vizito metu R. Sunakas ketina pristatyti naują paramos Ukrainai paketą.
12:34 | Internete plinta keistai besielgiančio Putino vaizdo įrašas
Socialiniame tinkle X išplito vaizdo įrašas, kuriame Vladimiras Putinas elgiasi keistai – kalbėdamas apie savo praeitį, jis laikosi už kėdės kaip įmanydamas. Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas daugiau nei 835 tūkst. kartų ir leido susimąstyti – ką reiškia tokia Rusijos lyderio kūno kalba?
11:54 | Pentagono inspektorius atkreipė dėmesį į karinės pagalbos Ukrainai stebėsenos trūkumus
Pentagono generalinio inspektoriaus biuras ketvirtadienį pareiškė, kad JAV gynybos departamentas nevisiškai įvykdė maždaug 1 mlrd. dolerių (910 mln. eurų) karinės pagalbos Ukrainai stebėsenos reikalavimus.
Tikėtina, kad ši išvada suteiks peno respublikonų politikams, kurie priešinasi papildomos pagalbos Ukrainai teikimui, tačiau Pentagonas teigė, kad nėra įrodymų, jog Kyjivui teikiama karinė pagalba buvo neteisėtai nukreipta.
2023 metų birželio 2 dienos duomenimis, pradelstas patikrinimas „gynybos gaminių už daugiau kaip 1,005 mlrd. dolerių (915 mln. eurų)", teigiama generalinio inspektoriaus biuro pareiškime, kuriame kalbama apie sustiprintą galutinio naudojimo stebėseną (Enhanced End-Use Monitoring, EEUM).
Šį trūkumą galima paaiškinti tokiais veiksniais, kaip „ribotas JAV personalo skaičius logistikos centruose šalyje partnerėje ir Ukrainoje“ ir stebėjimo personalo judėjimo šalyje apribojimai, sakoma pareiškime.
11:09 | Zelenskis: Ukrainos pajėgos per dieną nukovė 26 rusų sraigtasparnius ir 12 lėktuvų
Vakarų partneriai perdavė Ukrainos gynybos pajėgoms tolimojo nuotolio ginklų, apie kuriuos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negali kalbėti atvirai. Tačiau, pasitelkdama šiuos ginklus, Ukraina pajėgė sunaikinti daug Rusijos Federacijos orlaivių.
10:34 | Latvijos premjerė pažadėjo tolesnę Latvijos paramą su Rusija tebekariaujančiai Ukrainai
Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ketvirtadienį Rygoje susitikusi su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo tolesnę Latvijos paramą Ukrainai ir teigė, kad naujas karinės pagalbos paketas suteiks papildomų pajėgumų sustabdyti Rusiją ir jos vykdomus žiaurumus.
Ministrų kabinetas ketvirtadienį pasirašė Latvijos ir Ukrainos vyriausybių susitarimą, reglamentuojantį Latvijos ir Ukrainos bendradarbiavimą techninės ir finansinės pagalbos srityse. Bendrą memorandumą taip pat pasirašė Ukrainos strateginės pramonės ministerija ir Latvijos saugumo ir gynybos pramonės federacija.
09:58 | FT: Europa ketina nusileisti Orbano sąlygoms
Europos Komisija yra pasirengusi suteikti Budapeštui teisę 2025 m. įvertinti, ar Ukrainai vis dar reikia pinigų ir ar ji įvykdė reikalavimus ES paramai gauti, kad įtikintų Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną atšaukti jo veto. Apie tai „Financial Times“ teigia neįvardyti aukšto rango pareigūnai.
Leidinys pažymi, kad tai faktiškai reiškia, jog V. Orbanui bus suteikta teisė vetuoti pagalbą Ukrainai 2025 m.
Europos Komisija taip pat neprieštarauja kasmetiniams pagalbos patikrinimams ir tam, kad būtų įtraukta „skubaus sustabdymo“ sąlyga, pagal kurią bet kuri šalis gali pareikšti rimtų abejonių dėl mokėjimų Ukrainai, kad mokėjimai būtų aptarti ES valstybių narių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime. Tačiau pažymima, kad tai nesuteiks Vengrijai papildomos galimybės taikyti veto teisę.
Aukšto rango Vengrijos pareigūnas mano, kad greičiausiai to pakaks, kad V. Orbanas atšauktų savo veto teisę.
Pasak šaltinio, Vengrija yra „nusiteikusi deryboms“.
09:02 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia per pastarąją parą nukovusios 840 rusų karių. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Iš viso laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 12 d. Ukrainoje žuvo 368 460 rusų kariai.
Be to, Ukrainos kariuomenė sunaikino 6 060 priešo tankų (+10), 11 254 šarvuotąsias kovos mašinas (+16), 8 710 artilerijos sistemų (+11), 957 raketų paleidimo sistemas, 642 oro gynybos sistemas (+1), 329 karo lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 6 836 bepiločius orlaivius (+1), 1 806 sparnuotąsias raketas, 23 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 11 612 mašinų ir kuro talpyklų (+16), 1 339 specialiosios įrangos vienetus (+2).
08:25 | JAV sustabdė paramą Ukrainai
Kaip ketvirtadienį sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby, Jungtinių Valstijų pagalba Ukrainai kare su Rusija nutraukta, nes Vašingtone vyksta derybos dėl pagalbos paketo, kuris gali būti susijęs su saugumo priemonių JAV-Meksikos pasienyje peržiūra.
„Pagalba, kurią teikėme, dabar sustabdyta“, – žurnalistams J. Kirby.
JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas svarsto galimybę surengti tiesiogines derybas su prezidentu Joe Bidenu dėl pagalbos Ukrainai ir pasienio politikos.
Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris pareiškė, kad JAV gerokai sumažins pagalbą Ukrainai. Jis pareiškė, kad Vašingtono tikslas – padėti Kyjivui „atsistoti ant kojų“ ir sukurti savo karinę–pramoninę bazę, kad jis galėtų savarankiškai finansuoti, gaminti ir įsigyti ginklų.
07:41 | Okupuoto Donecko regiono gyventojams žadama maisto, jei per rinkimus balsuos už V. Putiną
Anot tremtyje veikiančios Mariupolio miesto tarybos, rusų okupantai mėgina užsitikrinti laikinai okupuotų teritorijų gyventojų paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kovą įvyksiančiuose rinkimuose, siuntinėdami jiems trumpąsias žinutes, kuriose už V. Putiną balsuosiantiems žadami maisto paketai.
Okupacinė valdžia ragina gyventojus registruotis gauti maisto paketus „DLR darbo ir socialinės politikos ministerijos registratūroje“.
Miesto taryba atkreipia dėmesį, kad okupantai „nebežino, kaip dar priversti“ okupuotose teritorijose gyvenančius ukrainiečius Rusijos prezidento rinkimuose balsuoti už V. Putiną.
„Agitacija neveikia, nes Mariupolio gyventojai skrajutes tiesiog išmeta į šiukšlyną. Taigi dabar jie nusprendė balsus „nupirkti“. Kalbant konkrečiai, siuntinėjamos trumposios žinutės, kuriose balsuosiantiems žadami „maisto daviniai“. Tokias žinutes jau gavo Donecko gyventojai“, – teigiama pranešime, kuriame taip pat atkreipiamas dėmesys, kad okupantai pirma atvedė civilius „ant pražūties ir nevilties slenksčio“, o dabar siūlo „pagalbą“, bet tik tuo atveju, jei balsuos už Vladimirą Putiną.
07:00 | Žiniasklaida: dėl sankcijų Rusijos krematoriumai susiduria su problemomis
Sankt Peterburgo krematoriumas nebepriima karstų iš pigių medžiagų. Tai gali būti susiję su Rusijai taikomomis sankcijomis, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Insider“.
Gautomis žiniomis, Sankt Peterburgo krematoriumas apribojo karstų iš medienos plaušų plokščių, laminuotų medžio drožlių plokščių ir kitų medžiagų, kuriose yra klijų, priėmimą.
Įmonės vadovybė savo sprendimą aiškina „planiniu krosnių filtrų valymu“.
Pažymima, kad Rusijoje iš šių medžiagų pagaminti karstai yra populiariausi ir naudojami daugiau kaip 80 proc. visų atvejų.
Ritualinių paslaugų srities ekspertas Jevgenijus Kozlovas mano, kad krematoriumas susidūrė su problemomis dėl Rusijai taikomų sankcijų.
