Svarbiausi įvykiai:
23:51 | Zelenskis: kiekvienoje rusų raketoje, skrendančioje į Ukrainą, yra daugybė dalių iš laisvojo pasaulio
Kiekvienas Rusijos išpuolis Ukrainoje įrodo, kad sankcijos Rusijai yra nepakankamai veiksmingos. Kiekvienoje raketoje, kuria okupantai puola Ukrainą, yra komponentų, pagamintų kitų šalių – ne Rusijos – bendrovių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Obozrevatel“.
Anot jo raketose X-101 rasta mažiausiai 53 rūšių tokių dalių, o raketose „Daggers“ – 49 rūšių dalių.
„Didelė jų dalis pagaminta laisvojo pasaulio įmonėse ir importuota į Rusiją per įvairias šešėlines schemas. Būtina užblokuoti tokias schemas ir visus, kurie jas remia. Reikia daugiau sankcijų. Reikia daugiau atsakomybės už schemas, kuriomis siekiama apeiti sankcijas“, – pabrėžia V. Zelenskis.
„Vien šiandien prieš Kyjivą panaudotose raketose buvo mažiausiai 1 500 komponentų, kurie buvo importuoti į teroristinę valstybę iš normalių valstybių. Tai turi liautis, ir pasaulis turi atitinkamų svertų“, – priduria jis.
23:39 | Žiniasklaida: rusai pataikė į savo laivą Baltijos jūroje
Per Baltijos laivyno pratybas Rusijos kariuomenė raketomis pataikė į savo tralerį „Kapitan Lobanov“.
Tai pranešė Rusijos televizijos kanalas „Dožd“, remdamasis įgulos nario giminaičiu, rašo UNIAN.
Pasak jo, raketa nukrito ant žvejybinio tralerio denio. Dėl smūgio žuvo trys įgulos nariai, dar keturi buvo sužeisti.
Šaltinio teigimu, išgyvenusieji yra ligoninėje, vieno iš sužeistųjų būklė sunki. Juos jau apklausė Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai, kurie paragino „neskleisti žodžio“ apie incidentą.
Primename, kad apie Baltijos jūroje nuskendusį rusų laivą pranešta kovo 19 d.
Preliminariais duomenimis, sprogimas įvyko Baltijos jūroje 10 mylių zonoje, netoli Kaliningrado srities krantų. Apie 11 val. laivas įjungė nelaimės signalą. Traleryje buvo septyni įgulos nariai.
23:14 | Prancūzų diplomatas: kai kurios šalys susidomėjo idėja siųsti savo karius į Ukrainą
Kai kurios šalys susidomėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėja prireikus siųsti karius į Ukrainą.
Tai Kyjivo saugumo forume pareiškė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Gaelis Veyeris, rašo „Ukrinform“.
„Galime pasakyti, kad tai neatmetama. Mums tai yra labai stiprus signalas, kad stipriname savo paramą Ukrainai. Mes savęs nevaržysime jokiomis ribomis“, – cituojamas jis.
Ambasadorius pridūrė, kad Prancūzija neketina pulti Rusijos.
„Tačiau esame pasirengę padaryti viską, ką galime, kad paremtume Ukrainą. Būtent tai ir stengiamės daryti. Dėl to nesitariame su savo draugais ir partneriais. Taip manome mes, tačiau yra šalių, kurias šios idėjos domina. Apie tai diskutuojama“, – sako diplomatas.
Kiek anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad karas Ukrainoje yra egzistencinis Europai. Todėl jis neatmeta galimybės siųsti prancūzų karius į Ukrainą, jei to prireiks ateityje.
22:52 | Ukraina ruošiasi Rusijos puolimui: stato įtvirtinimus Charkive
Ukraina stato gynybinius įtvirtinimus Charkive, ruošdamasi Rusijos puolimui, rašo „Sky news“.
Pranešama, kad visą dieną ketvirtadienį buvo kasamos tranšėjos, jos buvo tvirtinamos lentomis ir cementu.
Ukrainos kariai ruošiasi naujam Rusijos bandymui prasiveržti į Kupjanską Charkivo srityje. Tranšėjos bus parama Ukrainos kariams, jei jie trauktųsi iš miesto.
22:21 | Ukrainoje dėl turto grobstymo sulaikytas kariuomenės pareigūnas
Ukrainoje sulaikytas kariuomenės pareigūnas, kaltinamas pasisavinęs daugiau nei milijono dolerių vertės lėšas, skirtas pirkti maistą kariuomenei, ketvirtadienį pranešė tyrėjai.
Įtariamasis, kurį Ukrainos žiniasklaida įvardijo kaip Oleksandrą Kozlovskį, dirbo maistą Ukrainos kariams pirkusio karinio skyriaus viršininku. „Nuo 2022 iki 2023 m. pareigūnas įsigijo nepagrįsto turto už beveik 58 mln. grivinų (1,5 mln. JAV dolerių)“, – pranešė Valstybinis tyrimų biuras. Užuot išleidęs pinigus kariškių maistui, jis juos panaudojo įvairiems pirkiniams, įsigijo butą Kyjive, dešimtis žemės sklypų ir automobilį.
Kovos su korupcija kampanijos „Naši Groši“ („Mūsų pinigai“) dalyviai savo svetainėje paskelbė, kad O. Kozlovskis nukreipė pinigus per privačias įmones ir šeimos narius, o maistas nebuvo pristatytas.
Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą, prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą žadėjo kovoti su korupcija, šalyje paplitusia dar prieš karą. 2023 m. rugpjūtį jis atleido iš pareigų visus pareigūnus, regionuose buvusius atsakingus už karių verbavimą, kai kurie už atlygį taikė išimtis.
22:01 | Rusai apšaudė Veletenskės gyvenvietę Chersono srityje, žuvo moteris
Ketvirtadienį rusai apšaudė Chersono srities Veletenskės gyvenvietę, žuvo moteris.
Tai „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė ir toliau žudo Chersono srities gyventojus“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymima, priešas apšaudė Veletenskę, smogė gyvenamajam sektoriui. Per apšaudymą buvo sunkiai sužeista namo kieme buvusi 70 metų moteris, jos širdis sustojo greitosios pagalbos automobilyje.
Chersono srities karinės administracijos vadovas taip pat pranešė, kad trečiadienio vakarą priešas iš drono numetė sprogmenų ant Kačkarivkos kaimo. 33 metų amžiaus vietos gyventojas patyrė sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariškiai bepiločiu orlaiviu atakavo civilinį automobilį Kozackės kaime – buvo sužeistas 74 metų vyras.
21:27 | Podoliako perspėjimas: Moldova yra didžiulėje rizikos zonoje
Moldova yra didžiulėje rizikos zonoje, interviu „Kanal 24“ metu perspėjo Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. Anot jo, Rusija suinteresuota, kad Kišiniove būtų nuversta Maia Sandu vyriausybė ir grįžtų prorusiški politikai.
„Kremlius nori destabilizuoti Moldovą. Rusija nuolat provokuoja keistus gatvės protestus, kursto nepripažintos Padniestrės atstovų agresyvius veiksmus ir pan. Visa tai tiksliai atitinka koncepciją „išjudinti Moldovą, gauti dar vieną nestabilią respubliką ir perimti jos kontrolę“.
Rusai norėtų įžengti kariniu būdu, sukurdami pietinį koridorių per Odesą. T. y. pirmiausia užimti Odesą, tada įžengti į Padniestrę ir iš ten užimti Moldovą. Tai nepavyko, tačiau jie neatsisakė savo ketinimų ir tebedirba šioje srityje“, – sako jis.
21:12 | Ukrainos žvalgyba apie rusų tiesiamą geležinkelį į Krymą: „Planai ne visada tampa realybe“
Ukrainos karinės žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad į Rusijos okupantų laikinai užimtą Krymą tiesiamas geležinkelis yra rimtas ir svarbus Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų tikslas, rašo UNIAN.
„Tai rimtas iššūkis, rimta grėsmė. Ir atitinkamai Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgoms tai yra rimtas ir reikšmingas tikslas. Yra planų, o planai ne visada tampa realybe. Rusijos atveju – žinoma, tas pats“, – komentuoja jis.
A. Jusovo teigimu, pastaruoju metu Rusija apskritai geležinkelius naudoja kaip pagrindinį logistikos elementą savo okupaciniam korpusui aprūpinti.
„Tai, kas vyksta su vadinamuoju Krymo tiltu, jų netenkina. Šiandien jis neveikia visu pajėgumu. O net jei ir dirbtų visu pajėgumu, jis negali patenkinti grupuotės poreikių“, – pastebi jis.
Krymą Rusija aneksavo dar 2014 m. Ir Ukraina, ir Vakarai Krymą laiko Ukrainos dalimi. Ukraina nuo karo pradžios ne kartą pabrėžė, kad susigrąžins visas rusų užgrobtas teritorijas, įskaitant Krymą.
20:42 | Vyriausybės atstovas: Vengrijos premjeras Orbanas pasveikino Putiną su pergale per rinkimus
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, artimiausias Kremliaus sąjungininkas Europos Sąjungoje, pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu per Vakarų pasmerktą balsavimą, ketvirtadienį pranešė atstovas.
Rusijai ketvirtadienį įforminus triuškinamą V. Putino pergalę, V. Orbanas jį pasveikino, „atkreipęs dėmesį į tai, kad Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimas, grindžiamas abipuse pagarba, leidžia svarbias diskusijas net ir sudėtinguose geopolitiniuose kontekstuose“, socialiniame tinkle X parašė Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovačas.
20:19 | Zelenskis teigia, kad nėra teisinga neapriboti rusiškų grūdų importo į Europą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad yra neteisinga leisti neribotai įvežti rusiškus grūdus į Europą ir riboti jų importą iš Ukrainos.
„Rusijos patekimas į Europos žemės ūkio rinką vis dar neribojamas“, – nuotoliniu būdu nurodė V. Zelenskis.
„Ir kai ukrainietiški grūdai išmetami keliuose ar ant geležinkelio bėgių, į Europą vis dar vežami rusiški produktai, taip pat prekės iš (Vladimiro) Putino kontroliuojamos Baltarusijos – tai nėra sąžininga“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
19:44 | Rusijoje pradėta masinė itin galingų trijų tonų aviacinių bombų gamyba
Rusai pradėjo masinę trijų tonų aviacinių bombų FAB-3000 gamybą. Tai pranešė Rusijos gynybos ministerija po žinybos vadovo Sergejaus Šoigu kelionės į karinio-pramoninio komplekso gamyklas Žemutinio Naugardo srityje, rašo UNIAN.
„Sergejus Šoigu buvo informuotas, kad įmonėje nuo šių metų vasario mėnesio pradėta masinė FAB-3000 gamyba“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
FAB-3000 yra nevaldoma bomba, sukurta dar Sovietų Sąjungoje. Kol kas nežinoma, ar joje bus sumontuotas naujas valdymo modulis.
Rusijos duomenimis, bombas FAB-3000 oficialiai gali naudoti tik tolimojo nuotolio bombonešis Tu-22M3, tačiau jis nėra pritaikytas naudoti bombas su valdymo moduliu. Vienas iš pagrindinių šaudmenų su šiuo moduliu nešėjų yra fronto bombonešis Su-34, tačiau jis savo ruožtu oficialiai nėra FAB-3000 nešėjas.
Kaip rašo UNIAN, galbūt vėliau Su-34 ir Tu-22M3 bus atitinkamai modernizuoti. Formaliai tam nėra daug kliūčių, nes maksimali Su-34 kovinė apkrova siekia 12 tūkstančių kilogramų, kai kovos spindulys – 1000 kilometrų.
19:13 | Nausėda ragina uždrausti rusiškų grūdų importą į ES, imtis naujų sankcijų
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina uždrausti rusiškų grūdų importą į Europos Sąjungą (ES), imtis naujojo sankcijų paketo.
Kalbėdamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje, šalies vadovas ketvirtadienį siūlė į sankcijų paketą įtraukti suskystintas dujas, aliuminį, „Rosatom“ bendrovę, daugiau Rusijos bankų.
Jis taip pat ragino didinti karinę paramą Ukrainai, spartinti jos integraciją į ES. G. Nausėda pabrėžė būtinybę investuoti į Europos gynybos pramonės plėtrą.
„Karinė pagalba Ukrainai šiandien yra svarbiausias darbas, kurį privalome visi kartu padaryti. Nuo 2014 metų Vakarų valstybių braižomos dirbtinės „raudonosios linijos“ niekur neveda, tik stabdo mus pačius. Mes privalome kur kas efektyviau išnaudoti jau turimus įrankius, tokius kaip Europos taikos instrumentas, ir kurti naujus. Lietuva prisijungė prie Čekijos iniciatyvos pirkti amuniciją Ukrainai trečiosiose šalyse“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
„Lietuvos pozicija aiški – Ukraina ir Moldova derybas dėl narystės Europos Sąjungoje turėtų pradėti jau birželį“, – pridūrė jis.
Anot prezidento, reikalingi ne tik atskirų bloko šalių veiksmai ar dvišaliai susitarimai, bet ir vieninga ES finansinės paramos gynybai politika.
„Europos investicijų banko prioritetai turėtų būti peržiūrėti, atsižvelgiant į šiandienos situaciją ir iššūkius, o Europos Komisijai nurodyta ieškoti naujų, inovatyvių gynybos pramonės finansavimo būdų. Mes sugebėjome tai padaryti pandemijos metu, privalome rasti sprendimų ir dabar“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat ragino priimti skubesnius sprendimus dėl įšaldyto Rusijos turto.
Europos Komisija pateikė pasiūlymą panaudoti gautas pajamas iš įšaldyto Rusijos turto, tačiau yra prieštaraujančių dėl paties turto panaudojimo Ukrainos reikmėms.
18:55 | Porošenka: Ukrainos pralaimėjimas reikštų rusų batus ant NATO žemės
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka perspėjo, kad dėl nepakankamos karinės paramos Ukrainai ant NATO žemės gali žengti rusų batai, rašo „Sky news“.
Anot jo, Rusija turi 12–15 kartų daugiau artilerijos sviedinių nei Ukraina.
Jis palankiai įvertino Čekijos vadovaujamą iniciatyvą aprūpinti Kyjivą 1 mln. sviedinių iš ne Europos šalių, tačiau sakė, kad reikia daugiau pagalbos ir karinę paramą reikia paspartinti.
P. Porošenka taip pat mano, kad tai, jog Kongrese stringa tolimesnė JAV parama Ukrainai, yra pavojinga.
„Tiesiog yra labai didelė rizika, kad Rusija gali turėti ribotą sėkmę ribotą laiką. Esant tokiai situacijai, turime padaryti viską, kad tai paspartintume ir priimtume sprendimus“, – sako jis.
„Tiesiog noriu, kad visi britai, visi europiečiai suprastų, jog mažiau ginklų (reiškia – red. past.) didesnę tikimybę, kad Rusijos karių batai atsidurs NATO valstybių narių žemėje“, – tęsia P. Porošenka.
Jo vertinimu, Ukrainos pralaimėjimas būtų Europos ir viso laisvo demokratinio pasaulio pralaimėjimas.
18:18 | JAV ambasadorė NATO: nematome, kad Rusijos ataka prieš Baltijos šalis būtų neišvengiama
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė NATO Julianne Smith sako, kad šiuo metu nėra indikacijų apie neišvengiamą Rusijos puolimą prieš Baltijos šalis. Nepaisant to ambasadorė tikina, kad Aljanso šalys daro viską, jog būtų pasiruošusios reaguoti greitai, jei situacija pasikeistų.
„Noriu užtikrinti Baltijos šalis – nematome, kad Rusijos ataka prieš Baltijos šalis būtų neišvengiama. Vis dėlto Aljansas ruošiasi būti pasirengęs reaguoti staigiai, jei Rusijai kiltų minčių įžengti į NATO teritoriją. Stovime už jūsų, galvojame apie jūsų saugumą ir imamės vis daugiau priemonių Aljanse, reaguodami į jūsų išties labai realų susirūpinimą“, – Baltijos šalių žurnalistams ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė J. Smith, pridurdama, kad po karo Ukrainoje pradžios NATO atliko jau ne vieną žingsnį, stiprindamas savo gynybinius įtvirtinimus rytiniame Aljanso flange.
„Po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje, padarėme ne vieną žingsnį, kad sustiprintume savo įtvirtinimus rytiniame flange – perkėlėme daugiau karių, užtikrinome, kad batalionai ten būtų performuoti į brigadas. Taip pat organizavome ne vienas pratybas ir misijas, kad užtikrintume, jog JAV, Kanados ir Vakarų Europos kariai yra pasiruošę ir gali veikti rytiniame flange“, – sakė ambasadorė.
J. Smith taip pat pažymėjo, kad šiuo metu pagrindinis Aljanso tikslas – padėti Ukrainai iš savo teritorijų išstumti Rusijos karius ir taip atgrasyti Kremlių nuo galimo konflikto su NATO.
„Aljansas šiuo metu daugiausia dėmesio skiria Rusijos agresijai Ukrainoje. Labai svarbu, kad visos NATO narės toliau dalintųsi ekonominiais ir žmogiškaisiais ištekliais ir kad išstumtume Rusiją iš Ukrainos. Ir užtikrintume, kad Putinui nekiltų minčių eiti toliau nei Ukraina“, – kalbėjo J. Smith.
ELTA primena, kad Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę pareiškė, kad NATO narės „netiekia Ukrainai pakankamai amunicijos“ ir kad dėl jų stygiaus Rusija įstengė nustumti Kyjivo pajėgas atgal.
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai teigia, kad Kyjivo pajėgos ginkluotės kiekiu atsilieka nuo Rusijos, nes mažėja pagrindinių rėmėjų parama. Kol parama Ukrainai stringa ir Vašingtone, Europos šalys stengiasi padidinti savo pramonės šaudmenų ir ginklų gamybą. Europos Sąjunga pradėjo eilę iniciatyvų, siekdama didinti gamybos apimtis, ir tvirtina, kad jos didėja.
Visgi 27 valstybių blokas gerokai atsiliko nuo pernai duoto pažado iki šio mėnesio suteikti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
17:26 | Britų politikas rėžė Vakarams: tai gėdinga
Jungtinės Karalystės parlamento narys apkaltino Vakarus, kad jie „gėdingai nedaro pakankamai“, kad pasipriešintų „Rusijos karo mašinai“ Ukrainoje, rašo „Sky news“.
Jeremy Quinas pareiškė, kad šalys turėtų „kolektyviai daryti daugiau ne tik remdamos Ukrainą, bet ir transformuodamos mūsų pačių tiekimo linijas“.
Anot jo, reikia daryti daugiau, kad Vakarai būtų pasirengę atgrasyti Rusiją nuo platesnio konflikto. Jis pridūrė, kad bet kokie ženklai, rodantys, jog Vakarai yra „išsiblaškę nenori ar negali priimti iššūkio“, gali padrąsinti autokratines pasaulio valstybes.
„Ar per pastaruosius kelerius metus rizikos vaizdas pasikeitė į blogąją pusę? Aišku. Ar mes visiškai įveikėme šį iššūkį? Ne“, – sako J. Quinas.
16:48 | Mykolajive rusų smūgis pareikalavo gyvybės
Rusai ketvirtadienį smogė Mykolajivui, šeši žmonės buvo sužeisti, vienas žuvo, rašo „Ukrifnorm“.
Mykolajivui rusai smogė balistine raketa.
16:12 | Lenkija prisijungė prie Čekijos artilerijos sviedinių pirkimo Ukrainai iniciatyvos
Lenkija prisijungia prie Čekijos iniciatyvos nupirkti 800 000 artilerijos sviedinių Ukrainai iš ES nepriklausančių šalių, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Varšuva nori ne tik pasiūlyti finansinę paramą, bet ir padėti su logistika, sakė jis per susitikimą su kolegomis iš Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos, priklausančių vadinamajai Vyšegrado grupei.
Pasak R. Sikorskio, tikslas – nugabenti amuniciją ten, kur jos reikia fronto linijoje.
Tačiau Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto buvo tvirtai įsitikinęs, kad jo šalis šioje iniciatyvoje nedalyvaus. Jis sakė, kad Vengrija iki šiol netiekė Ukrainai jokių ginklų ir to nedarys ateityje. Jo kolega iš Slovakijos Jurajus Blanaras sakė manantis, kad karas Ukrainoje neturi karinio sprendimo.
Iki šiol Čekijos iniciatyvai lėšas pažadėjo skirti 18 šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Kanadą ir Norvegiją. Čekijos prezidentas Petras Pavelas vasario viduryje Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad užsienyje pavyko rasti apie pusę milijono 155 mm kalibro ir 300 000 122 mm kalibro šaudmenų.
Ukraina jau kelis mėnesius skundžiasi, kad vis labiau trūksta artilerijos šaudmenų, skirtų gynybai nuo Rusijos agresijos.
15:54 | Krymo partizanai: Simferopolyje nugriaudėjo sprogimai, Kerčės tiltas uždarytas
Laikinai okupuoto Krymo mieste Simferopolyje nugriaudėjo sprogimai, okupantai uždarė neteisėtai pastatytą tiltą per Kerčės sąsiaurį.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė karinis-partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Simferopolyje girdėti sprogimai“, – rašoma pranešime.
Vietiniai „Telegram“ kanalai informuoja, kad automobilių eismas Kerčės tiltu laikinai nutrauktas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 13 d. partizaninis judėjimas „Ateš“ paskelbė, kad okupantai rusai gerokai sumažino per Kerčės sąsiaurį plaukiančių karinių laivų skaičių.
15:14 | Kremlius kaltina Vakarų šalis darant spaudimą Kinijos bankams dėl mokėjimų iš Rusijos
Kremlius ketvirtadienį apkaltino Vakarų šalis darant precedento neturintį spaudimą Kinijos bankams, priimantiems mokėjimus iš Rusijos.
„Beprecedentis JAV ir ES spaudimas Kinijai tęsiasi [...]. Dėl to kyla tam tikrų problemų“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad kai kurie Kinijos bankai nebepriima mokėjimų Kinijos juaniais iš Rusijos kompanijų.
Pareigūnai Vašingtone ir Briuselyje nusitaikė į kompanijas ir bankus trečiosiose šalyse, padedančius, kaip teigiama, Rusijai išvengti Vakarų sankcijų.
13:56| Pastarojo mėnesio karo rezultatai: rusai užėmė kelis kaimus, ukrainiečiai naikina pramonę
Rusija, nepaisant emocinės persvaros dėl susiskaldymo tarp JAV politikų pagalbos Ukrainai klausimu, per pastarąjį mėnesį didelių strateginių pergalių po Avdijivkos užgrobimo nepasiekė. Be to, Rusijos vadovybei gerokai reikalus sugadino rusų partizanų jau savaitę trunkantis Belgorodo teritorijos puolimas ir apšaudymai.
Rusija ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos perėmė dar vieno kaimo, esančio Rytų Ukrainoje maždaug už 10 km į vakarus nuo Avdijivkos, kontrolę. Pastaraisiais mėnesiais Maskva pasiekė keletą laimėjimų fronte ir padidino savo pranašumą mūšio lauke, Kyjivui susiduriant su šaudmenų ir karių trūkumu.
Tačiau, be kelių kaimų Avdijivkos apylinkėse užėmimo, Rusijos pajėgos ryškesnių pergalių per paskutinį mėnesį nepasiekė.
Ukraina tuo metu surengė sėkmingą puolimą Belgorodo srityje, kur režimo pajėgas atakavo rusų savanoriai Ukrainos kariuomenės gretose. Ten taip pat buvo sunaikinti du kaimai Rusijos teritorijoje, tačiau čia irgi labiau „pasistengė“ V. Putino užsiundyta kariuomenė, kuri aviacinėmis bombomis tiesiog nušlavė nuo žemės paviršiaus gyvenvietes, į kurias įžengė partizanai.
V. Putinas dėl tokios įvykių eigos, ypač turint omenyje, kad tuo metu jis turėjo triumfuodamas skelbti savo totalią pergalę Rusijos prezidento rinkimuose, buvo toks įsiutęs, kad kelias dienas paeiliui kartojo apie būsimą rusų savanorių Ukrainos kariuomenės gretose sunaikinimą.
Maža to, iki kovo vidurio Ukrainos bepiločiai sugebėjo susprogdinti ir priversti nutraukti gamybą faktiškai šeštadalyje Rusijos automobilių kuro pramonės gamyklų (viso 16 proc. „Novaja Gazeta“ duomenimis). Vidutiniškai per mėnesį Rusija netenka apie 0,7 mln. tonos benzino ir 1,1 mln. tonos dyzelinio kuro.
„Reuters“ taip pat paskaičiavo, kad ukrainiečių smūgiai sumažino Rusijos pirminės naftos gavybos apimtis 7 proc. Daugeliu atvejų remontas gamyklose gali užtrukti ne vieną mėnesį, o dronų išpuoliai visoje Rusijoje nepanašu, jog greitai baigsis.
„Novaja Gazeta“ pažymima, kad kol kas padaryta žala nėra kritinė Rusijos pramonei yra kompensuojama iš atsargų ar kitais būdais, tačiau smūgiams tęsiantis gali kilti benzino krizė regioninėse rinkose, o taip pat apsunkinti kuro tiekimą Rusijos kariuomenei.
13:22 | ISW: Rusija rengiasi didelio masto konvenciniam karui su NATO
Amerikos karo studijų instituto (ISW) analitikai savo šios savaitės ataskaitoje tvirtina, kad Rusijos NATO puolimas gali įvykti greičiau, nei teigė kai kurie Vakarų analitikai.
12:53 | Rusija teigia užėmusi dar vieną kaimą į vakarus nuo Avdijivkos
Maskva ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos perėmė dar vieno kaimo, esančio Rytų Ukrainoje maždaug už 10 km į vakarus nuo Avdijivkos, kontrolę.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos išvadavo Tonenkės kaimą“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime.
Avdijivką Rusijos pajėgos užėmė praėjusį mėnesį.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva pasiekė keletą laimėjimų ir padidino savo pranašumą mūšio lauke, Kyjivui susiduriant su šaudmenų ir karių trūkumu.
Kyjivui trūksta įvairios ginkluotės, nuo artilerijos sviedinių iki oro gynybos sistemų, iš dalies dėl to, kad JAV Kongresas vis dar stabdo 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketą.
Anksčiau šiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris po savaitgalį įvykusių rinkimų pratęsė savo valdymą iki 2030 metų, pareiškė, kad Maskva „užtikrintai“ žengia į priekį visuose Ukrainos frontuose.
12:32 | Borrellis: pralaimėjus Ukrainai, galime būti tikri, kad Rusija nesustos
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime svarstys, kaip suteikti daugiau ginklų Ukrainos pajėgoms ir kartu geriau apginkluoti savo šalis, kad jos galėtų pasipriešinti agresyviai nusiteikusiam, dar vieną kadenciją užsitikrinusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Jau daugiau nei dvejus metus Maskvai kariaujant su kaimynine šalimi, Kyjivo pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos kariuomenę, nepaisydamos nepakankamos Vakarų šalių paramos.
„Jei Ukraina turės pasiduoti, Kyjive bus įvestas marionetinis režimas, o Ukrainos žmonės bus sutriuškinti“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje perspėjo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Rusijos kariuomenė bus prie mūsų sienų, ir mes galime būti tikri, kad ji čia nesustos“, – pridūrė jis.
V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo pergalė savaitgalį įvykusiuose prezidento rinkimuose yra pergalės Ukrainoje „prologas“.
12:01 | Iš Zelenskio – žinutė Vakarų šalių vadovams
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Vakarų valstybes atrasti politinės valios padėti Ukrainai po Maskvos įvykdyto naktinio išpuolio, per kurį sostinėje ir aplinkiniame regione buvo sužeista 17 žmonių.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad numušė 31 Rusijos raketą, nutaikytą į Kyjivą. Ši ataka surengta po to, kai Maskva pažadėjo atsakyti į suintensyvėjusius Ukrainos smūgius savo pasienio regionuose.
„Toks teroras tęsiasi kiekvieną dieną ir naktį“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis, ragindamas Vakarų šalis atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų.
„Jį būtų įmanoma sustabdyti pasaulio vienybe [...]. Rusų teroristai neturi raketų, galinčių apeiti „Patriot“ ir kitas pirmaujančias pasaulio sistemas“, – sakė jis.
„Nuo Kyjivo iki Charkivo, nuo Sumų iki Chersono, nuo Odesos iki Donecko srities, – sakė ukrainiečių lyderis. – Tai visiškai įmanoma, jei mūsų partneriai parodys pakankamą politinę valią.“
JAV Kongrese dėl vidaus politinių nesutarimų vis dar blokuojamas 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos Ukrainai paketas.
11:15 | Ukraina pratrūko ant Kinijos: savo teritoriją atiduokit
Vienas iš įtakingiausių Ukrainos valdžios žmonių, Saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danylovas pratrūko, paprašytas pakomentuoti Kinijos siūlymą Ukrainai sėsti prie derybų stalo su Rusija pagal šios sąlygas.
„Nesuprantu, kas gali mūsų žemes taip imti ir išmesti, nes kažkokiam Hui (specialusis Kinijos atstovas Li Hui – red. past.) aš atsiprašau, čia pavardė tokia, (…) kad jie tai turėtų nuspręsti. Tai gali nuspręsti tik Ukrainos žmonės, vadovaujami prezidento“, – pareiškė O. Danylovas.
Jis patikslino, kad Ukraino pozicija taikos derybose yra labai paprasta. Kyjivas pasirengęs sėsti prie derybų stalo su Maskva tik tada, kai Rusijos kariuomenė bus visiškai išvesta iš jos teritorijos, o „prekiauti savo žeme“ nesiruošiama.
„Mes neleisime (…) be mūsų žmonių valios ten ką nors spręsti. Jeigu kas nors mano, kad turėtume atsikratyti savo teritorijos, savo suvereniteto… Atiduokite savo“, – aiškino O. Danilovas.
10:59 | Čekija įvardijo Rusiją didžiausia grėsme šalies saugumui
Čekijos parlamentas paskelbė Rusiją didžiausia grėsme šalies saugumui. Trečiadienio vakarą priimtoje rezoliucijoje sakoma, kad „teroristinis režimas Rusijoje“ mėgina išplėsti savo įtakos sferą į Ukrainą ir kitas Europos šalis. Tai esą daroma vykdant karo nusikaltimus. Todėl labai svarbu toliau remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusijos agresija. „Nutraukus karinės pagalbos teikimą, Rusijos teroristinis režimas užkariautų ir nusiaubtų Ukrainą“, – teigiama dokumente.
10:37 | Australija jungiasi prie dronų koalicijos
Australija jungiasi prie dronų koalicijos Ukrainai paremti. „Tai svarbus mūsų sprendimas prisidedant prie pastangų, kad Ukraina išlaikytų savo kursą ir galėtų išspręsti šį konfliktą savo sąlygomis“, – ketvirtadienį pareiškė Australijos gynybos ministras Richardas Marlesas.
Praėjusį mėnesį Didžioji Britanija ir Latvija susitarė vadovauti dronų koalicijai. Šios tikslas yra nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai pristatyti tūkstančius bepiločių.
09:36 | Ukrainos pajėgos praneša numušusios visas Rusijos paleistas raketas
Ukrainos karinės oro pajėgos tinkle „Telegram“ praneša naktį į ketvirtadienį numušusios visas Rusijos paleistas raketas. Anot duomenų, 11 rusų bombonešių paleido dvi balistines ir 29 sparnuotąsias raketas.
Atremiant oro smūgius dalyvavo oro gynybos daliniai ir mobilieji ugnies daliniai, sakoma pranešime. Pagrindinis atakų taikinys buvo Kyjivas.
Mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, raketų nuolaužos nukrito įvairiose miesto dalyse. „Po 44 dienų pertraukos priešas pradėjo dar vieną raketų ataką prieš Kyjivą“, – pareiškė Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. Miestas buvo apšaudomas iš įvairių krypčių. Rusija panaudojo strateginius bombonešius, tačiau kelios raketos paleistos iš Rusijos teritorijos. Oro pavojus tęsėsi beveik tris valandas.
Naujais duomenimis, Kyjiive nukentėjo 12 žmonių, įskaitant vaiką.
08:37 | Putinas nušlavė Rusijos kaimą: neliko nė vieno sveiko pastato, kai partizanai užėmė vieną gatvę
Anot autoritetingo vokiečių žurnalisto Juliano Repkės, rusų Kozinką nuo žemės paviršiaus, kaip anksčiau Ukrainos teritorijoje buvo su Marijinka, Bachmutu ar Mariupoliu, nušlavė Rusijos artilerija ir aviacija.
07:41 | Nyderlandai skirs Ukrainai 150 mln. vertės amunicijos ir 200 mln. eurų dronams
Nyderlandai skirs Ukrainai 150 mln. eurų vertės amunicijos. Tai trečiadienio vakarą Hagoje pranešė Gynybos ministerija. Kalbama apie bombas naikintuvams F-15, kurie bus perduoti Kyjivui.
Nyderlandai priklauso koalicijai šalių, kurios skiria Ukrainai F-16 naikintuvų. Ukrainiečių pilotai šiuo metu Rumunijoje apmokomi pilotuoti orlaivius. Kada mokymai bus baigti ir kada naikintuvai bus pradėti naudoti, kol kas neaišku. Nyderlandai į Ukrainą ketina nusiųsti iš viso 24 naikintuvus F-16.
06:43 | Rusai smogė Kyjivui po 44 dienų tylos: į Ukrainos sostinę skriejo balistinės raketos
Ankstyvą ketvirtadienio rytą Ukrainos sostinės Kyjivo centre nugriaudėjo keletas sprogimų – naujienų agentūros AFP žurnalistas praneša, kad pirma buvo girdėti apie Rusijos paleistų raketų ir dronų ataką perspėjanti oro pavojaus sirena.
Dešimtys sprogimų ir oro gynybos pajėgų ugnies garsai buvo girdimi nuo 5.00 val. ryto vietos laiku (3.00 val. Grinvičo laiku).
„Ant vaikų darželio Sviatošynsko rajone nukrito raketos gabalų“, – platformoje „Telegram“ rašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, pridurdamas, kad kituose rajonuose degė daugiabučiai namai ir automobiliai, į įvykių vietas skubėjo gelbėtojai.
Paskutinį kartą didesnius smūgius Ukrainos sostinei rusai mėgino suduoti sausio gale. Šįkart buvo naudojamasi sudėtingais manevrais gretimuose regionuose ir smogta vienu metu iš skirtingų krypčių.
Smūgio Kyjivui metu nukentėjo 10 žmonių, BBC cituojamas miesto meras Vitalijus Klyčko. Virš miesto buvo numušta apie 30 raketų.
