Putinas nebegali užbaigti karo, net jei jis to norėtų – „Foreign Policy“
Karas prieš Ukrainą tapo sunkia našta Rusijos ekonomikai, tačiau Kremlius neketina apriboti savo agresijos, net jei JAV suteikia patogią dingstį.
Atrodo, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas mano, jog karo pabaiga jam pačiam kelia kur kas didesnį pavojų nei jo tęsimas, „Foreign Policy“ rašo Pileckio instituto (Lenkija) Totalitarinių studijų centro docentas Janas Garneris.
Analitikas pabrėžia, kad net ir gana dideli Rusijos kariuomenės laimėjimai Kursko srityje jokiu būdu nereiškia, kad Rusija artimiausiu metu gali pasiekti karinę pergalę prieš Ukrainą. Tuo pat metu karas bauginančiai sparčiai eikvoja Rusijos išteklius, įskaitant karinę techniką ir žmones.
J. Garneris neatmeta galimybės, kad V. Putinas iš tiesų gali manyti, jog gali išsiderėti geresnes sąlygas karui užbaigti, jei ir toliau vilkins ir darys spaudimą Ukrainai fronte. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad, analitiko nuomone, karo pabaiga gali kelti pavojų paties V. Putino valdžiai Rusijoje.
Ukrainai ruošiamasi perduoti papildomų F-16 naikintuvų
NATO pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli teigia, kad Ukrainai ruošiamasi perduoti papildomų F-16 naikintuvų, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Jis priminė, kad Ukrainos karinės oro pajėgos jau turi naikintuvų F-16 ir pilotų, kurie moka su jais dirbti.
C. Cavoli pabrėžė, kad dauguma naikintuvų anksčiau atkeliavo iš Šiaurės Europos šalių, o Jungtinės Amerikos Valstijos jų neperdavė.
Ukrainos ministras: atėjo metas didinti spaudimą Maskvai
Kyjivo partneriams Vakaruose žvalgantis galimybių reaguoti į didėjančią Maskvos keliamą grėsmę, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ketvirtadienį paragino NATO sąjungininkes didinti spaudimą Rusijai.
„Rusija turi rimtai žiūrėti į taiką, – pridūrė jis. – Dėl to atėjo metas didinti spaudimą Maskvai.“
NATO: užregistruoti Rusijos nuostoliai Ukrainoje siekia 900 tūkst. kareivių
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus Rusija prarado maždaug 900 tūkst. kareivių, ketvirtadienį pranešė aukštas NATO pareigūnas.
NATO duomenimis, per karą, prasidėjusį 2022 m. vasario 24 d., žuvo iki 250 tūkst. karių.
Ukraina ginasi nuo Rusijos puolimo plačiai remiama Vakarų sąjungininkių. Po Rusijos įsiveržimo Kyjivo pajėgos sugebėjo atkovoti dalį teritorijos, abi šalys jau daug mėnesių kariauja sekinimo karą, tačiau rusai pamažėle pasiekia laimėjimų.
Zelenskis apsilankė netoli Rusijos sienos esančiame Sumų regione: „Ginsime savo valstybę“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apsilankė Ukrainos Sumų regione, esančiame už sienos su Rusijos Kursko sritimi, kur Kyjivo kariai vis dar kontroliuoja nedideles teritorijas, rašoma „Reuters“.
„Dirbame, kad apsaugotume savo pozicijas. Žinome, ko tikisi priešas. Bet kokiu atveju ginsime savo valstybę, nepriklausomybę, savo žmones“, – vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
Nuo Sumų regiono centro iki Rusijos sienos yra apie 40 kilometrų atstumas. V. Zelenskis nenurodė, kurioje Sumų regiono vietoje jis buvo.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos prezidentas lankėsi Černigovo srityje.
Ukraina gavo iš Lenkijos dar 5000 „Starlink“ terminalų
Lenkija suteikė Ukrainai dar 5000 „Starlink“ terminalų, kad užtikrintų nenutrūkstamą ryšį kritinėse vietose, įskaitant ligonines, mokyklas ir pagrindinius infrastruktūros objektus. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos vicepremjeras inovacijoms, švietimui, mokslui ir technologijoms bei skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas.
„Esame dėkingi Lenkijos vicepremjerui ir skaitmeninimo ministrui Krzysztofui Gawkowskiui, taip pat Lenkijos vyriausybei už indėlį į Ukrainos atsparumą. Tarptautinės paramos dėka palaikome ryšį net ir sunkiausiomis sąlygomis“, – parašė M. Fiodorovas.
Cavoli: Ukraina iš dalies išsprendė kariuomenės trūkumo problemą
Ukraina iš dalies išsprendė kariuomenės trūkumo problemą, be kita ko, sumažino karių mobilizacinį amžių, pareiškė NATO pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Kartu, jo nuomone, bet koks JAV ginklų ir žvalgybinės informacijos tiekimo Ukrainai nutraukimas „turėtų itin neigiamą poveikį jos karinėms pajėgoms“.
Zelenskis įvardijo Ukrainos raudonąsias linijas derybose dėl karo sureguliavimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad būsimose derybose dėl karo užbaigimo jo šalis nepripažins Rusijos okupuotų teritorijų ir nesutiks mažinti savo kariuomenės dydžio. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai kalbėjo susitikime su Černihivo srities teritorinių bendruomenių vadovais.
„Mūsų prioritetas yra stipri mūsų kariuomenė. Todėl tai (mums) yra raudonoji linija – jokio mūsų kariuomenės dydžio mažinimo. Tiesą sakant, darysime viską, kad kariuomenė skaičių požiūriu liktų tokia pati, kokia yra šiandien. Didelė kariuomenė, kuri yra tris kartus didesnė, nei (buvo) karo pradžioje. Kariuomenė, kuri gali būti tik modernizuojama. Tai yra pokyčiai, kurie gali įvykti pasibaigus karui“, – tvirtino V. Zelenskis.
Zelenskis paatviravo ir apie kompromisus, ir apie paliaubas
Volodymyras Zelenskis pripažįsta „kompromisą“ dėl okupuotų teritorijų, tačiau Ukraina, anot jo, niekada nepripažins jų rusiškomis. Paliaubos, Ukrainos prezidento teigimu, gali būti įgyvendintos „per artimiausias savaites ar mėnesius“.
Rusija įkalino vyrą už proukrainietišką diversiją prieš geležinkelį
Rusijos teismas skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę vyrui, padegusiam geležinkelio įrangą, ketvirtadienį pranešė teismo spaudos tarnyba.
Teigiama, kad išpuolis buvo proukrainietiška diversija.
Signalas iš Maskvos: Trumpo grasinimų nelabai kas bijo
Rusija vis dar mano, kad Donaldas Trumpas gali užtikrinti jai „priimtiną taikos susitarimą“ su Ukraina, tačiau yra pasirengusi tęsti karą, jei derybos įstrigs, sakė „Bloomberg“ pašnekovai Maskvoje.
D. Trumpo grasinimai imtis naujų priemonių prieš Rusijos naftą, jei nebus pasiektos paliaubos, Kremliui nekelia nerimo – Rusija išgyveno trejus metus trukusias sankcijas ir nepasiduos grasinimams, nes nauji apribojimai nebus veiksmingesni, įsitikinę su Kremliaus veikla susipažinę šaltiniai.
Komentuodamas šią informaciją V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija norėtų „tęsti bendras pastangas rasti susitarimą“, tačiau tam reikia laiko:
„Visi norėtų ne ginčytis, o kalbėtis, ir ne tik kalbėtis, bet ir būti išgirsti – būtent tai ir turime su dabartine JAV administracija“.
Kad pasiektų taiką, Kremlius tikisi didelių JAV nuolaidų, įskaitant kai kurių sankcijų sušvelninimą ir ginklų tiekimo Ukrainai sustabdymą. Baltieji rūmai, kaip teigiama keliuose žiniasklaidos pranešimuose, siekė, kad susitarimas dėl paliaubų būtų pasiektas iki Velykų, balandžio 20 d., tačiau dabar šis tikslas atrodo mažai tikėtinas.
JAV senatoriai neseniai pagrasino įvesti 500 proc. muitus šalims, kurios perka Rusijos naftą ir dujas, jei V. Putinas atsisakys taikos Ukrainoje.
JAV pripažįsta, kad didesnėms išlaidoms gynybai reikia laiko, tačiau nori aiškaus kelio
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas supranta, jog NATO sąjungininkės negalės iš karto smarkiai padidinti išlaidų gynybai, tačiau pabrėžė būtinybę nutiesti aiškų „kelią“, kad europiečiai ir Kanada skirtų daugiau lėšų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą reikalavo, kad NATO sąjungininkės padidintų išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir prisiimtų dalį Jungtinėms Valstijoms tenkančios naštos. M. Rubio pakartojo šią poziciją ketvirtadienį rengiamame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Norime iš čia išvykti supratę, kad einame realiu keliu, jog kiekviena narė įsipareigotų ir įvykdytų pažadą pasiekti iki 5 proc. išlaidas“, įskaitant JAV, pirmąją dviejų dienų trukmės susitikimo Briuselyje dieną nurodė jis.
JAV gynybos departamento duomenys rodo, kad 2024 m. JAV gynybai skyrė 2,7 proc. savo BVP.
M. Rubio sakė, kad D. Trumpas išlieka įsipareigojęs NATO, tačiau įžvelgia skubų poreikį stiprinti Aljanso pajėgumus. „Niekas nesitiki, kad pavyks tai padaryti per vienerius ar dvejus metus, tačiau kelias turi būti realus“, – pažymėjo M. Rubio ir pridūrė, kad JAV nori, jog NATO būtų „stipresnė“ ir „gyvybingesnė“.
Kai kurios NATO šalys jau yra pažadėjusios padidinti išlaidas gynybai virš dabartinio mažiausiai 2 proc. BVP tikslo, tačiau daugybei didesnių narių, įskaitant Vokietiją, D. Trumpo 5 proc. tikslas laikomas nerealiu. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra paraginęs padidinti išlaidas gynybai iki „daugiau kaip 3 proc.“
Rubio nuramino ir pabarė Europą: JAV nesitrauks, bet turite keistis
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad JAV nesitrauks iš NATO, tačiau Aljanso narės turės pasitempti. Jis paragino šalis nares toliau siekti, kad gynybai būtų skiriama penki procentai BVP, o abejones dėl to, ar prezidentas Donaldas Trumpas vis dar nori, kad jo šalis būtų aljanso nare, pavadino „isterija“.
„Prezidentas D. Trumpas aiškiai pasakė, kad remia NATO. Mes niekur iš NATO nesitrauksime“, – iki savo pirmojo susitikimo su NATO šalių užsienio reikalų ministrais Briuselyje pasakė M. Rubio.
„Isterija ir hiperbolė, kurią matau pasaulio žiniasklaidoje ir kai kuriose Jungtinių Valstijų vidaus žiniasklaidos priemonėse dėl NATO, yra nepagrįsta“, – sako M. Rubio.
NATO sąjungininkės ketina spausti JAV valstybės sekretorių, kad šis per dvi dienas truksiančias derybas Briuselyje išdėstytų, ką Vašingtonas mano apie NATO ir Ukrainos ateitį. Diplomatai tikisi, kad valstybės sekretorius pateiks daugiau informacijos apie D. Trumpo pastangas sudaryti susitarimą su Maskva, taip pat paaiškins, ar planuojama išvesti JAV pajėgas iš Europos.
Sąjungininkių padėtį apsunkino balandžio 2 d. D. Trumpo įvesti nauji muitai.
Zelenskis lankosi Černihivo srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankosi Černihivo srityje.
„Atvykau palaikyti Jahidnės gyventojų ir išsaugoti atmintį apie tai, kas čia įvyko rusų okupacijos metais.
Aplankiau mokyklą, kurioje rusai beveik mėnesį laikė visus kaimo gyventojus. Tai buvo vienas ciniškiausių rusų nusikaltimų per šį karą, nusikaltimas žmonėms ir viskam, kas žmogiška ir humaniška.
Šiandien Jahidnėje daug kas atstatyta ir atkurta. Taip pat stengiamasi įamžinti tai, ką žmonėms, deja, teko išgyventi. Niekas iš mūsų niekada nepamirš ir neatleis Rusijai už tai, ką ji padarė“, – „Telegram“ kanale praneša jis.
Pirmas vizitas nuo karo pradžios: Rusijos derybininkai atvyko derybų į Vašingtoną
Rusijos atstovas Kirilas Dmitrijevas patvirtino, kad šiuo metu vyksta susitikimai su D. Trumpo administracija Vašingtone. Kokios konkrečiai temos yra aptariamos neatskleidžiama, tačiau žadama vėliau paskelbti „trumpus komentarus“.
NATO vadovas: JAV neplanuoja staiga išvesti savo pajėgų iš Europos
NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos neplanuoja staiga išvesti savo pajėgų iš Europos.
Jis kalbėjo sąjungininkėms nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimo Europos saugumui.
„Nėra planų jiems staiga labai sumažinti savo buvimą čia, Europoje“, – sakė M. Rutte prasidedant NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje.
Tačiau Aljanso generalinis sekretorius pridūrė, kad Vašingtonui reikia „būti daugiau nei viename teatre“.
Ukraina praneša numušusi 28 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba naktį į ketvirtadienį numušė 28 Rusijos paleistus dronus. Dar septyni priešo bepiločiai dingo iš radarų, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 21.00 val. rusai atakavo Ukrainą 39 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Ketvirtadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad 28 priešo dronai sunaikinti šalies šiaurėje ir rytuose.
Dar septyni priešo dronas dingo iš radarų (be neigiamų padarinių).
Numušti priešo bepiločiai padarė žalos Charkivo, Donecko ir Dnipropetrovsko srityse.
Ukrainos delegacija vyksta į JAV: deryboms pasisamdė teisininkus
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad šios savaitės pabaigoje arba kitos savaitės pradžioje į JAV atvyks Ukrainos delegacija, praneša „Bloomberg“.
Anot jo, atvykus delegacijai bus aptartas abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo susitarimas. Anot S. Bessento, ukrainiečiai pasamdė patarėją ir susitarimas iš JAV pusės yra parengtas.
„Manome, kad šis susitarimas toks svarbus Amerikos žmonėms, Ukrainos žmonėms ir taikos procesui“, – sako jis.
Pirmas kartas istorijoje: Pentagono vadovas nedalyvaus tarptautiniame susitikime dėl paramos Ukrainai
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nedalyvaus 50-ies šalių susitikime karinei paramai Ukrainai koordinuoti, rašo „Defence Express“. Apie tai leidiniui pranešė keli Europos pareigūnai ir JAV pareigūnas. Tai bus pirmas kartas, kai šalys susirinks be JAV gynybos sekretoriaus.
Grupės susitikimas įvyks balandžio 11 d. Briuselyje, jam pirmininkaus Vokietija ir Didžioji Britanija. P. Hegsethas dalyvavo paskutiniame susitikime vasario mėnesį, tačiau jis tapo pirmuoju JAV gynybos sekretoriumi per 26 grupės susitikimus, kuris susitikimui nevadovavo.
Pasak JAV pareigūno, P. Hegsethas neatvyks į susitikimą, dalyvauti nežada ir nuotoliniu būdu. Mažai tikėtina, kad Pentagonas siųs kokius nors aukšto rango atstovus.
Europiečiams sekretoriaus nedalyvavimas susitikime yra dar vienas ženklas, kad D. Trumpo administracija teikia mažesnį prioritetą Ukrainos ginklavimui.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 390 rusų
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 919 570 karių, iš kurių 1 390 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 521 rusų tanką (+6), 21 902 šarvuotąsias kovos mašinas (+22), 25 625 artilerijos sistemas (+49), 1 348 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 123 oro gynybos sistemas, 370 karo lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 31 597 nepilotuojamuosius orlaivius (+92), 3 123 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 42 775 transporto priemones ir kuro cisternas (+88), 3 787 specialiosios įrangos vienetus.
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
Rusai atakavo Charkivą dronais
Rytų Ukrainos Charkivo miestas naktį į ketvirtadienį vėl intensyviai atakuotas rusų dronais. Per 40 minučių miestą atakavo 14 dronų, tinkle „Telegram“ rašė meras Ihoris Terechovas.
Jo teigimu, smogta penkioms skirtingoms vietoms, padaryta žalos gyvenamiesiems namams. Kol kas nėra informacijos apie sužeistuosius.
Pasak Charkivo srities gubernatoriaus Oleho Synehubovo, tai buvo antroji didelė puolimo banga prieš Charkivą per parą.
Rusijoje sudužo bombonešis „Tupolev Tu-22M3“
Per mokomąjį skrydį Sibire, kariniais duomenimis, sudužo Rusijos vidutinio nuotolio bombonešis „Tupolev Tu-22M3“. Keturių vyrų įgula katapultavosi, žuvo vienas pilotas, Maskvoje pranešė Gynybos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Bombonešis sudužo negyvenamoje teritorijoje Irkutsko srityje ir nukritęs užsiliepsnojo. Spėjama, kad nelaimė įvyko dėl techninio gedimo.
Rusija šio tipo bombonešius (NATO pavadinimas „Backfire-C“), ginkluotus sparnuotosiomis raketomis, naudojo ir atakoms prieš Ukrainą.
Ukraina rado naują būdą priešintis Rusijai: užkrėtė dronus virusais
Kare Ukrainoje yra naudojamos įvairios technologijos. Ukrainiečiai pradėjo užkrėsti dronus kenkėjiškomis programomis, rašo „Forbes“.
Teigiama, kad taip Ukrainos dronai dabar naudojami nedidelėms kibernetinėms operacijoms prieš Rusiją vykdyti.
Trumpo muitų sąraše nėra Rusijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė taikysiantis muitus importui iš viso pasaulio – tačiau atitinkame sąraše nėra Rusijos. D. Trumpo atstovė Karoline Leavitt žinių portalui „Axios“ tai paaiškino galiojančiomis sankcijomis. Dėl sankcijų esą „prasminga prekyba ir taip yra neįmanoma“.
Dėl sankcijų JAV muitai nebus taikomi ir Kubai, Baltarusijai bei Šiaurės Korėjai. Vis dėlto prekyba su Rusija vyksta toliau, nors ir gerokai mažesne apimtimi nei anksčiau. „Axios“ duomenimis, 2021 m. prekybos apimtys siekė 35 mlrd. dolerių, o pernai jau tik 3,5 mlrd.
D. Trumpas trečiadienį paskelbė pasirašantis įsakymą, nustatantį „abipusius“ – arba atsakomuosius – muitus viso pasaulio šalims. „Mano nuomone, tai viena svarbiausių dienų Amerikos istorijoje, – sakė jis.
D. Trumpas paskelbė didžiulius naujus 34 proc. muitus importui iš Kinijos ir 20 proc. importui iš Europos Sąjungos – dviejų pagrindinių JAV prekybos partnerių.
D. Trumpas sakė, kad pradinis 10 proc. tarifas bus įvestas importui iš daugelio kitų šalių, tačiau kai kurioms bus taikomi daug griežtesni muitai, įskaitant 24 proc. muitus Japonijai ir 26 proc. Indijai.
Ketvirtadienį taip pat turėtų įsigalioti 25 proc. muitai automobiliams, apie kuriuos D. Trumpas paskelbė praėjusią savaitę.
JAV – Putino bendražygio vizitas: susitiko su Trumpo pasiuntiniu
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas trečiadienį Vašingtone susitiko su JAV pareigūnais, praneša „Reuters“. Anot agentūros, tai patvirtino du šaltiniai.
K. Dmitrijevas yra vienas iš labiausiai JAV išmanančių Rusijos elito narių, palaikantis artimus ryšius su kai kuriais svarbiais D. Trumpo komandos nariais. Jis yra aukščiausio rango Rusijos pareigūnas, vykęs į JAV valstybiniais reikalais nuo 2022 m., karo pradžios.
Neaišku, ką K. Dmitrijevas aptarė su JAV pareigūnais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai išreiškė nusivylimą paliaubų derybų tempu ir nurodė, kad yra supykęs ant V. Putino.
D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas praėjusią savaitę pakvietė K. Dmitrijevą į JAV, teigia šaltiniai.
Baltieji rūmai nurodė Valstybės departamentui išduoti K. Dmitrijevui trumpalaikį leidimą vykti į šalį.
K. Dmitrijevas gali būti labai svarbus siekiant pataisyti JAV ir Rusijos santykius, kurie iki D. Trumpo inauguracijos sausio mėnesį buvo blogi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pagal nuotraukas visadada matosi, kad Dmitrijus Medvedevas yra mažiausiai 5, o greičiau 10cm aukštesnis už Vladimirą Putiną. Kartu pagal tas nuotraukas matosi, kad Dmitrijus Medvedevas nenešioja keistų aukštų kablūkų, o jei ir nešioja - tai tik minimalius. Tuo tarpu Vladimiro Putino be aukštų kablų išvis niekas nėra matęs - ir negana to, visada būna didžiulio storio vidpadžiai. Pastarųjų naudojimą visad išduoda apsmukusios kelnės - tokio ilgio, kad visisškai dengtų batus netgi tuo atveju, kai Putinas atsisėdęs. Taigi, batai prideda Putinui mažiausiai 5cm, o pagal kai kuriuos vertinimus - gal netgi iki 20cm.
Tai reiškia, kad Vladimiro Putino ūgis yra ne daugiau kaip 150cm, o greičiau jau 140cm. Putinas yra tiesiog šūdinas nykštukas, ir kartu iš proto besikraustantis narcizas.
O pagal tai, kaip nenormaliai Putinas bando padidinti savo ūgį, netgi iki to, kad jau patvirtinti anksčiau buvę gandai, jog į susitikimus su juo leidžiami tik žmonės, kurių ūgis neviršytų 150cm - tai aišku, kad Putinui visgi ne visi namie. Čia jau ne šiaip kokie neurotiški dalykai, o greičiau jau asmenybės sutrikimas kažkoks.
Palisa: Maskva didina karių skaičių, o JAV sprendimas dėl naujos paramos dar nepriimtas
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas teigė, kad Ukraina dar neaptarė naujų karinės pagalbos paketų su JAV, nes neaišku, ar Vašingtonas suteiks papildomą paramą Kyjivo kovai su Rusijos plataus masto invazija. Maža to, jis pranešė apie planuojamą Rusijos karinių pajėgų didinimą Ukrainoje.
„Kalbant apie naujus pagalbos paketus, su Amerikos puse šia tema kol kas nesikalbėjome“, – teigė Pavlo Palisa, kuri citavo „Reuters“.
Prezidento kanceliarijoje nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais dirbantis P. Palisa turėjo omenyje diskusijas su JAV atstovais per susitikimus, kuriuose jis dalyvavo kovo mėnesį Saudo Arabijoje.
Jis taip pat pranešė, jog Rusijos kariuomenė planuoja iki 2025 m. padidinti savo karių skaičių Ukrainoje 150 tūkstančiais, rašoma „Kyiv Independent“.
„Jų formavimas vyksta. Rusai dabar neturi problemų dėl personalo verbavimo. Tačiau reikia suprasti, kad visos šios formuotės negali būti pradėtos naudoti vienu metu“, – sakė jis.