Svarbiausios dienos naujienos:
22:23 | Rusijos kariai apšaudė kaimą Zaporižios srityje, yra sužeistųjų
Rusijos kariuomenė Varvarivkos kaime, Zaporižios srityje, apšaudė kelis civilių namus. Buvo sužeisti du gyventojai.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Okupantai išsyk apšaudė kelis civilių namus. Skeveldros sužeidė namų savininkus – 45-erių vyrą ir 74-erių moterį“, – nurodė I. Fiodorovas.
20:55 | TOK: 39 rusų ir baltarusių sportininkams leista olimpiadoje varžytis kaip neutraliems
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ketvirtadienį leido 22 Rusijos ir 17 Baltarusijos sportininkų rungtyniauti Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems atletams.
Pranešama, kad kai kurie iš jų jau atsisakė dalyvauti kitą mėnesį prasidėsiančiose žaidynėse.
Antrajame sportininkų, kuriems leista dalyvauti olimpinėse žaidynėse liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis, sąraše yra teniso, šaudymo ir irklavimo sportininkai.
Anksčiau šį mėnesį paskelbtame sąraše buvo tik keturios sporto šakos – imtynės, sunkioji atletika, dviračių sportas ir šuoliai ant batuto.
TOK nurodė, kad savo dalyvavimą olimpinėse žaidynėse jau patvirtino 18 sportininkų – trys dviratininkai, trys šuolių ant batuto sportininkai, du sunkiaatlečiai ir 10 imtynininkų.
TOK pridūrė, kad vis dar laukia kitų Rusijos ir Baltarusijos sportininkų patvirtinimo dėl dalyvavimo vasaros olimpinėse žaidynėse.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams buvo pritaikytos sankcijos daugelyje sporto šakų. Tačiau per pastaruosius metus kelios olimpinės sporto šakos sušvelnino apribojimus ir tam tikromis sąlygomis leido grįžti į varžybas.
TOK sakė, kad olimpinėse žaidynėse nebus leista dalyvauti sportininkams, kurie yra sudarę sutartis su Rusijos ar Baltarusijos karinėmis ar nacionalinio saugumo tarnybomis.
Be to, jokiame sporto renginyje ar susitikime būtų nerodoma Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, negiedamas himnas.
Maskva pasmerkė 2024 metų Paryžiaus olimpinėms žaidynėms keliamas sąlygas kaip diskriminuojančias, tačiau teigė, kad sportininkai, galintys jas įvykdyti, į jas vyks.
19:40 | G. Nausėda EVT ragino susitarti dėl paramos paketo Ukrainai, stiprinti gynybos pramonę
Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje ketvirtadienį dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragino susitarti dėl paramos paketo Ukrainai, stiprinti Europos gynybos pramonę.
„Ukrainiečiams reikia daugiau amunicijos ir karinės įrangos. Mūsų parama turi atitikti šį poreikį. Privalome kuo greičiau sutarti dėl Europos taikos priemonėje numatyto 6,6 mlrd. eurų vertės paketo Ukrainai, kad ši parama pasiektų su agresoriumi kovojančią šalį laiku“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Kreipdamasis į ES vadovus jis taip pat akcentavo būtinybę tęsti sankcijų Rusijai politiką, toliau jas griežtinant, ir ragino ieškoti būdų panaudoti visas įšaldytas Rusijos lėšas, ne tik iš jų gaunamas pajamas, Ukrainos atstatymo tikslams.
Anot Prezidentūros, diskusijoje saugumo ir gynybos tema G. Nausėda pabrėžė, kad Europos gynybos ir saugumo pramonės stiprinimą patvirtinus ES prioritetu, būtina užtikrinti tinkamą priimtų sprendimų įgyvendinimą, suteikiant tiek politines garantijas, tiek tinkamą finansavimą įmonių gamybos pajėgumų plėtrai.
Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę stiprinti ES sienos su Rusija ir Baltarusija apsaugą, investuojant į reikiamą infrastruktūrą.
„Norint, kad mūsų gynybos pramonė dirbtų visu pajėgumu, reikia ne tik politinio aiškumo, bet ir tikslingo, tvaraus finansavimo. Esame pasiruošę kalbėti apie naujas ES finansines priemones, skirtas būtent gynybos pramonės reikmėms“, – kalbėjo jis.
Europos lyderiai trečiadienio popietę taip pat aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose, o vakare tęs diskusijas apie kandidatus į ES institucijų vadovų pareigas.
18:35 | NATO vadovas tikisi, kad JAV išliks tvirtos sąjungininkės, nepaisant rinkimų rezultatų
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį, prieš pirmuosius numatytus Joe Bideno ir Donaldo Trumpo debatus, pareiškė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos išliks stiprios sąjungininkės, nepaisant lapkričio mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų rezultatų.
„Tikiuosi, kad nepriklausomai nuo JAV rinkimų rezultatų JAV išliks tvirtos NATO sąjungininkės, nes tai atitinka Jungtinių Valstijų saugumo interesus“, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP.
„Stipri NATO naudinga ne tik Europai, bet ir Jungtinėms Valstijoms“, – pridūrė NATO vadovas.
Ketvirtadienį J. Bidenas ir D. Trumpas susitiks pirmuosiuose televizijos debatuose prieš lapkritį vyksiančius rinkimus.
Vasario mėnesį buvęs JAV prezidentas D. Trumpas sąjungininkus šokiravo pareikšdamas, jog skatins Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų nevykdančias nares.
Šis pareiškimas nuskambėjo pasigirdus kalboms, kad D. Trumpas, jei lapkritį bus išrinktas prezidentu, iš NATO išvestų pagrindinę karinę galią – Vašingtoną.
„Buvusio prezidento Trumpo kritika visų pirma nebuvo nukreipta prieš NATO. Ji buvo nukreipta prieš NATO sąjungininkes, kurios skiria nepakankamai lėšų, ir tai dabar pasikeitė“, – teigė J. Stoltenbergas.
Šią savaitę NATO paskelbė, kad 23 iš 32 Aljanso narių laikosi įsipareigojimo gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Politikoje niekada nebūna garantijų, bet tikiuosi, kad JAV išliks stiprios“, – interviu pridūrė jis.
Tačiau jis įspėjo, kad nė vienas lyderis neturėtų abejoti NATO penktuoju straipsniu prisiimtu abipusės gynybos įsipareigojimu, pagal kurį vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
„Penktasis straipsnis vis tiek neturėtų būti kvestionuojamas, nes tai yra pagrindinė NATO atsakomybė, o bet koks bandymas pakenkti patikimumui tik padidins riziką“, – nurodė J. Stoltenbergas.
17:37 | J. Stoltenbergas: Rusijai trūksta jėgų „didiesiems proveržiams“ Ukrainoje
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos nepajėgios padaryti „didelių proveržių“ mūšio lauke Ukrainoje ir dėl Kyjivo tolimų smūgių patiria didelių nuostolių.
„Jie vėl mėgino pradėti puolimą šį pavasarį ir vasarą, bet kol kas pasiekė tik nereikšmingų laimėjimų“, – interviu AFP sakė J. Stoltenbergas. „Nematome jokių požymių ir neturime pagrindo manyti, kad Rusija turėtų pajėgumų ir jėgų dideliems proveržiams“, – pridūrė jis.
Vakarų karinio Aljanso vadovas sakė, kad nepaisant to, Rusija vis dėlto greičiausiai „toliau veršis fronto linijose“ ir vykdys oro antskrydžius. „Tačiau mes įsitikinome, kad ukrainiečiai sugeba išlaikyti fronto liniją, – sakė jis. – Jie geba ir toliau daryti didelius nuostolius užpuolikams iš Rusijos tiek fronto linijoje, tiek ir tolimais smūgiais“.
Rusija gegužę atnaujino puolimą Charkivo srityje prieš ginklų stokojančias Ukrainos pajėgas. JAV vadovaujamoms NATO šalims pavyko vėl paspartinti ginkluotės tiekimą Kyjivui, o Vašingtonas balandį patvirtino įstrigusį 60 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą.
16:55 | Sprogimai Ukrainoje
Ketvirtadienio popietę rusai atakavo kelis Ukrainos regionus. „Ukrainska Pravda“ skelbia, kad dronai smogė Chersono sričiai, buvo apgadintas greitosios pagalbos automobilis, civilinis automobilis, sužeistas civilis gyventojas.
„Kanal 24“ skelbia, kad rusai taip pat smogė Charkivui, vietos gyventojai buvo perspėti apie balistinių raketų grėsmę. Rusai smogė gyvenamiesiems namams, kai kurie buvo sugriauti. Apgadintas vienas iš universiteto bendrabučių.
16:32 | Ukrainos prezidentas pasirašė saugumo paktą su ES
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderių susitikime Briuselyje pasirašė saugumo paktą su ES.
V. Zelenskis susitarimą pasirašė ceremonijoje greta Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles‘io Michelio ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen.
Susitarimas tarp ES ir Ukrainos buvo parengtas po kelis mėnesius trukusių 27 ES šalių narių derybų.
Naująjį paktą, be kita ko, sudaro nauji planai, numatantys glaudesnį Ukrainos ir ES bendradarbiavimą gynybos pramonėje, taip pat nauja ES ir Ukrainos konsultavimo krizių atveju procedūra.
Jei Rusija po dabartinės invazijos vėl užpultų Ukrainą arba tebevykstančiame kare panaudotų branduolinius ginklus, ES ir Ukraina per 24 valandas kurios nors pusės prašymu surengtų skubias konsultacijas, kad aptartų galimą paramą.
15:44 | Putinas skelbia, kad Rusija didins savo karinį laivyną
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija planuoja didinti savo karinį laivyną daugiau nei 40 laivų, rašo „Sky news“.
Jis nurodė, kad vienas iš pagrindinių Rusijos tikslų yra „visapusiškai atnaujinti“ savo karinio jūrų laivyno pajėgumus.
Taip pat planuojama gerinti karinių jūrų bazių infrastruktūrą, kad Rusija „sustiprintų savo pozicijas strategiškai svarbiose pasaulio vandenyno zonose ir smarkiai padidintų savo kovinį potencialą“.
„Šioje srityje daug nuveikta, nes mūsų karinis jūrų laivynas gauna naujų laivų“, – sako V. Putinas.
15:02 | Zelenskis: ES ir Ukrainos saugumo susitarimas paskatins taiką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad saugumo susitarimas, kurį ketvirtadienį pasirašys Kyjivas ir Europos Sąjunga (ES), paskatins taiką ir klestėjimą visame žemyne.
V. Zelenskis lankosi Briuselyje ir į ten atvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai ES paskelbė pradedanti oficialias stojimo derybas su Kyjivu.
„Pasirašysime tris saugumo susitarimus, įskaitant vieną su visa ES, – platformoje „X“ nurodė Ukrainos lyderis. – Šiame susitarime pirmą kartą bus įtvirtintas visų 27 šalių narių įsipareigojimas teikti Ukrainai didelę paramą, neatsižvelgiant į bet kokius vidinius institucinius pokyčius.“
Ukraina jau yra pasirašiusi 17 panašių dvišalių saugumo susitarimų, be kita ko, su JAV, Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir Japonija. Tai nėra abipusės gynybos paktai, tačiau juose apibrėžiami pagrindiniai šalių įsipareigojimai teikti Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę ir politinę paramą.
„Kiekvienas mūsų žingsnis priartina mus prie mūsų istorinio tikslo – taikos ir klestėjimo mūsų bendruose Europos namuose“, – pažymėjo V. Zelenskis.
14:10 | Rusija į frontą Ukrainoje jau nusiuntė 10 000 natūralizuotų imigrantų
Rusijos institucijos, jų pačių duomenimis, į karą Ukrainoje jau nusiuntė 10 000 natūralizuotų vyrų. „Mes sugavome daugiau kaip 30 000 (migrantų), kurie gavo pilietybę ir nenorėjo registruotis į karinę tarnybą. Ir apie 10 000 jų nusiuntėme į karinės specialiosios operacijos zoną“, – kalbėdamas Sankt Peterburgo teisininkų forume sakė Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas. A. Bastrykinas buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendramokslis ir yra laikomas artimu jo bendražygiu.
Imigrantai pirmiausiai kasa apkasus ir stato įtvirtinimus. „Tam reikia tikrai stiprių rankų“, – kalbėjo A. Bastrykinas. Saugumo institucijos pastaraisiais mėnesiais vis vykdė reidus įmonėse, kuriose dirba svetimšaliai darbininkai, pirmiausiai – iš posovietinių šalių Vidurio Azijoje.
Migrantai, kurie jau yra gavę rusiškus pasis, neretai buvo per prievartą imami į kariuomenę, pranešė rusų žiniasklaida. Kitiems pažadėta supaprastinta natūralizacijos procedūra, jei jie bus išsiųsti į frontą.
V. Putino duomenimis, šiuo metu fronte yra iš viso 700 000 rusų karių. Dalis jų yra vyrai, pašaukti 2022 m. rudenį per dalinę mobilizaciją. Kadangi ši priemonė nėra populiari, Kremlius nori atsisakyti naujų mobilizacijos bangų ir ieško kitų galimybių nuostoliams kompensuoti.
13:59 | Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Donecko srityje žuvo 2 024 žmonės
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Donecko srityje žuvo 2 024 žmonės ir 5 155 buvo sužeisti. Tai feisbuke pranešė Donecko administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Jis pridūrė, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.
V. Filaškino duomenimis, trečiadienį rusų pajėgos Donecko srityje pražudė vieną civilį, dar 14 patyrė sužalojimų.
Nuo plataus masto pradžios iš apšaudomų Donecko srities teritorijų evakuota daugiau kaip 1 mln. 200 tūkst. žmonių. Gyventojai esą ir toliau kasdien gabenami į saugias vietas.
Rusų pajėgos nuolat atakuoja Donecko sritį, žudo ir žaloja gyventojus, naikina civilinę infrastruktūrą. Srityje jau seniai netiekiamos dujos, o daugelyje gyvenviečių ir vanduo. Priešas mėgina keliomis kryptimis pralaužti Ukrainos gynybą, tačiau nesėkmingai ir grįžta į buvusias pozicijas.
13:33 | Ukrainos žinutė užblokuotiems Rusijos kareiviams: „Dabar jie turi tris galimybes“
Ukrainos pajėgų Charkive atstovas Vitalijus Sarancevas pareiškė, kad Volčanske apsupti rusai turi rinktis iš trijų galimų kelių, rašo UNIAN.
Anot jo, situacija vietoje yra nepastovi, pastarąją parą okupantai suintensyvino puolamuosius veiksmus Charkivo kryptimi, ieško būdų, kaip prasiskverbti į Ukrainos gynybą. Rusai taip pat bando išstumti ukrainiečių dalinius.
„Dalyvaujant 47-osios tankų divizijos 153-ojo tankų pulko šturmo būriams, priešas bandė vykdyti puolamuosius veiksmus Volčansko miesto gyvenamajame rajone, tačiau buvo atmuštas“, – sako V. Sarancevas.
„Kalbant apie situaciją su Rusijos daliniais agregatų gamykloje, norėčiau, kad liautumėmės kurti šį Volčansko kankinių mitą, nes taip tik prisidedame prie ten esančių okupantų šlovinimo. Dabar jie turi tris galimybes: pasiduoti Ukrainos kariuomenei ir stoti prieš Ukrainos teismą, stoti prieš tarptautinį teismą arba stoti prieš Dievo teismą. Esame pasirengę kiek įmanoma padėti įgyvendinti visas tris galimybes“, – priduria jis.
Vovčansko pramoninėje zonoje blokuojamos kelios dešimtys okupantų, jie mėgina prasiveržti ir patiria nuostolių, „Telegram“ kanale anksčiau pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas
12:56 | Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje neteko 1 260 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų birželio 27 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 539 320 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 260 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 8 042 (+3) priešo tankus, 15 459 (+9) šarvuotas kovos mašinas, 14 363 (+42) artilerijos sistemas, 1 108 (+0) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 868 (+5) oro gynybos sistemas, 359 (+0) karo lėktuvus, 326 (+0) sraigtasparnius, 11 458 (+24) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 2 324 (+0) sparnuotąsias raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 19 468 (+61) automobilių ir degalų cisternas, 2 420 (+11) specialiosios įrangos vienetų.
12:19 | Ukrainos ir Rusijos atstovai pirmą kartą susitiko per apsikeitimą karo belaisviais
Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių tarnybų atstovai antradienį pirmą kartą susitiko per apsikeitimą karo belaisviais, pranešė Kyjivas.
Ukraina ir Rusija apsikeitė po 90 karo belaisvių, tarpininkaujant Jungtinių Arabų Emyratams. Tai naujausias iš daugiau nei 50 apsikeitimų belaisviais, įvykusių per visą karą.
Tačiau tai buvo pirmas kartas, kai Rusija sutiko surengti tiesioginį žmogaus teisių atstovų susitikimą per apsikeitimą karo belaisviais, naujienų agentūros AFP pareiškime teigė Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Tai buvo dar viena Ukrainos iniciatyva, kuriai Rusijos pusė pritarė pirmą kartą“, – pareiškė jis.
Abiejų šalių atstovai užfiksavo grąžinamų karo belaisvių būklę, kad galėtų stebėti, ar jiems esant nelaisvėje nebuvo pažeistos jų žmogaus teisės, sakė jis.
Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova taip pat patvirtino, kad įvyko abiejų šalių atstovų susitikimas.
Ji teigė, kad jie „pasikeitė informacija apie galimus šiuo metu sulaikytų civilių grąžinimo variantus“.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, vieši diplomatiniai abiejų šalių kontaktai yra reti.
Pasak Kyjivo, ukrainiečių karo belaisviai skundėsi dėl prastų sąlygų Rusijos nelaisvėje.
D. Lubinecas minėjo, kad Rusijos pusė atkreipė dėmesį į jų skundus ir tikisi, kad Maskva „dės visas pastangas, kad karo belaisvių laikymo sąlygos pagerėtų“.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje trečiadienį pranešė, kad užfiksavo atvejų, kai ukrainiečių kariai buvo kankinami Rusijos nelaisvėje.
Ataskaitoje teigiama, kad ji apklausė daugiau kaip 600 išlaisvintų ukrainiečių karo belaisvių, tarp kurių buvo ir tų, kurie buvo paleisti per apsikeitimą gegužės 31 dieną.
„Remiantis ankstesnėmis išvadomis, visi per neseniai įvykusį apsikeitimą išlaisvinti asmenys pasakojo apie kankinimus nuo žiauraus mušimo iki ilgalaikių stresinių pozicijų, elektrošoko į genitalijas ir pjudymo šunimis“, – teigiama pranešime.
„Daugelis apklaustųjų sakė, kad nelaisvėje nuolat jautė alkį ir ilgai negaudavę tinkamos medicininės priežiūros“, – priduriama pranešime.
11:09 | Ukrainos generolui – kaltinimai „nužudžius daugiau Ukrainos karių nei bet kuris Rusijos generolas“
Šią savaitę žymus Ukrainos karininkas apkaltino ukrainiečių generolą nekompetencija ir pareiškė, kad dėl jo Ukraina neteko „tūkstančių“ karių bei daug teritorijos, rašo „The Washington Post“.
Įtakingos „Azov“ brigados štabo viršininkas majoras Bohdanas Krotevyčius pateikė prašymą Ukrainos valstybiniam tyrimų biurui dėl kariuomenės generolo, kuris, jo nuomone, „nužudė daugiau Ukrainos karių nei bet kuris Rusijos generolas“.
Po kelių valandų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad pakeitė generolą leitenantą Jurijų Sodolą Ukrainos jungtinių pajėgų vado poste
J. Sodolis taip pat vadovauja sausumos pajėgoms kritiniame fronto ruože, besidriekiančiame per rytines Donecko, Luhansko ir Charkivo sritis. Manoma, kad jis taip pat bus atšauktas iš šių pareigų.
J. Sodolis šias pareigas ėjo vos keturis mėnesius po to, kai jį į jas paskyrė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis.
B. Krotevyčiaus raginimas atlikti tyrimą dėl J. Sodolio yra netikėtas Ukrainos vadovybės susiskaldymo pavyzdys. Anot leidinio, jis iš esmės pakartojo tai, dėl ko kiti Ukrainos kariškiai tyliai murmėjo kelis mėnesius – dėl, jų nuomone, nepagrįstų įsakymų, dėl kurių žuvo žmonės, o jie buvo nepakankamai aprūpinti.
Visa tai vyksta tuo metu, kai Rusija spaudžia Ukrainą fronte.
„Mane trikdo tai, kad jie nuteisia batalionų ir brigadų vadus už stebėjimo posto praradimą, bet nenuteisia generolo už (regionų – red. past.) ir dešimčių miestų bei tūkstančių karių praradimą“, – sako B. Krotevyčius.
Savo naktiniame kreipimesi pirmadienį Volodymyras Zelenskis nenurodė J. Sodolo atleidimo priežasties, tik pasakė, kad jį pakeis brigados generolas Andrijus Hnatovas. Trečiadienio rytą V. Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą iš Donecko srities po to, kai kartu su A. Syrskiu ir A. Hnatovu aplankė karius.
„Generolo Hnatovo užduotis aiški: sunaikinti okupantą ir, svarbiausia, kiek įmanoma labiau išsaugoti mūsų karių gyvybes“, – sakė V. Zelenskis.
Remiantis skundu, kurį gavo „The Washington Post“, B. Krotevyčius kaltino J. Sodolą daugybe klaidingų veiksmų. Jis paminėjo Mariupolio užgultį ir istoriją, kuomet Ukrainos gynėjai buvo užblokuoti „Azovstal“ gamykloje.
„Nors generolas Sodolis nevadovavo miesto gynybai ir Mariupolyje nepraleido nė valandos, jam suteiktas Ukrainos didvyrio vardas“, – sako B. Krotevyčius.
Jis priduria, kad prieš puolimą „Azov“ brigada nebuvo aprūpinta šaudmenimis.
„Generolas Sodolis netinkamai vadovauja kariuomenei, dėl jo sprendimų žuvo tūkstančiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir kitų gynybos dalinių karių, dėl to fronte buvo susilpnintos pozicijos ir prarasta daug teritorijos“, – sako jis.
10:48 | Žiniasklaida: NATO pasiūlys Ukrainai „tiltą“ į narystę ir tikisi, kad to užteks
75-ojo aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone NATO pasiūlys Ukrainai „tiltą“ į narystę Aljanse, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN. Ukrainai turėtų būti pasiūlyta nauja vadavietė karinei pagalbai valdyti.
10:20 | Ukraina skelbia per naktį sunaikinusi 5 rusų raketas ir 23 dronus
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią naktį sunaikino penkias rusų raketas ir dvi dešimtis atakos dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad naktį į ketvirtadienį rusai paleido į Ukrainą šešias įvairių tipų raketas bei 23 dronus „Shahed“.
Iš viso numuštos penkios raketos ir visi 23 dronai.
9:42 | Lenkija ir Baltijos šalys ragina ES palei sieną su Rusija ir Baltarusija įrengti gynybinę liniją
Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva paprašė Europos Sąjungos palei šalių bloko sieną su Rusija ir Baltarusija įrengti gynybinę liniją, padėsiančią ES apsisaugoti nuo karinių grėsmių ir kitokių kenkėjiškų Maskvos veiksmų, pranešė naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
Keturių sieną su Rusija arba Baltarusija turinčių šalių vadovai parengė ES pirmininkei adresuotą raštą, kuriame išdėstė tokio projekto apimtis ir kainą. ES šalims tektų prisidėti politiškai ir finansiškai.
„Sukūrus gynybinės infrastruktūros sistemą palei išorinę ES sieną su Rusija ir Baltarusija, būtų patenkintas aktualus ir neatidėliotinas poreikis apsaugoti ES nuo karinių ir hibridinių grėsmių“, – rašoma rašte.
Vakarų šalių žvalgybos pareigūnai pranešė apie vis didėjantį rusų sabotažo operacijų visoje Europoje mastą.
Rašte taip pat teigiama, kad gynybinės linijos įrengimas būtų derinamas su NATO ir jo kariniais reikalavimais.
Kai kurių oficialių ES asmenų vertinimu, įrengti tokią gynybinę liniją palei 700 km ilgio ES sieną su Rusija ir Baltarusija kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.
JAV ir sąjungininkių žvalgybos pareigūnai pastebėjo, kad šiuo metu Europoje įvykdoma vis daugiau žemo lygio sabotažo aktų – atrodytų, jog tai yra dar vienas iš Rusijos naudojamų būdų pakenkti pastangoms padėti Ukrainai.
9:09 | Amerikiečių pareigūno mirtis Kyjive: JAV nurodė galimą priežastį
JAV valstybės departamentas patvirtino, kad Kyjivo viešbutyje mirė JAV ambasados Ukrainoje atašė, rašo UNIAN.
Pasak departamento atstovo Matthew Millerio, JAV gali patvirtinti mirtį.
„Manoma, kad jis mirė natūralia mirtimi“, – pareiškė M. Milleris.
Ukrainos sostinėje esančiame „Hilton“ viešbutyje birželio 25 dieną buvo rastas JAV ambasados Ukrainoje atašė kūnas.
8:55 | Scholzas perspėja dėl Putino pasiūlymo: Ukraina neišsilaikys
Jeigu bus įgyvendinta Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino taikos formulė, Ukraina neišsilaikys, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
8:37 | Zelenskis lankysis Briuselyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį politinių pokalbių lankysis Briuselyje. Keli ES pareigūnai agentūrai dpa sakė, kad per vizitą ES ir Ukraina ketina pasirašyti saugumo susitarimą. Tekstui pirmadienio vakarą pritarė ES šalių nuolatinių atstovų komitetas, o tada jis buvo formaliai priimtas.
Remiantis susitarimo projektu, kurį cituoja agentūra „Reuters“, ES, be kita ko, įsipareigoja tiekti ginklus Ukrainai ir rengti karinius mokymus.
Gali būti, kad V. Zelenskis ketvirtadienį kaip svečias dalyvaus ir ES viršūnių susitikime. Tai nėra patvirtinta. Ukraina yra ES kandidatė ir tikisi greitai prisijungti prie Bendrijos.
Ukrainos žiniasklaida taip pat praneša, kad V. Zelenskio laukiama Briuselyje.
Ukraina jau yra pasirašiusi saugumo susitarimus su virtine šalių, įskaitant JAV, Didžiąją Britaniją, Vokietiją ir Prancūziją.
Dvišalėmis sutartimis Ukrainai, be kita ko, pažadėti ginklai, finansinė parama ir politinis bendradarbiavimas.
8:11 | Putino ir Kim Jong Uno sandoris: į Ukrainą padėti rusams vyks Šiaurės Korėjos personalas
Šiaurės Korėja į okupuotas Donecko srities teritorijas atsiųs statybos ir inžinerijos pajėgas. Tai įvyks jau šių metų liepą. Korėjiečiai esą atliks „atstatymo darbus“, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
Skelbiama, kad Šiaurės Korėja ketina siųsti dideles pajėgas. Šis personalas esą padės okupantams atkurti infrastruktūrą okupuotame Donecke.
Skaičiuojama, kad Šiaurės Korėjos kariuomenė turi 10 inžinerijos brigadų. Šiaurės Korėja iš Rusijos galėtų gauti iki 115 mln. dolerių per metus, jei į okupuotą Ukrainos dalį nusiųstų tris ar keturias tokias brigadas.
Tuo pat metu ISW pažymi, kad Rusija siekia sukurti draugiškų, istoriškai šiltų ryšių su SSRS turinčių valstybių koaliciją.
Analitikai kol kas nemato patvirtinimo, kad Šiaurės Korėjos pajėgos ruoštųsi dalyvauti koviniuose veiksmuose Ukrainoje. Vis dėlto Šiaurės Korėjos inžinerinė parama galėtų atlaisvinti Rusijos kovinę galią operacijoms palei fronto liniją ir palengvinti Rusijos pastangas plėsti karinę infrastruktūrą ir gynybinius įtvirtinimus okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
pamatykite kaip korėjiečiai švenčia jonines/vidurvasario dieną
šlovė pietų korėjai ir ukrainai!
p.s. red velvet koncertavo šiaurės korėjoje pas kim džonguną
