Svarbiausios naujienos:
23:47 | Rusijoje prie sienos su Ukraina sudužo šturmo lėktuvas Su-25
Rusijos Belgorodo srityje prie Ukrainos sienos sudužo rusų šturmo lėktuvas Su-25, patvirtino srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Pasak jo, lėktuvas nukrito Valuikų rajone.
„Šiuo metu įvykio vietoje dirba tyrėjų grupė ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai“, – sakė jis.
Pranešama, kad lėktuvas nukrito ant daržinės su šienu, pastatas užsidegė.
Rusijos Gynybos ministerijos duomenimis, pilotas žuvo. Lėktuvo sudužimo priežastimi nurodomas techninis gedimas.
Valuikų rajonas yra prie sienos su Ukrainos Charkivo sritimi, už 20 km nuo Ukrainos Dvoričnos miestelio, kurį rusai mėgina šturmuoti.
23:42 | Yellen: sankcijos daro „reikšmingą neigiamą poveikį“ Rusijos ekonomikai
Vakarų šalių Rusijai paskelbtos sankcijos turi „labai reikšmingą poveikį“, ketvirtadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen, pavadinusi invaziją į Ukrainą Vladimiro Putino „strategine nesėkme“.
„Mano nuomone, mūsų sankcijos iki šiol turėjo labai didelį neigiamą poveikį Rusijai. Nors tam tikros priemonės padėjo Rusijos ekonomika išsilaikyti geriau, nei buvo galima tikėtis iš pradžių, ji dabar susiduria su dideliu biudžeto deficitu“, – pažymėjo pareigūnė.
„Dėl mūsų sankcijų ir eksporto kontrolės jai labai sunku gauti medžiagų, reikalingų ginklams papildyti ir, pavyzdžiui, suremontuoti 9 tūkst. tankų, sunaikintų kare“, – žurnalistams sakė Indijoje viešinti J. Yellen.
„Matome, kad tai paskatino kai kurių labiausiai kvalifikuotų mokslininkų ir verslininkų išvykimą iš Rusijos ekonomikos, taip pat užsienio investicijų nutekėjimą. Rusijos valstybinis turto fondas traukiasi <...> mūsų rusiškai naftai taikomos viršutinės kainų lubos akivaizdžiai iš esmės mažina Rusijos pajamas“, – pridūrė ji.
J. Yellen pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas „manė pasieksiantis pergalę minimaliomis sąnaudomis, pasak CŽA vadovo Williamo Burnso.. Praėjus metams matyti, kad Putino karas yra strateginė Kremliaus nesėkmė“.
J. Yellen teigimu, pasaulinė ekonomika yra „geresnėje padėtyje“, nei prognozuota prieš kelis mėnesius.
23:38 | JT didele persvara pritarė rezoliucijai, reikalaujančiai Rusijos pasitraukimo iš Ukrainos
Jungtinės Tautos ketvirtadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvestų savo karius iš Ukrainos, o pirmųjų karo metinių išvakarėse paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką.
JT Generalinėje Asamblėjoje 141 narė pritarė rezoliucijai, kuria dar kartą išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.
Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodė, kaip smarkiai visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.
JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas trečiadienį pradėjo JT Generalinės Asamblėjos specialiąją sesiją, skirtą rezoliucijai svarstyti, pasmerkdamas Maskvos 2022 metų vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą.
„Ši invazija yra mūsų kolektyvinės sąžinės įžeidimas“, – sakė A. Guterresas.
Debatus pradėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, sakydamas delegatams, kad jų laukia lemiamas momentas.
„Dar niekada naujausioje istorijoje riba tarp gėrio ir blogio nebuvo tokia aiški. Viena šalis tiesiog nori gyventi. Kita nori žudyti ir naikinti“, – sakė jis.
„Rusija gali ir turi sustoti rytoj“, – antrąją debatų dieną sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona), pritardama rezoliucijai.
„Šis Rusijos vykdomas karas yra visų reikalas, nes jis kelia grėsmę valstybės egzistavimui, nes jis yra dominuojantis ir imperialistinis planas ir neigia sienų egzistavimą“, – sakė ji.
„Kitais metais neturėtume susitikti čia minint antrąsias šio beprasmiško agresijos karo metines“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi, taip pat pritaręs rezoliucijai.
Rezoliucijoje, kurią palaikė artimi Kyjivo sąjungininkai, išreiškiama parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, raginama nedelsiant nutraukti kovos veiksmus ir reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų“ savo pajėgas iš šalies.
Tačiau Maskvos atstovas JT Vasilijus Nebenzia pavadino Ukrainą „neonacių“ šalimi ir apkaltino Vakarus, kad šie, siekdami nugalėti Rusiją, aukoja šalį ir besivystantį pasaulį.
„Jie pasirengę visą pasaulį įstumti į karo prarają“, kad išlaikytų savo „hegemoniją“, sakė V. Nebenzia.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis tokius priekaištus atmetė.
„Noriu pabrėžti: šis karas nėra „Europos klausimas“. Tai taip pat nėra „Vakarų ir Rusijos“ klausimas“, – Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo J. Borrellis.
„Ne, šis neteisėtas karas liečia visus: Šiaurę, Pietus, Rytus ir Vakarus“, – sakė jis.
23:09 | Danilovas pasiuntė įspėjimą Rusijai: Ukraina nebeturi sunkumų atakuoti tolimus taikinius
Ukraina nebeturi didelių problemų atakuoti taikinius, esančius toli už Rusijos linijų, kur anksčiau ukrainiečių ginklai nepasiekdavo, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos yra pajėgios pasiekti ir okupuotuose miestuose esančius okupantams svarbius strateginius taikinius. Apie tai jis kalbėjo komentuodamas sprogimus Mariupolyje.
„Periodiškai nutinka tai, kas turi nutikti – mūsų kariuomenė sunaikina rusų teroristus, kurie įsiveržė į mūsų miestą, vadinamą Mariupoliu“, – sakė jis.
O. Danilovas pabrėžė, kad Ukraina dabar gali smogti Rusijos okupantams ne tik Mariupolyje, bet ir kituose okupuotuose miestuose.
„Šiandien atstumas mums nelabai svarbus. Ar 100 kilometrų, ar 150 kilometrų, arba šiek tiek daugiau“, – sakė jis.
O. Danilovas neatskleidė, kokiais ginklais buvo smogta Mariupoliui, esančiam už 80 kilometrų nuo fronto linijos.
22:51 | JT balsuos dėl reikalavimo Rusijai pasitraukti iš Ukrainos
Jungtinės Tautos turi balsuoti dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo karius iš Ukrainos.
Planuojama, kad jis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.
Nors šis balsavimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis parodys, kiek visame pasaulyje palaikomas Kyjivas, karui tęsiantis jau beveik metus, Rusijai okupavus didelius Ukrainos teritorijų plotus ir abiem pusėms ruošiantis pavasarį suintensyvinti kovas.
„Rusija gali ir turi sustoti rytoj“, – antrąją debatų dieną sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona), pritardama rezoliucijai.
„Šis Rusijos vykdomas karas yra visų reikalas, nes jis kelia grėsmę valstybės egzistavimui, nes jis yra dominuojantis ir imperialistinis planas ir neigia sienų egzistavimą“, – sakė ji.
„Kitais metais neturėtume susitikti čia minint antrąsias šio beprasmiško agresijos karo metines“, – sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimaša Hajašis), taip pat pritaręs rezoliucijai.
22:32 | Zelenskis: Putinas vis dar nori užimti Kyjivą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą, BBC cituoja UNIAN.
„Manau, kad prezidentas Putinas vis dar nori okupuoti Kyjivą. Tačiau jų idėjos, misija ir viltis liečia visą Ukrainą: kad mes prarastume savo nepriklausomybę ir suverenitetą. Ir todėl, manau, visi suprato: jei negali užimti sostinės, negali okupuoti Ukrainos. Todėl tai labai svarbu. Todėl, žinoma, manau, kad jis turi tokią nuomonę, bet manau, kad mes esame stiprūs", – interviu BBC sakė V. Zelenskis, atsakydamas į klausimą, ar Kyjivui vis dar gresia pavojus.
V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad Rusija dar nepasirengusi pulti Ukrainos iš Baltarusijos teritorijos:
„Tikiuosi, Baltarusija neįstos į karą. Jei taip atsitiks, mes kovosime ir išliksime.“
Jis pridūrė, kad tai būtų didelė, istorinė klaida.
22:15 | Landsbergis: ES reikia sankcijų komisaro, britų žiniasklaidai
Europos Sąjunga (ES) turėtų apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį komisarą, kuris prižiūrėtų sankcijų rengimą ir vykdymą, kad jas būtų galima veiksmingai panaudoti reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinės Karalystės leidiniui „The Guardian“ sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu jis teigė esąs nusivylęs sankcijų išimčių skaičiumi, sakydamas, kad „kartais nukrypstame tiek daug, kad tai galima pavadinti skyle laive, kuri gali nuskandinti laivą“.
Jis paminėjo rugsėjį suteiktas išimtis dėl sankcijų anglims, cementui ir medienai, motyvuojant tuo, kad jos susijusios su aprūpinimo maistu saugumu.
„Reikia aiškiau paaiškinti šias nukrypti leidžiančias nuostatas. Kai kuriais atvejais ryšys gali būti, bet kai kalbame apie cementą, atsiprašau, nerandu ryšio su aprūpinimo maistu saugumu“, – „The Guardian“ teigė G. Landsbergis.
21:45 | JAV žada naujas plataus masto sankcijas Rusijai
Praėjus metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbs naujas plataus masto sankcijas Rusijai, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Jungtinės Valstijos pritaikys plataus masto sankcijas pagrindiniams sektoriams, iš kurių Putinas gauna pajamų“, – karo pradžios metinių išvakarėse žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
21:33 | JT vadovas Generalinėje Asamblėjoje smerkia Rusijos „įžeidimą kolektyvinei sąžinei“
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį specialioje Generalinės Asamblėjos sesijoje pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Ta invazija yra įžeidimas mūsų kolektyvinei sąžinei“, – sakė A. Guterresas. Invazijos metines, kurios bus minimos penktadienį, jis pavadino „niūria riba Ukrainos žmonėms ir tarptautinei bendrijai“.
Ukrainoje tęsiantis kovoms, Generalinėje Asamblėjoje Kyjivas ir jo sąjungininkai siekia užsitikrinti didelę paramą rezoliucijai dėl „teisingos ir ilgalaikės taikos“.
Rezoliucijos projekte, kurį remia maždaug 60 šalių, „pabrėžiama būtinybė kuo greičiau pasiekti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje pagal Jungtinių Tautų chartijos principus“.
Nors ši priemonė nėra tokia griežta, kokios norėtų Ukraina, ji tikisi, jog didžioji dauguma JT valstybių pritars rezoliucijai ir taip parodys, kad Kyjivas turi pasaulio bendruomenės paramą.
Rezoliucijos projekte patvirtinamas JT „įsipareigojimas dėl Ukrainos suverenumo, nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo“, raginama tuojau pat nutraukti karo veiksmus.
Tekste reikalaujama, kad Rusija „tuojau pat, visiškai ir besąlygiškai, išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“. Dokumentas, ne taip kaip Saugumo Tarybos rezoliucijos, būtų neįpareigojamas.
20:54 | NATO pasiuntė įspėjimą: Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai
NATO mato ženklų, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Mes nematėme jokių siuntų iš Kinijos į Rusiją, bet matėme ženklų, kad jie svarsto ir galbūt planuoja tai daryti“, – interviu „Reuters“ sakė J. Stoltenbergas, pažymėdamas, kad Kinija neturėtų remti nelegalaus karo.
Jis priminė, kad Kinija yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, o Rusijos karas prieš Ukrainą pažeidžia JT Chartiją.
„Pagrindinis šios chartijos principas yra gerbti kitų tautų vientisumą ir nesiveržti į kitą šalį su šimtais tūkstančių karių. Žinoma, Kinija neturėtų būti to dalimi“, – pridūrė generalinis sekretorius.
20:34 | Bidenas dar kartą patikino rytinį NATO flangą dėl jo gynybos
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį baigė savo vizitą Europoje, kur siekė sustiprinti partnerystę su sąjungininkais pavojų jaučiančiame rytiniame NATO flange.
J. Bideno susitikimas Varšuvoje su Bukarešto devyneto šalių lyderiais įvyko baigiantis jo intensyviam keturių dienų trukmės vizitui į Ukrainą ir Lenkiją. JAV lyderio tikslas buvo patikinti sąjungininkus, kad JAV parama stengiantis priversti Rusiją atsisakyti imperialistinių užmojų neslopsta.
Tuo metu Rusijos lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje priėmė Kinijos diplomatijos vadovą Wang Yi (Vang I), JAV žvalgybai perspėjus, kad Pekinas svarsto galimybę tiekti ginklus ir šaudmenis Rusijos kariuomenei.
Šie aljansų tvirtinimo veiksmai yra naujas ženklas, kad abi šalys rengiasi ilgam karui Ukrainoje, kur, kaip tikimasi, atėjus pavasariui kovos suintensyvės.
J. Bidenas trečiadienį susitiko su Bukarešto devyneto – NATO rytinės dalies valstybių, susibūrusių reaguojant į 2014 metais V. Putino įvykdytą Ukrainos Krymo aneksiją – lyderiais. Šiai grupei priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Vengrija ir Slovakija.
„Jūs esate mūsų kolektyvinės gynybos fronto linija“, – į šias valstybes kreipėsi J. Bidenas.
„Ir jūs geriau nei bet kas kitas žinote, kas šiame konflikte pastatyta ant kortos. Ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl demokratijų laisvės visoje Europoje ir visame pasaulyje“, – pridūrė jis.
20:15 | Pavilionis kartu su užsienio kolegomis Kyjive buria paramą Ukrainos narystei ES ir NATO
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovai kartu su Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių kolegomis ketvirtadienį lankosi Kyjive, kur telkia paramą Ukrainos narystei šiose organizacijose.
„Mūsų esminis tikslas – suburti koaliciją ne tik už Ukrainos pergalę, ne tik už derybų dėl narystės ES pradžią, bet ir už Ukrainos narystę NATO“, – sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
URK vadovas Ž. Pavilionis ir jo pavaduotojas Giedrius Surplys nuo trečiadienio kartu su kitų ES ir NATO valstybių užsienio reikalų komitetų pirmininkais ir pavaduotojais bei tarptautinio parlamentarų tinklo U4U („United for Ukraine“) vadovu, Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi Kyjive dalyvauja susitikimuose su Ukrainos valdžios atstovais.
Kaip pranešė Ž. Pavilionio biuras, susitikimuose dalyvauja delegacijos iš Bulgarijos, Čekijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Islandijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovėnijos, Ispanijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės.
Pasak Ž. Pavilionio, nors tiesiogiai NATO šalių užsienio reikalų komitetai nedalyvauja NATO viršūnių susitikimuose, tačiau būtent politikai keičia NATO politiką viena ar kita kryptimi.
Seimo komiteto vadovas sako, kad siekiant suburti politikus paramai dėl Ukrainos narystės NATO „nėra geresnės vietos tai daryti nei invazijos metinių proga Kyjive, kuris įrodė, kad apgina ne tik savo, bet ir NATO šalių laisvę“.
19:46 | Eurobarometras: sankcijoms Rusijai pritaria 84 proc. Lietuvos gyventojų
Didžioji dalis Europos Sąjungos (ES) gyventojų pritaria sankcijoms Rusijai, Lietuvoje šis skaičius siekia 84 proc., rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa.
Jos duomenimis, 98 proc. Lietuvos gyventojų (91 proc. ES) pritaria humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimui, 94 proc. – tam, kad ES priimtų nuo karo bėgančius žmones (88 proc. ES).
Finansinės pagalbos Ukrainai teikimui pritaria 92 proc. Lietuvos gyventojų (77 proc. ES), o sankcijoms Rusijos valdžiai, įmonėms ir piliečiams – 84 proc. apklaustųjų Lietuvoje (74 proc. ES).
Apklausa rodo, kad didelė dauguma Europos gyventojų ir toliau pritaria Rusijos valstybinių žiniasklaidos organizacijų transliacijų draudimui – 67 proc. ES ir 82 proc. Lietuvoje, o tam, kad Bendrija finansuotų karinės įrangos pirkimą ir tiekimą Ukrainai ES pritaria 65 proc., o Lietuvoje – 88 proc. gyventojų.
Kaip pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, mūsų šalyje 62 proc. gyventojų išlieka patenkinti Europos Sąjungos veiksmais reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, ES tokios nuomonės laikosi 56 proc. apklaustųjų.
19:15 | Landsbergis Jungtinėse Tautose: Rusija tęs savo agresiją, kol jaus nebaudžiamumą
Vilnius, vasario 23 d. (BNS). Rusija tęs savo agresiją, kol jaus nebaudžiamumą, Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjoje pareiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pranešė užsienio reikalų ministerija.
“Tikrasis Rusijos tikslas – įvelti Jungtines Tautas ir tarptautinę bendruomenę į iškreiptą savo žaidimą, kuriuo siekiama kurti įtakos, nestabilumo ir dominavimo sferas. Tai primena kolonijinius laikus ir prieštarauja pačių Jungtinių Tautų esmei ir prasmei. Rusija tęs savo agresiją, kol jaus nebaudžiamumą”, – pranešime cituojamas JT Generalinės Asamblėjos 11-oje neeilinėje specialiojoje sesijoje, surengtoje praėjus metams nuo Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, kalbėjęs G. Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą grubiai pažeidžia JT Chartijos principus, o įvykdyti nusikaltimai gali būti kvalifikuojami kaip genocidas, todėl tarptautinė bendruomenė privalo dėti visas pastangas, kad Rusija ir visi prie nusikaltimų planavimo ir įvykdymo prisidėję asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
„Derėtų prisiminti, jog karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo dar 2014 metais, neteisėtai aneksavusi Krymą ir okupavusi dalis rytų Ukrainos teritorijos. Pasaulinė maisto, branduolinio saugumo, energetikos, finansų, aplinkosaugos krizės – visa tai laiku nesustabdytos Rusijos agresijos pasekmės“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Savo kalboje G. Landsbergis taip pat pasmerkė Rusijos sistemines atakas prieš civilius Ukrainos gyventojus bei tikslinį kritinės infrastruktūros naikinimą, Rusijos sukeltą žmogaus teisių ir humanitarinę katastrofą.
19:00 | „Financial Times“ šaltiniai: karas Putinui atvėrė akis apie prastą Rusijos kariuomenės pasirengimą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka nežinojo, kad jis ruošia Rusijos puolimą prieš Ukrainą. Kaip savo šaltiniais remiantis rašo „Financial Times“, Rusijos prezidentas tai padarė slapčia nuo Rusijos elito, o tai sukėlė jų nepasitenkinimą.
V. Putino izoliacija nuo aplinkos prasidėjo per koronaviruso pandemiją, o per plataus masto invaziją dar labiau sustiprėjo. „Financial Times“ šaltinio teigimu, V. Putino aplinka apie karą Ukrainoje sužinojo po to, kai per televiziją jis paskelbė apie vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ (taip Kremlius vadina karą Ukrainoje, – red. past.).
Tą vasario 24-osios rytą Kremliuje susirinkę oligarchai „visi buvo absoliučiai pasimetę“.
„Financial Times“ patvirtina, kad V. Putino planas iš tiesų buvo greitai užgrobti Ukrainos sostinę.
„Pagal V. Putino invazijos planą Rusijos kariuomenė per kelias dienas turėjo užimti Kyjivą per žaibišką ir bekrauję „karinę operaciją“. Vėliau karas Rusijai pasirodė esąs istorinių mastų pelkė", – rašoma medžiagoje.
Nors V. Putinas supranta didelę invazijos kainą, jis nori tęsti karą visomis būtinomis priemonėmis. Norėdamas tai padaryti, jis ieško argumentų, pateisinančių karinius veiksmus.
„Idėja niekada nebuvo nužudyti šimtus tūkstančių žmonių. Viskas įvyko siaubingai blogai“, sako aukštas pareigūnas.
Karas atvėrė V. Putinui akis dėl Rusijos armijos kovinio efektyvumo.
„Pasirodo, buvome visiškai nepasiruošę. Kariuomenėje netvarka. Mūsų pramonėje netvarka. Bet gerai, kad apie tai sužinojome dabar, o ne tada, kai NATO mus pultų", – tokie buvo V. Putino žodžiai, remiantis vieno iš buvusių pareigūnų informacija.
Karui įsibėgėjus diktatorius ir toliau suvokia savo klaidingų skaičiavimų mastą: „Suprantu, mokame didžiulę kainą. Mes neįvertinome, kaip tai gali būti sunku“.
18:26 | Reznikovas: Rusija Ukrainoje prarado 10 kartų daugiau karių nei per 10 metų Afganistane
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad per karo prieš Ukrainą metus Rusija prarado 10 kartų daugiau karių nei per 10 metų Afganistane.
Jis taip pat pažymėjo, kad rusai patyrė didžiulių įrangos nuostolių.
„Prieš metus daugelis tikėjosi, kad Kyjivas kris per 3 dienas. Šiandien pagrindinėse vietose diskutuojama, kokia turėtų būti Ukrainos pergalė ir kaip įforminti Rusijos pralaimėjimą“, – sakė O. Reznikovas.
Anot jo, strateginis Maskvos pralaimėjimas jau akivaizdus visiems, o tai liudija pokyčių, įvykusių dėl Ukrainos žmonių atsparumo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų meistriškumo ir Ukrainos sąjungininkų pagalbos, mastą.
„Per šiuos metus Kremlius neteko 10 kartų daugiau karių nei per 10 Afganistano karo metų. O didžiulio kiekio technikos netektis, įskaitant Juodosios jūros laivyno flagmaną, įvyko pirmą kartą per daugiau nei 100 metų“, – sakė gynybos ministras.
O. Reznikovas pridūrė, kad visa tai sumažina rizikas Europai, nes Ukrainoje buvo sunaikintas Rusijos karinis potencialas, kėlęs grėsmę ES ir NATO.
„Ukraina parodė, kad ji gali būti veiksmingas skydas Europai rytuose. Investavimas į Ukrainos stiprinimą yra ir europiečių apsauga. Ne kartą kartojau, kad mums pavyko sulaikyti kadaise antrosios pasaulio armijos invaziją dėka plačios partnerių koalicijos, kurioje ypatingas vaidmuo tenka JAV ir Lenkijai, Ukrainos žmonės yra amžinai dėkingi amerikiečiams ir lenkams už paramą“, – pabrėžė jis.
Pasak ministro, JAV prezidento Joe Bideno vizitas Varšuvoje po apsilankymo Kyjive signalizuoja, kad laisvas pasaulis neleis primesti karinės agresijos.
„Agresoriai, teroristai bus atremti ir bus patraukti atsakomybėn. Esu tikras, kad šis vizitas suteiks pagreitį sprendimų priėmimo procesui dėl Ukrainos aprūpinimo ginkluote, kurios mums reikia laimėti", – reziumavo O. Reznikovas.
17:52 | G-7 ragina Tarptautinį valiutos fondą pateikti naują Ukrainos finansavimo paketą
Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai ketvirtadienį paragino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) iki kovo pabaigos pateikti naują pagalbos Ukrainai paketą, teigiama pareiškime.
„Raginame TVF ir Ukrainą iki 2023 metų kovo mėnesio pabaigos pateikti patikimą, ambicingą, visiškai finansuojamą ir tinkamomis sąlygomis grindžiamą TVF programą“, – sakoma bendrame Didžiojo septyneto pareiškime, kurį po susitikimo Indijoje paskelbė šiuo metu G-7 vadovaujanti Japonija.
Ji taip pat pabrėžė, kad sankcijos jau „labai pakenkė Rusijos gebėjimui vykdyti neteisėtą karą. „Toliau atidžiai stebėsime sankcijų veiksmingumą ir prireikus imsimės tolesnių veiksmų“, – nurodoma pareiškime.
„Taip pat toliau glaudžiai bendradarbiausime su partneriais, kad užtikrintume sankcijų vykdymą ir užkirstume kelią bet kokiems bandymams išvengti sankcijų ar jas apeiti. Atsižvelgdami į tai, raginame kitas šalis prisijungti prie mūsų sankcijų Rusijai“, – sakoma pareiškime.
17:35 | Minint metus nuo Rusijos pradėjo karo prieš Ukrainą Lietuva dar kartą pasmerkė agresiją
Minint metus nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą Lietuva dar kartą pasmerkė agresiją, pagerbė jos aukas.
Užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė pareiškimą, kad šį Rusijos karinė agresija, kaip ir Krymo aneksija 2014 metais bei 2022 metų neteisėtas sprendimas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, yra grubus tarptautinės teisės normų pažeidimas, sudarantis agresijos nusikaltimą.
„Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažintomis jos sienomis, ir jos prigimtinę teisę gintis nuo Rusijos agresijos. Lietuva griežtai smerkia ir niekada nepripažins Rusijos bandymų jėga perbraižyti tarptautinės bendruomenės pripažintų Ukrainos sienų ir bandymų aneksuoti Ukrainos teritorijas“, – sakoma karo metinių išvakarėse paskelbtame pareiškime.
Jame pažymima, kad besipriešindama Rusijos agresijai Ukraina gina ne tik regiono saugumą, bet ir bendras Europos ir viso demokratinio pasaulio vertybes ir laisves bei teise grįstos pasaulio tvarkos principus.
„Kartu su partneriais ir toliau visomis priemonėmis remsime Ukrainą ir jos žmones, kovojančius už savo laisvę ir demokratinę šalies ateitį, ir aktyviai prisidėsime prie tarptautinės bendruomenės pastangų stabdyti Rusijos agresiją bei siekti, kad Rusija išvestų savo pajėgas, atitrauktų karinę įrangą iš Ukrainos ir atlygintų Ukrainai padarytą žalą“, – žada URM.
Siekdama apriboti Rusijos pajėgumus tęsti karinę agresiją, Lietuva siekia tolesnio sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkams griežtinimo, kviesdama visas tarptautinę teisę gerbiančias demokratines valstybes prisijungti prie Rusijos tarptautinės izoliacijos.
17:24 | Suomija žada nusiųsti Ukrainai 3 tankus „Leopard“
Suomija ketvirtadienį paskelbė, kad nusiųs Ukrainai tris tankus „Leopard 2“, tapdama dar viena Vakarų valstybe, Rusijos pradėto karo metinių išvakarėse pažadėjusia sunkesnės ginkluotės Kyjivui.
„Nusiųsime daugiau materialinių gynybos priemonių ir drauge su savo partneriais... bendradarbiausime dėl „Leopard“, – sakoma gynybos ministro Mikko Savolos (Miko Savolos) pareiškime.
Jame nurodoma, kad pagalbos paketas taip pat apims apmokymą naudotis šiais tankais ir juos prižiūrėti.
16:45 | Rusija į Ukrainą per karo metus paleido beveik 5000 raketų
Rusija per karo metus į Ukrainos teritoriją paleido beveik 5000 raketų, skelbia „Freedom“.
„Iš viso nuo plataus masto ginkluotos agresijos pradžios Rusijos okupacinės pajėgos įvykdė beveik 5000 raketų ir beveik 3500 oro smūgių į objektus Ukrainos teritorijoje“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Aleksejus Gromovas.
Taip pat Rusijos ginkluotosios pajėgos bepiločiais orlaiviais surengė beveik 1,1 tūkst. atakų.
Vien per 2023 metų vasarį Ukrainos kariuomenė numušė šešis lėktuvus ir du Rusijos sraigtasparnius, taip pat 80 sparnuotųjų raketų ir 84 dronus.
16:37 | ES pristatė „viską keičiantį“ duomenų centrą nusikaltimams Ukrainoje tirti
Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas ketvirtadienį pristatė, jos teigimu, „viską keičiantį“ duomenų centrą, skirtą rinkti ir analizuoti įrodymus apie nusikaltimus Rusijos užpultoje Ukrainoje.
„Tikimės, kad ši duomenų bazė pradės veikti iki šių metų vasaros“, – sakė Hagoje įsikūrusio Eurojusto pirmininkas Ladislavas Hamranas.
„Ši duomenų bazė viską keičia baudžiamojo persekiojimo už pagrindinius tarptautinius nusikaltimus srityje“, – teigė jis žurnalistams.
Centras rinks, kaups ir analizuos įrodymus, kuriuos pateiks ES valstybių narių ir kitų agentūroje atstovaujamų šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Jungtines Valstijas, prokurorai.
Skaitmeniniai įrodymai, kuriuos galima pateikti saugoti, apima nuotraukas, vaizdo įrašus, palydovinius ir dronų vaizdus bei liudytojų parodymus.
Tai sudarys sąlygas prokurorams „išaiškinti ne tik atskirus nusikaltimus, bet ir už jų slypinčius sisteminius veiksmus“ ir „paskatins atlikti daugiau ir greitesnių nacionalinių tyrimų“, teigė L. Hamranas.
Duomenų centras veiks kartu su nauju Eurojusto biuru, skirtu baudžiamajam persekiojimui už nusikaltimus Ukrainoje.
Kyjivo atstovė agentūroje Myroslava Krasnoborova sakė, kad Ukrainoje tiriama daugiau kaip 71 000 įtariamų karo nusikaltimų ir daugiau kaip 16 000 nusikaltimų nacionaliniam saugumui.
Vis dažniau raginama įsteigti nepriklausomą tribunolą, kuris persekiotų Rusiją už agresijos nusikaltimus.
16:14 | Šimonytė: Rusija dalyvavimą Naujojoje START sutartyje sustabdė, kad padidintų spaudimą
Rusijai sustabdžius dalyvavimą Naujojoje START sutartyje premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog Maskva naudoja triukus spaudimui padidinti.
„Praktiškai sakyčiau, kad šis susitarimas realiai buvo įgyvendinamas labai ribotai. Vladimiras Putinas turi įprotį naudoti tokius triukus, kad padidintų spaudimą, todėl tai nieko nestebina“, – trečiadienį Jungtinių Valstijų transliuotojui CNN sakė I. Šimonytė.
Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį pareiškė, kad šalis stabdo dalyvavimą sutartyje dėl JAV paramos Ukrainai, ir apkaltino Vašingtoną bei jo NATO sąjungininkes atvirai siekiant sunaikinti Rusiją.
Sprendimas priimtas po to, kai Maskva praėjusių metų pabaigoje atšaukė derybas išgelbėti susitarimui, kurį abi šalys kaltino viena kitą pažeidinėjant. Pagal Naująją START sutartį Rusija ir JAV įsipareigojo apriboti savo branduolinių galvučių atsargas.
14:36 | V. Zelenskis invazijos metinių išvakarėse: „Ukraina nugalės“
Ukrainos prezidentas Rusijos įsiveržimo metinių proga pareiškė, kad šalis nugalės okupacines pajėgas ir pažadėjo patraukti atsakomybėn visus prisidėjusius prie teroro.
„Mes nepalūžome, mes ištvėrėme daug sunkių išmėginimų ir mes nugalėsime. Patrauksime atsakomybėn visus, kas atnešė šį blogį, šį karą į mūsų žemę“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė V. Zelenskis.
14:05 | „Sky News“: Ukraina žada nenaudoti Vakarų ginkluotės Rusijos teritorijoje
Ukrainos Dmytro Kuleba britų „Sky News“ pareiškė, kad šalis nenaudotų Vakarų planuojamų perduoti naikintuvų ir kitos ginkluotės, kuri galėtų pasiekti Rusijos miestus, priešo šalies teritorijoje.
Ukrainos diplomatijos atstovas pažymėjo, kad Ukrainai yra būtini lėktuvai tam, kad būtų sustabdytas karas, o Rusijos teritorija būtų išstumta už Ukrainos rytinių sienų ribų.
„Mes ginkluotę, kurią gauname iš partnerių, naudojame Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – aiškino jis.
Paklaustas, ar galėtų garantuoti, kad Ukraina nenaudos lėktuvų ir kitos tolimojo nuotolio karinės technikos Rusijos teritorijos apšaudymui, jis atsakė: „Mes galime garantuoti, kad taikysime Vakarų ginkluotę Ukrainos teritorijos išlaisvinimui“, – „Skynews“ cituojamas Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Nepaisant tokio diplomato atsakymo, kuris gali reikšti ir tai, kad Ukraina naudos Vakarų ginkluotę Rusijos teritorijoje okupuotų teritorijų išlaisvinimui, „Skynews“ antraštėje skelbia, jog Ukraina žada nenaudoti ginkluotės Rusijos teritorijoje.
12:45 | Pranešama apie ukrainiečių smūgį Rusijos pajėgoms: per radiją okupuotame Kryme pranešė „Laukite, mes ateiname!“
Ukrainos žiniasklaida, remiantis vietos valdžios atstovų informacija, praneša apie sėkmingus raketų smūgius okupuotame Mariupolyje.
Paviešintas ir po apšaudymo pakeltų į orą rusų naikintuvų skrydžio vaizdo įrašas.
Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka praneša, kad mieste nugriaudėjo trys sprogimai. Oro gynybos sistemos darbo, anot jo, nebuvo pastebėta.
Jis pažymėjo, kad „dukart kažkas pataikė pataisų kolonijos teritorijoje, kurioje buvo okupantų bazės“.
UNIAN skelbiama, kad po apšaudymo Rusijos kariuomenė į orą pakėlė aviaciją.
Vėliau buvo pranešta ir apie pataikymą į Mariupolio oro uostą.
Kryme buvo įsilaužta į vietinės radijo stoties „Sputnik“ eterį ir transliuojama Ukrainos žvalgybos vado Kyrylo Budanovo kalba, kurioje jis rusų kalba pareiškė, kad Ukraina atsikovos visas Rusijos okupuotas žemes, suras visus išdavikus, o Ukrainos patriotus paragino veikti. „Laikas atėjo. Laukite, mes ateiname. Slava Ukraini“, – savo žinutę užbaigė jis.
12:23 | G-7 finansų ministrai susitiks aptarti galimas naujas sankcijas Rusijai ir paramą Ukrainai
Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai ketvirtadienį susitinka aptarti galimas naujas sankcijas Maskvai ir didesnę paramą Ukrainai, pirmųjų Rusijos invazijos į kaimyninę šalį metinių išvakarėse.
Priemonės, paskelbtos nuo tada, kai prasidėjo karas, jau padėjo praktiškai perpus sumažinti Rusijos pajamas iš naftos, prieš derybas Indijos Bengalūro mieste sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as.
11:15 | J. Bidenas dar kartą patikino rytinį NATO flangą dėl jo gynybos
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį baigė savo vizitą Europoje, kur siekė sustiprinti partnerystę su sąjungininkais pavojų jaučiančiame rytiniame NATO flange.
J. Bideno susitikimas Varšuvoje su Bukarešto devyneto šalių lyderiais įvyko baigiantis jo intensyviam keturių dienų trukmės vizitui į Ukrainą ir Lenkiją. JAV lyderio tikslas buvo patikinti sąjungininkus, kad JAV parama stengiantis priversti Rusiją atsisakyti imperialistinių užmojų neslopsta.
10:10 | Ukrainos žvalgyba: pastebėta rusų karių be skiriamųjų ženklų kolona, judanti Černihivo srities kryptimi
Ukrainos žvalgyba Rusijos teritorijoje, į šiaurę nuo šalies sienos, aptiko rusų karių koloną be skiriamųjų ženklų. Manoma, kad rusai gali surengti provokaciją, apkaltinant Ukrainos pajėgas puolimu.
„Okupacinės pajėgos ruošia galimas provokacijas artėjant plataus masto puolimo metinėms. Tikėtina, bus bandoma apkaltinti Ukrainos gynėjus apkaltinti teritorinio vientisumo pažeidimu. Žvalgybos duomenys duomenys rodo, kad buvo užfiksuotas karinės technikos judėjimas pasienyje su Černihovo sritimi, kariai buvo be skiriamųjų ženklų, o jų aprangos buvo taškeliais, panašios į naudojamas Ukrainos kariuomenės pajėgose“, – skelbiama „Pivnič“ pranešime.
Černihovo sritis ribojasi ne tik su Rusija, bet ir su Baltarusija, kurios vadovybė nuolat akcentuoja, kad „neįsitrauks pati į karą, kol Ukraina neužpuls jos teritorijos“.
Ukrainos sausumos pajėgų vadovybė Šiaurės Ukrainoje taip pat pareiškė, kad situacija kontroliuoja ir, skirtingai negu priešo pajėgos, niekada panašaus pobūdžio provokacijomis neužsiima.
09:47 | J. Bidenas: nėra požymių, kad Rusija galvoja panaudoti branduolinius ginklus
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį dar kartą sukritikavo Rusijos sprendimą sustabdyti savo dalyvavimą svarbioje sutartyje dėl branduolinės ginkluotės, bet pabrėžė, jog nėra požymių, kad Maskva artėja prie sprendimo iš tikrųjų panaudoti branduolinį ginklą.
„Didelė klaida taip daryti, nelabai atsakinga“, – Varšuvoje įvykusio susitikimo su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu ir rytinių Europos šalių lyderiais kuluaruose JAV televizijai „ABC News“ sakė J. Bidenas.
08:03 | Rusija JT pažėrė propagandinių kaltinimų Vakarams
Maskvos ambasadorius prie Jungtinių Tautų trečiadienį apkaltino Vakarus, jog jie pasirengę paaukoti Ukrainą ir besivystantį pasaulį, kad įveiktų Rusiją.
Vasilijus Nebenzia specialiame JT Generalinės Asamblėjos posėdyje sakė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai Europoje ignoruoja „neonacizmą Ukrainoje“, kad pasinaudotų šia šalimi Rusijai sutriuškinti ir išlaikyti pasaulinę galią.
„Trokšdami bet kokiu būdu nugalėti Rusiją, jie negali paaukoti tik Ukrainos, jie pasirengę visą pasaulį įstumti į karo bedugnę“, – likus dviem dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių teigė jis.
Pasak V. Nebenzios, „jie konkuruoja tarpusavyje dėl mano šaliai įvestų sankcijų skaičiaus, nors iš tikrųjų šios sankcijos labiausiai paliečia besivystančias šalis“.
„Juk galiausiai ant kortos pastatyta Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių hegemonijos išsaugojimas, – pridūrė Rusijos atstovas. – Jie nenori, kad kas nors pasiektų planetos valdymo lygį. Jie mano, kad tai jų teritorija.“
V. Nebenzia kalbėjo pradėdamas debatus dėl naujos rezoliucijos, kurią remia Ukraina ir jos sąjungininkės, raginančios Rusiją nedelsiant ir besąlygiškai išvesti savo karius iš šalies. Jos taip pat ragina sudaryti ilgalaikį ir teisingą taikos susitarimą dėl metus trunkančio karo.
07:29 | Rusija suaktyvino puolimą 4-5 fronto vietose, bet pralaužti pritrūksta galios
Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad ketvirtadienio rytą Bachmuto apylinkėse atsirado kelios naujos gyvenvietės, kurias atakuoja Rusijos pajėgos. Pasak ukrainiečių, sprendžiant pagal tų kaimų išdėstymą, rusai ir toliau bando apsupti Bachmutą, judėdami šiaurės vakarų kryptimi nuo jo.
Ukrainiečių teigimu, vien per pastarąją parą Ukrainos kariuomenė atmušė apie 90 rusų atakų penkiomis kryptimis: Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtiorsko.
Karo tyrimų instituto analitikų duomenimis, Rusijai sėkmingam puolimui įgyvendinti trūksta galios ir resursų, reikalingų tokio masto karinei operacijai įgyvendinti.
Vasario pradžioje rusų pajėgos aktyvavo puolamuosius veiksmus mažiausiai keturiomis ar penkiomis kryptimis Luhansko, Donecko ir Zaporižios srityse, tačiau kol kas ženklesnių laimėjimų nepasiekė. Maža to, vis labiau senka karių pajėgos ir resursai.
Ukrainos žvalgybos vadas Kirilas Budanovas pažymėjo, kad rusų puolimas yra toks neefektyvus, kad yra faktiškai nepastebimas.
