Rusijos karas Ukrainoje bei įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos šiame susitikime tikriausiai nustelbs šeimininkės Indijos bandymus vienyti didžiausias pasaulio ekonomikas.
Buvo manoma, kad A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas yra mažai tikėtinas. Jie vienoje patalpoje nėra buvę nuo liepą įvykusio G-20 susitikimo Balyje, kai, pasak Vakarų pareigūnų, Rusijos užsienio reikalų ministras pasišalino.
Paskutinį kartą asmeniškai jie buvo susitikę 2022-ųjų sausį, likus kelioms savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainą. Vėliau jie kalbėjosi telefonu, bet ne apie karą, o kitais klausimais.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, S. Lavrovas į Indiją, kuri nėra pasmerkusi Maskvos karo, atvyko vėlai antradienį ir pasinaudos savo dalyvavimu susitikime, kad pažertų kritikos Vakarams.
Vakarų šalys nori „atkeršyti už tai, kad iš jų rankų neišvengiamai slysta dominavimo svertai“, sakoma ministerijos pareiškime anglų kalba.
„Destruktyvi JAV ir jų sąjungininkių politika jau nustūmė pasaulį prie katastrofos slenksčio, kenkia socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, smarkiai pablogino skurdžiausių šalių padėtį“, – priduriama jame.
Šnipinėjimo balionas
Dviejų dienų trukmės G-20 susitikimo Naujajame Delyje kuluaruose taip pat kyla abejonių dėl A. Blinkeno ir Kinijos užsienio reikalų ministro – antro pagal rangą šalies diplomato – Qin Gango dialogo.
Praėjusį mėnesį Vokietijoje A. Blinkenas dalyvavo ne pačiame taikiausiame susitikime su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi (Vang I). Jis įvyko po to, kai vasario 4 dieną JAV virš savo rytinės pakrantės numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną.
Dėl šio incidento valstybės sekretorius atšaukė suplanuotą kelionę į Pekiną ir pasmerkė „nepriimtiną JAV suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimą, daugiau niekada neturintį pasikartoti“, teigė Valstybės departamentas.
Pekinas, kurį taip pat supykdė Vašingtono pozicija Taivano atžvilgiu, neigia naudojantis šnipinėjimo balionus, ir sako, kad minimas orlaivis buvo skirtas orų tyrimams.
Wang Yi „paragino JAV pakeisti kursą, pripažinti ir atitaisyti žalą, kurią Kinijos ir JAV santykiams padarė pernelyg didelis jėgos naudojimas“, tuomet pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
„Materiali parama“
A. Blinkenas taip pat perspėjo Wang Yi neteikti „materialios paramos“ silpstančioms Rusijos karo pastangoms – dėl tokio scenarijaus pastaruoju metu nerimaujama Vašingtone. Pekinas neigia tokius ketinimus.
Praėjusią savaitę Wang Yi po Maskvoje įvykusio susitikimo su S. Lavrovu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė, kad Pekinas nori „stiprinti strateginį koordinavimą“ su Maskva. Jo žodžius citavo „Xinhua“.
Penktadienį A. Blinkenas taip pat turi susitikti su kolegomis iš Ketverto (angl. The Quad) grupės, taip pat apimančios Japoniją, Indiją ir Australiją, ir laikomos atsvara Kinijai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Kebli šeimininkų padėtis
G-20 grupei, kuriai priklauso 19 šalių ir Europos Sąjunga, tenka apie 85 proc. pasaulio ekonomikos ir du trečdaliai gyventojų.
Šiais metais dvidešimtukui pirmininkaujanti Indija nori, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama tokiems klausimams kaip skurdo mažinimas ir kovos su klimato kaita finansavimas, tačiau darbotvarkėje dominuos Rusijos karas Ukrainoje ir jo padariniai.
Praėjusią savaitę Bengalūre vykusiame G-20 finansų ministrų susitikime nepavyko susitarti dėl bendro pareiškimo, nes Rusija ir Kinija siekė sušvelninti formuluotes dėl karo Ukrainoje.
Indija atsidūrė keblioje padėtyje – nors pritaria Vakarų susirūpinimui dėl Kinijos, ši Azijos milžinė taip pat yra viena pagrindinių Rusijos ginklų pirkėjų ir padidino rusiškos naftos importą.
Indija nepasmerkė invazijos į Ukrainą, nors šalies ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) praėjusiais metais pareiškė V. Putinui, kad dabar „ne laikas karui“, ir tai buvo laikoma priekaištu Maskvai.
