JAV patvirtino pirmuosius JAV ginklų paketus Ukrainai pagal naują mechanizmą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pirmieji JAV ginklų pagalbos paketai Ukrainai buvo patvirtinti ir netrukus galės būti išsiųsti, nes Vašingtonas atnaujina ginklų siuntimą Kyjivui – šį kartą pagal naują finansinį susitarimą su sąjungininkais, antradienį „Reuters“ pranešė du su situacija susipažinę šaltiniai.
Tai pirmasis kartas, kai naudojamas naujas mechanizmas, kurį sukūrė JAV ir sąjungininkai, siekdami aprūpinti Ukrainą ginklais iš JAV atsargų, naudojant NATO šalių lėšas.
Šaltiniai teigė, JAV gynybos ministro pavaduotojas politiniais klausimais Elbridge‘as Colby patvirtino net dvi 500 mln. JAV dolerių vertės siuntas pagal naują mechanizmą, vadinamą „Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašu“ (PURL).
Ukraina PURL identifikuoja kritinius operacinius prioritetus, kuriems reikalingi gynybos pajėgumai, teikiami Jungtinių Amerikos Valstijų, o finansuojami Europos sąjungininkų ir Kanados. Tai leidžia NATO sąjungininkams bendromis pastangomis ir finansavimu įsigyti būtent tuos ginklus ir amuniciją, kurių Ukraina skubiai reikia. Karinės įrangos tiekimą vykdo JAV.
Pratybose „Zapad 2025“ netikėtai apsilankė Putinas
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai apsilankė bendrose Rusijos ir Baltarusijos pratybose „Zapad 2025“, vykusiose taip pat ir netoli NATO sienų. Jis pareiškė, kad pratybose dalyvauja 100 tūkst. karių.
„Šiandien vykdome paskutinį strateginių pratybų „Zapad 2025“ etapą“, – sakė karinę uniformą vilkėjęs V. Putinas ir pridūrė: „Dalyvauja 100 tūkst. karių“.
Anksčiau Minskas pranešė, kad Baltarusijos teritorijoje vykusiose pratybose, kurias stebėjo JAV armijos atstovai, dalyvavo tik 7000 kareivių.
Pratybos „Zapad“ privertė NATO rytines nares padidinti budrumą, ypač po Lenkijos oro erdvės pažeidimo praėjusią savaitę, kai Lenkijoje buvo numušti Rusijos dronai ir Varšuva uždarė sieną su Baltarusija.
V. Putinas pridūrė, kad pratybų tikslas – treniruotis „atremti potencialią agresiją prieš Sąjunginę Valstybę“, turėdamas omenyje Rusijos ir Baltarusijos sąjunginį darinį.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad pratybos skirtos imituoti Suvalkų koridoriaus, strategiškai svarbios Lenkijos teritorijos, užėmimą. Varšuva pareiškė pratybų metu netoli Baltarusijos sienos dislokuojanti apie 40 tūkst. karių.
Antradienį Rusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi Kremliumi, pranešė, kad bendrose Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose „Zapad“ dalyvauja ir Indija, Iranas bei kitos Maskvos sąjungininkės Azijoje ir Afrikoje.
„Koalicijos pajėgas sudaro Bangladešo Liaudies Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Indijos Respublikos ir Irano Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų specialiosios paskirties grupės ir kariniai kontingentai“, – citavo Kremlių valstybinė agentūra TASS.
Pratybose taip pat dalyvavo kareiviai iš Burkina Faso, Kongo ir Malio, priduriama pranešime.
Rusija taip pat teigė, kad sekmadienį treniravosi paleisti naujausią viršgarsinę karinio jūrų laivyno raketą „Cirkon“ iš fregatos Barenco jūroje.
Pasak Baltarusijos kariuomenės, per pratybas „Zapad“ buvo vykdomas branduolinių ginklų dislokavimo planavimas.
2021 m. pratybos „Zapad“ buvo surengtos likus vos keliems mėnesiams iki Maskvos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą, jose dalyvavo apie 200 tūkst. karių.
Europos lyderiai nuščiuvo, sulaukę Trumpo reikalavimo
Po JAV pareiškimo dėl kolektyvinės atsakomybės už antrines sankcijas iš Rusijos perkančioms naftą ir dujas Indijai ir Kinijai – ES ir Japonijos lyderiai staiga susigūžė ir pareiškė, kad tokių sankcijų Rusijos naftos ir dujų pirkėjams įvesti negali.
Vokietija reikalauja, kad JAV įvestų sankcijas Rusijai
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas ragina Jungtines Valstijas dėl oro erdvės pažeidimų NATO rytiniame flange pagaliau įvesti griežtas sankcijas Rusijai.
„Kas aiškiai stovi laisvės pusėje, o to jokia kita šalis nedaro taip įtikinamai kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, tas turi dabar imtis veiksmų“, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovas Berlyne susitikęs su savo kolege iš Švedijos Maria Malmer Stenergard.
JAV vyriausybė jau vasaros pradžioje paskelbė, kad įves sankcijas Rusijai, pažymėjo J. Wadephulas ir paragino amerikiečius tai „pagaliau įgyvendinti“. Ministras teigė: „Žinome, kad daugiau kaip 90 senatorių tam pasiryžę. Todėl klausiu savęs, kodėl tai nėra įgyvendinama“. Kartu J. Wadephulas pabrėžė tikįs, kad bus greitai susitarta dėl ES ruošiamo 19-ojo sankcijų Rusijai paketo.
JAV Senatas, ankstesniais respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo duomenimis, yra parengęs įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai. Pasak L. Grahamo, iniciatyvą remia daugiau kaip 80 abiejų partijų senatorių. Projektas numato didelius muitus šalims, kurios importuoja rusišką naftą, dujas ar kitus energijos produktus, pavyzdžiui, Kinijai.
Po kruvinos rusų atakos Zelenskis kreipėsi į Europą: „Atėjo laikas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Europos lyderius sukurti ambicingą oro gynybos „skėtį“ žemynui apsaugoti, pareigūnams pranešus, kad per Rusijos naktinę ataką prieš Ukrainos pietuose esančią Zaporižią žuvo vienas ir buvo sužeista dar 18 žmonių, įskaitant du vaikus.
Karui tęsiantis daugiau nei pusketvirtų metų, Rusija tęsia smūgius civiliniams Ukrainos rajonams, o rusų kariuomenė pamažu žengia į priekį maždaug 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje.
Nepaisant kelis mėnesius trukusių JAV vadovaujamų taikos pastangų, iki taikos susitarimo dar nepavyko prieiti.
JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumai ir terminai, iki kurių Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas turėjo pateikti pasiūlymus dėl karo nutraukimo, praėjo be akivaizdžių pasekmių.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad per pastarąsias dvi savaites Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei 3,5 tūkst. dronų, daugiau nei 2,5 tūkst. galingų sklandančių bombų ir beveik 200 raketų.
Rusų sklandančios bombos, dažniausiai paleidžiamos iš lėktuvų dideliame aukštyje toli už fronto linijos, ir dronų spiečiai yra didelis iššūkis Ukrainos gynybai.
Sklandančios bombos ne visada labai tikslios, tačiau palieka didelius kraterius, o Ukraina neturi veiksmingų atsakomųjų priemonių prieš jas.
Reaguodama į tai, kad Rusijos dronai neseniai įsiveržė į Lenkijos oro erdvę, NATO stiprina Aljanso oro gynybą Europoje.
„Atėjo laikas įgyvendinti bendrą mūsų Europos dangaus apsaugą daugiasluoksne oro gynybos sistema. Visos technologijos tam prieinamos, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė V. Zelenskis. – Mums reikia investicijų ir troškimo, mums reikia visų mūsų partnerių tvirtų veiksmų ir sprendimų.“
Zaporižioje rusų dronai praėjusią naktį pataikė į daugiau kaip 20 namų, kilo gaisrai, per nacionalinę televiziją pranešė Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
„Dar neatsigavome po priešo smūgių rugpjūčio 30-ąją. Šiuo metu remontuojame tuos pastatus, tuos langus, bet dabar priešas dar pridėjo darbo mūsų municipaliniams darbuotojams“, – sakė jis.
Reaguodama į rusų dronų ir raketų atakas Ukraina ėmė gaminti savo tolimojo nuotolio dronus, galinčius smogti toli Rusijos teritorijoje.
Pastaruoju metu buvo smogta tokiems taikiniams Rusijoje kaip naftos perdirbimo gamyklos, degalų saugyklos ir terminalai. Rusija išlieka antra pagal svarbą naftos eksportuotoja pasaulyje, bet dėl sezoninio paklausos padidėjimo ir ukrainiečių dronų smūgių pastarosiomis savaitėmis rusams ėmė trūkti degalų.
Ukrainos Generalinis štabas antradienį pranešė, kad praėjusią naktį pajėgos smogė naftos perdirbimo gamyklai Saratovo regione Rusijos vakaruose.
Buvo pranešimų apie sprogimus ir gaisrą šioje gamykloje, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė Generalinis štabas.
Apklausa: 62 proc. ukrainiečių yra pasirengę kęsti karą tiek, kiek reikės
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. ukrainiečių yra pasirengę kęsti karą tiek, kiek reikės. 76 proc. mano, kad Ukraina gali laimėti karą, jei gaus tinkamą paramą ginklais, pinigais ir sankcijomis Rusijai.
Tik 18 proc. ukrainiečių tikisi, kad karas baigsis iki 2025 m. pabaigos. 27 proc. mano, kad jis baigsis 2026 m., 32 proc. nesitiki karo pabaigos anksčiau kaip 2027 m. ar dar vėliau. 23 proc. pasirinko atsakymą „nežinau“.
4 proc. respondentų teigė, kad yra pasirengę kęsti tokią padėtį maždaug metus. Trumpesnį laikotarpį (pusmetį ar kelis mėnesius) paminėjo 21 proc. respondentų.
Apklausos duomenimis, dauguma ukrainiečių – 76 proc. – mano, kad net ir be JAV paramos Ukraina turėtų toliau kautis išvien su savo sąjungininkėmis Europoje. Tik 14 proc. mano, kad tokiomis sąlygomis Ukraina turėtų sutikti su Rusijos reikalavimais.
Apklausa buvo atlikta rugsėjo 2–14 d., per ją buvo apklausti 18 metų ir vyresni Ukrainos piliečiai, gyvenantys Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
Lukašenka netikėtai pareiškė: iš Lenkijos ir Lietuvos taip pat dronai skrenda, bet mes nekaukiame
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija neturi nieko bendro su dronais, įskridusiais į Lenkiją bei Lietuvą, skelbia baltarusių agentūra „Belta“.
„Viskas, kas šiandien skrenda į Lenkiją, Lietuvą – mes neturime su tuo nieko bendra. Ir jei mes taip, kaip jie kaukia, kauktume po kiekvieno dronų skrydžio į mūsų teritoriją iš Ukrainos, Rusijos, per Lenkiją, Lietuvą... Mes to niekada nedarėme. Mes ramiai reaguojame atitinkamomis priemonėmis“, – pareiškė jis.
Vladivostoke – galingi sprogimai: Ukrainos šaltiniai kalba apie atsaką už karo nusikaltimus
Ukrainos karinė žvalgyba smogė Vladivostokui, kur dislokuoti Rusijos kariai, susiję su karo nusikaltimais Ukrainos teritorijoje, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Anot leidinio šaltinio karinėje žvalgyboje, Ukrainos kariai surengė specialią operaciją Primorės krašte, kur dislokuotas 47-asis atskiras desantinis-šturmo batalionas iš 155-osios atskiriosios gvardijos jūrų pėstininkų brigados, kuri dalyvavo karo veiksmuose prie Kyjivo, Vuhledaro, Mariupolyje, Kursko ir Pokrovkso kryptimis.
Skelbiama, kad 155-oji brigada pasižymėjo ypatingu žiaurumu vietos gyventojų atžvilgiu ir ukrainiečių belaisvių egzekucijomis.
Antradienį 9 val. ryto vietos laiku karinio dalinio automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko galingas sprogimas, o po to nugriaudėjo dar vienas. Kaip praneša Rusijos viešosios institucijos, į sprogimų vietą atvyko daug technikos, specialiųjų tarnybų darbuotojų ir sraigtasparnis.
Eismas rajone buvo iš dalies užblokuotas, teisėsaugos pareigūnai tikrina visus automobilius. Sprogimų priežastimi nurodomas tariamas „incidentas su dujų įranga“.
„Politico“: ES atidėjo 19-ojo sankcijų Rusijai paketo priėmimą
19-asis sankcijų Rusijai paketas, kurį Europos Sąjunga ketino pristatyti rugsėjo 17 dieną, atidėtas: jis dingo iš ES šalių nuolatinių atstovų susitikimo darbotvarkės, antradienį pranešė „Politico“, remdamasis dviem Europos šaltiniais.
Sankcijų pristatymas buvo atidėtas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo – jis reikalauja, kad NATO nustotų pirkti rusišką naftą. Pagrindiniai jos pirkėjai bloke tebėra Vengrija ir Slovakija, kurios patiria spaudimą ir iš kitų Europos šalių, bet kol kas neatsisako pirkti rusiškų energijos išteklių.
Tuo tarpu, kaip sakė vienas Europos diplomatas, jei D. Trumpas nori, kad ES šalys nustotų pirkti rusišką naftą, „jam pakanka tiesiog paskambinti“ Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Ficui ir Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, nes „jie yra jo draugai“. Be to, kaip pažymi „Politico“, D. Trumpo ultimatumas reikalauja NATO narės Turkijos, importuojančios 57 proc. savo naftos iš Rusijos, politikos pasikeitimo, o tai yra mažai tikėtina.
Nauji 19-ojo sankcijų paketo pateikimo terminai nenurodomi. Rugsėjo 16 d., kaip rašo „Politico“, ES diplomatai susitinka aptarti naujausių pakeitimų Briuselio pateiktame projekte dėl Rusijos dujų atsisakymo iki 2027 m. Pasak leidinio šaltinių, ES vargu ar paankstins atsisakymo terminą ir neįtrauks į dokumentą oficialaus draudimo importuoti Rusijos naftą.
Kaip paaiškėjo rugsėjo pradžioje, ES rengia naują sankcijų Rusijai paketą dėl plataus masto invazijos į Ukrainą. Blokas ketina įtraukti į jį apribojimus daugeliui Rusijos bankų ir energetikos bendrovių. Italijos naujienų agentūra ANSA skelbė, kad Europoje taip pat svarstoma galimybė pagal šį sankcijų paketą įvesti papildomus apribojimus turistinių vizų išdavimui rusams.
Europos šalys norėjo suderinti sankcijas su JAV. Tačiau D. Trumpas iškėlė sąlygas sankcijų sugriežtinimui: jis tikisi, kad NATO šalys atsisakys Rusijos naftos, taip pat įves antrinius muitus pagrindinėms Rusijos energijos išteklių pirkėjoms – Kinijai ir Indijai. Pasak laikraščio „Le Monde“ šaltinių, ES nesutinka su šiais reikalavimais.
Prie „Zapad-2025“ prisijungė dar viena šalis
Indija nusiuntė karius ir prisijungė prie pratybų „Zapad-2025“, skelbia „The Times“.
Apie 30 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių vykdo pratybas, kurių metu atliekami balistinių raketų paleidimai ir imituojami oro smūgiai.
Indijos gynybos ministerija pranešė, kad išsiuntė 65 karius, tarp kurių yra ir vieno iš labiausiai gerbiamų armijos dalinių Kumaon pulko kariai.
Jie dislokuoti Mulino mokymo poligone.
Taiklūs smūgiai rusų vadavietėms: Ukraina skelbia, ko neteko Rusija
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patikslino rugsėjo 8 d. ir rugpjūčio 28 d. smūgių į Rusijos vadavietes Donecko srityje rezultatus, skelbia UNIAN.
„Patvirtintas priešo personalo, įskaitant ir vadovybes, sunaikinimas“, – pažymima pranešime.
Rugsėjo 8 d. Ukrainos gynybos pajėgų daliniai sudavė smūgį Rusijos kariuomenės vadavietėms laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje.
„Raketinių pajėgų ir artilerijos, oro pajėgų, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų pajėgų jėgomis ir priemonėmis, bendradarbiaujant su kitomis gynybos pajėgų sudėtinėmis dalimis, buvo sunaikintos karinių pajėgų „Centras“ ir 41-osios bendrųjų pajėgų armijos sausumos pajėgų vadavietės. Būtent šios priešo karinės formuotės veikia Pokrovsko kryptimi“, – praneša Generalinis štabas.
Rugpjūčio 28 d. Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas aplankė Rusijos kariuomenės vadavietes šioje kryptyje, o netrukus po jo vizito minėtos okupacinės armijos vadavietės buvo sėkmingai sunaikintos.
„Smūgiai į šiuos karinius tikslus smarkiai sutrikdė Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių ir padalinių valdymą“, – sako ukrainiečiai.
Žinia iš JAV: Trumpo darbotvarkėje – susitikimas su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę tikriausiai susitiks su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu, neprarasdamas vilties tarpininkauti taikos susitarimui, kuriame dalyvautų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, antradienį pranešė valstybės sekretorius Marco Rubio.
D. Trumpas „kelis kartus telefonu kalbėjosi su V. Putinu, kelis sykius susitiko su V. Zelenskiu, o kitą savaitę, jie vėl tikriausiai susitiks Niujorke“, kur lyderiai renkasi į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją, žurnalistams Izraelyje sakė M. Rubio.
„Zapad 2025“: Suomijos generolas sako, kad Rusija turi išteklių ne tik karui Ukrainoje
Suomijos gynybos pajėgų vadas generolas Janne Jaakkola pranešė, kad jo šalis atidžiai stebi Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad-2025“. Pasak jo, šios pratybos gali turėti ir „netikėtų posūkių“, rašo „Ukrainska Pravda“.
J. Jaakkola pabrėžia, kad „Zapad-2025“ pratybos Rusijai yra svarbios, nes suteikia galimybę pademonstruoti savo tikslus ir išteklius. Pasak jo, karas Ukrainoje nėra didelio masto strateginė operacija, todėl Rusija turi pakankamai pajėgumų siekti ir kitų tikslų. Generolas taip pat priminė, kad paskutinės „Zapad“ pratybos vyko prieš ketverius metus, jose dalyvavo ir Rusijos, ir Baltarusijos kariai.
Jis teigia, kad Rusijos pratybos gali būti lydimos „netikėtų posūkių“.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 910 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. rugsėjo 16 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 096 430 karių, o per pastarąją parą žuvo arba buvo sužeista 910 karių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 11 184 Rusijos tankus, 23 274 (+5 per pastarąją parą) šarvuotas kovos mašinas, 32 810 (+26) artilerijos sistemų, 1 490 (+2) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 217 priešlėktuvinės kovos sistemų ir 3 718 kruizinių raketų. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 422 karo lėktuvų, 341 sraigtasparnio, 59 719 (+310) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 28 karo laivų / katerių, 1 povandeninio laivo, 61 770 (+72) transporto priemonių ir degalų sunkvežimių ir 3 965 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
Karas baigtųsi per 60 ar 90 dienų: JAV pareigūnas įvardijo, ką turi padaryti Europa
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracija netaikys papildomų muitų Kinijos prekėms, nebent Europos šalys pačios įvestų didelius muitus Kinijai ir Indijai, rašo „Reuters“.
S. Bessentas pareiškė, kad Europos šalys turi imtis aktyvesnio vaidmens siekdamos sumažinti Rusijos pajamas iš naftos ir užbaigti karą Ukrainoje.
„Tikimės, kad europiečiai dabar atliks savo dalį darbo, ir be jų mes neketiname judėti į priekį“, – sako jis.
„Garantuoju, kad jei Europa nustatytų didelius antrinius muitus Rusijos naftos pirkėjams, karas baigtųsi per 60 ar 90 dienų“, nes tai sumažintų pagrindinį Maskvos pajamų šaltinį, sako jis.
Zelenskis perspėjo NATO: įvardijo, ko siekia Putinas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo rusų dronų ataką Lenkijoje, rašo „Sky news“.
Interviu metu jo buvo paklausta, kokią žinutę Vladimiras Putinas šia ataka siunčia europiečiams.
„Jis bando NATO“, – sako V. Zelenskis.
„Jis nori pamatyti, kam NATO yra pasirengusi, ką ji gali padaryti diplomatinėje ir politinėje srityse ir kaip į tai sureaguos vietos gyventojai“, – pabrėžia jis.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės ir mažiausiai devyni buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos pareigūnai, Maskvai tęsiant daugiau nei trejus metus trunkantį karą, nepaisant Vakarų šalių pasmerkimo.
Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas sakė, kad per Rusijos ataką žuvo vienas žmogus ir dar devyni, įskaitant vaiką, buvo sužeisti.
Pietinės Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas paskelbė, kad Rusijos kariai užpuolė ten esantį ūkį ir nužudė lauke dirbusį traktoriaus vairuotoją.
„Tai buvo tikslinis išpuolis prieš civilius gyventojus“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Kimas.
Viltys pasiekti paliaubas blėsta nuo tada, kai praėjusį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė atskiras aukšto lygio derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
Įtampa dar labiau išaugo, dviem NATO narėms, Lenkijai ir Rumunijai, apkaltinus Rusiją dronų paleidimu į jų oro erdvę, tariamai kaip atakų prieš Ukrainą dalį.
Dėl įtariamų įsiveržimų abi šalys pakelė naikintuvus į orą, o Lenkija uždarė sieną su Baltarusija, ištikima Maskvos sąjungininke. Tuo metu Minskas surengė karines pratybas kartu su Rusijos kariais.
Maskva atmetė kaltinimus, teigdama, kad nei Lenkija, nei Rumunija nepateikė įtikinamų įrodymų, jog dronai buvo rusiški, o pastarąjį incidentą pavadino Ukrainos provokacija.
Zelenskis kreipėsi į Trumpą: mums reikia aiškios pozicijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą užimti „aiškią poziciją“, kad sustabdytų Vladimirą Putiną ir užbaigtų karą Ukrainoje. Apie tai jis kalbėjo interviu „Sky news“.
Jo vertinimu, vienintelis būdas sustabdyti karą yra pirmiausia nustatyti aiškias saugumo garantijas. Ir tai, jo nuomone, galėtų įvykti tik tuo atveju, jei D. Trumpas būtų drąsus.
V. Zelenskis tikisi, jog Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris per prezidento vizitą Jungtinėje Karalystėje šią savaitę išsamiai aptars Ukrainos ateities užtikrinimo klausimus.
„Labai tikiuosi, kad jis (Starmeris – red. past.) galės labai konkrečiai aptarti JAV saugumo garantijas Ukrainai.
Prieš baigiant karą, aš tikrai noriu, kad būtų sudaryti visi susitarimai. Noriu <...> turėti dokumentą, kurį remia JAV ir visi Europos partneriai. Tai labai svarbu.
Kad tai įvyktų, mums reikia aiškios prezidento Trumpo pozicijos“, – pabrėžia jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
google:chaturbate im_jasmine
Kerta labiau nei sankcijos: Rusija gali būti priversta mažinti naftos gavybą po Ukrainos smūgių
Rusija, kuriai tenka apie 9 % pasaulinės naftos gavybos, gali būti priversta sumažinti žaliavų gamybą po Ukrainos dronų atakų prieš pagrindinius naftos infrastruktūros objektus, praneša „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais iš šios srities.
Vieno iš jų teigimu, toks scenarijus tampa realus po to, kai pastarosiomis savaitėmis dronai smogė Baltijos jūros uostams Ust-Luga ir Primorskas, taip pat kelioms didelėms naftos perdirbimo gamykloms – „Kinef“ Leningrado srityje, Riazanės ir Saratovo „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykloms.
Kiti du „Reuters“ šaltiniai pranešė, kad „Transneft“ jau nutraukė naftos priėmimą iš gamintojų įmonių saugojimui savo sistemoje. Ji taip pat įspėjo, kad gali įvesti apribojimus žaliavų priėmimui iš telkinių, jei atakos prieš infrastruktūrą tęsis.
Praėjusią savaitę dėl Ukrainos dronų atakos pirmą kartą nuo karo pradžios buvo apgadintas didelis Baltijos jūros uostas „Primorsk“. Jo pajėgumas – apie 1 mln. barelių per dieną, o tai sudaro daugiau nei 10 % bendro naftos gavybos kiekio Rusijoje.
Anot šaltinių, dėl atakos nukentėjo du naftos tanklaiviai „Kusto“ ir „Cai Yun“. Šeštadienį Primorskas po pertraukos tik iš dalies atnaujino darbą.
Rusijos naftos eksporto galimybės ir taip buvo ribotos, nes kitas Baltijos jūros uostas Rusijoje – Ust-Luga – iki šiol nėra visiškai atkūręs savo pajėgumų po rugpjūčio mėn. dronų atakos prieš į jį vedantį naftotiekį. Anot „The Moscow Times“ cituojamų šaltinių, šį mėnesį uostas yra užpildytas tik perpus. Be to, skirtingai nuo Saudo Arabijos, Rusija neturi didelių naftos saugojimo pajėgumų.
Pagal OPEC+ susitarimą, kuris kontroliuoja apie 40 % pasaulinės naftos gamybos, Rusijos gavybos kvota rugsėjo mėnesį padidės iki 9,449 mln. barelių per dieną nuo 9,344 mln. barelių per dieną rugpjūčio mėnesį, neatsižvelgiant į kompensavimo planą.
JAV bankų „JP Morgan“ ir „Goldman Sachs“ analitikai mano, kad vietoj gavybos didinimo Rusija bus priversta ją sumažinti.
„Rusijos galimybės didinti naftos gavybą dabar yra pavojuje dėl ribotų saugojimo pajėgumų“, – aiškina „JP Morgan“.
„Rusijos naftos bendrovės turi apie 96,8 mln. barelių talpos saugyklas naftos telkiniuose ir naftos perdirbimo gamyklose, tačiau jų laisvi pajėgumai yra riboti, nes didžioji dalis naudojama kasdieninei veiklai“, – rašo bankų analitikai.
„Naftos perdirbimo gamyklų veiklos sutrikimai taip pat gali turėti neigiamos įtakos naftos gavybai dėl saugyklų užpildymo, atsižvelgiant į gamyklų apkrovos sumažėjimą, tuo tarpu žalios naftos saugojimo ir eksporto pajėgumai yra riboti“, – sutinka „Goldman Sachs“ analitikai. Tačiau, jų nuomone, dėl šių sunkumų Rusija gali nežymiai sumažinti naftos gavybą, nes Azijos pirkėjai toliau signalizuoja apie pasirengimą importuoti rusišką naftą.