Palaukit porą dienų, kuo toliau dabar praeis, tuo mažiau gyvų teps slydes atgal. Čia xoxolų paskutinė viltis.

Žiūriu, kaip kitos šalys ramiai organizuoja rinkimus, o pas mane kiekvieną kartą toks chaosas, kad net aš pats kartais nežinau, ar čia laimėjau, ar vėl kažką sušikau. Visi kažkokie lyg ir patenkinti, bet už akių varo. Jaučiu tai..

Žiūriu į tą patį Zelenskį – žmogus be patirties, o kaip susitvarko! O aš jau daugiau nei du dešimtmečius esu valdžioje, ir vis tiek galų gale kažką sušiku.

Reikia pripažinti, tie amerikiečiai tikrai turi parako. Kartais net jaučiuosi kaip tas niekšelis iš Džeimso Bondo filmų – tas, kuris vis rezga planus, bet slapta žavisi, kaip Bondo berniukai viską sugriauna su šypsena. Jaučiu, kad jei tai būtų filmas, aš būčiau tas, kuris pabaigoje su liūdna veido išraiška pripažįsta: „Na ką, bent jau buvo įdomu stebėti!

Brangūs piliečiai, atsiprašau, kad kelias dienas niekur nesirodžiau, bet turiu prisipažinti – buvau labai užsiėmęs... stebėjau olimpines varžybas. Ir ne bet kaip, o labai sirgau už JAV rinktinę! Na, ką galiu pasakyti, jų krepšinis toks geras, kad net man, šiaip jau nekreipiančiam dėmesio į Vakarus, kartais širdis ima plakti greičiau. Bet dabar grįžtu į darbą, pilnas naujų idėjų... ir, pripažinsiu, šiek tiek įkvėptas amerikietiškos pergalės dvasios!

Siaip idomu ar tiems rusams idomu taip keisiti gyvenama vieta lyg cigonams...bet nieko tuoj gerb. Putinas padarys tvarka ir teisinguma...LOL

Dar galėtų dronų pamėtyti į Rusijos strateginius objektus. Pašildyti geriau užpakalį.

Kacapai kolonizatoriai perkeliami is ruskyno kiaulidziu i Ukrainos teritorijas kad ten siktu...

Gerbiami Kursko gyventojai, suprantu jūsų lūkesčius, bet turiu labai svarbią priežastį, kodėl negaliu asmeniškai atvykti jūsų apginti. Matot, turiu čia, Kremliuje, vieną labai seną ir... na, sakykime, draugą Medvedevą, kurį būtina prižiūrėti.

Jis jau kelias dienas nerimsta, kažką burba apie didelius nacionalinius turtus ir kaip juos reikia 'konservuoti'. Bet aš puikiai žinau, kad jis turi omenyje nacionalines degtinės atsargas! Jei paliksiu jį be priežiūros, greitai liksime be nė lašo šnapso, o tada – kas gins Tėvynę? Todėl, su visu nuoširdumu sakau: pirmiausia turiu įsitikinti, kad mūsų strateginės atsargos saugios. Nes, kaip sako pats Medvedevas, „be šnapso nei Kurskas, nei Maskva neapsigins!“

Taigi, brangieji, laikykitės ten, kol aš čia su tuo draugu išsiaiškinsiu. Ir pažadu, kai tik Medvedevas praras raktą nuo sandėlio, aš būsiu jūsų pusėje – su pilna taurele ir pasirengęs veiksmams!

Putinas, sukryžiavęs rankas, rimtu veidu atsistoja prieš kamerą ir pradeda kalbėti: „Brangūs Kursko rusai, norėjau nuoširdžiai atsiprašyti, kad nesugebėjau jūsų apginti. Matot, gynyba buvo tokia stipri, kad net mano šarvuotos ambicijos atsitrenkė į realybės sieną. Be to, supratau, kad Kursko apsauga yra beveik tokia pati sėkminga kaip mano bandymai prisijaukinti internetą – abu dalykai kažkaip nesusiklostė.

Bet prašau nepergyventi, toliau jūsų ginti negalėsiu dėl labai svarbios priežasties: neturiu tinkamų batų, kad galėčiau iki ten nueiti. Ir, beje, kaip sakoma, geriausia gynyba – tai kai nėra ką gintis, tiesa?"