JAV ambasada Ukrainoje įspėja amerikiečius: didėja rusų atakos pavojus
JAV piliečiai, esantys Ukrainos teritorijoje, buvo įspėti apie padidėjusį Rusijos atakos pavojų. Amerikiečiai buvo paraginti būti pasirengę rasti prieglobstį, jei bus paskelbtas oro pavojus. Apie tai teigiama JAV ambasados Ukrainoje pareiškime.
„JAV ambasada Kyjive gavo informaciją apie potencialiai didelį oro antpuolį, kuris gali įvykti bet kuriuo metu per artimiausias kelias dienas. Ambasada, kaip visada, rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant pasislėpti, jei bus paskelbtas oro pavojus“, – teigiama pranešime.
JAV ambasada Ukrainoje pataria iš anksto nustatyti vietas, kur galima pasislėpti paskelbus oro pavojų. Taip pat rekomenduojama įdiegti į išmanųjį telefoną oro pavojaus perspėjimo programėlę, pavyzdžiui, „Air Raid Siren“ arba „Alarm Map“.
Be to, amerikiečiams rekomenduojama stebėti atnaujintą informaciją vietos žiniasklaidoje, taip išlikti atsargiems einant įsigyti vandens, maisto ir vaistų. JAV ambasada Ukrainoje ragina laikytis Ukrainos pareigūnų ir pirmųjų asmenų, reaguojančių į ekstremalias situacijas, nurodymų.
Trumpo pasiuntinys teisina savo santykius su Putinu: „Jis yra pagrindinis veikėjas“
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad be jo kontaktų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu neįmanoma sustabdyti karo Ukrainoje.
Šią mintį jis išreiškė interviu „Breitbart News“, atsakydamas į jam adresuotą kritiką dėl asmeninių susitikimų su Kremliaus vadovu, rašo UNIAN.
„Mano susitikimuose su Putinu nedalyvavo pašaliniai asmenys. Ar aš turėjau pasakyti Putinui: “Aš nenoriu pradėti dialogo su jumis, aš nenoriu turėti jokių santykių su jumis"? J. Bidenas su juo nekalbėjo trejus su puse metų. Prezidento pavedimu turėjau galimybę užmegzti ryšius su prezidentu V. Putinu. Jis yra pagrindinis veikėjas. Jei mes su juo nekalbėsime, kaip mes apskritai tikimės priimti kokį nors sprendimą? Tai nėra įmanoma“, – sakė S. Witkoffas.
Pasak jo, D. Trumpas pavedė jam bendradarbiauti su Putinu, „kad būtų surastas geriausias sprendimas“ dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
„Pati mintis, kad mes neturėtume su juo kalbėtis, yra absurdiška. Arba kad aš turėčiau su juo kalbėtis tik su vertėju ar kitais žmonėmis. Man ten niekas nebuvo reikalingas“, – pridūrė jis.
Rusija: Trumpas ir Putinas pasveikino vienas kitą Pergalės dienos proga
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį apsikeitė sveikinimais Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ųjų metinių proga.
Abiejų valstybių vadovai per savo padėjėjus atsiuntė sveikinimus „mūsų bendros šventės proga“, Rusijos valstybinei televizijai sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Kasmet gegužės 9 d. Rusija pažymi sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją, surengdama didelį karinį paradą Maskvos Raudonojoje aikštėje.
Tačiau V. Putinas netiesiogiai paprieštaravo JAV prezidentui, pabrėždamas, kad sovietų armijos kariai suvaidino lemiamą vaidmenį nugalint hitlerinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.
D. Trumpas anksčiau lemiamu pavadino JAV kariuomenės indėlį į šią pergalę.
Tuo tarpu Maskvoje į iškilmes atvyko nedaug Vakarų šalių vadovų, turint omenyje Kremliaus karą Ukrainoje. Iš ES ir NATO narių dalyvavo tik Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas. Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius taip pat dalyvavo parade, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gyrė abu lyderius už jų vizitą.
Ypač kalbant apie A. Vučičių ir R. Ficą, „tai tiesiog didvyriškumo aktas“, sakė D. Peskovas, turėdamas omenyje Briuselio perspėjimus nedalyvauti kariniame parade.
Reaguodama į Vengrijos veiksmus Ukraina išsiuntė du vengrų diplomatus
Ukraina penktadienį paskelbė išsiuntusi du vengrų diplomatus, atsakydama į tai, kad Budapeštas išsiuntė du ukrainiečių diplomatus, ir taip paaštrino ginčą po to, kai Kyjivas sulaikė du įtariamus vengrų šnipus.
„Du Vengrijos diplomatai turi palikti mūsų šalį per 48 valandas“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Reaguojame į Vengrijos veiksmus, remdamiesi abipusiškumo principu ir savo nacionaliniais interesais“, – pridūrė jis.
Macronas: Putinas stovi karo, o ne taikos pusėje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas remia karą, o ne taiką, ir pasmerkė, jo teigimu, karingus Rusijos lyderio komentarus, išsakytus per paradą Maskvoje, skirtą pergalei Antrajame pasauliniame kare pažymėti.
„Prezidentas Putinas yra karo, o ne taikos pusėje. Karingi komentarai, kuriuos jis išsakė, kasdienė tikrovė tai tik pabrėžia“, – sakė E. Macronas per renginį kartu su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku.
V. Putinas anksčiau penktadienį kalbėdamas Raudonojoje aikštėje surengtame kariniame parade, skirtame Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti, pareiškė, kad visa šalis remia Kremliaus puolimą Ukrainoje, nors Maskva uždraudė kritikuoti trejus metus trunkančią invaziją.
„Visa šalis, visuomenė ir žmonės palaiko specialiosios karinės operacijos dalyvius“, – sakė V. Putinas pavartodamas Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
„Mes didžiuojamės jų drąsa ir ryžtu, tvirtybe, kuri mums visada atnešdavo tik pergalę“, – tęsė jis.
V. Putinas penktadienį taip pat sakė, kad jo šalis visada kovos su nacizmu ir rusofobija.
„Rusija buvo ir liks nesunaikinama užtvara prieš nacizmą, rusofobiją ir antisemitizmą“, – sakė V. Putinas, pakartodamas formuluotes, nuolat naudojamas teisinant Rusijos puolimą Ukrainoje.
Nuo tada, kai pasiuntė karius į Ukrainą, V. Putinas dažnai lygina šiuolaikinę Rusijos kariuomenę su sovietų kariais, kovojusiais su nacistine Vokietija.
Ukraina pasmerkė V. Putino teiginius, kad jis pradėjo invaziją siekdamas „denacifikuoti“ šalį, kaip nesuvokiamus.
Juos atmetė ir Vakarai bei nepriklausomi ekspertai.
Tuskas sako, kad dalyvauti Rusijos Pergalės dienos minėjimuose yra gėdinga
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pasmerkė užsienio lyderius, dalyvavusius Rusijos Pergalės dienos minėjimuose Maskvoje, įskaitant karinį paradą, sakydamas, kad vykti į tokius renginius yra gėdinga.
„Dalyvauti pergalės parade tų, kurie sprogdino miestus, ligonines, vaikų darželius, dėl kurių žuvo daugiau nei milijonas žmonių (...) Dalyvauti tokios šalies karių parade yra gėdinga“, – Šiaurės rytų Prancūzijoje esančiame Nansi mieste žurnalistams sakė D. Tuskas.
Ukrainai – žinia iš NATO vadovo: „Tai niekada nebuvo sutarta“
NATO nepažadėjo, kad taikos susitarimo dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo rezultatas bus Ukrainos narystės Aljanse įtvirtinimas. Apie tai sakė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte, praneša UNIAN.
Bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu Briuselyje jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainos narystės perspektyva išlieka ilgalaikė.
„Visi NATO nariai sutiko, kad Ukrainos kelias į NATO bus negrįžtamas. Tačiau mes niekada nesutikome, kad Ukrainos narystė NATO bus garantuota taikos susitarimo pagrindu. Tai niekada nebuvo sutarta. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje NATO aljansas pasakė „taip“ – kad ši perspektyva tapti NATO nare išliks. Tai ilgalaikis planas, o ne taikos derybos, kurios dabar vyksta", – penktadienį sakė M. Rutte.
Jis priminė, kad šiuo metu Aljansas ir Ukraina glaudžiai bendradarbiauja.
Vokietijos mieste Vysbadene yra įsikūręs NATO štabas, kuris koordinuoja karinės pagalbos Ukrainai teikimą. Taip pat Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms padedama rengti karius, o Lenkijos mieste Bydgoščiuje yra bendras centras, kuris kartu su ukrainiečiais analizuoja ir įsisavina karo pamokas.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivas pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir paragino NATO sąjungininkes paskelbti kvietimą prisijungti prie karinio aljanso.
Praėjusiais metais NATO susitarė ateityje priimti Ukrainą, nenustatydama datos, tačiau Donaldo Trumpo vadovaujama JAV administracija vėliau tokį žingsnį atmetė. NATO sąjungininkės turi vieningai susitarti dėl naujų narių priėmimo.
Zelenskis: šeštadienį Ukrainoje vyks viršūnių susitikimas su lyderiaujančiais Europos politikais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie šeštadienį Ukrainoje įvyksiantį susitikimą su lyderiaujančiais Europos politikais. „Ruošiamės Ukrainoje susitikti su Norinčiųjų koalicijos lyderiais“, – sakoma penktadienį jo spaudos tarnybos paskelbtame pranešime. Tačiau jame susitikimo dalyviai nenurodomi.
Vadinamajai Norinčiųjų koalicijai, be kita ko, priklauso Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Ši koalicija buvo inicijuota kovą po skandalu pasibaigusio V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo Baltuosiuose rūmuose. Grupėje, kuriai priklauso apie 30 šalių, kartu su NATO ir ES atstovais pirmiausiai diskutuojama apie galimą Europos indėlį į paliaubas ir taikos užtikrinimą Ukrainoje.
Vokietijos kancleris nesitiki Ukrainos prisijungimo prie NATO artimiausiu metu
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį lankydamasis Briuselyje pirmą kartą po to, kai šią savaitę pradėjo eiti pareigas, pareiškė, kad nesitiki, jog Ukraina artimiausiu metu įstos į NATO.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivas pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir paragino NATO sąjungininkes paskelbti kvietimą prisijungti prie karinio aljanso.
Praėjusiais metais NATO susitarė ateityje priimti Ukrainą, nenustatydama datos, tačiau Donaldo Trumpo vadovaujama JAV administracija vėliau tokį žingsnį atmetė. NATO sąjungininkės turi vieningai susitarti dėl naujų narių priėmimo.
„Ukraina turi perspektyvą prisijungti prie Europos Sąjungos“, – sakė F. Merzas, kalbėdamas kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
Ekspertai teigia, kad Ukraina bus pasirengusi įstoti į ES ne anksčiau kaip 2030 m.
„Tai neabejotinai įvyks anksčiau nei stojimas į NATO, jei tai vieną dieną įvyks“, – pridūrė F. Merzas.
Vokietijos kancleris pabrėžė, kad įstojimas į NATO ar ES turi būti laisvas Kyjivo sprendimas.
„Ukraina yra ir turi išlikti suvereni priimdama sprendimus dėl narystės politiniuose ir kariniuose aljansuose“, – sakė jis.
Zelenskis: šeštadienį Ukrainoje rengiamas „norinčiųjų koalicijos“ susitikimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šeštadienį Ukrainoje susitiks „norinčiųjų koalicijos“ – šalių, kurios įsipareigojo sustiprinti paramą Kyjivą, vadovai europiečiai.
„Ukrainoje taip pat ruošiamės susitikti su „norinčiųjų koalicijos“ lyderiais (...) Rytoj mūsų laukia susitikimai“, – vaizdo ryšiu Osle vykusiame viršūnių susitikime sakė V. Zelenskis, nenurodydamas, kas jame dalyvaus.
Merzas teigia remiantis Trumpo iniciatyvą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje
Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė remiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvą dėl 30 dienų besąlygiškų paliaubų Ukrainoje ir pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, jei ši nesutiks nutraukti ugnį.
„Ypač Rusija dabar raginama pagaliau sutikti su ilgesnėmis paliaubomis, kurios suteiktų erdvės tikrai taikos sutarčiai, – sakė politikas per savo prisistatymo vizitą Briuselyje po pokalbio su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa. – Jei to nebus, nedelsime ir kartu su savo Europos partneriais ir Jungtinėmis Valstijomis toliau didinsime sankcijų spaudimą“.
F. Merzas ketvirtadienio vakarą, praėjus dviem dienoms nuo kadencijos pradžios, pirmą kartą telefonu kalbėjosi su D. Trumpu.
Kancleris pareiškė, kad tokios lyderiaujančios Europos šalys, kaip Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir Didžioji Britanija ketina bendru pareiškimu paremti D. Trumpo iniciatyvą. „Parengtas komunikato tarp minėtų Europos Sąjungos šalių narių projektas“, – sakė F. Merzas. D. Trumpas esą žino tekstą. „Jis iš esmės identiškas su jo 30 dienų paliaubų pasiūlymu“, – pridūrė Vokietijos kancleris.
Anot jo, dabar viskas priklauso nuo Rusijos. D. Trumpas teigė esąs įsitikinęs, kad D. Trumpas padidins spaudimą Rusijai ir kad „po šio savaitgalio tikrai prasidės etapas, kai bus galima pradėti rimtas derybas“.
Įžūlus Rusijos gestas: parado metu demonstravo dronus, kuriais puola Ukrainą
Kariniame parade, kasmet organizuojamame pergalės Antrajame pasauliniame kare proga, Rusija pirmą kartą pademonstravo dronus, naudojamus kare, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje.
Per televiziją transliuojamo parado metu Raudonąja aikšte riedėjo keletas sunkvežimių su žvalgybiniais dronais „Orlan“ bei koviniais nepilotuojamaisiais orlaiviais „Lancet“ ir Irano gamybos „Geran“.
Pastarieji dažnai naudojami pulti toli už fronto linijos Ukrainoje esančius taikinius.
Rusijos kariuomenė susirinkusiems valstybiniams svečiams iš užsienio taip pat demonstravo tankus, šarvuotąsias pėstininkų mašinas ir žvalgybos transporto priemones, haubicas, oro gynybos sistemas „S-400“ ir branduolines raketas „Jar“.
Šiemet Rusijoje minimos 80-osios pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės.
Iki prasidedant paradui pasakytoje kalboje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sovietų Sąjungos kovą prieš nacius palygino su jo paties pradėtu karu Ukrainoje, kurį Kremlius toliau primygtinai vadina „specialiąja karine operacija“.
Macronas palankiai vertina D. Trumpo tvirtą raginimą nutraukti ugnį Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė, kad po pokalbio su JAV prezidentu palankiai vertina Donaldo Trumpo raginimą nutraukti ugnį Ukrainoje.
„Vakar vakare kelis kartus kalbėjausi su @POTUS. Teigiamai vertinu jo ryžtingą raginimą 30 dienų besąlygiškai nutraukti ugnį“, – sakė E. Macronas socialiniame tinkle „X“, turėdamas omenyje savo kolegą iš JAV.
„Visi turime siekti šio tikslo be delsimo, netikrų pretenzijų ar vilkinimo taktikos“, – teigė jis.
D. Trumpas ketvirtadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ po pokalbio su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu paragino sudaryti tokias paliaubas.
E. Macronas teigė, kad Ukraina jau beveik prieš du mėnesius išreiškė paramą paliauboms.
„Dabar tikiuosi, kad Rusija padarys tą patį“, – tvirtino prancūzų politikas.
Jei Kremlius to nepadarys, „esame pasirengę griežtai reaguoti kartu su visais europiečiais, glaudžiai koordinuodami veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis“, perspėjo E. Macronas.
Anksčiau penktadienį Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store sakė, kad grupė Šiaurės Europos, Baltijos šalių ir Jungtinė Karalystė (JK) taip pat pritarė JAV pasiūlymui.
„Pirmiausia mums reikia paliaubų, besąlygiškų paliaubų“, – sakė jis žurnalistams Osle vykstant Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) susitikimui.
Ukraina skelbia sulaikiusi įtariamus šnipus, dirbusius Vengrijos karinei žvalgybai
Ukrainos saugumo tarnyba SBU penktadienį pranešė, kad atskleidė Vengrijos valstybės valdomą šnipų tinklą, kurio tikslas buvo rinkti žvalgybos informaciją apie Ukrainos gynybą, rašo „Reuters“.
SBU pareiškime nurodė, kad sulaikė du įtariamus agentus, kurie, jos teigimu, buvo valdomi Vengrijos karinės žvalgybos.
Paklaustas apie šį pranešimą, Vengrijos užsienio reikalų ministras Peter Szijjarto spaudos konferencijoje Budapešte sakė, kad tai yra Ukrainos „propaganda“, į kurią reikėtų žiūrėti atsargiai.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainos ES sąjungininkai pritarė tribunolo Rusijos lyderiams teisti sukūrimui
Kyjivo sąjungininkai Europos Sąjungoje (ES) penktadienį pritarė tam, kad būtų įkurtas specialus tribunolas Rusijos vadovams už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą teisti.
ES užsienio reikalų ministrai simboliškai susirinko Lvive tą pačią dieną, kai Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą didžiuliu kariniu paradu Maskvoje.
„Mes džiaugiamės, kad baigtas techninis darbas, susijęs su teisinių priemonių projektais, reikalingais per Europos Tarybą įsteigti Specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimui prieš Ukrainą tirti“, – sakoma bendrame pareiškime, kurį paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Panašu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus paspartino pastangas įsteigti tribunolą, nes Europos pareigūnai baiminasi, kad dėl jo planų sudaryti taikos susitarimą Maskva gali visam laikui išvengti teisingumo.
„Nebus nebaudžiamumo. Rusijos agresija negali likti nenubausta, todėl labai svarbu įsteigti šį tribunolą“, – sakė K. Kallas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje jau išdavė arešto orderius V. Putinui ir kitiems rusų pareigūnams dėl prievartinės ukrainiečių vaikų deportacijos ir smūgių į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Tačiau TBT neturi jurisdikcijos patraukti Rusiją baudžiamojon atsakomybėn už esminį sprendimą pradėti invaziją.
Manoma, kad naujasis tribunolas negalės teisti V. Putino, kol jis eina savo pareigas, dėl vieno tarptautinės teisės principo. Pagal jį prezidentams, ministrams pirmininkams ir užsienio reikalų ministrams suteikiamas imunitetas.
„Šis tribunolas įsteigtas tam, kad ateityje būtų galima priimti atitinkamus nuosprendžius“, – Lvive teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jis pridūrė, kad Kyjivas nori, jog „neišvengiamai būtų nubausti visi“, įskaitant „Rusijos prezidentą, ministrą pirmininką ir užsienio reikalų ministrą“.
Anksčiau penktadienį Rusija minėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigą didžiuliu kariniu paradu Maskvoje. Prezidentas Vladimiras Putinas mini sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją siekdamas sutelkti šalį savo jau daugiau kaip trejus metus trunkančiam puolimui. Parade dalyvavo pagrindiniai sąjungininkai, įskaitant Kinijos lyderį Xi Jinpingą.
Ukrainoje baiminamasi, kad Rusijos pareigūnai gali išvengti teisingumo, ypač po to, kai D. Trumpas inicijavo santykių su Kremliumi atkūrimą, tikėdamasis nutraukti karą.
ES žada Ukrainos gynybos įmonėms skirti milijardą eurų iš įšaldyto Rusijos turto
Europos Sąjunga (ES) penktadienį įsipareigojo iš lėšų, gautų už bloke įšaldytą Rusijos turtą, išmokėti vieną milijardą eurų Ukrainos ginklų įmonėms ir taip paremti su Maskvos invazija kovojantį Kyjivą.
„Ką tik skyrėme 1 mlrd. eurų ukrainiečių gynybos pramonei, kad Ukraina galėtų geriau gintis“, – Ukrainos vakaruose esančiame Lvive sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Ji pridūrė, kad šis finansavimas „tiesiogiai paremtų Ukrainos gynybos įmones“.
Briuselis stengiasi didinti paramą Ukrainai, atsižvelgdamas į tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nuo savo išrinkimo ne kartą kritikavo savo šalies pagalbą ukrainiečiams.
„Šis finansavimas tiesiogiai parems Ukrainos gynybos įmones ir užtikrins papildomą karinę pagalbą artimiausiais mėnesiais, kurie yra labai svarbūs“, – pažymėjo K. Kallas.
Vakarų valstybės įšaldė apie 300 mlrd. dolerių (267 mlrd. eurų) vertės Rusijos centrinio banko turto, kurio didžioji dalis yra Europoje, dėl nuo 2022-ųjų vasario vykstančios Maskvos invazijos į Ukrainą.
ES ėmėsi veiksmų, kad iš jų gautomis pajamomis (palūkanomis) būtų finansuojama parama Ukrainai, o Maskva šį žingsnį pavadino vagyste.
Ukraina: Putinas neturi teisės monopolizuoti pergalės Antrajame pasauliniame kare
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra neteisus siekdamas monopolizuoti pergalę Antrajame pasauliniame kare.
Tai ukrainiečių ministras sakė praėjus kelioms valandoms po to, kai Kremliaus lyderis per karinį paradą Maskvoje pareiškė, kad visa Rusija palaiko jo invaziją į Ukrainą.
„Kartu švenčiame Europos dieną, tuo metu, kai Kremliuje vyksta paradas. Ir Putinas gali laikyti save vadinamuoju nugalėtoju, bet jis neturi teisės monopolizuoti pergalės“, – sakė A. Sybiha.
ES steigs tribunolą Rusijos vadovams teisti
ES užsienio reikalų ministrai penktadienį susirinko Ukrainos Lvivo mieste, kur turėtų pritarti tam, kad būtų steigiamas specialusis tribunolas teisti aukščiausio lygio Rusijos vadovus dėl invazijos.
Toks jų susitikimas tapo simboliniu paramos gestu, parodytų tą pačią dieną, kai Rusijoje švenčiama Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir Maskvoje vyksta grandiozinis karinis paradas, o prezidentas Vladimiras Putinas sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją naudojasi kaip priemone užsitikrinti savo šalies pritarimą jo trejus metus trunkančiam puolimui.
„Svarbu ir simboliška, kad europiniai partneriai Europos dieną stovi šalia Ukrainos“, – socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmygalis.
Jis priėmė 35 šalių ir Europos Tarybos delegacijas, kuriose yra ir vyriausioji Europos Sąjungos diplomatė Kaja Kallas.
„Niekas neliks nenubaustas, visiems teks atsakyti už įvykdytus nusikaltimus“, – ketvirtadienį pasibaigus Varšuvoje vykusiam ES ministrų susitikimui sakė K. Kallas.
Specialiojo tribunolo užduotis bus patraukti vyriausiuosius Rusijos vadovus atsakomybėn už „agresijos nusikaltimą“, įvykdytą pradėjus invaziją Ukrainoje.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) dėl ukrainiečių vaikų grobimo jau yra išdavęs V. Putino, o dėl išpuolių prieš civilius – keturių aukščiausiojo rango jo karo vadų arešto orderius.
Tačiau TBT neturi jurisdikcijos priversti Rusiją atsakyti už patį sprendimą pradėti invaziją.
Nemanoma, kad naujasis tribunolas galės teisti V. Putiną, kol šis laikosi poste, mat tokiu atveju galioja tarptautinės teisės principas, suteikiantis neliečiamumą šalių prezidentams, ministrams pirmininkams ir užsienio reikalų ministrams.
Pasiūlymai įsteigti tokį tribunolą pasigirdo prieš daugiau nei dvejus metus, tačiau kol kas nepavyko sutarti dėl jo teisinio pagrindo ir darbo principų, tad didelės pažangos sprendžiant šį klausimą pasiekta nebuvo.
Į Baltuosius rūmus grįžus JAV prezidentui Donaldui Trumpui, reikalai rodosi paspartėjo, mat oficialūs Europos asmenys baiminasi, kad jo planai sudaryti taikos susitarimą gali baigtis tuo, kad Maskvai apskritai pavyks išsisukti nuo teisingumo.
Vance‘as atskleidė, kokį reikalavimą dėl Ukrainos pateikė Rusija
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija taikos derybose dėl Ukrainos pareikalavo teritorijų, kurių ji nėra užkariavusi, rašo „Politico“.
„Rusija negali tikėtis, kad jai bus atiduotos teritorijos, kurių ji dar neužkariavo“, – „Fox News“ sakė jis.
„Ir tai yra vienas iš dalykų, kuriuos jie įtraukė į pirminį taikos planą“, – teigia J. D. Vance‘as.
Jis kiek anksčiau sakė, kad Rusija „prašo per daug“ ir greičiausiai turės daryti nuolaidų. Tačiau ketvirtadienį interviu J. D. Vance‘as pareiškė, kad Rusijai tokie reikalavimai atrodo logiški, nes ji mano, kad laimi karą.
„Mes žinojome, kad pirmasis rusų pasiūlymas bus per didelis, žinojome, kad jie prašys daugiau, nei yra protinga duoti, taip dažnai vyksta derybos“, – sakė jis.
„Man tai netrukdo. Man trukdytų, jei mes padarytume išvadą, kad rusai derybose nesielgia sąžiningai“, – teigia jis.
Tokiu atveju, kaip sako J. D. Vance‘as, Baltieji rūmai atsisakytų tarpininko vaidmens.
JK paskelbė didžiausią sankcijų Rusijai paketą
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį paskelbė ligi šiol didžiausią Rusijai įvedamų sankcijų paketą.
Apie tai premjeras pranešė socialinių tinklų platformoje „X“.
„Grėsmės, kurią Rusija kelia mūsų nacionaliniam saugumui, negalima nuvertinti. Siekdamas padidinti spaudimą Putinui, skelbiu didžiausią ligi šiol įvestų sankcijų paketą. Visada darysiu viską, ko reikia, kad apsaugočiau dirbančiuosius. Saugūs namuose. Stiprūs užsienyje“, – pabrėžė K. Starmeris.
Pirmiau JK vyriausybė nurodė, kad sankcijos bus nukreiptos prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną – naftos tanklaivius, naudojamus apeiti Rusijos naftai įvesti prekybos apribojimus.
Naujosios sankcijos galios 100 laivų, kuriais nuo 2024 m. pradžios buvo pervežta rusiškos naftos už daugiau nei 24 mlrd. JAV dolerių.
Naujosiomis priemonėmis bus siekiama sumenkinti Kremliaus galimybes finansuoti savo karą prieš Ukrainą, padidinti svarbiausios JK ir Europos infrastruktūros saugumą bei apsaugoti aplinką.
Estijos „sveikinimas“ Rusijai: prie sienos pakabintas iškalbingas plakatas
Narvos muziejus ant Hermano pilies prie Estijos ir Rusijos sienos pakabino plakatą su dvigubu Kremliaus šeimininkų Vladimiro Putino ir nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio portretu.
Putinas kalboje Raudonojoje aikštėje skyrė netikėtai mažai dėmesio karui Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį kalbėdamas Raudonojoje aikštėje surengtame kariniame parade, skirtame Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti, pareiškė, kad visa šalis remia Kremliaus puolimą Ukrainoje, nors Maskva uždraudė kritikuoti trejus metus trunkančią invaziją.
Drono smūgis Rusijoje: apgadintas Belgorodo srities administracijos pastatas
Penktadienio rytą į Belgorodo srities administracijos pastatą smogė dronas, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, rašo „Moscow Times“.
„Belgorode Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas atakavo Belgorodo srities vyriausybės pastatą. Nukentėjusiųjų nėra“, – cituojamas jis.
Vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo Užkarpatėje veikusį Vengrijos šnipų tinklą
Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) pirmą kartą šalies istorijoje atskleidė su Vengrijos karine žvalgyba susijusį šnipų tinklą, veikusį Užkarpatės regione.
Šnipų grupės misija buvo rinkti informaciją apie Užkarpatėje veikiančias karines gynybos sistemas, nustatyti pažeidžiamas jų vietas bei analizuoti vietos gyventojų nuotaikas, taip pat jų reakcijas į galimą Vengrijos karių dislokavimą regione.
Atlikus sudėtingą kontržvalgybinę operaciją, Užkarpatėje buvo sulaikyti du Vengrijos žvalgybos tinklui dirbę agentai.
Tyrėjai nustatė, kad už abu agentus buvo atsakingas ir jų veiklą prižiūrėjo Vengrijos karinės žvalgybos karjeros karininkas, kurio tapatybę SSU jau pavyko nustatyti.
Vienas iš agentų buvo keturiasdešimtmetis buvęs Ukrainos kariškis iš Berehovo rajono, kurį Vengrijos operatyvininkai užverbavo 2021 m. Nuo to laiko jis aktyvios veiklos nevykdė iki 2024 m. rugsėjo.
Šis agentas žvalgė Ukrainos oro gynybos sistemų pozicijas, įskaitant raketų „S-300“ kompleksus, o paskiau, prisidengdamas savo tėvo slauga, keliavo į Vengriją, kur iš jį užverbavusio vengrų operatyvininko gavo atlygį ir nurodymus užverbuoti daugiau informatorių. SSU patvirtino, kad jis mėgino užverbuoti dar mažiausiai du asmenis.
Šnipų planas buvo tinklą išplėsti į fronto linijas ir pafrontės rajonus.
Kitas sulaikytas šnipas – Ukrainos karinėse pajėgose tarnavusi ir iš jų 2025 m. atleista moteris. Jos misija buvo teikti informaciją apie regione dislokuotus orlaivius ir sraigtasparnius, taip pat dalinio, kuriame pirmiau tarnavo, vidaus infrastruktūrą.
Visus jų veiksmus kruopščiai užfiksavo SSU kontržvalgyba. Kratų metu buvo rasta telefonų ir fizinių šnipinėjimo įkalčių.
Įtariamiesiems pareikšti oficialūs kaltinimai dėl valstybės išdavimo karo metu. Šiuo metu jiems skirtas ikiteisminis areštas ir gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.
Operaciją prižiūrėjo generalinė prokuratūra, o tyrimas šiuo metu yra tęsiamas, siekiant nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti visus Vengrijos šnipų tinklo narius.
Po prašymo atsistatydinti Kadyrovas susitiko su Putinu: „Vykdau aukščiausiojo vado įsakymą!“
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas leido suprasti, kad negavo Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sutikimo dėl jo atsistatydinimo iš Čečėnijos vadovo pareigų.
Ukrainos Chersono srityje per Rusijos smūgius žuvo žmogus, dar vienas buvo sužeistas
Rusijos pajėgos per praėjusią parą surengė daugybę atakų Ukrainos Chersono srityje, žuvo vienas civilis, o dar vienas buvo sužeistas, platformoje „Telegram“ pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, bepiločių orlaivių atakų, artilerijos apšaudymo ir oro smūgių taikiniais tapo įvairios gyvenvietės. Per atakas buvo apgadintas daugiaaukštis pastatas, trys privatūs namai ir kelios transporto priemonės.
O. Prokudinas nurodė, kad dėl Rusijos agresijos žuvo vienas civilis, o dar vienas patyrė sužalojimų.
Zalužnas: lemiamu karo momentu man buvo užkirstas kelias sukurti elitinį būrį Ukrainoje
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Žalužnas pareiškė, kad lemiamu karo momentu jam buvo „užkirstas kelias“ sukurti Vakarų šalyse apmokytą elitinių karių korpusą. Apie tai jis rašė „The Times“.
Tekste jis atskleidė, kad 2022 m. vasaros pabaigoje buvo planuojama sukurti oro desanto korpusą. Tačiau dėl biurokratinių nesutarimų šis planas liko „tik popieriuje“, o kitais metais Ukraina pradėjo nesėkmingą kontrataką, kurios metu nepavyko pralaužti Rusijos gynybos linijų.
Savo straipsnyje V. Zalužnas pritarė prezidento Volodymyro Zelenskio modernizavimo planams Ukrainos kariuomenei. Anksčiau šiais metais Ukrainos lyderis paskelbė planus pertvarkyti Ukrainos kariuomenę iš brigadų į korpuso struktūrą. Anksčiau vadai vadovavo 15–20 brigadoms, kurias sudarė keletas tūkstančių karių, o dabar siekiama sumažinti jų skaičių, kad būtų galima sukurti tiesiogines ir lankstesnes vadovavimo struktūras.
V. Zalužno vertinimu, Kyjivas po nepriklausomybės atgavimo 1991 m. paveldėjo didelę 780 tūkst. karių kariuomenę. Tačiau kariuomenės struktūra išliko „sovietinė“ ir ji buvo „visiškai nepajėgi“ kovoti.
Anot jo, reformos, kuriomis siekiama Ukrainos kariuomenę labiau suderinti su NATO standartais, padėjo jai atlaikyti Rusijos puolimą 2022 m., ir teigia V. Zalužnas, modernizacija tęs šį procesą.
Viena iš pagrindinių V. Zalužno propaguotų reformų buvo atsisakyti griežto skirtumo tarp skirtingų tarnybų – kariuomenės, laivyno, oro pajėgų, kibernetinės erdvės – ir vietoj to pabrėžti bendras operacijas.
Jo vertinimu, šalis naudoja technologijas, kad galėtų atsilaikyti prieš daug didesnę kariuomenę. Vakarų technologijų bendrovių pagalba Ukraina naudoja dirbtinį intelektą, kad sistemintų iš palydovų, šnipų ir dronų gautą didžiulį kiekį informacijos apie Rusijos pozicijas. Ši informacija pateikiama Ukrainos vadams kaip informacijos suvestinė, leidžianti jiems racionaliai paskirstyti šaudmenis ir perkelti karius.
Tačiau, kai V. Zalužnas pradėjo eksperimentuoti su technologijomis prieš pat plataus masto invaziją, jis sakė, kad buvo sutiktas skeptiškai. Po vienų 2021 m. pratybų vienas nenurodytas vadas jo paklausė: „Kokius čia rodo animacinius filmukus?“
V. Zalužnas sako, kad invazijos išvakarėse taip pat gavo įsakymą nustoti naudoti „Kropyva“ – programinę įrangą, kuri žemėlapiuose žymi Ukrainos ir Rusijos pozicijas.
„Žinoma, to nepadariau“, – sako jis.
Po invazijos Ukrainos vadai buvo pernelyg apkrauti, sunkiai sekėsi įgyvendinti tolesnes reformas.
Ukrainos kariuomenė buvo sudaryta iš daugiau nei 100 brigadų, kurios buvo pavaldžios kelioms operatyvinėms taktinėms grupėms, kiekviena atsakinga už skirtingą ašį.
2022 m. vasarą, po Rusijos įsiveržimo, V. Zalužnas pradėjo pereiti prie korpuso lygio struktūros, sekdamas JAV ir JK modeliu, nors reformos nesukūrė, jo nuomone, reikalingo elitinio oro desanto korpuso.
„Pati iniciatyva buvo blokuota“, – rašo jis.
„Oro desanto pajėgos, kurios buvo pasirengusios pradėti mokymus užsienyje, liko tik popieriuje“, – priduria jis.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 300 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 9 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko beveik 963 370 karių, įskaitant dar 1 300 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 10 786 Rusijos tankus (+4 per praėjusią parą), 22 433 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 27 588 artilerijos sistemas (+36), 1 380 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+1), 1 157 oro gynybos sistemas, 372 lėktuvus, 335 sraigtasparnius, 35 446 bepiločius orlaivius (+39), 3 197 kruizines raketas, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 47 724 automobilius (+120) ir 3 875 specialiosios technikos vienetus.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Vokietijos kancleris Merzas per pokalbį su Zelenskiu pažadėjo toliau remti Kyjivą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su naujuoju Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Kaip pranešė V. Zelenskis, tai buvo „geras ir išsamus pokalbis“.
Tinkle „X“ paskelbtame įraše Ukrainos vadovas sakė, kad F. Merzas pažadėjo toliau remti Kyjivą, ir pridūrė: „Buvo svarbu tai išgirsti.“ „Tikimės, kad Vokietija ir toliau atliks vieną iš pagrindinių vaidmenų remiant Ukrainą – tiek ginant mūsų žmones dabar, tiek atstatant šalį pasibaigus karui“, – rašė V. Zelenskis.
Jis nurodė, kad abu lyderiai „jau susitarė bendradarbiauti įgyvendinant daugybę svarbių dalykų“, ir pabrėžė, jog Vokietijos ir Ukrainos partnerystė turi „didelį potencialą“.
V. Zelenskis buvo vienas iš pirmųjų užsienio politikų, „X“ tinkle pasveikinusių F. Merzą iškart po to, kai antradienį jis buvo paskirtas kancleriu.
Rusijos pajėgos per praėjusią parą surengė 220 atakų Ukrainos Zaporižios srityje
Vadinamųjų „paliaubų“ dieną Rusijos pajėgos surengė 220 atakų, nukreiptų prieš aštuonias gyvenvietes Ukrainos Zaporižios srityje, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Prymorskę, Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką atakavo 150 įvairios modifikacijos bepiločių orlaivių. Be to, Kamianskė, Huliaipolė, Ščerbakai, Novodanylivka, Mala Tokmačka, Čarivnė ir Novodarivka tapo 70 artilerijos smūgių taikiniais“, – pareiškė jis.
Gauti devyni pranešimai apie sunaikintus ir apgadintus butus, privačius namus ir negyvenamuosius pastatus.
Minint 80-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, Putinas stebės karinį paradą
Praėjus 80-čiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Rusija penktadienį tradiciniu kariniu paradu paminės Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją 1945-aisiais.
Tai bus jau ketvirtasis paradas nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios. Šiame parade, kuris vyks Maskvos Raudonojoje aikšteje, dalyvaus tūkstančiai karių ir bus demonstruojama sunkioji karinė technika. Dėl Ukrainos grasinimų nesilaikyti vienašališkų paliaubų, kurias paskelbti įsakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, saugumo priemonės yra dar griežtesnės, nei įprastai.
Tikimasi, kad V. Putinas savo kalboje ir vėl teisins invaziją į kaimyninę Ukrainą, – būtent todėl Vakarų šalių atstovai laikosi atokiau. Slovakas Robertas Fico yra vienintelis kurios nors Europos Sąjungos ir NATO valstybės ministras pirmininkas, kurio laukiama Maskvoje. Į Rusijos sostinę taip pat atvyko Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, tarp maždaug 10 000 parado dalyvių bus karių iš daugelio kitų šalių, taip pat ir Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvių. Tradiciškai bus demonstruojami tankai, oro gynybos sistemos ir raketų sistemos. Taip pat numatytas Rusijos naikintuvų skrydis.
Svarbiausias V. Putino svečias šiais metais yra Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Pasak Kremliaus, prie V. Putino ant pakylos turėtų prisijungti Brazilijos, Kubos ir Laoso, taip pat Baltarusijos, Armėnijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano ir Turkmėnistano lyderiai.
Maskva ruošiasi Putino paradui: žada visiškai atjungti ryšį
Per paradą Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, penktadienį turėtų būti blokuojamas ne tik internetas, bet ir mobilusis ryšys, rašo „Ukrainska Pravda“.
Penktadienį Maskvoje vyks paradas, kuriuo rusai minės Pergalės dieną.
Anot šaltinių, penktadienį Maskvos gyventojai ir svečiai gali likti be mobiliojo ryšio maždaug nuo 9 val. iki 12–13 val.
Putinas ir Xi demonstravo pasipriešinimą Vakarams, o Ukraina pranešė apie paliaubų nesilaikymą
Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ketvirtadienį Maskvoje prieš Kremliaus rengiamą Pergalės dienos minėjimą demonstravo pasipriešinimą Vakarams, o Ukraina apkaltino Rusiją pažeidus tariamas trijų dienų paliaubas, kurias V. Putinas šia proga paskelbė.
Kinijos prezidentas buvo tarp daugiau kaip 20 užsienio šalių vadovų, atvykusių į Rusiją penktadienį dalyvauti didžiuliame kariniame parade, skirtame 80-osioms nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėms paminėti.
Po daugiau nei tris valandas trukusio susitikimo su Xi Rusijos prezidentas V. Putinas žurnalistams sakė, kad jiedu turėjo „tradiciškai šiltą, draugišką“ pokalbį, ir kreipėsi į Kinijos vadovą kaip į „brangų draugą“.
Xi anksčiau sakė, kad Pekino ryšiai su Maskva atnešė „teigiamos energijos“ į neramumų krečiamą pasaulį ir kad abu tvirtai pasipriešino „hegemoniškam bauginimui“ – tai buvo Jungtinėms Valstijoms skirta replika.
Vėliau Kremlius paskelbė bendrą jųdviejų pareiškimą, kuriame JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl kosminio priešraketinio skydo, vadinamo „Geležiniu kupolu Amerikai“, apibūdintas kaip „labai destabilizuojantis“.
„Neseniai paskelbta didelio masto „Auksinio (Geležinio) kupolo Amerikai“ programa taip pat yra labai destabilizuojanti“, – sakoma Kremliaus paskelbtame pareiškime. Šiame plane „aiškiai numatyta gerokai sustiprinti arsenalą, skirtą kovinėms operacijoms kosmose vykdyti“, priduriama jame.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija įvedė savo karius į Ukrainą, Pekinas vaizduoja save kaip neutralią konflikto šalį, tačiau Vakarai jį kaltina, kad jis ekonomiškai ir diplomatiškai remia Rusiją.
Abiem vadovams susitinkant Maskvoje, Ukraina apkaltino Rusiją surengus šimtus atakų fronte.
Rusija paskelbė paliaubas savo Antrojo pasaulinio karo minėjimo renginių proga, sakydama, kad taip bus patikrintas Kyjivo „pasirengimas“ ilgalaikei taikai, tačiau Ukraina niekada su tuo nesutiko ir vietoj to reikalavo ilgesnių 30 dienų paliaubų.
„Kaip ir galima buvo numatyti, Putino paradinės paliaubos pasirodė esančios farsas“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. – Rusijos pajėgos toliau puola visoje fronto linijoje. Nuo vidurnakčio iki vidurdienio Rusija įvykdė 734 paliaubų pažeidimus ir 63 puolimo operacijas.“
Charkivo srityje veikianti Ukrainos kariuomenės brigada agentūrai AFP sakė, kad nuo V. Putino įsakymo įsigaliojimo buvo smarkiai apšaudoma dronais.
Rusijos kariuomenė teigė, kad laikosi paliaubų ir kartu „atsako“ į Ukrainos atakas.
Trumpas pateikė pasiūlymą Rusijai ir Ukrainai bei įvardijo, ko imsis, jei šalys nesilaikys pažadų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paragino tarp Rusijos ir Ukrainos skelbti besąlygiškas mėnesio trukmės paliaubas, kurias pažeidus būtų baudžiama sankcijomis.
„Derybos su Rusija/Ukraina tęsiasi. JAV ragina idealiu atveju skelbti besąlygiškas 30 dienų paliaubas“, – netrukus po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu savo platformoje „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas. Pasak jo, „jei paliaubų nebus laikomasi, JAV ir jų partneriai įves tolesnes sankcijas“.
D. Trumpas taip pat sakė, kad „abi šalys bus atsakingos už tai, jog būtų gerbiamas šių tiesioginių derybų šventumas“, siekiant nutraukti karą, kuris prasidėjo, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą. JAV prezidentas teigė norintis, kad bet kokios paliaubos vėliau peraugtų į „ilgalaikę taiką“.
„Visa tai galima padaryti labai greitai, o aš būsiu iškart pasiekiamas, jei prireiks mano paslaugų“, – tikino jis.
D. Trumpas vasario mėnesį pradėjo derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekdamas užbaigti karą, kurį jis anksčiau žadėjo nutraukti per 24 valandas. Tačiau jis pademonstravo vis didesnį nekantrumą – iš pradžių V. Zelenskio, o pastaruoju metu ir V. Putino atžvilgiu, nes kovos tęsiasi.
D. Trumpas ir kiti aukšti JAV pareigūnai pastarosiomis savaitėmis sustiprino perspėjimus, kad Vašingtonas yra pasirengęs atsisakyti tarpininko vaidmens, jei greitai nebus pažangos.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose pareiškė, kad ketvirtadienį pasakė D. Trumpui, jog Ukraina yra pasiruošusi „bet kokio formato“ deryboms su Rusija dėl karo, tačiau primygtinai tvirtino, kad pirmiausia turi būti sudarytos visiškos paliaubos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
tuo tarpu Putler niekada taip Maskvos gatvėmis nevaikščiotų, jis bunkery šika į lagaminus
JAV ir Europos šalys ruošia ultimatumą Putinui – „Reuters“
JAV ir Europos šalys baigia rengti pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje. Vladimirui Putinui atmetus pasiūlymą, JAV ir Europa įvestų naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pranešė Prancūzijos diplomatijos šaltinis, rašo „Reuters“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paragino Rusiją ir Ukrainą paskelbti 30 dienų besąlygiškas paliaubas, įspėdamas, kad Vašingtonas ir jo partneriai įves papildomas sankcijas, jei paliaubų nebus laikomasi.
Ukraina pareiškė esanti pasirengusi priimti JAV pasiūlymą. Rusija vienašališkai paskelbė trijų dienų paliaubas nuo gegužės 8 iki 10 dienos, kad jos sutaptų su 80-osiomis Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėmis.
„Mes dar nebaigėme rengti galutinio projekto, bet tikimės, kad esame priartėję prie susitarimo“, – „Reuters“ sakė diplomatinis šaltinis, pageidavęs likti anonimu.
„Per artimiausias valandas ir dienas gali būti paskelbtas 30 dienų arba dalinis ugnies nutraukimas, tai dar svarstoma“, – pridūrė jis.
Šaltinis sakė, kad vis dar diskutuojama, ar paskelbti vienašališką ugnies nutraukimą, ar suteikti Rusijai trumpą atsakymo laiką, tačiau jei ji atsisakytų, Maskvai būtų įvestos naujos JAV ir ES sankcijos.
Abi pusės derina sankcijų paketus.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noel Barrot, kuris praėjusią savaitę lankėsi Vašingtone ir susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, šeštadienį prisijungs prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono Kyjive, kur vyks Ukrainos artimiausių sąjungininkų susitikimas ir diskusijos dėl JAV ir Europos pasiūlymo.
Šaltinis teigė, kad politinės ir techninės derybos tarp Europos ir JAV nuo praėjusios savaitės paspartėjo. D. Trumpas ir E, Macronas ketvirtadienį aptarė paliaubų pasiūlymą.
„Diskusijose su amerikiečiais pajutome tam tikrą susierzinimą dėl Rusijos pozicijos, reakcijos trūkumo ir rimtumo atsakymuose į anksčiau pateiktus pasiūlymus“, – teigė šaltinis.
„Sprendimas praktiškai priimtas“, – „Reuters“ teigė jis.