Putinas pasinaudojo įstatymu „Dėl karo padėties“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasinaudojo įstatymu „Dėl karo padėties“ ir išplėtė specialiųjų tarnybų įgaliojimus kontroliuoti Rusijos uostus ir jūrų prekybą, skelbia „Moscow Times“.
Volodymyras Zelenskis: naujas Ukrainos ir Rusijos pareigūnų susitikimas numatytas trečiadienį
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija ir Ukraina trečiadienį surengs naują taikos derybų ratą.
„Šiandien su (Ukrainos gynybos ministru) Rustemu Umerovu aptarėme pasirengimą mainams ir kitam susitikimui Turkijoje su Rusijos puse. Umerovas pranešė, kad susitikimas numatytas trečiadienį. Daugiau informacijos bus pateikta rytoj“, – sakė V. Zelenskis pirmadienį savo kasdieniame kreipimesi.
Kelios dienos po to, kai V. Zelenskis paskelbė, kad Ukraina pasiūlė Maskvai naują taikos derybų ratą, rusai surengė naujausią išpuolį prieš Kyjivą pirmadienį.
Kol kas Stambule yra įvykę du derybų ratai, bet juose nepadaryta jokios pažangos dėl ugnies nutraukimo, tik susitarta apsikeisti karo belaisviais ir žuvusių karių palaikais.
Kremlius šį mėnesį pareiškė, kad yra pasirengęs tęsti derybas su Ukraina, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakius, kad Rusija turi 50 dienų taikos susitarimui sudaryti ir kad antraip jai bus įvestos sankcijos.
Zelenskis: Ukraina siekia su Rusija Stambule aptarti belaisvių ir vaikų grąžinimą bei lyderių susitikimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas pasiūlė Turkijoje surengti naują derybų su Rusijos puse ratą. Kaip pranešama, valstybės vadovas apie tai kalbėjo kreipdamasis į kasmetinio Ukrainos užsienio diplomatinių misijų vadovų susitikimo dalyvius.
„Mūsų atstovai šiuo metu rengiasi dar bent vienam apsikeitimui belaisviais su Rusija, o NSGT sekretorius Rustemas Umerovas pasiūlė Rusijos pusei Turkijoje surengti naują atstovų susitikimą. Darbotvarkė mums aiški – belaisvių grąžinimas, Rusijos pagrobtų vaikų grąžinimas ir pasirengimas lyderių susitikimui“, – sakė V. Zelenskis.
Jis paragino Ukrainos diplomatus informuoti priimančiąsias šalis apie šio derybų formato poreikį, konkrečią jo darbotvarkę ir užtikrinti politinę paramą Ukrainai.
Pirmasis derybų ratas gegužės 16 d. vyko Stambule. Rusijos delegacijai vadovavo šios šalies prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis, o tai liudija palyginti žemą atstovavimo Rusijai lygį. Ukrainos pusei vadovavo tuo metu gynybos ministro pareigas ėjęs R. Umerovas. Derybos baigėsi susitarimu dėl apsikeitimo belaisviais formatu „1 000 už 1 000“.
Antrasis ratas Stambule vyko birželio 2 d., tada abi pusės susitarė apsikeisti sužeistais belaisviais bei jaunais kariais iki 25 m. amžiaus formatu „visi už visus“. Delegacijos taip pat susitarė dėl kritusių kariškių palaikų repatrijavimo.
Zelenskis: Prancūzijos įmonės ketina gaminti dronus Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu Noeliu Barrot. Be kitų temų jie aptarė ir Prancūzijos įmonių planus pradėti dronų gamybą Ukrainoje, praneša naujienų portalas „rbc.ua“.
Ukrainos prezidentas ir Prancūzijos diplomatijos vadovas aptarė paramą Ukrainai gynybos srityje, ypač oro gynybos sistemų poreikį, karinį parengimą ir Ramšteino formato susitikimo rezultatus.
Ukraina ir Prancūzija pasirengusios plėtoti bendrą ginkluotės gamybą, o Prancūzijos įmonės nusprendė pradėti bepiločių skraidyklių gamybą Ukrainoje, V. Zelenskis pareiškė socialiniame tinkle „Telegram“, pridėdamas, kad Ukraina labai vertina tokį žingsnį.
Susitikimo metu taip pat kalbėtasi apie sankcijas Rusijai ir derybas dėl Ukrainos prisijungimo prie Europos Sąjungos.
Ukrainos įmonė „Frontline“ neseniai pasirašė strateginį susitarimą su Vokietijos-Ukrainos dronų gamintoja „Quantum Systems“.
Be to, Prancūzijos automobilių bendrovė ir gynybos įmonė kartu gamins dronus Ukrainos teritorijoje. Jie bus tiekiami ne tik Ukrainos pajėgoms, bet ir Prancūzijos kariuomenei.
Taip pat buvo pranešta, kad Gana pasiruošusi finansuoti dronų gamybą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, o Rumunijos gynybos ministerija ketina derėtis dėl bendros dronų gamybos su Ukraina, kurie būtų parduodami ir kitoms Europos šalims.
Ukrainoje sulaikytas kovos su korupcija pareigūnas, įtariamas šnipinėjimu Rusijai
Ukrainos saugumo tarnybos pirmadienį sulaikė slapto kovos su korupcija padalinio pareigūną, kaltinamą šnipinėjimu Rusijai.
Nors Ukraina ir Rusija per karą sulaikė dešimtis įtariamų šnipų, šnipinėjimo atvejai vyriausybinėse institucijose yra reti.
„Buvo sulaikytas NABU (Nacionalinio kovos su korupcija biuro) centrinio biuro darbuotojas“, – sakoma saugumo tarnybos SBU pranešime.
„Jis dirbo pačiame elitiškiausiame uždarame padalinyje „D-2“ ir šnipinėjo Rusijos specialiosioms tarnyboms“, – teigiama pranešime, neatskleidžiant jo pavardės.
Ukrainai – žinia iš Vokietijos: siųs 5 „Patriot“ sistemas, šaudmenis, finansuos dronų gamybą
Vokietija prisidės prie Ukrainos oro gynybos stiprinimo, visų pirma suteikdama Ukrainai penkias „Patriot“ sistemas ir šaudmenų priešlėktuvinėms sistemoms „Gepard“, taip pat ir finansuodama tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių gamybą Ukrainoje, kad paremtų Ukrainos puolamuosius pajėgumus. Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, kuris kalbėjo Ukrainos gynybos klausimų kontaktinės grupės posėdyje.
„Praėjusią savaitę per savo kelionę į Vašingtoną su (JAV gynybos sekretoriumi) Pete‘u Hegsethu susitariau, kad Vokietija prisidės prie kuo greitesnio penkių skubiai reikalingų „Patriot“ sistemų pristatymo“, – sakė B. Pistorius. Ministras pridūrė, kad, organizuodami šį procesą, partneriai artimiausiomis dienomis „glaudžiai ir abipusio pasitikėjimo dvasia“ koordinuos savo veiksmus.
„Norėčiau padėkoti NATO pajėgų Europoje vadui už jo paramą sėkmingai koordinuojant veiksmus“, – teigė B. Pistorius. Jis padėkojo ir Belgijai, Danijai, Švedijai bei Norvegijai už jų svarų indėlį į šį procesą. „Praėjus tik kelioms savaitėms nuo iniciatyvos atnaujinimo jau yra ženklų, kad galime gerokai pranokti praėjusių metų laimėjimus“, – patikino Vokietijos gynybos ministras.
Be to, jis nurodė, kad Vokietija kartu su Jungtine Karalyste „per trumpą laiką Vokietijos lėšomis parūpins 220 000 35 mm kalibro šaudmenų priešlėktuvinėms pabūklų sistemoms „Gepard“, jog būtų galima apsaugoti Ukrainos padanges“.
B. Pistorius pabrėžė, kad Vokietija taip pat ketina paremti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, dedančias puolamąsias pastangas susilpninti Rusijos pajėgumus ore. „Būtent todėl mes finansuojame visapusišką Ukrainoje pagamintų tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių įsigijimą. Šios sistemos jau įrodo savo vertę mūšio lauke. Jomis ant žemės naikinami Rusijos lėktuvai, bepiločiai orlaiviai ir raketos gerokai iki to, kai jie gali kelti grėsmę Ukrainai, jos miestams ar infrastruktūrai“, – akcentavo ministras.
„Pirmosios Vokietijos finansuojamos sistemos artimiausiomis dienomis bus pristatytos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir bus parengtos naudoti iškart, – kalbėjo B. Pistorius. – Mes ketiname toliau stiprinti šiuos pajėgumus, skirdami papildomas investicijas ir organizuodami glaudų techninį Vokietijos ir Ukrainos gynybos pramonės bendradarbiavimą.“
„Tai aiškus signalas (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui. Karo pratęsimas taps vis brangesnis. Ukraina ir toliau sėkmingai priešinsis V. Putino karo mašinai ir kasdien ją silpnins. Mes turime pareigą šiuo klausimu aktyviai remti mūsų draugus ukrainiečius“, – sakė B. Pistorius, kuris mano, kad V. Putinas klysta, jei galvoja, kad ilgainiui laimės.
„Turime sustabdyti jo karo mašiną suvienydami jėgas“, – apibendrino ministras.
Kaip jau skelbta, liepos 21 d. vyksta dar vienas Ukrainos gynybos klausimų kontaktinės grupės posėdis. Šįkart susitikimas organizuojamas internetinės konferencijos formatu.
Rusija, Vengrija ir Serbija derasi dėl naujo naftotiekio tiesimo
Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pirmadienį surengs derybas su kolegomis iš Rusijos ir Serbijos dėl naujo projekto tiesti rusiškos naftos naftotiekį tarp Vengrijos ir Serbijos, pranešė Lenkijos televizija.
P. Szijjártó feisbuke paskelbė, kad projektas yra būtinas, nes „Briuselis priverstinai atjungia energetikos jungtis“, ir pridūrė, kad kainos smarkiai išaugo.
Serbija ir Vengrija, siekdamos tai iš dalies kompensuoti, nori sukurti naują naftos transportavimo maršrutą tarp dviejų šalių, projekto detalės šiuo metu aptariamos, pranešė Vengrijos naujienų svetainė „Blikk“.
Europos Komisija nori, kad Europos Sąjunga iki 2027 m. pabaigos visiškai nutrauktų rusiškos naftos ir dujų importą.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas gegužės mėnesį susitiko su Serbijos prezidentu Aleksandaru Vučičiumiu ir jiedu susitarė tiesti naują naftotiekį. Susitikime taip pat buvo aptarta, kad abi šalys iki 2028 m. galėtų padvigubinti elektros energijos jungčių pajėgumus.
„Šiuo naftotiekiu nafta taip pat galės būti tiekiama Serbijai iš rytų, per Vengriją (...) Tiekimas Serbijai mums taip pat svarbus, nes jei naftos tiekimas Serbijai sutriks, tai sukels pavojų degalų – benzino ir dyzelino – tiekimui visam Vidurio Europos regionui, o jei taip atsitiks, tai, pavyzdžiui, labai padidės benzino kainos“, – sakoma P. Szijjártó įraše feisbuke.
„Taigi mes statome naftotiekį, jungiantį Vengriją su Serbija, būsime pasirengę iki 2027 m., Vengrijoje nutiesime 180–190 kilometrų ir tada galėsime būti tikri, kad degalų tiekimas visam regionui yra saugus ir mums nereikės tikėtis, pavyzdžiui, benzino kainų kilimo ateityje“, – pridūrė P. Szijjártó.
Serbija tapo pagrindine Vengrijos energetikos tiekimo šalimi. Kiekvieną dieną iš Rusijos į Vengriją per Serbiją tiekiama 20 mln. kubinių metrų gamtinių dujų.
Galimi padariniai
Jei vamzdynas bus nutiestas, tai padidins abiejų šalių priklausomybę nuo Rusijos energetikos ir gali pakirsti ES pastangas diversifikuoti energetikos šaltinius. To ES siekia reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą bei taikydama sankcijas.
Vamzdynas gali susaistyti Vengriją ir Serbiją ilgalaikėmis sutartimis su Rusija, panašiai kaip Vengrijos 15 metų dujų tiekimo sutartis, pranešė gynybos ir saugumo analitinis centras „Adapt Institute“.
Tai apribotų šalių lankstumą pereiti prie alternatyvių tiekėjų, tokių kaip Azerbaidžanas ar suskystintų gamtinių dujų (SGD) šaltiniai. Tai taip pat gali pabloginti santykius su ES, siekiančia sumažinti Rusijos įtaką energetikos srityje, pranešė „Adapt Institute“.
Peskovas apie derybas su Kyjivu: reikia padaryti „didelį diplomatinį darbą“
Kremlius patvirtino susidomėjimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio siūlomu trečiuoju Kyjivo ir Maskvos derybų, kuriomis siekiama užbaigti karą, ratu.
Ankstesniame susitikime abi pusės apsikeitė pozicijų dokumentais, pirmadienį tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak Rusijos agentūrų, jis nurodė, kad dabar laukiama apsikeitimo nuomonėmis ir derybų, tačiau kol kas jos visiškai priešingos. D. Peskovas pridūrė, kad vis dar reikia padaryti „didelį diplomatinį darbą“.
V. Zelenskis šeštadienį pasiūlė vėliau šią savaitę surengti susitikimą. Anot D. Peskovo, galutinė data dar nenustatyta. Jis pareiškė, kad Rusijos pusėje nėra jokių pasikeitimų, susijusių su delegacijos sudėtimi. Ankstesniuose dviejuose Stambule vykusiuose derybų raunduose Rusijos vyriausiojo derybininko vaidmenį atliko prezidento patarėjas, buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis.
Ukrainiečių žvalgyba: Rusijos metalurgija – ant kracho slenksčio
Rusijos metalurgijos pramonė toliau smunka ir šiuo metu yra ties visiško sustojimo riba.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT).
„Rusijos metalurgijos padėtis ir toliau blogėja: 2024 m. plieno gamyba sumažėjo 8,6 %, o 2025 m. pirmąjį ketvirtį – dar 7,2 %. Eksporto kainos rubliais sumažėjo 26 %, o vidaus paklausa turėtų susitraukti iki 39 mln. t, palyginti su praėjusiais metais buvusiomis 43-45 mln. t. Užsienio pardavimai taip pat sumažėjo 6 mln. tonų arba apie 10 % 2024 m. apimčių“, – teigiama įraše.
Agentūra nurodė, kad didieji gamintojai mažina gamybos apimtis ir praneša apie nuostolius.
„Magnitogorsko geležies ir plieno gamykla pranešė, kad plieno gamyba sumažėjo 18 %, o ketaus gamyba – 9 %. Gaminių pardavimas sumažėjo 11-20 %. Tuo tarpu Novolipecko plieno gamykla pranešė 2025 m. pirmąjį ketvirtį patyrusi 15,77 mln. dolerių nuostolį, o pardavimo pelnas sumažėjo 11 kartų“, – pažymėjo UŽT.
Tuo tarpu didžiausias kompanijos „Severstal“ akcininkas Aleksejus Mordašovas gavo 201,8 mlrd. rublių dividendų, iš kurių 200 mlrd. gavo iš pačios „Severstal“. Tuo pat metu bendrovės vadovybė viešai įspėjo apie visiško pramonės uždarymo grėsmę, teigiama pranešime.
Nors vyriausybė patikino, kad metalurgams gali būti taikomos mokesčių lengvatos ir yra planuojami infrastruktūros projektai, biudžeto deficitas ir fiskaliniai suvaržymai verčia abejoti tokių priemonių įgyvendinamumu, priduria Ukrainos žvalgybos agentūra.
„Didelė nedarbo rizika Rusijos pramoniniuose regionuose gali peraugti į socialinius neramumus“, – perspėja UŽT.
Pirmiau Ukrainos žvalgyba pranešė, kad visoje Rusijoje prasidėjo streikai dėl neišmokėtų atlyginimų, o labiausiai nukentėjo anglies kasybos, statybos, metalurgijos ir žemės ūkio mašinų gamybos sektoriai.
Rusija paskelbė retus vaizdus iš didžiausios dronų gamyklos
Rusija pademonstravo, jos teigimu, didžiausią pasaulyje dronų gamyklą, parodžiusi retus kadrus iš gamyklos, kurioje surenkami mirtini koviniai dronai, kasdien puolantys Ukrainą.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva paleido rekordinį skaičių dronų į Ukrainos miestus. Rusija stiprina atakas iš oro, ignoruodama JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus nutraukti ugnį.
Vaizdo įraše, kurį sekmadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerijai priklausantis televizijos kanalas „Zvezda“, matyti darbininkai su užtemdytais veidais, surenkantys juodus it smala trikampio formos kovinius dronus.
„Tai didžiausia pasaulyje gamykla, gaminanti nepilotuojamus kovinius orlaivius, ir pati slapčiausia“, – sakė gamyklos direktorius Timuras Šagivalejevas, kuriam taikomos JAV sankcijos.
Gamykla yra netoli Jelabugos miesto vidurio Rusijos Tatarstano srityje, ji veikia teritorijoje, kurioje iš pradžių buvo numatyta įkurti specialiąją ekonominę zoną mokslui ir verslui regione skatinti.
Daugiau nei per 1000 kilometrų nuo Ukrainos sienos nutolusi gamykla tapo Kyjivo ilgojo nuotolio atakų taikiniu.
Siekdama paremti Rusijos eskaluojamus oro antpuolius, gamykla, kurioje pameistriais dirba paaugliai, pagamina devynis kartus daugiau dronų, nei buvo planuota iš pradžių, sakė T. Šagivalejevas.
„Šimtai mašinų, tūkstančiai darbuotojų ir visur, kur pažvelgsi, pilna jaunų žmonių. Vaikinai ir merginos čia dirba ir drauge mokosi kolegijoje“, – teigė 40 minučių trukmės filmo pasakotojas.
Rusijos dronai „Geran“ yra paremti Irano „Shahed“ dronais, kuriuos Teheranas taip pat tiekia Maskvai, kad paremtų jos puolimą.
Virš gamyklos įėjimo didžiuliame ekrane parašyta „Kurčiatovas, Koroliovas ir Stalinas gyvena jūsų DNR“, puikuojasi sovietų diktatoriaus Josifo Stalino, sovietų branduolinės fizikos mokslininko Igorio Kurčiatovo ir sovietų kosmoso programos tėvo Sergejaus Koroliovo portretai.
Kremlius sako mėginantis nustatyti datą kitam derybų su Ukraina ratui
Kremlius pirmadienį sakė mėginantis nustatyti datą trečiam derybų su Ukraina ratui.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė naują taikos derybų ratą surengti šią savaitę.
„Kai tik bus galutinis sutarimas dėl datų, mes jus iškart informuosime“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad dar „laukia daug diplomatinio darbo“, nes abiejų šalių pozicijos yra „diametraliai priešingos“.
„Tai vyks kasnakt“: ekspertas įspėja dėl pasikeitusios Rusijos taktikos
Ukrainiečiai turi susitaikyti, kad rusų oro atakos Ukrainoje vyks kiekvieną naktį. Tokią nuomonę išsakė karinis analitikas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Getmanas laidoje.
„Anksčiau rusai tai darydavo 1–2 kartus per mėnesį, dabar raketų, kurias jie paleidžia kartu su dronais, skaičius mažėja. Vieno išpuolio metu būdavo 60–80 raketų. Dabar – 20–30 raketų, kartais mažiau. Bet tai vyksta beveik kiekvieną naktį. Todėl galima daryti prielaidą, kad jie pakeitė taktiką. Jie nebesiruošia oro atakoms 15–30 dienų“, – sakė O. Getmanas.
Jis pažymėjo, kad, nors paleidžiamų raketų kiekis mažėja, tačiau atakos rengiamos kur kas dažniau nei anksčiau.
„Pagal mūsų žvalgybos duomenis, jie pagamina apie 150 raketų per mėnesį. Ir šį skaičių, apie 150–160 per mėnesį, jie ir paleis. Be to, buvo keletas pertraukų, jie šiek tiek pataupė“, – teigė O. Getmanas.
Anot jo, dabar rusai turi 2 tūkst. Raketų, tai yra dvigubai mažiau, nei plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje.
Be to, eksperto teigimu, Rusija pakeitė požiūrį į tikslų pasirinkimą savo oro atakų metu. Dabar rusai atakuoja mažesnį plotą su daugiau raketų, taip siekdami perkrauti ukrainiečių oro gynybą ir pasiekti savo tikslų.
Ispanijoje nuskendo buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas
Ispanijoje nuskendo buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
„Ukrainos generalinio konsulato Barselonoje duomenimis, mirties priežastis – paskendimas. Konsuliniai pareigūnai padeda sutvarkyti reikiamus dokumentus, kad būtų galima repatrijuoti kūną į Ukrainą“, – teigė ministerija.
Ispanijos leidinys „El Espanol“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad mirusysis buvo 61 metų Ihoris Hruševskis, buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu departamento aukšto rango pareigūnas. Pranešama, kad jis mirė paslaptingomis aplinkybėmis Cala Alta gyvenamajame komplekse Vilachojosoje – toje pačioje vietoje, kur buvo nužudytas rusų pilotas Maksimas Kuzminovas.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, M. Kuzminovas į Ukrainą perbėgo 2023 m. rugpjūtį sraigtasparniu Mi-8 iš Rusijos teritorijos. Jis buvo nužudytas 2024 m. vasario mėnesį. Tyrimui artimi šaltiniai teigia, kad su jo nužudymu galėjo būti susiję du Rusijos piliečiai.
Ukrainos prezidentas paskyrė 16 naujų ambasadorių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir prezidento kanceliarija paskyrė 16 naujų ambasadorių. Apie tai jis pranešė savo oficialiame „Telegram“ kanale.
„Po trumpo pasitarimo su kariškiais ir Ukrainos vidaus reikalų ministru šį rytą susitikau su užsienio reikalų ministru ir kanceliarijos komanda. Baigėme platų kandidatų į Ukrainos ambasadorius atrankos procesą. Paskyriau 16 ambasadorių“, – rašė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad kiekvienam ambasadoriui buvo paskirtos konkrečios užduotys ir veiklos vertinimo kriterijai.
„Šiandien, vėliau, susitikime su ambasadoriais sudėliosime pagrindinius Ukrainos diplomatijos prioritetus ateinantiems šešiems mėnesiams“, – pridūrė V. Zelenskis.
2024 m. gruodį V. Zelenskis patvirtino daugiau kaip 30 sprendimų dėl naujų Ukrainos ambasadorių paskyrimo. Narimanas Dželialovas buvo paskirtas ambasadoriumi Turkijoje, Aliona Getmančuk tapo Ukrainos atstove prie NATO, o Andrijus Melnikas – Ukrainos atstovu Jungtinėse Tautose.
Ukrainos oro gynyba numušė 200 Rusijos kovinių dronų ir24 raketas
Ukrainos oro gynyba naktį į sekmadienį numušė 200 „Shahed“ tipo dronus bei 24 įvairaus tipo raketas, pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 21.00 val. rusai atakavo Ukrainą 426 koviniais dronais „Shahed“ ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Priešas taip pat paleido 24 raketas.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirmadienio 9.30 val. duomenimis, patvirtinta, kad sunaikintos 224 Rusijos oro atakos priemonės. 200 „Shahed“ kovinių dronų ir dauguma raketų buvo numuštos, o likusios dingo iš radarų ekranų arba buvo išvestos iš rikiuotės elektroninių trikdžių priemonėmis.
Be to, savo tikslo nepasiekė 203 imitaciniai dronai.
Aiškėja, kada ir kur gali įvykti kitas tiesioginių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos raundas
Kitas Ukrainos ir Rusijos derybų raundas gali įvykti Stambule jau liepos 23 arba 24 dieną, praneša „Independent Turkija“.
Be to, kaip rašo leidinys, liepos 25 dieną tame pačiame mieste įvyks naujas susitikimas dėl Irano branduolinės programos, kuriame dalyvaus Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija.
Rusijai naktį vėl atakavus Ukrainą, Lenkija pakėlė savo naikintuvus
Lenkija pirmadienį pakėlė savo naikintuvus, Rusijai naktį į pirmadienį surengus naują oro ataką prieš kaimyninę Ukrainą, pranešė kariuomenės pareigūnai.
Apie tai pirmadienį pranešė Lenkijos radijas.
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė pareiškime nurodė, kad imtasi visų būtinų procedūrų šalies oro erdvės saugumui užtikrinti.
Ji pridūrė, kad nuolat stebi padėtį.
Per Rusijos atakas Ukrainoje Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista.
Naktį į pirmadienį Rusija surengė naują raketų ir dronų smūgių ataką Ukrainoje, taikydamasi į įvairius šalies regionus. Žuvo vienas, sužeisti šeši žmonės.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 170 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų liepos 21 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 043 160 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 170 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 037 (+2) priešo tankus, 23 028 (+7) šarvuotas kovos mašinas, 30 637 (+54) artilerijos sistemas, 1 444 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 199 (+1) oro gynybos sistemas, 421 (+0) karo lėktuvą, 340 (+0) sraigtasparnių, 47 181 (+199) taktinių bepiločių orlaivių sistema, 3 515 (+0) kruizinių raketų, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 55 859 (+132) automobilius ir degalų cisternas, 3 934 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
„Putinai, ateina tavo eilė“: JAV senatorius įspėja nejuokauti su Trumpu
Respublikonų partijai atstovaujantis senatorius Lindsey Grahamas pagrasino Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui rimtomis pasekmėmis, jei jis nevykdys Donaldo Trumpo sąlygų ir nenutrauks karo Ukrainoje.
„Putinai, ateina tavo eilė. Donaldas Trumpas yra amerikiečių politikos ir užsienio diplomatijos Scottie Scheffleris (profesionalus golfo žaidėjas), ir jis ruošiasi tau gerai įkrėsti“, - „Fox News“ televizijai sakė L. Grahamas.
Jis pabrėžė, kad Trumpas ketina įvesti muitus toms šalims, kurios perka rusišką naftą.
Senatorius pažymėjo, kad šios trys šalys perka apie 80 proc. pigios rusiškos naftos ir taip palaiko Rusijos karo mašiną.
Liepos 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Baltieji rūmai įves „griežtus muitus“ Rusijai, jei ji nesutiks per 50 dienų sudaryti susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.
„Esu labai nepatenkintas Putinu... Mes ketiname taikyti antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, viskas bus labai paprasta. Jie bus 100 proc., ir taip jau yra“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras atvyko į Kyjivą oficialaus vizito
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot pirmadienį atvyko į Kyjivą dviejų dienų vizito, kurio tikslas – paremti Ukrainą kovoje su Rusijos invazija, pranešė AFP žurnalistai.
Planuojama, kad J. N. Barrot susitiks su savo kolega Andrijumi Sybiha, Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir naujai paskirta ministre pirmininke Julija Svyrydenko.
„Po beprecedenčių sankcijų, kurias Prancūzija ir Europos Sąjunga įvedė Rusijai, ministras apžvelgs Prancūzijos paramą Ukrainai“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.
Penktadienį ES priėmė naują plataus masto sankcijų paketą Rusijai dėl karo Ukrainoje, sumažindama Rusijos naftos, eksportuojamos į trečiąsias šalis visame pasaulyje, kainos viršutinę ribą iki 15 proc. žemiau rinkos vertės.
J. N. Barrot atvyko netrukus po to, kai Kyjive buvo atšauktas oro pavojus, pasibaigus dar vienai naktinei Rusijos atakai, per kurią sostinėje žuvo mažiausiai vienas žmogus.
„Kadangi Rusijos pajėgos ir toliau reguliariai vykdo smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, keldamos grėsmę jos ir Europos žemyno saugumui, ministras aplankys Černobylio atominę elektrinę“, – pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.
Prancūzija prisidėjo prie pagalbos sutvarkant Černobylio AE apsauginį sarkofagą, į kurį, kaip įtariama, vasario mėnesį pataikė Rusijos bepilotis orlaivis; po atakos jokia radiacija nepateko į aplinką.
„50 dienų kampanija“: Londonas turi pasiūlymą, kaip priversti Putiną sėsti prie derybų stalo
Londonas inicijuoja „50 dienų kampanija“ Ukrainai paremti ir priversti Rusijos diktatorių Vladimią Putiną sėsti prie derybų stalo, rašo „The Kyiv Independent“.
Jungtinė Karalystė ir Vokietija ketina perduoti Kyjivui naujas oro gynybos sistemas, šeštadienį pranešė JK gynybos ministerija.
„Kaip Ukrainos gynybos kontaktinės grupės nariai, turime savo ruožtu imtis „50 dienų kampanijos“, kad apginkluotume Ukrainą mūšio lauke ir priverstume Putiną sėsti prie derybų stalo“, – sakė JK gynybos ministras Johnas Healey‘is.
Ukrainiečiai atakavo Rusiją: traukinių stotyje kilo gaisras, sutriko oro uostų veikla
Ukrainos žiniasklaida skelbia apie dronų atakas Rusijos Rostovo ir Maskvos regionuose.
Pranešama, kad nuo krentančių nuolaužų Rostovo srityje kilo gaisras traukinių stotyje, evakuoti trys žmonės, niekas nenukentėjo.
Tuo metu Maskvos meras pranešė, kad rusų oro gynyba atrėmė puolimą regione. Anot jo, Maksvą atakavo iš viso penki dronai.
Dėl ukrainiečių dronų atakos Maskvos Domodedovo ir Žukovskio oro uostai buvai laikinai uždaryti.
Maskva buvo atakuota penktą naktį iš eilės.
Naktinė rusų ataka Kyjivui: atakuota gyvenamieji namai, vaikų darželis, yra aukų
Per Rusijos smūgius Kyjive pirmadienį žuvo mažiausiai vienas žmogus, dega mokykla ir parduotuvė, pranešė Ukrainos sostinės pareigūnai.
„Deja, turime informacijos apie vieną dėl atakos žuvusį žmogų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Atakuoti keturi miesto rajonai, pranešama apie degančius gyvenamuosius pastatus, kioską ir vaikų darželį, „Telegram“ parašė meras Vitalijus Klyčko.
Pasak jo, taip pat apgadintas įėjimas į metropoliteno stotį „Lukjanivska“.
Smūgiai Kyjivui suduoti kelios dienos po to, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukraina pasiūlė Maskvai naują taikos derybų ratą.
Kol kas Stambule yra įvykę du derybų ratai, bet juose nepadaryta jokios pažangos dėl ugnies nutraukimo, tik susitarta apsikeisti karo belaisviais ir žuvusių karių palaikais.
Kremlius šį mėnesį pareiškė, kad yra pasirengęs tęsti derybas su Ukraina, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakius, kad Rusija turi 50 dienų taikos susitarimui sudaryti ir kad antraip jai bus įvestos sankcijos.
Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį sutarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo, kuriuo dėl karo Ukrainoje taikomasi į Rusijos bankus ir sumažinama rusiškos naftos eksporto kainų viršutinė riba.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu fašistas Pucinas planuoja dar vieną mobilizaciją bet bijo, kad kariai sukils prieš jį ir nupjaus birką.
Tuo tarpu Azerbaidžano lyderis Alijevas žurnalistui Dmitrij Gordon sako, kad nereikia pasiduoti okupacijai, Nagorno Karabachas geras pavyzdys.
Tuo tarpu Donecke baigiasi vanduo, vietinė valdžia sakė, kad duos vandens tik kas trečią dieną! Ot kokie skriepai srusskij mir
Slava Ukraini, smert kacapam!
Galimas „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijus: Belgijos ministras įvardijo, kaip Rusija gali pulti NATO
Ateityje Rusija gali pulti vieną ar daugiau NATO šalių, tačiau toks scenarijus nebūtų panašus į plataus masto invaziją į Ukrainą, sako Belgijos gynybos ministras Theo Frankenas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Telegraf“, rašo UNIAN.
„Manau, kad jie nepradės nuo plataus masto invazijos į NATO teritoriją. Greičiau tai gali būti kažkas panašaus į 2014 m. Donbase įvykusį scenarijų: viskas prasideda nuo rusakalbių mažumos, kurią turėtų „ginti tėvynė“, „sukilimo“. Tada pasirodo vadinamieji „žalieji žmogeliukai“, neva ne Rusijos kariškiai, o tiesiog žmonės, staiga atėję ginti rusų mažumos“, – svarsto jis.
Anot ministro, panašiai Rusija elgėsi ir Gruzijoje, Moldovoje. T. Frankenas mano, kad Maskva nedrįstų pradėti atviro puolimo prieš NATO narę, nes žino, kad pralaimėtų.
„Požiūris bus daug subtilesnis. Paprastai kalbant, jie galėtų užimti, pavyzdžiui, Estijos miestą ir tada pasakyti: „Mums reikia apsaugoti čia esančius rusus. Šis miestas yra mūsų. Tai Rusija“, – komentuoja ministras.
Jo įsitikinimu, plati Rusijos invazija į vieną ar kelias NATO valstybes nares yra mažai tikėtina.