Svarbiausi įvykiai:
20:35 | Britų žvalgyba: Rusija neteko karių tiek pat, kiek turėjo prieš užpuldama Ukrainą
Nuo invazijos į Ukrainą Rusija neteko daugiau kaip 355 000 žuvusių ir sužeistų karių, apskaičiavo Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos tarnyba. Specialistų skaičiavimais, šių metų vasario mėn. padieniui rusai prarasdavo daugiausiai karių nuo pat karo pradžios: Rusijos kariuomenė per dieną vidutiniškai prarasdavo po 983 žuvusius ir sužeistus žmones.
Staigus padidėjimas rodo Rusijos ryžtą neribojant nuostolių kariauti išsekimo karą. „Nors tokia taktika brangiai kainuoja žmonių gyvybėmis, ji didina spaudimą Ukrainos pozicijoms visoje fronto linijoje“, – teigiama žvalgybos ataskaitoje. Vasario mėnesį Rusijos kariuomenė užėmė Avdijivką Donecko srityje. Mūšis dėl šio miesto buvo vienas kruviniausių nuo karo pradžios: kelis mėnesius Rusijos vadai nedvejodami siuntė būrį po būrio į mėsmalę, kad prezidentas Vladimiras Putinas turėtų ką pristatyti savo rinkėjams prieš rinkimus kovo mėnesį.Be to, Rusija galimai bando pasinaudoti JAV kilusiais nesutarimais dėl pagalbos Ukrainai tiekimo ir pačios Ukrainos karinio pajėgumo silpnėjimu, bei suduoti kuo skausmingesnį smūgį Kyjivui.
Be to Rusijos kariuomenė turi „kitokį skausmo slenkstį“ ir „netradicinį“ supratimą apie tai, kas yra priimtini koviniai nuostoliai, „The New York Times“ sakė aukštas Vakarų pareigūnas. Vasario mėnesį taip pat buvo užfiksuoti keli atvejai, kai kariai masiškai žuvo tiesiog laukdami savo vadų ir susibūrę kovos zonoje. Vasario viduryje Pentagonas apskaičiavo, kad žuvusių Rusijos karių skaičius siekia 60 tūkst. , o bendri žuvusiųjų ir sužeistųjų nuostoliai – 315 tūkst. Tai beveik 90 % žmonių iš tų parengtų karių, kuriuos Rusijos gynybos ministerija turėjo prieš plataus masto invaziją.
19:59 | „Bild“: Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunkiai išlaiko gynybą palei upes Avdijivkos rajone
Ukrainos kariai sunkiai išlaiko gynybą palei vandens telkinius į vakarus nuo Avdijivkos.
Kaip rašo UNIAN, tokią nuomonę išsakė leidinio „Bild“ ekspertas Julianas Repkė, remdamasis atvirų duomenų analize. Jis jau pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos ginasi palei liniją Berdyčiai-Seminivka-Orlivka-Tonenkė. Ten yra tvenkinių ir nedidelių upių, kurias patogu ginti. Šiuo metu, anot J. Repkės, Berdyčių, taip pat dalies Orlivkos ir Tonenkės kontrolę jau perėmė okupantai rusai.
„Tai reiškia, kad ši gynybos linija, kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos nutiesė per tris gyvenvietes ir gamtines kliūtis - tvenkinius, išlaikoma tik iš dalies. Visose trijose gyvenvietėse tęsiasi mūšiai. Tai reiškia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenori pasitraukti iš ten be kovos, kaip buvo Stepovėje, Lastočkine ir Severnėje, jos mėgina narsiai išlaikyti frontą, bet kokia kaina sustabdyti rusus ir neleisti jiems užimti šių gyvenviečių“, – pažymėjo J. Repkė.
19:53 | Vokietija įžvelgia Rusijos keliamą grėsmę Balkanų šalims
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pareiškė, kad delsimas į Europos Sąjungą priimti Vakarų Balkanų šalis didina šiam regionui Rusijos keliamą ilgalaikę grėsmę.
„Priimti šešias narystės ES siekiančias regiono valstybes po savo sparnu tapo geopolitine būtinybe, atsižvelgiant į žiaurų Rusijos imperializmą“, – pareiškime teigė A. Baerbock.
„Negalime leisti, kad Europoje atsirastų „pilkųjų zonų“, ir kartu turime padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume flangus, kuriuos Rusija gali panaudoti destabilizacijai, dezinformacijai ir infiltracijai“, – sakė ji prieš vizitą į Vakarų Balkanus.
18:30 | Ukraina sako negavusi 16 mlrd. eurų paramos
Ukraina pirmadienį pareiškė negavusi 16 mlrd. eurų, surinktų per dvi donorų konferencijas, surengtas Lenkijoje 2022 metais, Rusijos plataus masto invazijos pradžioje.
Šis pranešimas paskelbtas Kyjivui nerimaujant dėl karinės ir finansinės paramos, karui įžengus į trečiuosius metus.
Per du renginius 2022-aisiais buvo surinkta atitinkamai 10 mlrd. ir 6 mlrd. eurų, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.
„Ukraina iš jų nieko negavo. Lėšas Ukrainai remti surinko Lenkija kartu su Europos Komisija“, – kalbėjo jis.
„Kur jie nuėjo, ką jie parėmė [...] Ukraina nieko negavo“, – pridūrė premjeras.
18:11 | Partizanai pastebėjo „Azovostal“ teritorijoje rusų kovinių sraigtasparnių
Rusijos kariškiai savo kovinius sraigtasparnius dislokuoja „Azovstal“ gamyklos teritorijoje laikinai okupuotame Mariupolyje. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis ukrainiečių ir Krymo totorių kariniu judėjimu „Ateš“.
Pasak judėjimo agentų, rusai aktyviai naudoja „Azovstal“ griuvėsius kaip bazę savo kovinei aviacijai. Iš ten ji skrenda vykdyti kovinių užduočių. „Ateš“ taip pat pažymi, kad aptiko nemažai privačių namų, kuriuose gyvena rusų pilotai.
„Visa informacija perduota Ukrainos gynybos pajėgoms“, – pabrėžė judėjimo atstovai.
Portalas primena, kad rusai, bandydami užimti Mariupolį, beveik visiškai sunaikino „Azovstal“ gamyklą. Gamyklos teritorijoje buvo Ukrainos gynėjų, kurie kovėsi, visiškai apsupti priešo. Dėl maisto, amunicijos ir ginklų trūkumo „Azovstal“ teritorijoje buvę Ukrainos gynėjai pasidavė 2022 metų gegužės 20 d. Dalį jų jau pavyko grąžinti į namus, kiti jau beveik dvejus metus yra rusų nelaisvėje.
17:16 | Gedulas Odesoje: žuvus 5 vaikams ukrainietiškai prabilo net ir Galkinas
Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko patvirtino, kad Rusijos kariuomenės dronui su sprogmenimis pataikius į gyvenamąjį daugiabutį Odesoje žuvo 12 žmonių, iš jų net 5 vaikai.
Mieste buvo paskelbtas gedulas.
Į siaubingą tragediją sureagavo ir rusų humoristas Maksimas Galkinas, šiuo metu su žmona Alla Pugačiova gyvenantis Izraelyje ir viešai ne sykį pasmerkęs Rusijos valdžios veiksmus.
Šįkart M. Galkinas kreipėsi į savo skaitytojus „Instagram“ paskyrose ukrainiečių kalba.
„Odesa – tai mano vaikystė. Odesos mokykloje aš nuo pirmos klasės mokiausi ukrainiečių kalbos. Ir tos kalbos žinios, kurios manyje išliko iki šiol, tai yra taip pat mano odesiška vaikystė. Mane, tikriausiai, galima kritikuoti, kad aš negedžiu viešai visų žūstančių vaikų pasaulyje. Tačiau kiekvienas smūgis Odesoje pataiko man į širdį. Odesa, aš visa širdimi su tavimi. Mano gilios užuojautos žuvusiųjų šeimoms. Labai kartu dėl bejėgiškumo. Tačiau dievo teismo niekas taip ir neatšaukė“, – savo žinutėje rašė jis.
16:30 | Ukrainiečių premjeras: lenkų sienos blokada netrukdo ginklų tiekimui Kyjivui
Lenkijos ūkininkų vykdoma sienos su Ukraina blokada neturi įtakos karinės ar humanitarinės pagalbos teikimui karo nuniokotai šaliai, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Ūkininkai blokuoja sieną ir kitus kelius, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, kurios į Lenkijos rinką patenka iš Ukrainos.
„Nebuvo atvejų, kad būtų blokuojamas ginklų ir karinės įrangos, humanitarinės pagalbos ar degalų pristatymas į Ukrainą“, – sakė D. Šmyhalis spaudos konferencijoje Kyjive.
15:13 | Premjeras: Ukraina per dvejus metus gavo 75 mlrd. dolerių pagalbos, šįmet tikimasi dar 37 mlrd. dolerių
Per dvejus plataus masto karo metus Ukraina gavo 75 mlrd. dolerių užsienio pagalbos, 2024 metais planuojama gauti mažiausiai 37 mlrd. dolerių.
Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“.
„Mes gauname lėšų iš savo partnerių, į mūsų biudžetą įtraukiame kiekvieną griviną, kuri ateina iš mūsų verslo. Iš viso per dvejus praėjusius plataus masto karo metus mes gavome daugiau kaip 75 mlrd. dolerių užsienio pagalbos. Iš esmės saugumo ir gynybos reikmėms mes išleidžiame vidaus išteklius, de facto galima sakyti, kad kiekviena grivina, kurią sumoka mūsų verslas, mūsų piliečiai, skiriama saugumui ir gynybai“, – pareiškė D. Šmyhalis.
Anot jo, kitoms sritims Ukrainai reikia partnerių pagalbos, ir ji ją gauna.
„2022 metais mes gavome apie 37 mlrd., 2023 metais – apie 42 mlrd., netgi daugiau. Šių metų planas – mažiausiai 37 mlrd. mūsų partnerių pagalbos“, – sakė D. Šmyhalis.
Kaip pridūrė vyriausybės vadovas, Ukraina tikisi dar didesnės pagalbos, turint omenyje sutartis, kurias prezidentas pasirašė su septyniomis šalimis.
14:50 | Sankcijų pasekmių nejaučia: rusų rankose – amerikietiški dronai
„The Wall Street Journal“ skelbia, kad, nepaisant sankcijų, į Rusiją iš Kinijos atkeliauja amerikietiški dronai ir kompiuterių lustai. Prekybos keliai, einantys per buvusias sovietines Kazachstano ir Kirgizijos respublikas, yra vieni iš daugelio vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių patekimo į Rusiją kelių.
„Prekės dažnai yra kilusios iš Kinijos, kur jas gamina kai kuriais atvejais didelės JAV bendrovės, tikinančios, kad prekes Rusija importuoja be jų leidimo“, – skelbia leidinys.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turi dvigubos paskirties prekių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą, įskaitant kompiuterių lustus, maršrutizatorius ir tankams naudojamus rutulinius guolius. Praėjusiais metais sąraše buvo 45 prekės, o vasario mėn. į jį buvo įtrauktos dar penkios.
Remiantis Kinijos muitinės duomenimis, dvejopo naudojimo prekių eksportas iš Kinijos į Kazachstaną ir Kirgiziją nuo karo pradžios 2022 m. vasario smarkiai išaugo ir 2023 m., palyginti su 2022 m., išaugo 64 proc. Remiantis prekybos duomenimis, daugelis šių prekių vėliau buvo išsiųstos į Rusiją.
Dronai nėra įtraukti į prekių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą, tačiau jie tapo svarbia karo priemone. Turimais duomenimis, 2023 m. Kazachstanas iš Kinijos įsigijo bepiločių orlaivių už 5,9 mln. Dolerių (5,4 mln. eurų), o į Rusiją eksportavo tokių gaminių už 2,7 mln. Dolerių (2,5 mln. rurų).
14:12 | Medvedevas iškėlė sąlygą Ukrainos taikos deryboms – tik ne su Zelenskiu
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina įmanomos tik su nauja, o ne dabartine Ukrainos vadovybe.
13:30 | Ukraine ragina Vakarus perduoti jai įšaldytą Rusijos turtą
Kyjivas pirmadienį paragino Vakarus perduoti jam konfiskuoto Rusijos turto kontrolę, kad šį turtą būtų galima panaudoti Ukrainos atstatymui ir atsigavimui.
“Rusijos turto konfiskavimas turėtų tapti patikimu paramos mūsų šaliai ir mūsų atsigavimo finansavimo šaltiniu,” – spaudos konferencijoje sakė ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
13:00 | Naujų narių priėmusi NATO pradeda pratybas Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje
NATO pirmadienį pradeda pratybas naujai išsiplėtusiai teritorijai Šiaurės Europoje ginti, vyksiančias Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.
Norvegijos vadovaujamos pratybos „Nordic Response 2024“ truks beveik dvi savaites, jose dalyvaus daugiau kaip 20 tūkst. karių iš 13 valstybių, įskaitant daugiau kaip 4 tūkst. suomių karių.
Tai didžiausias per visą istoriją NATO naujokės Suomijos dalyvavimas užsienio pratybose, nurodo suomių kariškiai.
„Pirmą kartą Suomija kaip NATO šalis narė dalyvaus Aljanso regionų kolektyvinės gynybos pratybose“, – sakoma Suomijos gynybos pajėgų pareiškime.
12:22 | Ukrainiečiai įsilaužė į Rusijos gynybos ministerijos serverius: pavogė daugybę slaptų dokumentų
Ukrainos karinė žvalgyba pirmadienį paskelbė apie sėkmingą kibernetinę ataką prieš Rusijos gynybos ministeriją. Tam ukrainiečiai panaudojo DDoS ataką.
DDoS ataka – tai kibernetinis išpuolis, kuriuo siekiama sutrikdyti puolamos informacinės sistemos veiklą, ją užtvindant milžinišku užklausų kiekiu.
„Dabar Ukrainos specialioji tarnyba turi informacijos apsaugos ir šifravimo programinę įrangą, kurią naudojo Rusijos gynybos ministerija, taip pat daugybę slaptų oficialių Rusijos karo ministerijos dokumentų“, – pranešė karinė žvalgyba, rašo „Ukrainska Pravda“.
Teigiama, kad dabar ukrainiečių žinioje – įsakymai, pranešimai, instrukcijos, ataskaitos ir kiti dokumentai, kurie cirkuliavo tarp daugiau kaip 2000 Rusijos gynybos ministerijos struktūrinių padalinių.
Vyriausioji žvalgybos valdyba teigia, kad gauta informacija leidžia nustatyti visą Rusijos gynybos ministerijos sistemą ir jos padalinių struktūrą.
11:51 | ISW: Kremlius išnaudoja Kinijos ir Turkijos iniciatyvas dėl taikos derybų Ukrainoje, kad atgrasytų Vakarų paramą
Kinija ir Turkija ir toliau siekia savo derybinių planų dėl taikos susitarimo Ukrainoje, o Kremlius tai išnaudoja savo informacinėms operacijoms, kuriomis siekiama atgrasyti nuo tolesnės tarptautinės paramos Ukrainai.
Taip savo naujausioje ataskaitoje teigia Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
ISW ekspertai pabrėžia, kad Rusijos pareigūnai ir toliau melagingai kaltina Ukrainą ir Vakarus dėl to, kad nevyksta taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos, nepaisant daugybės viešų Rusijos pareiškimų, kuriais užsimenama arba aiškiai nurodoma, kad Rusija nėra suinteresuota geranoriškomis taikos derybomis su Kyjivu.
11:16 | Ukraina prisiėmė atsakomybę už geležinkelio tilto sprogimą Rusijoje
Ukraina pranešė, jog tai ji susprogdino geležinkelio tiltą Samaros regione Rusijos pietvakariuose, mat šis buvo naudojamas gabenti „karinius krovinius“.
Šis sprogimas – naujausias incidentas Rusijos geležinkelių tinkluose, kuriais, Kyjivo teigimu, Maskva gabena karius ir techniką, naudojamą Ukrainai pulti.
10:40 | Nuo kitos savaitės Lietuva pradės konfiskuoti automobilius rusiškais numeriais
Automobiliai su rusiškais registracijos numeriais turi išvykti iš Lietuvos iki kovo 11 d., kitaip jie bus konfiskuoti, perspėja Lietuvos muitinė.
Lietuvos teritorijoje vis dar yra žmonių, kurie nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su artėjančiais apribojimais, ir toliau važinėja kaip ir anksčiau. Muitinė jiems rekomendavo perregistruoti transporto priemones Lietuvoje arba išvykti iš ES.
10:12 | Rusijos gilumoje nugriaudėjo sprogimas – apgadintas tiltas, sustabdytas traukinių eismas
Ukrainos karinė žvalgyba pirmadienį pranešė, kad Rusijoje buvo susprogdintas geležinkelio tiltas ir paralyžiuotas traukinių eismas. Jos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ patvirtinama, kad buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Čapajevkos upę Samaros srityje Rusijoje.
09:42 | Savaitgalį žmonės plūdo prie A. Navalno kapo
Savaitgalį žmonės Maskvoje toliau plūdo prie penktadienį palaidoto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kapo. Agentūros AFP žurnalistai pasakojo, kad sekmadienį prie Borisovo kapinių Rusijos sostinės pietuose driekėsi ilgos eilės. Šimtai žmonių atėjo ir šeštadienį. Su prieš dvi savaites kolonijoje Arktyje mirusiu A. Navalnu penktadienį atvyko atsisveikinti tūkstančiai jo rėmėjų.
„Tai ženklas, kad žmonės jaučia šios netekties mastą, šio asmens svorį, – sekmadienį sakė 29-erių inžinierius Aleksandras, komentuodamas žmonių minias. – Jie jaučia, ką šis asmuo padarė šaliai“.
70-metė Irina sekmadienį jau antrą kartą aplankė A. Navalno kapą – „tiesiog, kad būčiau su savo draugais“. „Galima sakyti, kad šie žmonės yra mano šeima“, – teigė ji.
52-ejų Vadimas sakė jaučiąs „liūdesį ir kartėlį“ dėl opozicionieriaus mirties ir ragino visus elgtis taip, „kaip norėtų Aleksejus – kad žmonės mūsų šalyje ir visame pasaulyje galėtų gyventi laimingiau".
29 metų IT darbuotojas Romanas kalbėjo: „Liūdna. Ir akivaizdu, kad viskas (...), ką jis padarė, palaidota čia. Štai ir viskas“.
Sekmadienį kapinėse vėl buvo policijos pareigūnų, tačiau ne tiek daug, kiek praėjusiomis dienomis. Žmonių eilė prie kapinių vartų driekėsi apie pusę kilometro. Žmonės prie kapo ėjo nešini raudonomis, baltomis ir geltonomis rožėmis bei gvazdikais. Sekmadienio popietę gėlių kalnas siekė maždaug du metrus, stačiatikių kryžiaus beveik nebuvo matyti.
09:10 | Gabrielius Landsbergis paragino pasaulį reaguoti į mirtiną smūgį Odesai: „Rusija žudo miegančius kūdikius“
Rusijos karinėms pajėgoms savaitgalį dronais atakavus daugiabutį Odesoje, sugriuvo dalis daugiaaukščio. Per išpuolį žuvo 12 žmonių, tarp jų – keturi vaikai. Į krūviną agresiją netruko sureaguoti Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Tai absoliučiai skandalinga žmogžudystė. Sąmoningai žudydama miegančius kūdikius Rusija demonstruoja aiškų bet kokių taikos susitarimų, tiek buvusių, tiek būsimų, nepaisymą“ – pabrėžė G. Landsbergis savo X paskyroje.
This is absolutely outrageous murder. By deliberately killing babies in their sleep, Russia is declaring a clear contempt for any peace agreements, past or future. There must be serious and immediate consequences, not continued impunity. pic.twitter.com/zpSmpaBTum
— Gabrielius Landsbergis🇱🇹 (@GLandsbergis) March 3, 2024
Jis pridūrė, kad Rusijai turėtų grėsti „rimtos ir neatidėliotinos pasekmės, o ne ilgalaikis nebaudžiamumas“.
08:25 | Zelenskis atskleidė rusų nuostolius: vien nuo vasario Ukraina numušė 15 karinių lėktuvų
Nuo 2024 m. vasario pradžios Rusijos Federacija neteko 15 karinių orlaivių. Apie tai savo kasdienėje žinutėje „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šalies vadovas patikslino, kad vien per praėjusią savaitę Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko numušti septynis Rusijos karinius lėktuvus.
08:02 | Po smūgio Odesoje V. Zelenskis ragina pasaulį padėti Ukrainai nugalėti rusišką blogį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino pasaulį padėti Kyjivui nugalėti rusišką blogį, Odesoje per drono ataką žuvus 12 žmonių, įskaitant penkis vaikus.
Ankstyvą šeštadienio rytą pietiniame uostamiestyje Rusijos drono nuolaužoms pataikius į gyvenamąjį namą, buvo iš dalies sugriauti keli aukštai, o po griuvėsiais liko keliolika žmonių.
Per išpuolį žuvo penki vaikai, tarp jų – du jaunesni nei vienų metų, teigiama V. Zelenskio ir srities gubernatoriaus pareiškimuose.
„Markas, kuriam dar nebuvo nė trejų metų, aštuonių mėnesių Jelizaveta ir keturių mėnesių Timofejus“, – sakė V. Zelenskis, „Telegram“ žinutėje išvardydamas jauniausias smūgio aukas.
„Ukrainos vaikai yra Rusijos kariniai taikiniai“, – pridūrė jis.
Sekmadienio vakarą, praėjus daugiau kaip 36 valandoms po smūgio, gelbėtojai vis dar traukė kūnus iš griuvėsių, nors V. Zelenskis sakė, kad paieškos ir gelbėjimo operacija jau buvo užbaigta.
07:32 | Lenkijoje vykstančių didelių NATO pratybų metu kariai kelsis per Vyslos upę
Pirmadienį maždaug 20 000 karių iš 10 NATO šalių rengėsi keltis per ilgiausią Lenkijos upę – Vyslą, dalyvaudami pratybose, skirtose atgrasinti Rusijos agresiją.
Pratybos „Slibinas 24“ (angl. Dragon 24) vyks netoli Korženievo miesto, esančio už maždaug 100 km nuo Gdansko. Varšuva pranešė, kad beveik 15 000 jose dalyvaujančių karių bus iš Lenkijos.
Pontoniniu tiltu keliantis per Vyslą bus išbandomas sausumos, jūrų, oro ir kibernetinių pajėgų gebėjimas plataus masto karinės krizės metu dirbti išvien, pranešė Lenkijos ginkluotosios pajėgos.
06:52 | Kanada skelbia naujas sankcijas šešiems rusams dėl A. Navalno mirties
Kanada sekmadienį paskelbė naujas sankcijas šešiems Rusijos pareigūnams dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties praėjusį mėnesį Arkties pataisos kolonijoje.
Kanados užsienio reikalų departamento pareiškime teigiama, kad sankcijos taikomos „Rusijos prokuratūros, teismų ir bausmių vykdymo tarnybų vyresniesiems pareigūnams ir aukšto rango darbuotojams“.
Šie šeši asmenys „dalyvavo pažeidžiant A. Navalno žmogaus teises, jį žiauriai nubaudžiant ir galiausiai nužudant“, teigiama pranešime.
„Kartu su savo partneriais Kanada ir toliau darys spaudimą Rusijos vyriausybei, kad būtų atliktas išsamus ir skaidrus A. Navalno mirties tyrimas“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pareiškime.
„Šis padidintas spaudimas Rusijos vyriausybei yra aiškus signalas, kad žmogaus teisės turi būti vienareikšmiškai gerbiamos“, – priduriama jame.
