Svarbiausi įvykiai:
23:38 | Vokietijos kancleris: Europa „ir toliau gerai bendradarbiaus“ su D. Trumpu
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Budapešte surengtame neoficialiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime dar kartą patvirtino savo pasiryžimą bendradarbiauti su būsimu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Tačiau jis pabrėžė, kad Europa turi stiprinti bendradarbiavimą saugumo sektoriuje. „Turime bendradarbiauti kaip Europos Sąjunga, kaip europiečiai, kad padarytume tai, kas yra būtina mūsų pačių saugumui“, – kalbėjo jis. O. Scholzas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmą kartą per kelis dešimtmečius Vokietija šiais metais gynybai skiria daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
O. Scholzas trečiadienį susisiekė su D. Trumpu iš karto po jo pergalės rinkimuose ir pasiūlė jam patikimą partnerystę.
Penktadienį Budapešte jis pažymėjo, kad Europa „ir toliau gerai bendradarbiaus su būsimu Amerikos prezidentu“.
22:58 | WJS: Trumpas rengia planą, kaip nubausti vieną valstybę
Donaldas Trumpas ruošia strategiją, kaip sugriežtinti sankcijas Iranui, rašo UNIAN, cituodama leidinį „The Wall Street Journal“.
Naujai išrinktas JAV prezidentas D. Trumpas, kaip rašoma publikacijoje, rengia planą, kaip padidinti spaudimą Iranui. Tarp siūlymų – griežtesnės sankcijos, naftos pardavimo apribojimai.
Be to, leidinyje pastebima, kad tokiu būdu D. Trumpas siekia sustabdyti Irano branduolinę programą bei paramą teroristinėms grupuotėms.
Priduriama, kad plane taip pat numatytos sankcijos užsienio uostams bei bendrovėms, susijusioms su Irano naftos perkrovimu.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad sankcijos Iranui esą atspindėtų ne tik pirmosios kadencijos siekius, tačiau tokie sprendimai būtų vedami ir asmeninių motyvų, paaiškėjus detalėms, kad Iranas esą bandė suorganizuoti D. Trumpo bei jo patarėjų nužudymą.
22:14 | JK gynybos ministerija: Rusija intensyvina bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainą
Rusijos bepiločių orlaivių atakų prieš Ukrainą skaičius praėjusį mėnesį smarkiai padidėjo, penktadienį pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Spalį prieš Ukrainos taikinius buvo panaudota apie 2 000 nepilotuojamų kovinių bepiločių orlaivių, kai rugsėjį jų buvo 700, žvalgybos ataskaitoje nurodė ministerija. Pasak jos, šis skaičius toliau didėja ir yra tikėtina, „jog rugsėjį ir spalį fiksuoti dideli skaičiai taps įprasti“.
Ministerija prieaugį aiškino didelėmis Rusijos investicijomis į įvairaus tipo bepiločius orlaivius ir paleidimo aikštelių plėtra. Jei bepiločių orlaivių gamyba netrukdomai tęsis, personalo stygius būtų labiausiai tikėtinas veiksnys, varžantis platesnį naudojimą, pažymėjo ministerija.
Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, britų gynybos ministerija reguliariai skelbia informaciją apie karo eigą. Londonas kare remia Ukrainą. Maskva savo ruožtu yra apkaltinusi JK skleidžiant dezinformaciją.
21:50 | Rusijos pareigūnai siekia skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę karą kritikavusiai pediatre
Rusijos pareigūnai siekia skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę karą Ukrainoje vieno iš savo pacientų ir jo motinos akivaizdoje kritikavusiai pediatrei, penktadienį pranešė nepriklausoma Rusijos naujienų svetainė „Mediazona“.
68-erių gydytojos Nadeždos Bujanovos byla yra viena iš šimtų bylų, pradėtų prieš rusus nuo 2022 metų vasario, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.
Rusijos valdžios institucijos tuomet sustiprino precedento neturintį susidorojimą su žiniasklaida, opozicija ir eiliniais gyventojais.
N. Bujanova buvo sulaikyta vasarį. Pareigūnams apie ją pranešė vieno iš pacientų mama, teigdama, kad pediatrė pasakė jos sūnui, jog jo tėvas, Ukrainoje žuvęs rusų karys, buvo „teisėtas Ukrainos taikinys“, ir kaltino Rusiją dėl karo.
Ji buvo apkaltinta „melagingos“ informacijos skleidimu apie Rusijos kariuomenę, o tai yra baudžiamasis nusikaltimas pagal įstatymą, kuris buvo priimtas netrukus po invazijos ir plačiai naudojamas prieš kritikus ir protestuotojus. Ji atmetė kaltinimus ir tvirtino, kad niekada nesakė tokių dalykų.
N. Bujanovos gynyba teigė, kad prokuratūra nepateikė įrodymų, jog tariamas pokalbis įvyko, ir tvirtino, kad moteris, kuri pranešė apie Lvive gimusią gydytoją, išgalvojo šią istoriją, būdama priešiškai nusiteikusi prieš ukrainiečius, rašo „Mediazona“.
Savo baigiamojoje kalboje teismui N. Bujanova sakė, kad jai buvo skaudu skaityti kaltinamajame akte pateiktus kaltinimus, ir apsipylė ašaromis.
Politines represijas Rusijoje stebinčios teisių gynimo grupės „OVD-info“ duomenimis, baudžiamosiose bylose dėl kaltinimų, susijusių su pasisakymais ar veiksmais prieš karą Ukrainoje, dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.
21:05 | NATO reagavo į Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijoje
NATO patikino Ukrainą, kad toliau teiks pagalbą po Šiaurės Korėjos karių perkėlimo į Rusiją. Penktadienį 32 NATO šalių tarybos išplatintame pareiškime sakoma, kad sąjungininkės „išlieka tokios pat ryžtingos kaip visada ir rems Ukrainą tiek, kiek reikės, kad Ukraina nugalėtų“.
Tikslas yra sudaryti sąlygas Ukrainai sukurti ginkluotąsias pajėgas, galinčias sėkmingai kovoti su Rusijos agresija. NATO reaguoja į Vakarų žvalgybos duomenis, kad Šiaurės Korėja šiuo metu taip pat siunčia tūkstančius karių Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą remti.
Pranešama, kad jau pristatyti dideli kiekiai šaudmenų ir balistinių raketų. Karių siuntimas yra pavojingas paramos eskalavimas, šiuo metu teigia Vakarų gynybos aljansas.
Kyjivas teigia, kad per Ukrainos ir Šiaurės Korėjos karių susirėmimus Rusijos pasienio zonoje jau būta aukų. „Taip, jau buvo nuostolių. Tai faktas“, – ketvirtadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, nepateikdamas detalių.
Jis sakė, kad dalis iš 11 000 Šiaurės Korėjos karių Rusijos pasienio Kursko srityje dalyvauja kovose prieš Ukrainos kariuomenę.
21:00 | „The Economist“ įvardijo, kas lauktų Ukrainos ir jos lyderių: „Trys mėnesiai bus siaubingi“
Rusija pradeda vis aktyviau suduoti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, o išpuoliai, artėjant žiemai, tik intensyvės. Tačiau, kaip teigia buvęs Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vadimas Prystaiko, pavojus gali kilti ir Kyjivo lyderiams.
Pasak jo, artimiausi trys mėnesiai „bus siaubingi“.
„Jie [rusai] bandys kažką padaryti. Jie sunaikins energetikos sistemą, bandys nužudyti šalies lyderius. Kiti trys mėnesiai bus siaubingi“, – rašo „The Economist“, cituodami V. Prystaiko.
Pasak jo, tai bus vienas iš Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino derybų būdų.
Užsienio žiniasklaida mini, kad JAV prezidento postą laimėjęs D. Trumpas, panašu, žavisi V. Putino valdymo stiliumi.
Todėl neatmetama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galiausiai turės du pasirinkimo būdus, kaip užbaigti Rusijos pradėtą karą – pralaimėti arba pakliūti į „kruviną aklavietę“. Mat kol kas nėra žinoma, kaip D. Trumpo pažadas sustabdyti karą Ukrainoje per 24 val. veiktų realybėje.
„Niekas, tikriausiai įskaitant ir patį D. Trumpą, tiksliai nežino, koks yra jo siūlomas taikos planas“, – pastebėjo V. Prystaiko.
Tačiau įvardijami galimi du scenarijai – karo įšaldymo ir Ukrainos neutralumo statuso paskelbimas arba karinės paramos tiekimo išlaikymas Ukrainai.
20:30 | JAV prokurorai pateikė kaltinimus dėl įtariamo Irano sąmokslo nužudyti D. Trumpą
JAV prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus dėl įtariamo Irano sąmokslo nužudyti Donaldą Trumpą prieš prezidento rinkimus.
Teigiama, kad sužlugdytam nužudymo sąmokslui vadovavo Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas, siekdamas atkeršyti už Irano generolo Qassemo Soleimani (Kasemo Soleimanio), nukauto 2020 metais per JAV smūgį Irake, kurį įsakė surengti tuometinis prezidentas D. Trumpas, mirtį, nurodė Teisingumo departamentas.
20:01 | U. von der Leyen: ES galėtų pirkti daugiau amerikietiškų SGD vietoj rusiškų
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė pasiūliusi sugrįžtančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Jungtinės Valstijos galėtų tiekti blokui daugiau suskystintų gamtinių dujų (SGD) vietoj rusiškų.
D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus po kampanijos, kurios metu jis grasino dideliais muitais užsienio prekėms, Europos Sąjunga nori išvengti žalingo prekybos karo su savo didžiausia sąjungininke.
U. von der Leyen sakė, kad „labai svarbu“, jog Briuselis bendradarbiautų su D. Trumpu dėl „bendrų interesų“, ir paminėjo savo pirmąjį pokalbį telefonu su juo ketvirtadienį.
„Bendri interesai yra, pavyzdžiui, – tai viena tema, kurią palietėme, bet nepasakyčiau, kad diskutavome, – tai ištisa SGD tema“, – sakė ji žurnalistams Budapešte, kur ES vadovai baigė dvi dienas trukusias diskusijas.
Europa vis dar gauna „daug SGD per Rusiją“, sakė U. von der Leyen, pridurdama: „Kodėl nepakeitus jų amerikietiškomis SGD, kurios mums yra pigesnės ir mažina mūsų energijos kainas?“
Ji sakė, kad šis klausimas taip pat galėtų būti svarstomas atsižvelgiant į ES prekybos su JAV deficitą.
Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas žadėjo mažiausiai 10 proc. tarifą visam importui ir kitas priemones. Jis sakė, kad tikslas yra šias priemones nukreipti į šalis, kurios „daugelį metų mus apiplėšinėjo“, ir sumažinti JAV prekybos deficitą.
ES padidino amerikietiškų SGD pirkimą po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau jai nepavyko visiškai nutraukti energetikos ryšių su Maskva.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat tvirtino, kad gali būti sričių kompromisams su būsima D. Trumpo vadovaujama JAV administracija.
„Galiausiai Jungtinių Valstijų augimas ir stiprybė priklauso ir nuo to, kad jos prekiauja su visu pasauliu, ir abiem kryptimis“, – sakė O. Scholzas.
„Šiuo požiūriu, manau, kad yra pagrindas kurti bendrą politiką“, – sakė jis spaudos konferencijoje Budapešte po vadovų derybų.
19:46 | Žiniasklaida: Trumpas ir Muskas kalbėjosi su Zelenskiu, jam pasakyta svarbi žinia
Donaldas Trumpas po pergalės JAV prezidento rinkimuose susisiekė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o prie pokalbio vėliau prisijungė ir „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas.
Kaip rašo portalas „Axios“, D. Trumpas trečiadienį įvykusio pokalbio metu esą nuramino V. Zelenskį.
Be to, šiame pokalbyje, pasak kelių šaltinių, dalyvavo ir E. Muskas.
Publikacijoje rašoma, kad pokalbis su V. Zelenskiu truko 25 minutes, o skambutis buvo surengtas netrukus po to, kai D. Trumpas viešai paskelbė apie savo pergalę JAV prezidento rinkimuose.
Esą pokalbio metu D. Trumpas taip pat patvirtino V. Zelenskiui, kad Ukraina nepraras JAV užnugario, tačiau daugiau detalių, ar ginkluotė ir toliau bus tiekiama taip pat, kaip ir dabar, nebuvo atskleista.
Taip pat pažymima, kad per pastaruosius du mėnesius tarp D. Trumpo komandos narių ir V. Zelenskio vyko privatūs pokalbiai.
Trys šaltiniai portalui esą patvirtino ir tai, kad pats V. Zelenskis pripažino, jog pokalbis su D. Trumpu „praėjo gerai“ ir „nepadidino nerimo dėl D. Trumpo pergalės“.
Kitai žiniasklaidos priemonei „NBC News“ interviu metu D. Trumpas patvirtino, kad jis kalbėjosi telefonu su V. Zelenskiu, tačiau daugiau detalių neatskleidė.
Pasiteiravus, ar D. Trumpas taip pat susisiekė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, šis tikino, kad kol kas ne. Tačiau D. Trumpas neatmetė, kad netrukus gali būti surengtas pokalbis.
19:12 | NATO ir jo Azijos partneriai pasmerkė Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijoje
NATO kartu su pagrindiniais Azijos partneriais penktadienį pasmerkė tūkstančių Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijos teritorijoje, remiant Rusiją kare prieš Ukrainą.
„NATO sąjungininkės griežtai smerkia Rusijos Federacijos ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) vadovų sprendimus pavojingai išplėsti Rusijos neišprovokuotą agresijos karą prieš Ukrainą“, – sakoma aljanso pareiškime, paskelbtame kartu su Australija, Japonija, Naująja Zelandija, Pietų Korėja bei Ukraina.
18:25 | D. Trumpas leido suprasti, kad reikalaus nuolaidų ir iš Ukrainos, ir iš Rusijos
D. Trumpas jau surengė keletą pokalbių telefonu su Europos lyderiais.
Jis supranta, kad jis negali priversti Ukrainos daryti nuolaidų Rusijai, negaunant mainais tam tikrų nuolaidų iš Maskvos. Apie tai rašo „Bloomberg“, remdamasi informuotais pašnekovais.
Leidinys primena, kad per rinkimų kampaniją D. Trumpas žadėjo greitai nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, tačiau dviprasmiškai kalbėjo apie savo paramą Kyjivui. Todėl Europos lyderiai dabar aktyviai diskutuoja, kaip jie turėtų elgtis, jei naujoji JAV administracija nutrauktų paramą Ukrainai.
Tačiau neatrodo, kad D. Trumpas ketina tiesiog „nustumti Ukrainą po autobusu“. Tai matyti iš pirmojo pokalbių telefonu ciklo, kurį JAV rinkimų nugalėtojas jau surengė su Europos vadovais.
Taigi, pasak vieno neįvardyto aukšto rango pareigūno, kalbėjusio su „Bloomberg“, bent viename iš šių pokalbių buvo aptartas D. Trumpo požiūris į taikos derybas dėl karo Ukrainoje. Ir D. Trumpas esą „leido suprasti, kad suvokia negalintis tiesiog priversti Ukrainos daryti nuolaidų V. Putinui, negaunant nieko mainais“.
Tuo tarpu ES vadovai pabrėžia, kad reikia remti Ukrainą, nepaisant JAV pozicijos.
„Kolegos puikiai supranta, kad parama Ukrainai reiškia mūsų pačių stiprinimą. Jei būsime silpni Rusijos atžvilgiu, kokį signalą pasiųsime likusiam pasauliui, įskaitant Kiniją?“ – žurnalistams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis.
Politikos apžvalgininkai nesutaria, ar D. Trumpo atėjimą reikėtų laikyti palaima, ar katastrofa Ukrainai. Leidinys „The Economist“ mano, kad D. Trumpas gali tapti tuo, kuris išvestų karą iš „kruvinos aklavietės“. O dėl to kalta Joe Bideno administracija, kuri taip vangiai rėmė Ukrainą, kad įstūmė ukrainiečius į pralaimėjimo padėtį.
Kitos nuomonės laikosi autoritetingas britų leidinys „The Guardian“. Ten D. Trumpo atėjimas laikomas katastrofa Ukrainai. Ne tik dėl jo draugiško požiūrio į V. Putiną ir neigiamo požiūrio į V. Zelenskį, bet ir dėl D. Trumpo diplomatijos negrabumo.
Esą pirmoji D. Trumpo kadencija jau parodė, ko iš tikrųjų verti jo diplomatiniai gabumai. „The Guardian“ turi omenyje liūdnai pagarsėjusias 2019 metais vykusias D. Trumpo derybas su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, kurios baigėsi praktiškai be rezultatų.
18:00 | Erdoganas kviečia Ukrainą ir Rusiją sėsti prie stalo: „Galime lengvai užbaigti šį karą“
Taika tarp Ukrainos ir Rusijos gali būti pasiekta, jei JAV, vadovaujant naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trumpui, imsis „sprendimais pagrįstos perspektyvos“, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Kaip rašo „SkyNews“, po Europos politinės bendrijos susitikimo Budapešte R. T. Erdoganas teigė: „Mes galime lengvai užbaigti šį karą, jei matysime D. Trumpo administracijos atstovus, kurie į šį klausimą žvelgs iš sprendimais pagrįstos perspektyvos.“
Be to, jis pridūrė, kad ne ginklų tiekimas, o diplomatiniai sprendimai gali priartinti Ukrainą ir Rusiją prie susitarimo.
„Dialogas, diplomatija ir sutarimas atidarys duris taikai, o ne ginklai, bombos ir konfliktavimas“, – pridūrė Turkijos prezidentas.
Primenama, kad savo ruožtu Turkija, kuri su Kremliumi palaiko ryšius gynybos, energetikos ir turizmo srityse, ragina pradėti derybas ir užbaigti karą Ukrainoje.
„Esame valstybė, kuriai pavyko suburti abi puses (Ukrainos ir Rusijos atstovus) prie vieno stalo.
Mes tai darėme daugybę kartu ir galime tai padaryti vėl. Šis karas turi baigtis. Mes sutelkėme savo pastangas į taiką ir toliau tai darysime“, – pridūrė jis.
17:10 | Rusijos dronas pataikė į Estijos ambasadorės Ukrainoje rezidenciją
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna penktadienį pranešė, kad per vakarykštę Rusijos ataką Kyjive dronas pataikė į estų ambasadorės Ukrainoje rezidenciją.
Jo teigimu, šalies ambasadorė Annely Kolk nenukentėjo.
„Niekas Ukrainoje nėra saugus, kol Rusija nenutrauks savo agresijos. Ukrainai reikia daugiau oro gynybos priemonių, kad būtų apsaugoti jos gyventojai. Neturėtume prie to priprasti“, – pabrėžė ministras pranešime socialiniame tinkle „X“.
Early yesterday, the building where #Estonian amb @AnnelyKolk lives in #Kyiv was hit by a Russian drone.
She was lucky not to be harmed.
No one is safe in #Ukraine until Russia stops its aggression. 🇺🇦needs more air defense to protect its residents.
We must not get used to this. pic.twitter.com/bUTz3c5AT6REKLAMA— Margus Tsahkna (@Tsahkna) November 8, 2024
Prie jo pranešimo pridėtoje nuotraukoje matyti rūkstantys dūmai iš daugiaaukščio pastato Kyjivo Pečersko rajone.
Ketvirtadienio rytą Kyjivo meras Vitalijus Klyčko skelbė, kad dronas sukėlė gaisrą gyvenamojo namo 33 aukšte. Gaisras netrukus buvo lokalizuotas.
Ataką pakomentavo ir Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
„Vakar Rusijos dronas atakavo Estijos ambasadorės namą Kyjive“, – sakė jis „X“ paskelbtame pranešime.
„Laimei, niekas nenukentėjo. Mano žinia aiški: Ukrainai reikia daugiau oro gynybos ir panaikinti ginklų naudojimo apribojimus, kad apsaugotų savo žmones nuo agresoriaus“, – pridūrė K. Michalas.
17:00 | Baltarusijoje susitiko aukšto rango rusų ir ukrainiečių pareigūnai
Aukšto rango Rusijos ir Ukrainos pareigūnai, atsakingi už žmogaus teises, penktadienį pranešė, kad susitiko Baltarusijoje.
Susitikimas artimoje Maskvos sąjungininkėje buvo retas tiesioginis kariaujančių šalių pareigūnų kontaktas.
Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova ir Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas socialiniuose tinkluose paskelbtuose pareiškimuose teigė, kad jie aptarė karo belaisvių klausimus ir būsimus kontaktus.
16:40 | V. Putino pakalikas V. Orbanas pareiškė: Ukraina jau pralaimėjo karą
Po D. Trumpo pergalės rinkimuose V. Orbanas Vengrijos sostinėje Budapešte surengė du Europos aukščiausiojo lygio susitikimus. Penktadienį vykstančio 27 Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimo darbotvarkėje karas Ukrainoje – vienas svarbiausių klausimų, daugumai jų manant, kad tolesnis ginklų tiekimas Ukrainai ir finansinė parama yra svarbiausi žemyno saugumo elementai.
Kalbėdamas per visuomeninį radiją V. Orbanas, palaikantis ryšius tiek su D. Trumpu, tiek su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pakartojo savo seniai išsakytą poziciją, kad nedelsiant turėtų būti paskelbtos paliaubos, ir prognozavo, kad D. Trumpas užbaigs karą.
„Jei 2020-aisiais Jungtinėse Valstijose būtų laimėjęs Donaldas Trumpas, šių dvejų košmariškų metų nebūtų buvę, nebūtų buvę karo, – tvirtino V. Orbanas.– Padėtis fronte akivaizdi, įvyko karinis pralaimėjimas. Amerikiečiai pasitrauks iš šio karo.“
Rusijos pajėgos pastaruoju metu pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų Ukrainos rytuose, nors pozicijos fronto linijose jau kelis mėnesius išlieka gana stabilios.Vis dėl to, artėjant tūkstančio dienų žymai nuo invazijos pradžios, ukrainiečių pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos kariuomenės, kuri yra daug didesnė ir geriau aprūpinta, puolimą.
Vakarų šalių parama yra labai svarbi, kad Ukraina galėtų tęsti brangiai kainuojantį karą. Nuogąstavimai, kad pagalba Ukrainai gali būti nutraukta, dar labiau sustiprėjo D. Trumpui šią savaitę laimėjus prezidento rinkimus. Respublikonas ne kartą pasisakė prieš JAV pagalbą Ukrainai.
Ketvirtadienį Budapešte vykusiame Europos lyderių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprieštaravo D. Trumpo teiginiui, kad Rusijos karą su Ukraina galima užbaigti per vieną dieną, jam ir jo rėmėjams Europoje baiminantis, kad tai reikštų taiką V. Putino sąlygomis, įskaitant teritorijų atidavimą.
„Jei tai įvyks labai greitai, Ukraina patirs nuostolių“, – pažymėjo V. Zelenskis.
V. Orbanas ilgą laiką siekė susilpninti ES paramą Kyjivui ir nuolat blokavo, atidėliojo arba kitaip trukdė bloko pastangoms teikti Ukrainai ginklus ir finansavimą bei taikyti sankcijas Maskvai už invaziją.
Tačiau ES vadovai rado būdų, kaip apeiti kliūtis ir išreikšti savo įsipareigojimą toliau remti Ukrainą, nepaisant to, kas pateks į Baltuosius rūmus.
„Jei nepalaikysime Ukrainos, tai bus neteisingas signalas V. Putinui ir kai kuriems kitiems autoritariniams režimams visame pasaulyje“, – penktadienį atvykęs į viršūnių susitikimą sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
16:17 | Fukuyama: atėjus Trumpui blogai bus visiems, ypač Ukrainai, gal tik Izraelis gali lengviau iškvėpti
Autoritetingas JAV politologas, anksčiau prognozavęs didžiųjų karų epochos pabaigą, savo straipsnyje „Financial Times“ pasidalijo pesimistinėmis nuotaikomis. Anot jo, D. Trumpo atėjimas į valdžią nereiškia nieko gero nei Europai, o ypač Ukrainei, nei Azijos valstybėms, kurios priešinasi Kinijos diktatui.
15:23 | Suomija oro uostuose grąžino radijo ryšį: palydovinį GPS „gesina“ Rusija
Pasak Suomijos atstovų, du Joensū ir Savonlinos oro uostai, esantys netoli sienos su Rusija, rugsėjo mėn. perėjo prie radionavigacijos sistemos, o kitas oro uostas Lapenrantoje tai padarys netrukus.
Minėtų oro uostų operatorės „Finavia“ viceprezidentasinfrastruktūrai ir saugumui Henri Hanssonas leidiniui „Yle“ sakė, kad oro uostuose nuo šiol bus naudojama XX a. septintajame dešimtmetyje sukurta DME radijo navigacijos sistema.
„Mes išsaugojome dalį ankstesnės sistemos infrastruktūros, nors ji nedažnai buvo naudojama veikloje. Dabar mes galėjome ją atnaujinti, kad ji vėl būtų naudojama“, – pažymėjo H. Hanssonas.
Suomijos transporto ir ryšių agentūros „Traficom“ duomenimis, šalyje kasdien pranešama apie įvairius GPS gedimus. Daugiausia pranešimų apie palydovinės navigacijos veikimo problemas gaunama iš Suomijos pietų.
Šių metų pavasarį Suomijos oro linijų bendrovė „Finnair“ dėl GPS sutrikimų sustabdė skrydžius į Estijos miestą Tartu. Reguliarus oro eismas buvo atnaujintas tik po to, kai Tartu oro uoste buvo įdiegtas naujas priartėjimo sekimo sprendimas, kuriam nereikia naudoti palydovinės sistemos.
14:46 | Rusija nesutinka pasakyti, ar Šiaurės Korėjos kariai kariauja prieš Ukrainą
Rusija penktadienį nesutiko pasakyti, ar Šiaurės Korėjos kariai drauge su rusais kariauja prieš Ukrainą, nors Kyjivas diena anksčiau pareiškė jau darantis nuostolių Pchenjano pajėgoms.
Naujienų agentūros AFP paklaustas apie V. Zelenskio komentarus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas komentuoti atsisakė.
„Šis klausimas tiesiogiai susijęs su specialiosios karinės operacijos eiga, todėl jį reikia užduoti Gynybos ministerijai“, – sakė D. Peskovas, pavartodamas Maskvos frazę rusų invazijai Ukrainoje apibūdinti.
13:19 | „The Economist“: Zelenskis gali ir džiaugtis Trumpo išrinkimu
JAV rinkimų rezultatas iš pirmo žvilgsnio atrodė neparankus Ukrainai. Donaldas Trumpas ne sykį viešai demonstravo simpatijas V. Putinui ir netgi šantažavo Ukrainą, respublikonams pristabdžius karinę pagalbą. Tačiau daug Ukrainos valdžios atstovų neatmeta galimos D. Trumpo naudos, kuomet pakeis valdžioje stagnuojantį Joe Bideną.
12:42 | Ukrainos kariškis: rusai tęsia puolimą Kursko srityje, Gynybos pajėgos išlaiko iniciatyvą
Rusijos kariuomenė tęsia puolimą Kursko srityje, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos aktyviai ginasi ir daro priešui maksimalią žalą. Per parą rusai panaudoja iki 40 valdomųjų aviacinių bombų smūgiams į Gynybos pajėgų pozicijas.
Tai per televiziją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Siversko“ operatyvinės-taktinės kariuomenės grupuotės atstovas pulkininkas Vadymas Mysnykas, praneša „Ukrinform“.
„Priešo puolamieji veiksmai nesiliauja. Apšaudymo intensyvumas čia gana didelis, be to, priešas čia telkia gyvąją jėgą ir techniką. Vidaus transporto infrastruktūra suteikia (rusams) galimybę permesti ir papildyti savo karinius dalinius, kuriuos Gynybos pajėgos puikiai naikina. Jie iš savo teritorijos gilumos taip pat smogia maksimalius aviacijos smūgius. Mes per parą fiksuojame iki 40 valdomųjų aviacinių bombų smūgių Kursko srities rajonui, kurį kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos“, – sakė V. Mysnykas.
11:38 | Ši nuotrauka – iš rusų aviacinėmis bombomis apšaudyto namo griuvėsių: kūdikis ir mama žuvo
Fotografijoje iš rusų apšaudytos Zaporižios – Adamas ir jo mama Sonia (kairėje). Nuotrauką namų, kuriuose anksčiau gyveno šeima, griuvėsiuose aptiko gelbėtojai. Adamas ir Sonia žuvo rusų raketai pataikius į namą, o jos sesuo Sonia sako, kad ši nuotrauka yra viskas, kas liko iš namuose buvusių daiktų.
10:43 | Naktinė ataka Rusijoje: liepsnoja pramoninė zona, kurioje yra Saratovo naftos perdirbimo gamykla
„Naktį virš Saratovo likviduotas bepilotis. Dalis nuolaužų nukrito Zavodskio pramoninėje zonoje“, – skelbiama vietos valdžios pranešime.
Socialiniuose tinkluose plinta gaisro vaizdo įrašai, tačiau kol kas nėra oficialių patvirtinimų, tai dega naftos pramonės objektas.
Saratovo naftos perdirbimo gamykla, priklausanti naftos bendrovei „Rosneft“, yra Saratovo Zavodskio rajone, kur ir pranešama apie „nukritusias nuolaužas“.
Saratovo srities Engelso miesto gyventojai taip pat pranešė, kad naktį mieste buvo įjungta sirena.
Netoli miesto esantis „Engels-2“ aerodromas yra viena didžiausių Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų bazių, kurioje bazuojasi strateginiai bombonešiai. Visų pirma – Tu-160, kuris yra didžiausias pasaulyje bombonešis ir kuris gali nešti branduolines ir įprastines kovines galvutes. Ir Tu-95MS – turbosraigtinis strateginis bombonešis. Jis taip pat gali nešti branduolines kovines galvutes.
08:53 | Per rusų smūgį Zaporižiai žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 8
Žmonių, žuvusių per rusų smūgį netoli fronto linijos Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižiai, skaičius padidėjo iki aštuonių, penktadienį pranešė gubernatorius.
Tarp žuvusiųjų yra mažas vaikas, sakė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
„Dėl Rusijos atakos Zaporižiai žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki aštuonių, įskaitant vienų metų berniuką. Dar 42 žmonės buvo sužeisti“, – platformoje „Telegram“ rašė jis.
08:06 | Ukrainos Charkive rusų raketai pataikius į daugiabutį sužeisti mažiausiai 25 žmonės
Rusų raketai praėjusią naktį pataikius į daugiabutį Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive, buvo sužeisti mažiausiai 25 žmonės, penktadienį pranešė vietos meras.
Iš dalies sugriauti pirmasis ir trečiasis 12-aukščio gyvenamojo namo aukštai, platformoje „Telegram“ parašė antrojo pagal dydį Ukrainos miesto vadovas Ihoris Terechovas.
„Sužeistųjų skaičius toliau didėja. Kol kas yra 25“, – sakė jis.
Vykdoma trečiajame aukšte įstrigusių gyventojų gelbėjimo operacija.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas apkaltino Rusiją tyčia smogus į daugiabutį.
07:28 | Nukautas rusų generolas-majoras Pavelas Klimenka
Trečiadienį Ukrainoje buvo nukautas Rusijos ginkluotųjų pajėgų generolas-majoras Pavelas Klimenka. Tai jau aštuntasis rusų generolas, kurio žūtį patvirtina nepriklausomi šaltiniai.
Jo žūties aplinkybės kol kas nėra skelbiamos, pažymima BBC. Tai jau aštuntasis Rusijos generolas, kurių mirtį patvirtina nepriklausomi šaltiniai.
P. Klimenka vadovavo 5-ąjai Donecko motorizuotų šaulių brigadai.
Anksčiau Rusijoje jis buvo kaltinamas įkūręs kankinimų stovyklą Donecke, kur, anot vietos šaltinių ir aukų artimųjų, rusų kariai buvo kankinami, jiems nebuvo leidžiama susisiekti su išore. Buvę šio generolo pavaldiniai taip pat kaltino jį siuntus karius į „mėsos šturmus“.
07:21 | V. Zelenskis: raginimai nutraukti ugnį Ukrainoje yra pavojingi ir neatsakingi
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad raginimai nutraukti ugnį Ukrainoje yra pavojingi ir neatsakingi, nereiškiantys jokių saugumo garantijų Ukrainai.
„Taip pat esama labai pavojingos retorikos (...) dėl ugnies nutraukimo“, – Budapešte po Europos lyderių susitikimo žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Turi būti aiškus planas“, – sakė jis, atmesdamas vengrų premjero Viktoro Orbano tvirtinimus, kad visų prima reikėtų nutraukti ugnį.
„Pirma ugnies nutraukimas, o tada – „mes pažiūrėsime“. Kas yra „mes“? Ar jūsų vaikai žūsta, ar jūsų namai griaunami? Apie ką kalbate?“ – sakė V. Zelenskis.
V. Orbanas – šilčiausius santykius su Kremliumi palaikantis lyderis Europos Sąjungoje – anksčiau sakė, kad paliaubos galėtų „suteikti progą ir laiko kariaujančioms šalims bendrauti ir pradėti derėtis dėl taikos“.
V. Zelenskis taip pat paragino atsargiai vertinti JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad jis karą Ukrainoje galėtų išspręsti per 24 valandas.
„Šiandien tikiu, kad prezidentas Trumpas išties nori greito sprendimo. Tačiau tai nereiškia, kad jis bus“, – reporteriams Budapešte sakė Ukrainos lyderis.
Jo teigimu, greitas susitarimas galėtų reikšti nuostolius Kyjivui.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Valdajaus politiniame forume pietiniame Sočio mieste pakartojo, kad Maskva gali derėtis, bet sakė, kad derybų dalyviai turėtų pripažinti „šiandienos realijas“.
Tokią formuluotę Rusijos pareigūnai vartoja turėdami galvoje Maskvos kontrolę per invaziją rusų užimtose Ukrainos teritorijose.
Pasak V. Putino, bet kokia D. Trumpo iškelta iniciatyva būtų verta dėmesio. Jis pasveikino D. Trumpą su pergale rinkimuose ir sakė, kad yra pasirengęs su juo derėtis.
D. Trumpas užsiminė, kad taip pat yra pasirengęs tam tikram pokalbiui su V. Putinu.
1-Trampas kaip ir 2017-21 įsakys JAV pramonei pumpuoti daugiau naftos(nes Trampui, kitaip nei Baidenui, nerūpi klimato kaita) tai labai blogos žinios benzokolonkei Rusijai nes naftos kainos kris, o kartu ir Rusijos karinis biudžetas
2-Didi Amerika reiškia ir didi ginklų pramonė. O pats Trampas puikiai žino, kad Rusija nepirks amerikietiškų ginklų, o kas juos pirks? Ogi ES, Norvegija, Pietų Korėja, Taivanas, Izraelis ir kiti seni JAV draugai
Tuo tarpu Baidenas iki 2025 sausio 20d. duos Ukrainai patį didžiausią karinės pagalbos paketą, nes jis žino kad Rusija prieš pirdylos Trampo administraciją branduolinio nnaudos.
Net kacapai jau pastebėjo kad 60minut Skabeeva ir Soloviev live laidose didelio džiaugsmo ir šampano traukimo nesimatė-Rusija ir JAV visada bus priešai nesvarbu kas sėdės Vašingtone
Šlovė Ukrainai, Izraeliui ir Lietuvai!
Geras vatnykas - užmuštas vatnykas.
