Galimos sankcijos: antriniai muitai ir „kieta diplomatija“
Labiausiai tikėtinas variantas – muitai Rusijos prekėms, importuojamoms į JAV, ir antriniai muitai šalims, kurios toliau perka Rusijos energijos išteklius. Apie tai kalbėjo pats D. Trumpas, rašoma „Agentstvo“.
Ekspertai pažymi, kad muitai nedaugeliui prekių, kurias Rusija toliau eksportuoja į JAV, vargu ar gali smogti Maskvai.
Daug skausmingesni bus antriniai muitai. Rusija tebėra priklausoma nuo naftos ir dujų, kurios sudaro apie trečdalį visų biudžeto pajamų, toliau rašo laikraštis. Trumpas sakė, kad įves 100 proc. muitus šalims, perkančioms Rusijos naftą. O Kongrese svarstomas įstatymo projektas, numatantis ne mažesnius kaip 500 proc. muitus importui iš Rusijos arba iš šalių, perkančių Rusijos naftą ir uraną.
Buvusi JAV gynybos viceministrė Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos reikalams Evelina Farkas pažymėjo, kad Trumpas turi „nemažai kozirių“. Be prekybos muitų, Trumpas gali papildomai smogti Rusijos bankų sistemai ir panaudoti įtaką derybose su NATO sąjungininkais bei prekybos sandoriuose, rašo NYT.
Pasak vyresniojo Tarptautinių santykių tarybos mokslo darbuotojo Charleso Kapchano, Trumpas taip pat gali padidinti karinę pagalbą Ukrainai, paremti įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimą ginklų tiekimui finansuoti ir paskatinti Kyjivą imtis agresyvesnių gynybos priemonių. D. Trumpas taip pat gali pasinaudoti savo „kietos diplomatijos“ patirtimi (pavyzdžiui, oro smūgiais Iranui) ir partneryste su NATO, patikslino Ch. Kapchanas. Kai kurie stebėtojai, tarp jų CNN, atkreipia dėmesį, kad Trumpo paskelbtos „10–12 dienos“ labai panašios į „dvi savaites“ – terminui, kurį anksčiau JAV prezidentas ne kartą minėjo, skelbdamas apie svarbius pokyčius konflikte su Ukraina. „Tai [Trumpo ultimatumas] bus ignoruojamas. Čia nėra ko žiūrėti, jis persigalvos po 10–12 dienų“, – rašė Rusijos tarptautinių santykių ekspertas Vladimiras Frolovas.
JAV finansų ministras Scottas Bessentas jau rengia dirvą antrinių muitų įvedimui, rašo „Reuters“. Liepos 29 d. prekybos derybose su Kinijos vicepremjeru He Lifengu Stokholme B. Bentsentas pareiškė, kad toliau perkant sankcionuotą Rusijos naftą gali būti įvesti iki 100 % muitai. JAV ministras taip pat kritikavo dvejopo naudojimo technologijų už daugiau nei 15 mlrd. dolerių tiekimą Rusijai, Kinija tokiu būdu padeda Kremliui kare prieš Ukrainą.
Pasak S. Bessento, Kinijos atstovai atsakė, kad ketina ginti savo „energetinį suverenitetą“ ir yra pasirengę mokėti tiek, kiek reikės. Kinija lieka didžiausia Rusijos naftos pirkėja, perkanti apie 2 mln. barelių per dieną, po jos eina Indija ir Turkija, rašoma „Reuters“.
Atsižvelgiant į Trumpo pareiškimus apie „muitus ir kitus dalykus“, „Brent“ naftos kaina parodė didžiausią per šešias savaites augimą, viršydama 72 JAV dolerius už barelį. Pirmadienį rublis nukrito iki balandžio-gegužės mėnesio minimumo, pasiekdamas 82,6 už dolerį. Tačiau iki trečiadienio rublis vėl sustiprėjo iki 81,6.
Trumpas davė Putinui 10 dienų
Liepos 28 d. Trumpas pareiškė, kad ketina sutrumpinti terminą, per kurį Rusija ir Ukraina turi pasiekti susitarimą dėl ugnies nutraukimo, nuo 50 dienų iki 10–12 dienų.
O liepos 29 d. JAV prezidentas patikslino, kad Putinas turi „10 dienų, skaičiuojant nuo šiandienos“. Jis priminė, kad jei iki šio termino Maskva nesutiks nutraukti karo veiksmų, Vašingtonas įves anksčiau pažadėtus muitus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
