Aukščiausia JT teisių gynimo institucija priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad Maskva „nutrauktų neteisėtą prievartinį civilių ir kitų saugomų asmenų perkėlimą ir deportaciją Ukrainoje arba į Rusijos Federaciją“.
Tekste, kuris buvo priimtas surinkus 28 iš 47 Tarybos valstybių narių balsų daugumą, visų pirma pabrėžiamas „vaikų, įskaitant esančius iš institucinės globos įstaigų, nelydimus vaikus ir atskirtus vaikus, perkėlimas“.
17 valstybių susilaikė, ir tik Kinija bei Eritrėja rezoliucijai nepritarė.
Įtariamas Kremliaus vykdomas dešimčių tūkstančių vaikų deportavimas iš karo nuniokotos Ukrainos į Rusiją arba jos okupuotas teritorijas per beveik šešias savaites trukusią Ženevoje įsikūrusios tarybos sesiją buvo karštas diskusijas kėlusi tema.
Kyjivas teigia, kad nuo šių metų vasario į Rusiją deportuota daugiau kaip 16 000 ukrainiečių vaikų.
Be kita ko, antradienį priimtoje rezoliucijoje šis aukšto lygio tyrimas pratęstas dar vieneriems metams.
Joje teigiama, kad Maskva turėtų suteikti „nustatytų tarptautinių žmogaus teisių grupių ir humanitarinių mechanizmų darbuotojams netrukdomą, neatidėliotiną, nuolatinę ir saugią prieigą“ prie perkeltųjų asmenų.
Taip pat raginama pateikti „patikimą ir išsamią informaciją apie šių civilių skaičių ir buvimo vietą, užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi oriai ir jie būtų saugiai sugrąžinti“.
Be to, prašoma prieigą suteikti prie visų karo belaisvių ir visų neteisėtai sulaikytų asmenų.
Prieš metus Tarybos įsteigta Tyrimų komisija, kuriai pavesta ištirti piktnaudžiavimo atvejus, įvykdytus nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, savo pirmojoje ataskaitoje praėjusį mėnesį padarė išvadą, kad priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas prilygsta karo nusikaltimui.
Tyrėjai, kuriems po antradienio balsavimo buvo suteikti dar vieneri metai tyrimui tęsti, sakė, kad jie taip pat tiria įtarimus, jog šie perkėlimai gali būti laikomi genocidu.
Jie atkreipė dėmesį į daugybę kitų Rusijos pažeidimų Ukrainoje, kurie, anot jų, prilygsta karo nusikaltimams, įskaitant žudymus, kankinimus ir žaginimo atvejus, bei įspėjo, kad sistemingi išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą bei plačiai paplitę ir sistemingi kankinimai gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui.
Kitą dieną po Komisijos ataskaitos paskelbimo Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.