Per labiausiai skurstančių planetos valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą A. Guterresas sakė, kad turtingosios valstybės turėtų skirti 500 mlrd. JAV dolerių (469,48 mlrd. eurų) per metus, kad padėtų kitoms valstybėms, kurios „įkalintos užburtuose ratuose“, stabdančiuose jų pastangas skatinti ekonomiką, gerinti sveikatą ir švietimą.
46 mažiausiai išsivysčiusių šalių aukščiausiojo lygio susitikimas paprastai rengiamas kas 10 metų, tačiau nuo 2021 metų dėl koronaviruso pandemijos buvo dukart atidėtas.
Dohoje vykstančiame renginyje nedalyvauja dvi skurdžiausios šalys – Afganistanas ir Mianmaras, nes jų vyriausybių nepripažįsta JT narės.
Susitikime nedalyvavo nė vienos didžiausios pasaulio ekonomikos šalies vadovas.
„Ekonominis vystymasis yra iššūkis, kai šalims trūksta išteklių, jos skendi skolose ir vis dar kovoja su istorine neteisybe dėl nevienodo COVID-19 atsako“, – sakė jis.
Mažiausiai išsivysčiusios šalys jau seniai skundžiasi, kad negauna deramos dalies COVID-19 vakcinų, kurios buvo skirtos Europai ir Šiaurės Amerikai.
„Kovoti su klimato katastrofa, prie kurios atsiradimo niekaip neprisidėjai, yra sudėtinga, kai kapitalo kaina yra milžiniška“, o gaunama finansinė pagalba yra „lašas jūroje“, teigė A. Guterresas.
„Iškastinio kuro milžinės gauna didžiulius pelnus, o milijonai žmonių jūsų šalyse negali pasidėti maisto ant stalo“, – kalbėjo jis.
A. Guterresas teigė, kad skurdžiausios šalys atsilieka nuo „skaitmeninės revoliucijos“, o karas Ukrainoje tik padidino kainas, kurias jos moka už maistą ir degalus.
„Pasaulinę finansų sistemą sukūrė turtingosios šalys, daugiausia savo naudai, – sakė jis. – (...) Netekę likvidumo, daugelis jūsų dėl grobuoniškų palūkanų normų negalite patekti į kapitalo rinkas.“
Turtingosios valstybės nesilaikė pažado skirti mažiausiai išsivysčiusioms šalims 0,15–0,20 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų.
Kadangi skurdesnės valstybės atsidūrė „tobuloje audroje, dėl kurios tęsiasi skurdas ir neteisybė“, A. Guterresas teigė, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims reikia „mažiausiai“ 500 mlrd. dolerių per metus, kad jos galėtų įveikti savo problemas, kurti darbo vietas kuriančias pramonės šakas ir grąžinti skolas.
Turtingesnės šalys taip pat pažadėjo, bet nesugebėjo skirti šimtų milijardų dolerių skurdesnėms valstybėms, kad padėtų kovoti su klimato kaita. A. Guterresas sakė, kad JT „ir toliau sieks, kad būtų skirti jau pažadėti ištekliai“.
