Jungtinėms Tautoms šis konfliktas buvo netikėtas, nes manyta, kad derybos dėl valdžios perdavimo civiliams bus sėkmingos, Nairobyje žurnalistams sakė A. Guterresas.
„Mes ir daugelis kitų to nesitikėjome, [tad] galima sakyti, kad mums nepavyko to išvengti“, – sakė jis.
JT generalinis sekretorius pridūrė: „Tokia šalis kaip Sudanas, kuri tiek daug nukentėjo, kurios ekonominė ir humanitarinė padėtis tokia beviltiška, negali sau leisti dviejų žmonių kovos dėl valdžios.“
Mūšiai tarp kariuomenės vado, šalies de facto lyderio Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano) pajėgų ir jo buvusio pavaduotojo Mohamedo Hamdano Daglo sukarintų greitojo palaikymo pajėgų (RSF) prasidėjo balandžio 15 dieną dėl planuojamo RSF integravimo į reguliariąją kariuomenę.
Per kovas jau žuvo mažiausiai 550 žmonių, o dar 4 926 buvo sužeisti, rodo naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiai, kurie tikriausiai neatspindi tikrosios padėties.
Nuo 2019 metų, kai buvo nušalintas diktatorius Omaras al Bashiras (Omaras Baširas), tarptautiniai tarpininkai stengėsi susodinti civilius ir kariškius prie derybų stalo.
Tačiau, analitikų nuomone, tarpininkai pernelyg pasitikėjo A. F. al Burhanu ir M. H. Daglo. Šie du generolai bendradarbiavo per 2021 metų perversmą, sužlugdžiusį demokratinę pereigą po O. al Bashiro nuvertimo, bet vėliau varžydamiesi dėl valdžios susipyko.
JAV analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertas Ernstas Janas Hogendoornas (Ernstas Janas Hogendornas) sakė, kad tarptautiniai ir regiono lyderiai privalo pradėti taikyti spaudimą – įšaldyti Sudano lyderių ir jų pajėgų sąskaitas bankuose, blokuoti jų verslo veiklą.
