„Turėtume jiems parduoti F-16 naikintuvų ir juos modernizuoti“, – sakė J. Bidenas, pridurdamas, kad nėra pagrindo sieti pardavimą su Turkijos pritarimu Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO.
J. Bidenas pridūrė, kad pardavimui „man reikia Kongreso pritarimo, ir aš manau, kad galiu tai padaryti“.
Ankara derėjosi su Vašingtonu dėl naikintuvų F-16 įsigijimo po to, kai Turkija dėl rusiškų oro erdvės gynybos sistemų įsigijimo buvo pašalinta iš naikintuvų F-35 programos.
Turkija yra svarbi NATO narė, esanti strategiškai svarbioje geografinėje vietoje, bet jos santykiai su sąjungininkėmis Europoje ir Vašingtonu, kuris yra pagrindine Aljanso karine galia, neretai būna įtempti.
Planas aprūpinti Turkiją moderniais amerikietiškais naikintuvais F-35 žlugo, kai Ankara įsigijo Rusijos gamybos oro erdvės raketų sistemą S-400. Vašingtonas laikėsi pozicijos, kad šios sistemos naudojimas gali sukelti pavojų radiolokatoriais sunkiai susekamų F-35 programos saugumui.
Vėliau Turkija išreiškė pageidavimą įsigyti naujų naikintuvų F-16, taip pat modernizuoti savo jau turimus šio tipo lėktuvus. Tačiau šis susitarimas taip pat yra įšaldytas, tad buvo spėliojama, kad Ankara savo nepritarimą Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO naudoja kaip kozirį, mėgindama priversti JAV padaryti nuolaidų.
