Antrąją streiko dieną dirbti atsisakė tūkstančiai geležinkelių darbuotojų, protestuojantys dėl per mažo darbo užmokesčio ir netenkinamų darbo sąlygų.
Streikas sukėlė chaosą šalies viešojo transporto sistemoje, o didelis skaičius žmonių vėl buvo priversti likti namuose.
Tik maždaug penktadalis įprastų paslaugų ketvirtadienį bus teikiamos, tačiau sutrumpintomis valandomis, o jų teikimas prasidės daug vėliau nei įprasta ir baigsis 18.30 val. vietos (20.30 val. Lietuvos) laiku.
Šeštadienį planuojama trečioji streiko diena.
Didžiajai Britanijai susiduriant su kelių dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija ir sustojus ekonomikos augimui, streikai, kurių vasarą, esama tikimybės, gali imtis ir kitų sektorių darbuotojai, pasižymi 8-ojo dešimtmečio atgarsiais.
Tuomet šalį užplūdo įvairiose pramonės šakose kilusių streikų banga, kurią taip pat lėmė staigus kainų kilimas ir nuslopęs ekonomikos augimas – šis reiškinys vadinamas „stagfliacija“.
Geležinkelių darbuotojų profsąjunga RMT tvirtina, kad šią savaitę rengiamas streikas yra būtinas, nes atlyginimų augimas atsilieka nuo JK infliacijos, kuri pasiekė aukščiausią lygį per 40 metų ir neketina sustoti.
Taip pat siekiama, kad būtų panaikinta privalomo atleidimas iš darbo grėsmė.
„Geležinkeliai turi būti tinkamai finansuojami mokesčių mokėtojų pinigais, kad jie būtų saugūs, veiksmingi, tinkamai prižiūrimi ir atnaujinami“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė profsąjunga, jos nariams protestuojant visoje šalyje.
Tačiau geležinkelių tinklo vadovai, remiami vyriausybės, teigia, kad pramonė turi modernizuotis ir kad reikia didesnio lankstumo darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio klausimais.
„Manome, kad kai tik įgyvendinsime reformą, galėsime pasamdyti visus, kurie norės likti organizacijoje“, – transliuotojui BBC teigė įvairioms geležinkelių operatorėms atstovaujančios „Rail Delivery Group“ vadovas Steve'as Montgomery.
„Taigi mums tereikia įgyvendinti procesus ir pamatyti, kiek žmonių liks, ir tikimės, kad neprireiks priverstinio atleidimo“, – pridūrė jis.
Šią savaitę vykusios derybos, kuriomis buvo siekiama išvengti antradienį prasidėjusio streiko, prie kurio prisijungė 50 tūkst. RMT narių, nepadėjo išbristi iš aklavietės.
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kiek anksčiau šią savaitę sukritikavo pasirinkimą rengti streikus ir paragino, pasak jo, „profsąjungos baronus“ susitarti su geležinkelių operatorėmis.
Jo konservatorių vyriausybė ketvirtadienį pristatė planus, pagal kuriuos bus leista streikuojančius darbuotojus bus leista pakeisti laikinaisiais įdarbinimo agentūrų darbuotojais.
Manoma, kad nauji teisės aktai, kurie gali įsigalioti per kelias savaites – tuo metu, kai gali kilti papildomų streikų – ir kad jie panaikins „apsunkinančius“ teisinius apribojimus, šiuo metu užkertančius kelią galimybę tokiam laikinųjų darbuotojų samdymui.
Profsąjungos ir pagrindinė opozicinė Leiboristų partija pasmerkė pasiūlymą kaip „nelaimės receptą“, teigdama, kad laikinieji darbuotojai nebus pakankamai susipažinę su geležinkelių sistema, kad užtikrintų jos saugų veikimą.