Tai ne pirmas kartas, kai JAV sulaiko karinę pagalbą. Kongreso respublikonai 2023 m. vasarą blokavo tuometinio prezidento Joe Bideno didžiausią karinės pagalbos Ukrainai paketą. Tada Ukrainai vos pavyko su Europos pagalba papildyti savo turimas amunicijos atsargas.
2024 m. pavasarį Kongresas galiausiai patvirtino 65 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos paketą. Tai įvyko pačiu laiku – Ukrainai sunkiai sekėsi atremti atnaujintą Rusijos puolimą Charkivo srityje. Su pavėlavimu atvykę amerikiečių ginklai padėjo pakeisti padėtį.
Dabar, kaip ir 2024 m., gali praeiti mėnesiai, kol pasijaus JAV pagalbos nutraukimo padariniai, bent jau kalbant apie šaudmenis ir įrangą. Europos valstybės pamažu padidino artilerijos sviedinių gamybą. Šiuo metu Europa tiekia Ukrainai 60 proc. pagalbos – daugiau nei JAV.
Nepaisant to, JAV karinė parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi. Vienas Vakarų pareigūnas neseniai apibūdino ją kaip „grietinėlę“, kalbant apie ginklus.
Ukrainos gebėjimas apsaugoti savo žmones ir miestus labai priklauso nuo sudėtingų JAV oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“ ir NASAMS, pastarosios sukurtos kartu su Norvegija.
JAV suteikė Ukrainai galimybę vykdyti tolimus smūgius su HIMARS ir ATACM raketomis. JAV apribojo jų naudojimą Rusijoje, tačiau jos vis tiek yra gyvybiškai svarbios smogiant į didelės vertės taikinius okupuotose teritorijose.
Svarbi ne tik kokybė, bet ir kiekybė. JAV, turėdamos galingiausią pasaulyje kariuomenę, galėjo išsiųsti šimtus perteklinių „Humvee“ ir šarvuočių – užtikrinti tokio kiekio mažesnės Europos armijos niekaip negalėtų.
Praeis laiko, kol šios pagalbos stoka pasijaus fronto linijoje. Tačiau gali būti kur kas didesnį nerimą keliantis tiesioginis poveikis, ypač kalbant apie dalijimąsi žvalgybos duomenimis.
JAV karinės įrangos priežiūros klausimas
Nė viena valstybė negali prilygti JAV, kalbant apie stebėjimą iš kosmoso, žvalgybos duomenų rinkimą ir ryšius. Ir tai teikia ne tik JAV kariuomenė, bet ir komercinės įmonės. Vien jau ką reiškia Elono Musko palydovinio ryšio tinklas „Starlink“. Kiekvienoje Ukrainos pozicijoje yra „Starlink“ antena. Jos naudojamos perduoti naujausią informaciją apie mūšio lauką ir būtinos koordinuojant artilerijos ir dronų smūgius.
Anksčiau Pentagonas pripažino, kad finansavo šį gelbėjimosi ratą. Atsižvelgiant į tai, kad E. Muskas yra vienas svarbiausių asmenų JAV administracijoje, mažai tikėtina, kad jis dabar norės už tai mokėti. Jis taip pat yra griežtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikas.
Taip pat kyla klausimas, ar JAV uždraus Europos šalims siųsti savo turimą JAV gamybos įrangą į Ukrainą. Kai Europa norėjo suteikti Ukrainai JAV gamybos naikintuvus F-16, pirmiausia turėjo gauti Vašingtono pritarimą.
Kita problema – JAV tiekiamos įrangos priežiūra. JAV mokė Ukrainos pajėgas ir padėjo joms prižiūrėti JAV tiekiamą įrangą. Savo kadencijos pabaigoje J. Baidenas panaikino apribojimus Ukrainoje dirbantiems JAV rangovams. Ypač naikintuvams F-16 reikia inžinierių ir atsarginių dalių, kad jie veiktų.
D. Trumpo sprendimas sustabdyti pagalbos teikimą daugeliui Ukrainoje ir kitur gali atrodyti erzinantis. Tačiau akivaizdu, kad yra politinis tikslas greičiau susodinti visus prie derybų stalo.
Sąjungininkės Europoje tikisi, kad tai bus tik pauzė. Be JAV paramos Ukrainai bus dar sunkiau kovoti dėl išlikimo.
JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sustabdyti visą karinę pagalbą Ukrainai nėra naudingas Lenkijos saugumui, pareiškė ir Lenkijos gynybos viceministras.
„Lenkijoje turime skirtingas politines partijas ir turime skirtingas nuomones dėl pagalbos Ukrainai ar karo padėties, tačiau vienas dalykas yra aiškus: kol Ukraina kariauja, prie savo sienų neturėsime Rusijos kariuomenės“, – antradienį per Lenkijos radijo stotį „Radio Zet“ sakė Cezary Tomczykas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
