Iki šiol tik kelioms nacionalinėms kosmoso agentūroms yra pavykę minkštai nusileisti Mėnulyje, tačiau netrukus toks nusileidimas gali tapti įprastu privačiame sektoriuje.
Jei viskas vyks pagal planą, Hjustone įsikūrusi įmonė „Intuitive Machines“ ketvirtadienį 22 val. 49 val. Grinvičo (penktadienį 0 val. 49 min. Lietuvos) laiku erdvėlaivį „Odysseus“ švelniai nutupdys netoli Mėnulio Pietų ašigalio ir atliks NASA eksperimentus, kurie padės pasiruošti astronautų sugrįžimui dar šį dešimtmetį.
Praėjusį mėnesį kitai privačiai JAV įmonei nepavyko pirmą kartą nuo „Apollo“ laikų minkštai nutupdyti amerikiečių zondą Žemės palydovo paviršiuje, tad šį kartą ant kortos pastatyta dar daugiau.
„Priimti riziką buvo Jungtinių Valstijų iššūkis komercinio verslo sektoriui, – prieš paleidimą sakė „Intuitive Machines“ generalinis direktorius Steve'as Altemusas (Stivas Oltmjusas). – Mūsų bendras tikslas – pirmą kartą per 52 metus sugrįžti į Mėnulį.“
Įmonė planuoja savo interneto svetainėje tiesiogiai transliuoti erdvėlaivio tūpimą, o skrydžio kontrolieriai turėtų patvirtinti nusileidimą praėjus maždaug 15 sekundžių nuo nutūpimo.
Artėdamas prie paviršiaus, „Odysseus“ įjungs „EagleCam“ kamerą, fiksuosiančią nusileidimo modulio vaizdus paskutinėmis sekundėmis prieš tūpimą.
Mėnulio tyrimai
Šešiakampis aparatas „Odysseus“ stovi ant šešių atraminių kojų ir yra maždaug didelio golfo vežimėlio dydžio.
Nusileidimo aparatą „Odysseus“ vasario 15 dieną iškėlė bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“. Nusileidimo aparatas turi naujo tipo variklį, sudarantį sąlygas greitai pasiekti kelionės tikslą ir pakeliui fotografuoti Žemę.
Aparatas turi pasiekti savo nutūpimo vietą – kraterį „Malapert A“ už 300 km nuo pietų ašigalio.
NASA tikisi kažkada įkurti bazę Mėnulyje ir jo ledą naudoti geriamajam vandeniui bei raketų kurui pagal programą „Artemis“.
NASA sumokėjo „Intuitive Machines“ 118 mln. dolerių (110 mln. eurų) už mokslinės įrangos nugabenimą aplinkai Mėnulyje geriau įvertinti. Pirmieji astronautai pagal šią programą Mėnulyje išsilaipins ne anksčiau kaip 2026 metais.
Tarp prietaisų yra kameros, kuriomis tiriama, kaip Mėnulio paviršius keičiasi dėl kosminio laivo variklio dūmų, ir prietaisas, skirtas analizuoti krūvį turinčių dulkių dalelių debesis.
Mėnulio miniskulptūros
Už likusį krovinį, įskaitant 125 Mėnulio miniskulptūras, sukurtas menininko Jeffo Koonso (Džefo Kunso), sumokėjo privatūs „Intuitive Machines“ klientai.
Po nusileidimo eksperimentai bus vykdomi maždaug savaitę, kol pietų ašigalyje prasidės Mėnulio naktis. Be saulės energijos „Odysseus“ negali veikti.
IM-1 praminta misija yra antroji pagal NASA iniciatyvą „Commercial Lunar Payload Services“ (CLPS) krovinių gabenimą pavesti privačiajam sektoriui.
Tikimasi, kad šiais metais bus paleisti dar keturi CLPS kosminiai aparatai. Jeigu viskas vyks pagal planą, tuomet 2024 metais gali nusileisti rekordinis skaičius mėnuleigių.
Pirmoji misija, kurią sausį vykdė Pitsberge įsikūrusi „Astrobotic“, buvo nesėkminga – įvyko erdvėlaivio „Peregrine“ kuro nuotėkis ir erdvėlaivis galiausiai sudegė Žemės atmosferoje.
Minkštai nusileisti Mėnulio paviršiuje erdvėlaiviams trukdo įvairūs rieduliai ir krateriai. Be to, nesant atmosferos, kuri padėtų išsiskleisti parašiutams, nusileidimas priklauso vien tik nuo variklių veikimo. Maždaug pusė iš daugiau nei 50 bandymų buvo nesėkmingi.
Tuometinė Sovietų Sąjunga buvo pirmoji pasaulio šalis, kuriai pavyko Mėnulyje nutupdyti nusileidimo modulį, kai 1966 metų vasarį jos erdvėlaivis „Luna 9“ nusileido ir perdavė nuotraukas iš Mėnulio.
Po to tai pakartoti pavyko Jungtinėms Valstijoms, kurios iki šiol yra vienintelė šalis, išlaipinusi žmones Mėnulyje.
Nuo 2013 metų, praėjus daug laiko nuo amerikiečių išsilaipinimo, Kinija tris kartus Mėnulyje nuleido kosminius zondus. Indija Mėnulį pasiekė 2023 metais, o Japonija – praėjusį mėnesį.