Šie smūgiai buvo „tikslingai nukreipti prieš 18 hučių taikinių aštuoniose Jemeno vietovėse, siejamų su hučių požeminėmis ginklų saugyklomis, raketų saugyklomis, vienpusio puolimo bepilotėmis orlaivių sistemomis, oro gynybos sistemomis, radarais ir sraigtasparniu“.
Pareiškimą pasirašė Australija, Bahreinas, Danija, Kanada, Nyderlandai ir Naujoji Zelandija, kurios suteikė nenurodytą „paramą“ naujam smūgių etapui – antrajam šį mėnesį ir ketvirtajam nuo sukilėlių atakų prieš laivus regione pradžios.
„Nuo lapkričio vidurio hučių įvykdyti daugiau nei 45 išpuoliai prieš komercinius ir karinius laivus kelia grėsmę pasaulio ekonomikai, regiono saugumui ir stabilumui, todėl reikalingas tarptautinis atsakas“, – rašoma pareiškime.
Šią savaitę regione buvo užpulti keli prekybiniai laivai, tarp kurių buvo ir trąšų pripildytas laivas „Rubymar“. Pastarojo įgula buvo priversta palikti vandenį leisti pradėjusį laivą.
Be bendrų operacijų su Didžiąja Britanija, JAV ne kartą vienašališkai smogė hučių pozicijoms ir ginkluotei Jemene, numušė Raudonojoje jūroje ir virš jos buvusius dronus. Vašingtonas tvirtino, kad tai savigyna.
„Jungtinės Valstijos nedvejodamos imsis reikiamų veiksmų, kad apgintų gyvybes ir laisvą prekybą viename svarbiausių pasaulio vandens kelių,“ – po smūgių atskirame pareiškime teigė Pentagono vadovas Lloydas Austinas.
„Mes ir toliau aiškiai rodysime hučiams, kad jie patirs pasekmes, jei nenutrauks savo neteisėtų išpuolių, kurie kenkia Artimųjų Rytų ekonomikai, daro žalą aplinkai ir trukdo tiekti humanitarinę pagalbą Jemenui ir kitoms šalims“, – pareiškė L. Austinas.
Hučiai tvirtina, kad taiko į laivus, siejamus su Izraeliu. Taip jie esą palaiko palestiniečiu Izraelio ir „Hamas“ karo niokojamoje Gazoje.
Po ankstesnių JAV ir Jungtinės Karalystės smūgių hučiai paskelbė, kad Amerikos ir Jungtinės Karalystės interesai taip pat laikomi teisėtais taikiniais.
